europos parlamentas

Europiečiams vartojant per mažai vaisių ir daržovių, Europos Komisija (EK) siūlo skubią daržovių ir vaisių rinkos reformą, kurią pirmadienį svarsto ES žemės ūkio ministrų taryba, pranešė Lietuvos radijas. EK teigia, jog sistema, kai mokamos kompensacijos ūkininkams, auginantiems daugiau daržovių ir vaisių, yra sustabarėjusi ir neskatina nei konkurencijos, nei organinės gamybos.

Nevyriausybinė organizacija (NVO) „Europinė gimdos kaklelio asociacija“ (European cervical cancer association, ECCA), kurios nare Lietuva tapo 2006 metais, inicijavo Europos Parlamente „Gimdos kaklelio vėžio prevencijos“ grupės įsteigimą. Šioje grupėje aktyviai veikia Lietuvos parlamentarė Jolanta Dičkutė.

Europos Parlamento komitetas antradienį pritarė ataskaitai, kurioje teigiama, kad Bendrijos šalys, tarp jų Didžioji Britanija, Vokietija ir Italija, žinojo apie nelegalius JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) skrydžius Europoje, terorizmu įtariamų asmenų grobimus, kuriuos vykdė CŽV agentai, ir šių žmonių kalinimą slaptuose centruose.

Europos Parlamento komitetas aiškinsis, ar Europos Sąjungos (ES) asamblėjoje buvo teisėtai įkurta pirmoji kraštutinių dešiniųjų frakcija. Apie sprendimą pradėti tyrimą paskelbta netrukus po to, kai buvo suformuota ši frakcija. Antradienį įkurta naujoji Tapatybės, tradicijų ir suvereniteto (TTS) frakcija sukėlė chaosą ES asamblėjoje, kuri posėdžiauja Prancūzijos Strasbūro mieste.

Didžiausios frakcijos Europos Parlamente – Europos liaudies partijos ir Europos demokratų (ELP-ED) grupės – narys, vokiečių krikščionis demokratas Hansas-Gertas Poetteringas antradienį absoliučios daugumos buvo išrinktas Europos Parlamento Pirmininku.

Pirmadienio vakarą Strasbūre prasidėjusioje plenarinėje sesijoje europarlamentarai iškilmingai pasveikino visateisiais EP nariais tapusius Bulgarijos ir Rumunijos atstovus. Šių šalių delegacijoms iškilmingai įnešus valstybines vėliavas, naujuosius europarlamentus pasveikino EP pirmininkas Josep Borrell. Po to buvo sugrotas Europos himnas. Naujieji europarlamentarai eis savo pareigas iki EP rinkimų, kurie šiose šalyse bus surengti gegužę.

Šiuo metu Europos Parlamente (EP) ir kitose euroinstitucijose netyla debatai dėl būtinybės rengti 12 kasmetinių EP posėdžių Prancūzijos provincijos Elzaso sostinėje Strasbūre. Tai kiek didesnis už Klaipėdą miestas prie Reino, tad pervažiavęs vadinamąjį Europos tiltą iškart atsiduri Vokietijoje. Kaip žinome, Briuselyje yra visi reikalingi pastatai, kad juose galėtų posėdžiauti EP nariai ir galėtų vykti plenariniai posėdžiai, kuriuose paprastai vyksta balsavimas dėl apsvarstytų projektų.

Aiškėja, kad iki vasaros Europos Parlamentas (EP) greičiausiai taip ir nepradės antrojo Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos (ES) naujokėms ypač svarbaus Paslaugų direktyvos svarstymo. Pirmąjį mūšį, svarstant šią direktyvą, naujosios ES narės pralaimėjo, tačiau esu įsitikinęs, kad galutinį karą mes laimėsime. Įvairių tyrimų duomenimis, įsigaliojus direktyvai, kuri leistų ES rinkoje paslaugoms judėti laisvai, būtų sukurta apie 600 tūkst.

