europos parlamentas

Rumunijos politikė ir Europos Parlamento narė Diana Iovanovici-Șoșoacă pareiškė laikanti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „savo tautos priešu“ ir grasino „sulaužyti jam kojas“, jei jis mėgintų kalbėti jos šalies parlamente, pranešė portalas „Euromaidan Press“. Kraštutinių dešiniųjų Rumunijos partijos „S.O.S. Romania“ lyderė apie tai parašė feisbuke po vizito Maskvoje.

Trečiadienį Europos Parlamentas nubalsavo už tai, kad ant augalinės kilmės maisto produktų etikečių būtų uždrausta vartoti su mėsa susijusius terminus, tokius kaip „mėsainis“ ir „kepsnys“. Toks parlamento sprendimas – pergalė nepatenkintiems ūkininkams. Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu už siūlomą įstatymo projektą balsavo 355, prieš – 247 ES teisės aktų leidėjai. Kad tekstas taptų teisės aktu, jis dar turi būti suderintas su visomis 27 Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Europos Parlamentas trečiadienį nubalsavo už draudimą augalinį maistą vadinti su mėsa susijusiais pavadinimais, tokiais kaip, pavyzdžiui, „mėsainis“. Toks sprendimas yra pergalė nepatenkintiems ūkininkams. Europarlamentarai šį teisinį pasiūlymą per plenarinę sesiją Strasbūre priėmė 355 balsais. Prieš pasiūlymą balsavo 247 europarlamentarai. Dėl teksto dar turės derėtis Europos Sąjungos (ES) 27 šalys narės ir tik po to jis galės tapti įstatymu.

Europos Parlamentas ginče su Vengrijos valdžios institucijomis apgynė trijų savo narių imunitetą. Per antradienį Strasbūre vykusį balsavimą Vengrijos opozicijos lyderio Péterio Magyaro ir kitos opozicijos politikės Kláros Dobrev neliečiamybė buvo palikta galioti. Be to, Italijos EP narė Ilaria Salis vos išsaugojo neliečiamybę: 306 EP nariai balsavo už jos išsaugojimą, 305 – prieš, o 17 susilaikė.

 Ketvirtadienį Europos Parlamente kilo audringos diskusijos, kai buvo atmestas kraštutinių dešiniųjų prašymas tylos minute pagerbti nužudytą JAV aktyvistą ir prezidento Donaldo Trumpo sąjungininką Charlie Kirką. Kraštutinių dešiniųjų, palaikančių glaudžius ryšius su D. Trumpo Baltaisiais rūmais, atstovai EP norėjo, kad ES parlamentas, kaip ir JAV Kongresas, tylos minute pagerbtų 31-erių metų Ch. Kirką.

 Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen ketvirtadienį laimėjo Europos Parlamento (EP) balsavimą dėl pasitikėjimo.  Balsavimą dėl nepasitikėjimo inicijavo Rumunijos kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Gheorghe Piperea, kuris kaltina U. von der Leyen neskaidrumu dėl tekstinių žinučių, kurias ji siuntė farmacijos milžino „Pfizer“ vadovui derantis dėl COVID-19 vakcinų.

Grupė Europos Parlamento narių trečiadienį paragino Briuselį įšaldyti visą Vengrijai skirtą finansavimą, kaltindami šią šalį, kad ji toliau riboja laisves ir kenkia demokratijai, nesilaikydama ES teisės aktų ir vertybių. Budapeštas, vadovaujamas nacionalisto ministro pirmininko Viktoro Orbano, nuolat konfliktuoja su ES, kuri jau įšaldė milijardus eurų lėšų dėl tokių klausimų kaip elgesys su prieglobsčio prašytojais ir įtarimų korupcija.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė tam tikrų Ukrainos prekių, pavyzdžiui, geležies ir plieno, importo į ES lengvatų pratęsimui, pranešė EP biuras Lietuvoje. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES nuo 2022 m. birželio laikinai panaikino Ukrainos gaminių importo į ES muitus ir kvotas.

Europos Parlamentui (EP) nusprendus panaikinti Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, pastarasis tikina, jog Europos Sąjunga (ES) žengia diktatūros link.  „Sovietmečiu buvo komunistinė ideologija, o dabar genderistinė ideologija“, – Eltai antradienį sakė politikas.  „Nors sovietmečiu buvo komunistinė ideologija, persekiojo tikinčiuosius, bet už Švento rašto citavimą nieko neteisė.