Lietuva jau kaip ir nurimusi dėl euro, susitaikiusi su mintimi, kad kitų metų sausio 1 d. mūsų šalis netaps euro zonos valstybe, taigi ir toliau naudosimės litais. Vyriausybė, Seimas dar padarė po pareiškimą tuo klausimu ir tai nėra blogai, tiesiog dar kartą pareiškė nuomonę, kad manome esą pasiruošę įsivesti eurą.

Sukako dveji metai, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Pirmieji narystės metai Lietuvai, galima sakyti, buvo mokymasis vaikščioti europiniais koridoriais, susivokti, kokias pozicijas ir reikšmę Lietuvos atstovai gali užimti Briuselio institucijose. Antrieji metai – tai bandymas vis dažniau kalbėti, siūlyti, būti išgirstiems, apginti savo pozicijas. Surasta daugiau bendraminčių, vieningiau pradėta atstovauti ES šalių naujokių interesams. Tai išskirčiau kaip vieną pagrindinių akcentų.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, lietuviams atsivėrė galimybės ne tik legaliai dirbti kai kuriose ES valstybėse narėse, bet ir pačiose ES institucijose. Žinoma, dirbti į Briuselyje, Liuksemburge ar Strasbūre įsikūrusias ES institucijas - Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir kitas – išvažiuoja nepalyginti mažiau Lietuvos piliečių nei į Didžiąją Britaniją, Airiją ar Ispaniją dirbti statybose, baruose ar ūkininkų fermose.

Vasario 16 d. Europos Parlamentas balsavo dėl paslaugų direktyvos – direktyvos, kuri gimimo stadijoje teikė vilčių, kad išjudins per 70 proc. BVP vertą paslaugų rinką ES valstybėse. Europos Komisija, direktyvos iniciatorė, pirminio teksto ir idėjos autorė, ilgai kovojusi ir atsidaužiusi pirštus, pasidavė ir priėmė Parlamento kompromisą, kuris, deja, garantuoja, kad mažai kas pasikeis.

Vasario 16 d. Europos Parlamentas pritarė Paslaugų direktyvos vidaus rinkoje projektui. Tiesa, pritarta ne itin didele persvara. Už balsavo 394 parlamentarai, prieš – 215, susilaikė 33. Balsuojant už galutinį projektą išsiskyrė ir lietuvių pozicijos. Svarbiausi Lietuvai ir kitoms naujoms šalims buvo tarpiniai balsavimai dėl atskirų straipsnių, numatančių galimybę įkūrus paslaugų įmonę užsienyje vadovautis savo šalies įstatymais.

Praėjusį penktadienį Seime buvo įregistruoti Paso įstatymo 1 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo; Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas, Tarnybinio paso įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo; Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas; Gyventojų registro įstatymo 4, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurie numato biometrinių duomenų pasuose naudojimą bei jų kaupimą ir saugojimą Gyventojų registre.

Šios savaitės pradžioje Europos Komisija (EK), Europos Sąjungos (ES) Taryba ir Europos Parlamentas (EP) baigė pirmąjį derybų raundą dėl finansinės ES ateities po to, kai sausio viduryje EP atmetė 2005 m. pabaigoje Londone ES Viršūnių Tarybos pasiektą kompromisą.

Antradienį (sausio 17 d.) Europos Parlamentas atmetė G.Catania pranešimą dėl Europos pilietybės. Tai reikšmingas pasiekimas, nes priėmus šį dokumentą, kai kurių Europos valstybių politikoje galėjo prasidėti esmingos permainos. Iš esmės šį dokumentą inicijavo Europos Komisija, o Parlamentas galėjo teikti pataisas jam ir pritarti arba atmesti.

Kiek kartų bekartotumei žodį „cukrus”, burnoje saldžiau nepasidarys, sako sena rytų patarlė. Taip ir dėl ES pinigų, biudžeto: kiek kartų bekartosi, kad sutarimas pasiektas, bet jei Europos Parlamentas jam nepritarė, sutarimo nėra. Nes Europos Parlamentas yra viena iš dviejų ES institucijų, kurių balsas dėl ES pinigų yra lemiamas.

Atidžiau žvelgiant, nauja duomenų saugojimo direktyva, kurią Europos Parlamentas priėmė praėjusią savaitę, yra tvarkos šalininkų įstatymas. Jis išties varžo liberalios visuomenės būvį. Liberalizmą ekonomikoje ir politikoje propagavę asmenys turi teisę nesutikti su šio įstatymo nuostatomis.

Įvykių kupinas dabartinis Jungtinės Karalystės pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) susilaukia daug dėmesio tiek visose jos valstybėse narėse, tiek ir pasaulyje. Dėl aktyvaus britų darbo siekiant spręsti aktualiausias problemas šis pirmininkavimas jau tapo pačiu turiningiausiu po didžiosios ES plėtros. Ši po kelių savaičių pasibaigsianti kadencija Lietuvoje taip pat aptarinėjama labiau nei bet kuri ankstesnė po mūsų šalies įstojimo į ES.

Gruodžio 13 d. Europos Parlamentas balsuos dėl Duomenų saugojimo direktyvos. Joje numatoma ilgą laiką kaupti ir saugoti duomenis, siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu.

Apie lobizmą ir eurolobizmą kalbama daug. "Omni.lt" pasidomėjo, kokias struktūrines ir finansines kliūtis tektų įveikti, norint inicijuoti palankų sprendimą Europos Sąjungos įstaigose. Ar pakanka turėti tik lagaminėlį su pinigais? Pokalbis su eurolobizmo ekspertu Dariumi Varanavičiumi. Eksperto nuomone, įsivaizduojamo lagaminėlio su pinigais dydis nėra lemiamas veiksnys Briuselio koridoriuose. D. Varanavičius teigia, kad net milijardieriai negali įvesti savo taisyklių Europos Sąjungoje.

Gruodžio 13 d. Europos Parlamentas balsuos dėl duomenų saugojimo direktyvos pasiūlymo (http://www.europarl.eu.int/oeil/file.jsp?id=5275032). Jame ieškoma pusiausvyros tarp dviejų konkuruojančių visuomeninių vertybių. Viena vertus, siekiama užtikrinti bendrą socialinį saugumą (prieš globalias grėsmes, teroristus, nusikaltėlių grupes), tačiau oponentai (http://www.dataretentionisnosolution.com/) pažymi (http://wiki.dataretentionisnosolution.com:81/index.

Masinės riaušės Europoje pasiekė ir Briuselio, kuriame įsikūręs Europos Parlamentas, priemesčius. Europos Sąjunga kol kas oficialiai nereaguoja į neramumus Prancūzijoje, tačiau europarlamentarė dr. Laima Andrikienė išsakė savo nuomonę apie tai, kas nulėmė neramumus Europoje ir kiek tai aktualu Lietuvai: Europos Parlamente apie riaušės Europoje kalbant per posėdžius negirdėjau, bet manau, kad apie tai dar teks kalbėti.

Spalio 3 dieną Liuksemburge Europos Sąjunga pradeda derybas su Turkija dėl narystės. Tai vienas didesnių paradoksų Europos politinėje istorijoje. Pabrėžiu „politinėje“, nes visai nejaučiame jokio paradokso, kai Europos čempionate lietuviai triuškina tą pačią Turkiją ar net Izraelį, kuris geografiškai jau veikiau yra Afrika, o ne Europa. Kad šis politinis paradoksas nėra jau toks keistas, rodo ir kiti ženklai.

Pranešimas visuomenei apie dvi knygas, kuriomis jų autoriai ir Krašto apsaugos ministerija atspindi Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos, signalizuoja kai kurių mitų tęstinumą. Iš jų pirmiausiai norėčiau paliesti vieną ypač svarbų mūsų naujųjų laikų istorijai. Tai 1991 m. sausio 13-osios ir su tuo susijusių įvykių traktavimas.