Nors Europos Komisija didžiulį dėmesį skiria kovai su klimato kaita, ar lygybės ir įvairovės skatinimui, naujausia Europos Sąjungos piliečių apklausa parodė, kad žmonėms reikia ne to. 26 tūkst. europiečių nurodė, kad labiausiai jiems aktualios temos – ekonomika, kainos ir infliacija, darbo vietos ir saugumas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 27 Europos Sąjungos šalyse gyvena beveik 450 mln. gyventojų. O prieš keletą mėnesių nuspręsta išsiaiškinti – ko žmonės nori iš Europos Sąjungos.

Belgijos prokuratūra šiuo metu vykstančiame įtariamos korupcijos Europos Parlamente tyrime antradienį pareiškė kaltinimus penkiems asmenims. Keturi įtariamieji be kitokių dalykų kaltinami korupcija, penktasis – pinigų plovimu, nurodoma prokuratūros pranešime. Keturi pagrindiniai įtariamieji buvo sulaikyti ir pristatyti tyrimą atliekančiam teismo pareigūnui, duotas leidimas pratęsti ikiteisminį jų sulaikymą. Penktasis įtariamasis buvo paleistas su tam tikromis sąlygomis, paaiškino prokuratūra.

Lietuvos Europarlamentaras Petras Gražulis kolegoms Strasbūre rėžė pamokslą apie lyčių įvairovę ir moterų teises. Gražulis teiravosi europarlamentarų, kiek lyčių Europoje yra ir aiškino, kad moterys turi būti paklusnios vyrams, neva tuomet šeimoje vyraus santaika ir harmonija. Kartu jis papasakojo, kad ir jam rašė Agne Širinskiene apsimetantys asmenys ir davė patarimą Remigijui Žemaitaičiui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Belgijos policija, vykdydama tyrimą dėl įtariamos korupcijos „prisidengus komercine lobistine veikla“, ketvirtadienį surengė reidus keliuose objektuose, pranešė prokurorai. „Keli asmenys buvo sulaikyti apklausai dėl įtariamo jų dalyvavimo aktyvioje korupcijoje Europos Parlamente (EP), taip pat dėl dokumentų klastojimo ir klastočių naudojimo“, – sakė federalinė prokuratūra ir pridūrė, kad kratos taip pat buvo atliktos Portugalijoje.

Petras Gražulis ir vėl atsidūrė dėmesio centre, tik šįkart – ne dėl savo vizito pas respublikonus, o dėl emocingų pasisakymų Europos Parlamente (EP). Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kaip P. Gražulis EP posėdžio metu nesivaldydamas porina apie moterų paklusnumą vyrams, genderistinę ideologiją.  Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše matyti P. Gražulis, EP posėdžio metu cituojantis Bibliją.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pareiškė esąs „labai susirūpinęs“, kad sušvelnintos faktų tikrinimo taisyklės socialiniuose tinkluose gali būti naudingos Rusijai. „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas neseniai paskelbė apie permainas, susijusias su internete talpinamo turinio moderavimu. Ši bendrovė iš pradžių tik Jungtinėse Valstijose ketina nutraukti bendradarbiavimą su faktų tikrintojais ir įdiegti sistemą, panašią į tinkle „X“ sutinkamas vadinamąsias „bendruomenės pastabas“ (angl.

2024 m. Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę antradienį įteikta išrinktajam Venesuelos prezidentui Edmundui Gonzálezui Urrutia‘i ir opozicijos lyderei Maríjai Corina Machado, sakoma EP pranešime spaudai.

Įvertinę svarbius pažeidimus, europarlamentarai ketvirtadienį atsisakė pripažinti parlamento rinkimų Sakartvele rezultatus ir paragino per ateinančius metus surengti naujus rinkimus, sakoma Europos Parlamento (EP) pranešime žiniasklaidai. EP rezoliucijoje smerkiami spalį Sakartvele vykusių parlamento rinkimų pažeidimai: rinkėjų persekiojimas, manipuliavimas balsais bei elektronine balsavimo sistema, kišimasis į rinkimų stebėtojų ir žiniasklaidos darbą.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pritaria ilgojo nuotolio raketų panaudojimui Ukrainai ginantis nuo plataus masto Rusijos invazijos ir pareiškė, kad Vokietija turėtų skubiai pristatyti savo ilgojo nuotolio sistemą „Taurus“ į siaubiamą šalį.

Po kelias savaites trukusių ginčų Europos Parlamentas išsprendė nesutarimus dėl aukščiausių postų būsimoje Europos Komisijoje. Trys didžiausios frakcijos – Europos Liaudies partija, socialdemokratai ir liberalai – trečiadienį galutinai susitarė dėl būsimų Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotojų.