Senelis Karlas Marxas buvo visiškai neteisus teigdamas, kad ekonomikos būklė lemia politiką. Pažvelgus į Albaniją matyti, kad viskas atvirkščiai. Šalis, kurios pajūris grožiu ir klimatu nenusileidžia Graikijai, kur saulė šviečia taip pat kaip Italijoje, kur gamtos turtų yra daugiau nei minėtose šalyse, politikos „dėka“ yra tapusi vienu labiausiai atsilikusių Europos užkampių.

Žlugusios derybos dėl 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos daugumai Lietuvos politinių komentatorių pasirodė kaip vos ne ES žlugimo pradžia. Negalima neigti, kad ES šalių narių vadovų susirinkime nebuvo didelio ryžto rasti sprendimą – didžiosios „senosios“ ES valstybės narės atvyko žinodamos, kad nesitrauks nuo savo užimtų pozicijų ir buvo pilnai pasirengusios iš anksto žinotam faktui, kad Viršūnių susitikimas pasibaigs be jokių susitarimų.

Nepaisant didžiausią ES piliečių susidomėjimą sukėlusio Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo, nusivylimo ar euforiškų nuotaikų Europoje, ES institucijų koridoriuose ir toliau vyksta darbas. Tiek šalys narės, tiek ir ES sprendimų priėmėjai puikiai supranta naujos ES finansinės perspektyvos 2007-2013 m. laikotarpiui patvirtinimo svarbą. Todėl bandoma iki Liuksemburgo prezidentavimo laikotarpio pabaigos rasti konsensusą šiuo klausimu.

Kai 2003 metų gale pasibaigė Europos Sąjungos tarpvyriausybinė konferencija, nepasiekusi savo pagrindinio tikslo - susitarti dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties, Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas ir Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis pareiškė, kad konstitucinės sutarties žlugimas iškelia grėsmę, kad atsiras „dviejų greičių“ Europa.

Pareiškę užuojautą dėl nesėkmingo referendumo Prancūzijos vadovams, Lietuvos politikai į mūsų šalies ateitį Europos Sąjungoje žvelgia optimistiškai. Jie pripažįsta, kad prancūzų "ne" yra neigiamas signalas kitoms šalims kandidatėms, tačiau sako, kad Lietuva gali puikiai gyventi pagal Nicos sutartį.

Išsiplėtusi Europos Sąjunga (ES) nebeturi kelio atgal, todėl atmetus Sutartį dėl Konstitucijos Europai, visoms Bendrijos valstybėms teks ieškoti būdų, kaip efektyviau organizuoti bloko institucijų darbą. Taip pirmadienį per spaudos konferenciją teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, komentuodamas referendumo Prancūzijoje rezultatus. Prancūzai per sekmadienį vykusį istorinį referendumą dėl ES Konstitucijos įtikinama persvara atmetė šį dokumentą.

Balandžio 12 dieną Europos Parlamentas, tvirtindamas 2003 metų institucijos biudžetą, turėjo puikią progą pakeisti galiojančią europarlamentarų išlaidų kompensavimo tvarką į skaidresnę ir veiksmingesnę. Deja, visų Europos piliečių skirtus pinigus europarlamentarai toliau naudos ne pačiu efektyviausiu būdu. Mano nuomone, visuomet būtina ginti žmonių teisę į teisingą informaciją bei viešumo ir skaidrumo užtikrinimą, nes tai yra demokratijos pagrindas.

Visai neseniai rankose teko vartyti naują, lietuvių kalba išleistą leidinį. Jo pratarmėje sakoma: „šiame leidinyje pateikiamas Sutarties dėl Konstitucijos Europai tekstas, kuris buvo pasirašytas 2004 m. spalio 29 d. Romoje ir 2004 m. gruodžio 16 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serija, Nr. 310). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios Sutarties tekstas įsigalios tik jos įsigaliojimo dieną, kaip nurodyta IV-447 straipsnio 2 dalyje“ (Sutartis dėl Konstitucijos Europai.