Europos Parlamentas ketvirtadienį patvirtino, kad svarbių ES kovos su miškų naikinimu taisyklių įgyvendinimas atidedamas vieniems metams, ir kartu balsavo už tai, kad būtų sušvelninti kai kurie prieštaringai vertinamo įstatymo reikalavimai. Šis žingsnis sukėlė aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą, nes jos jau anksčiau sveikino šį įstatymą kaip beprecedentį proveržį kovojant už gamtos apsaugą ir prieš klimato kaitą.

Europos Parlamento (EP) specialiojoje sesijoje, rengiamoje kitą savaitę minėsiant tūkstantį karo Ukrainoje dienų, nuotoliniu būdu kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė asamblėjos pirmininkė. EP vadovė Roberta Metsola sakė, kad V. Zelenskis prisijungs prie lapkričio 19 dienos plenarinės sesijos „specialiu kreipimusi iš Ukrainos“, 27 valstybių blokui siekiant įtvirtinti savo paramą Kyjivui po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.

Europos Parlamento (EP) komitetuose šią savaitę prasideda paskirtųjų eurokomisarų klausymai, po kurių bus vertinama, ar jie tinkami tapti Europos Komisijos nariais ir vykdyti konkrečias jiems patikėtas pareigas. Po klausymų vėliau šį mėnesį bus surengtas lemiamas balsavimas dėl naujosios Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) komandos sudėties.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį gražino dalį Europos Parlamento (EP) rinkimų užstatų partijoms. Iš viso grąžinta per 46 tūkst. eurų. „VRK vadovaudamasi rinkimų kodeksu (...) nusprendžia grąžinti rinkimų užstatus, kurių bendra suma yra 46 tūkst. 54 eurai 40 centų, juos sumokėjusioms politinėms partijoms“, – sprendimą, kuriam buvo pritarta vienbalsiai, pristatė VRK vadovė Lina Petronienė.

Nors Seimo rinkimai jau pasibaigė, o didžiausia intriga politinėje erdvėje dabar yra, kas užims ministro pirmininko pareigas, vis dar nėra aišku, kokie politikai priims Seimo nario mandatus 2024-2028 m. Seime. Štai šiais metais Seimo rinkimuose buvo išrinkti 3 dabartiniai europarlamentarai, kurie, nusprendę, kad jie norėtų likti Europos parlamente (EP) turėtų atsisakyti savo Seimo nario mandato, o tokiu atveju, į Seimą patektų kitas jų atstovaujamos partijos atstovas.

Europos Parlamento nariai laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ragina panaikinti vasaros laiką. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Europoje laikrodžių rodyklės bus persukamos viena valanda atgal. Laiške, kurį matė agentūra dpa, teigiama, kad dabartinė sistema yra pasenusi ir kad laiko keitimo panaikinimas taip pat atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimą supaprastinti ir sumažinti nebūtiną biurokratinę naštą piliečiams ir palengvinti kasdienį gyvenimą 27 valstybėse narėse.

Europarlamentaras Petras Gražulis Strasbūre balsavo prieš 35 milijardų eurų paskolos suteikimą Ukrainai. Pats Gražulis teisinasi, kad netyčia suklydo, esą Europos Parlamento balsavimo sistema jam per daug sudėtinga. Kitas parlamentaras Virginijus Sinkevičius įtaria, kad Gražulis galėjo tiesiog balsuoti taip, kaip jam nurodė jo frakcija, kuri Ukrainos nepalaiko. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai atnaujino Europos Sąjungos (ES) taisykles, užtikrinančias veiksmingesnį oro eismo valdymą optimizuojant skrydžius, trumpinant vėlavimus ir mažinant jų poveikį klimato kaitai.

Antradienį vykusio balsavimo metu Europos Parlamento (EP) nariai pritarė papildomos, iki 35 mlrd. eurų siekiančios, paramos Ukrainai skyrimui. Numatoma, kad ši Ukrainai teikiama paskola bus padengta Rusijos įšaldyto turto pajamomis. Pranešama, kad ši parama taps esmine Didžiojo septyneto valstybių birželį prisiimto įsipareigojimo skirti Ukrainai iki 50 mlrd. JAV dolerių dalimi.

Petras Gražulis jau spėjo pasižymėti Europos Parlamente. Strasbūre vykusios sesijos metu europarlamentarai diskutavo apie centrinę Europą skandinančius potvynius, svarstė, kaip galima padėti nukentėjusiems ir ką daryti su klimato kaita. Diskusijos viduryje pasisakyti nusprendė ir Gražulis – iškėlė retorinį klausimą, ar potvyniai nėra Dievo bausmė. Bet tokių išsišokėlių kaip Gražulis, Briuselyje yra ir daugiau.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje ES šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje, dėl to sulaukdamas grasinimų iš Maskvos. Kyjivas prašo savo sąjungininkų leisti jam naudoti dovanotus ginklus smogti „teisėtiems“ kariniams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kyla Rusijos lėktuvai, be perstojo bombarduojantys Ukrainą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjungos (ES) šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje ir kuri sulaukė piktos Maskvos reakcijos. Ukrainiečiai prašo, kad sąjungininkai leistų jiems naudoti perduotus ginklus smogti, Kyjivo teigimu, teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kylantys Rusijos lėktuvai nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išdalijo Europos Komisijos portfelius. Lietuvos kandidatas Andrius Kubilius tampa gynybos ir kosmoso eurokomisaru. Tiesa, kai kuriems opozicijos politikams tai, kad Kubilius kuruos kosmoso sritį – juokinga, o ir gynybos sritis esą nauja, todėl nesant finansavimo gali būti nereikšminga. Konservatoriai naujuoju portfeliu džiaugiasi, sako, kad karo Ukrainoje kontekste jis – vienas svarbiausių.

Europos Parlamento narys iš Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno partijos „Fidesz“ Balázsas Győrffy`is penktadienį pareiškė, kad atsisako mandato po išvakarėse įvykusio incidento. Politikas tai paskelbė feisbuke, praneša portalas „eurointegration“. Pasak B. Győrffy`io, ketvirtadienio vakarą jis „neblaivus įsivėlė į kivirčą su moterimi, kuris, deja, peraugo į smurtą“. „Nors aš, deja, neprisimenu, kas atsitiko, bet tai, ką padariau, yra nepriimtina.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį didele balsų dauguma perrinko konservatyvių pažiūrų Maltos politikę Robertą Metsolą dar vienai kadencijai Europos Parlamento (EP) pirmininkės poste. Kaip pranešama, R. Metsola 720 vietų turinčiame EP surinko 562 balsus. Ji parlamento pirmininke dirbs ateinančius pustrečių metų. Antradienį EP Strasbūre (Prancūzija) susirinko į pirmąją naujos kadencijos sesiją.

Europos Parlamentas (EP) antradienį Strasbūre renkasi į pirmąją naujos kadencijos sesiją. Tikimasi, kad įstatymų leidėjai perrinks maltietę Robertą Metsolą šios institucijos pirmininke. Centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP) narė R. Metsola turėtų būti išrinkta dar vienai pustrečių metų kadencijai. Prieš tai jos politinė grupė birželio mėnesį vykusiuose EP rinkimuose iškovojo 188 mandatus.

Seime antradienį prisiekė nauja parlamentarė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka. Ji pakeitė į Europos Parlamentą išrinktą „valstietį“ Aurelijų Verygą. J. Rojaka buvo išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąraše į Seimą, tačiau dirbs demokratų frakcijoje.

Antradienį Seime prisieks į Europos Parlamentą (EP) išrinktą Aurelijų Verygą pakeisianti parlamentarė, ekonomistė Jekaterina Rojaka. Nors A. Veryga į Seimą išrinktas daugiamandatėje apygardoje pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą, politikė jungsis ne prie Seimo „valstiečių“, o Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. „Jungsiuosi prie man vertybiškai artimos Demokratų frakcijos Seime ir dirbsiu su komanda, su kuria anksčiau sėkmingai dirbome Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje...

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) jungiasi prie Vengrijos premjero Viktoro Orbano buriamos frakcijos Europos Parlamente „Patriotai už Europą“. Tai pirmadienį tinkle X patvirtino vyriausybės atstovas Zoltan Kovacsas. Ši frakcija gali tapti trečia stipriausia jėga naujajame Europos Parlamente.

Naujasis Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano suburtas kraštutinių dešiniųjų partijų aljansas Europos Parlamente atitinka sąlygas, reikalingas frakcijai suformuoti. Šeštadienį prie aljanso prisijungus kraštutinei dešiniajai Danijos liaudies partijai ir Belgijos kraštutinių dešiniųjų „Vlaams Belang“, partijų aljansas turi reikalingą skaičių europarlamentarų iš septynių šalių.