Dar visai neseniai Europos Sąjunga (ES) ir jos „neva“ neatlygintinai duodami pinigai, turėsiantys užplūsti Lietuvą, buvo vienas geriausių politinių masalų agituojant už mūsų šalies ateitį šioje organizacijoje. Kaip parodė praktika, tiek šis elementas, tiek ir kiti nacionalinės agitacijos ypatumai (alus ir skalbimo milteliai) buvo pakankamai veiksmingi ir garantavo Lietuvos narystę ES nuo 2004 m. gegužės 1 dienos.

Ar Lietuva atkurs LDK, kaip rašė kai kurie Rusijos politikos analitikai? Daug kalbama apie didžiųjų valstybių - JAV, Rusijos - interesus, o kokie Lietuvos interesai? Kaip veikiama, siekiant juos užtikrinti? Koks mūsų indėlis į pasaulinę politiką. Apie tai - ir ne tik - kalbamės su užsienio reikalų ministru, vienu iš socialliberalų partijos lyderių Antanu Valioniu.

Gimti galima tik kartą. Toks pat dėsnis valdo ir mokymąsi, ir pirmuosiuos žingsnius, pirmuosius vestuvinius įspūdžius - taip iki pat pirmojo karsto. Lygiai tokia pat taisyklė galioja ir naujajai valdančiajai Lietuvos koalicijai - jos suburtos Vyriausybės ministrai savo pareigas galėjo pradėti tik šį vienintelį kartą. Deja, visi jie kartoja Lietuvos šuolių į aukštį sporto rezultatus - iki europinių trūksta ne centimetrų, o metrų.

Margarita Starkevičiūtė griauna jau besiformuojantį stereotipą, kad Europos Parlamentas - tai kone “senukų prieglauda”. Ji teigia, kad yra daug galimybių padėti Lietuvai. O apie Rusijos įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui sako: “Jeigu “Financial Times” rašo, kad Ukrainos rinkimams Rusija išleido 600 mln.

Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykių raida priklausys nuo šios šalies "pažangos demokratijos ir reformų srityje", teigiama Europos Parlamento ketvirtadienį priimtoje gana griežto tono rezoliucijoje Baltarusijos klausimu. Iš posėdyje dalyvavusių 545 deputatų už šią rezoliuciją balsavo 449 parlamentarai. Joje smerkiami dabartiniai Baltarusijos vadovai už "plačius išpuolius" prieš spaudą, žurnalistus, opoziciją ir visus tuos, kurie mėgina atvirai kritikuoti šalies prezidentą ir jo režimą.

Šis straipsnis - tai kai kurie pastebėjimai, apmąstymai, paaiškinimai ir patikslinimai tų procesų, kurie vyksta Europos Parlamente (EP) ir kuriuose dalyvauja pirmuosiuose Lietuvoje vykusiuose rinkimuose į EP išrinkti Lietuvos atstovai. Europos Parlamento komitetai posėdžiauja Briuselyje Šią savaitę Europos Parlamentas dirba Briuselyje: vyksta komitetų posėdžiai. Iš viso EP yra 20 komitetų, dauguma jų šią savaitę dirba, nors yra ir tokių, kurie į posėdžius rinksis tik rugpjūčio pabaigoje.

Ne visi Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai yra politiniai benamiai, kaip kalbėdamas apie kai kurių Lietuvos europarlamentarų problemas pasakė vienas Lietuvos politikas. Kai kurie, kaip ir buvo galima tikėtis, sėkmingai pradėjo darbą savo politinėje grupėje, kurių Europos Parlamente iš viso yra septynios.

Anykščių rajono meras Darius Gudelis, dabar vadovaujantis kandidato į Prezidentus Valdo Adamkus rinkimų štabui, prieš savaitę šventė 30-ąjį gimtadienį. Vis dar jauniausias šalies meras atsakė į keletą “Anykštos” klausimų. Pretenduoti į šalies vadovus galima tik sulaukus 40-ies. Ar būdamas 30-ies jaučiatės subrendęs vadovauti rajonui? Į šį klausimą per praėjusius savivaldybių rinkimus, palaikę liberalus, atsakė Anykščių rajono gyventojai.

Kai kuriuos lietuvius būtų galima priskirti prie antramečių studentų, kurie kelintą kartą iš eilės kartoja tą patį kursą. Neišlaiko egzamino, nes pasirenka blogą atsakymo variantą. Pasirenka ne teisingą atsakymą, bet, jų manymu, patraukliausią ir daugiausiai žadantį. Ir taip per kiekvieną rinkimų egzaminą.

Europos Parlamento vadovybė įtaria, kad kai kurie deputatai klastoja savo parašus, kad neteisėtai gautų dienpinigius. Į Parlamento centrinį registrą siunčia savo statytinius, kad šie pasirašytų, o jie atsiimtų 262 eurus dienpinigių. Nepaisant konkretaus įtarimo, Europos Parlamentas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų sukčiams nustatyti. Šiuo metu tik numatoma, kad sąrašus, kuriuose turi pasirašyti į posėdžius atvykę deputatai, ateityje stebėtų Parlamento pareigūnai.

Europos Parlamentas yra nepatenkintas tuo, kaip Lietuva ir dar kelios būsimosios Europos Sąjungos (ES) narės įdiegia pas save europinius standartus. Kaip trečiadienio numeryje rašo įtakingas Vokietijos dienraštis "Die Welt", eurodeputatai trečiadienį Strasbūre ruošiasi viešai įvardinti valstybes, smarkiai atsiliekančias nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ir nurodyti jų trūkumus.

Europos Sąjungos (ES) kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti, kaip 1998 metais buvo finansuojamas Europos Parlamento "Altiero Spinelli" pastato įsigijimas, rašo žurnalas "Stern". Įtariama, kad Europos Parlamentas pažeidė viešųjų pirkimų taisykles, leisdamas įsigijimą finansuoti Vokietijos bankui "WestLB AG". Ši Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kredito institucija Europos Parlamentui skyrė apie 650 mln. eurų.

Europos Sąjungos (ES) kovos sus sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti, kaip 1998 metais buvo finansuojamas Europos Parlamento "Altiero Spinelli" pastato įsigijimas, rašo žurnalas "Stern". Įtariama, kad Europos Parlamentas pažeidė viešųjų pirkimų taisykles, leisdamas įsigijimą finansuoti Vokietijos bankui "WestLB AG". Ši Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kredito institucija Europos Parlamentui skyrė apie 650 mln. eurų.

Lietuvoje įprasta girdėti diskusijas apie tai, kad valdžia - Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas - yra atitrūkę nuo valstybės piliečių rūpesčių. Pastaruoju metu toks supratimas tapo ypač ryškus, kai visuomenę imta skirstyti į vadinamąjį elitą, kurio yra tik saujelė ir jam nė motais kasdieniai paprastų žmonių rūpesčiai bei lūkesčiai, ir “ubagus”, “runkelius”, kuriems pabodo valdžios savivalė ir nesiskaitymas su piliečių nuomone, nepasitenkinimas padėtimi, kai piliečiai prisimenami tik prieš r...

Po Europos Sąjungos (ES) plėtros birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose gali dalyvauti vos trečdalis ES piliečių, arba rekordiškai mažas rinkėjų skaičius, prognozuojama tinklalapyje "European Voice". Lietuva tarp Baltijos šalių žada būti aktyviausia: į rinkimus ketina ateiti 31 proc. šalies rinkėjų, tuo tarpu latvių - 27 proc., o estų - tik 17 proc.

Vadinamieji žmonės iš gatvės turi savo nuomonę. Vakaruose baiminamasi, kad po Europos Sąjungos plėtros, senąsias šalis-nares užplūs būriai ieškančiųjų darbo iš Rytų, atims taip brangias darbo vietas, gi Lietuvoje ir aplink ją, jau ne pirma dieną girdisi daug graudžių verksmų, kad visi, kas gabūs ir darbštūs, išvažiuos, o likusiems grės masinė bedarbystė. Klausimas aiškus – reikia darbo.