Vengrijos ministras pirmininkas nacionalistas Viktoras Orbanas sekmadienį paskelbė apie naujo ES parlamentinio aljanso su Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija ir buvusio Čekijos premjero Andrejaus Babišo centristų grupe sukūrimą. V. Orbanas, kurio šalis pirmadienį perima ES pirmininkavimą, jau seniai prieštarauja „Briuselio elitui“, pastaruoju metu kaltindamas Briuselį karo Ukrainoje kurstymu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sekmadienį paskelbė, kad kartu su Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija ir buvusio čekų premjero Andrejaus Babišo Čekijos centristų frakcija nori sudaryti naują aljansą Europos Parlamente (EP). „Prisiimame atsakomybę įkurti šią naują platformą ir naują frakciją.

Briuselyje šalių vadovai pasidalino svarbiausius Europos Sąjungos postus. Tačiau yra nepatenkintų: Italijos premjerė Giorgia Meloni nesutinka su Ursulos von der Leyen, Kajos Kallas ir Antonijaus Koštos kandidatūromis. Mat nepaisant kraštutinių dešiniųjų proveržio Europos Parlamento rinkimuose, visi kandidatai – centristai. Aukščiausio lygio susitikime Briuselyje išdalinti svarbiausi Europos Sąjungos postai. Ursula von der Leyen tęs darbus Europos Komisijoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą Seimo rinkimuose ves Aurelijus Veryga, o partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis parlamentaro posto nesieks. Tokį sprendimą penktadienį patvirtino partijos taryba. A. Veryga, sėkmės atveju, bus siūlomas į premjero postą. „LVŽS taryba nusprendė, kad į rinkimus sąrašą ves Aurelijus Veryga. Jis, jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga formuos Vyriausybę, galės tapti premjeru.

Naujai išrinkti europarlamentarai jau kraustosi į Briuselį. Belgijos sostinėje apsilankęs Petras Gražulis ieško savo vietos parlamento politinėse grupėse, tačiau kol kas jo niekas nenori priimti. Gražulis politinių grupių atstovams pasakoja, neva Lietuvoje yra politinis kalinys, su kuriuo bando susidoroti konservatoriai. Antrą kadenciją Briuselyje dirbanti konservatorė Rasa Juknevičienė Gražulį perspėja, kad europarlamente jis negalės elgtis taip neadekvačiai, kaip Seime.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino galutinius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Mandatus naujos kadencijos Europos Parlamente iškovojo aštuonios partijos. Daugiausia – tris – gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę beveik 21 proc. rinkėjų balsų. Du laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija su 17,6 proc. balsų. Po vieną mandatą pasidalijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,96 proc.), Laisvės partija (7,93 proc.

Kad Europos Parlamente būtų suformuota politinė frakcija, reikia 23 europarlamentarų iš septynių skirtingų šalių, penktadienį rašo leidinys „Politico“. Leidinys „su pasididžiavimu“ pristato savo paties sudarytą „keistuolių frakciją“, į kurią surinko 23 keisčiausius, labiausiai ekscentriškus ar tiesiog juokingiausius praėjusį savaitgalį išrinktus EP narius. Pasak „Politiko“, jei jie suvienytų jėgas, tai atitiktų visus kriterijus ir galėtų sudaryti savo frakciją. Ar jie tai padarys? Ne.

Lietuvoje sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose gausiausiai balsavo Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos piliečiai, antradienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Komisijos duomenimis, balsuoti Lietuvoje teise pasinaudojo 228 Europos Sąjungos (ES) piliečiai. Iš viso tokią teisę turėjo 7060 asmenų. Anot VRK, Lietuvos atstovus į EP rinko 53 Vokietijos, 46 Lenkijos, 22 Latvijos piliečiai, 18 prancūzų, 17 italų ir 11 olandų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo nenustebino sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose triumfavęs iš Seimo pašalintas parlamentaras Petras Gražulis. „(P. Gražulio išrinkimas – ELTA) nenustebino visiškai. Visada atsiranda žmonių, kurie išnaudoja dalies žmonių nuotaikas ir daro tai pakankamai gudriai – kalbu apie poną Vaitkų prezidento rinkimuose, apie poną Gražulį ne tik EP rinkimuose, bet ir daugybėje kitų rinkimų.

Sėkmingais partijai Europos Parlamento (EP) rinkimais besidžiaugiančių „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad opozicija dar neturėtų užmigti ant laurų prieš artėjančius Seimo rinkimus. „Matome, kad vis tik opozicijai nepavyko atvesti savo rinkėjų. (...) Tie, kas skina pergalės žiedlapius reitinguose, matyt, neturėtų to daryti per anksti.