entomologija

Visai netikėtai Vilniuje apžiūrinėjant UAB „Dezinfa“ entomologinę kolekciją, buvo pastebėtas ropojantis nedidelis vabaliukas. Kaip vėliau nustatė profesionalūs entomologai, tai buvo Lietuvoje iki šiol dar nerasta vabalų rūšis Megatoma graeseri, priklausanti kailiagraužių šeimai. Nedidelis, 4-5 mm dydžio, pailgos formos, tamsios spalvos, apaugęs tankiais plaukeliais, turintis trumpas antenas vabalėlis prieš trejus metus užfiksuotas Latvijoje, dabar jis atkeliavo ir į Lietuvą.

Montanos (JAV) valstijoje atrastas vabalas gali savo galvą įtraukti į gerklę: ši savybė ne tik leidžia kalbėti apie naują boružių rūšį, tačiau ir apie didesnius pokyčius faunos ir floros klasifikacijoje. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, Rossas Wintonas itin retą vabalą atrado 2009 metais Montanos smėlio kopose. Mokslininkas pirmiausiai pamanė, kaip ir vėžliai, ši boružė galvą paslepia po kiautu.

Biologai nuolat atranda naujų vabzdžių rūšių atstovų, bet, sapnuose sutikęs šiuos penkis gyvius, dažnas naktį prabus išpiltas šalto prakaito ir instinktyviai braukys rankomis per visą kūną, bandydamas numesti įsivaizduojamus siaubūnus. Jei smalsu, susipažinkite su jais iš arčiau. 1. Akis draskantis voras Šis mėsėdis žiogas šiemet buvo atrastas vienoje Pietų Afrikos olų. Kol kas ši rūšis dar neturi pavadinimo.

Į Pietų Europą iš Azijos šalių atvežtas pavojingas ligas platinantis vabzdys jau pasiekė ir Paryžių, pranešė Prancūzijos dienraštis „Le Monde“. Prancūzijos sveikatos apsaugos specialistai informavo, kad Azijos tigrinio uodo (Aedes albopictus), kurio įkandimai platina tokių sunkių ligų, kaip Čikungunjos karštligė ir Dengė hemoraginė karštligė, sukėlėjus, populiacija iš Prancūzijos pietinės dalies juda link šalies šiaurės. Tigriniai uodai jau pastebėti Paryžiuje.

Mokslininkai ėmėsi naujos misijos: nufotografuoti 3D formatu visas žinomas skruzdėlių rūšis. Komanda iš JAV lanko muziejus visame pasaulyje, kad galėtų pildyti savo kolekciją. Mokslininkai naudojasi tokia technika, kuri leidžia nufotografuoti vabzdžių kūnų mikroskopines detales. Projekto tikslas – sukurti elektroninį katalogą, pavadinimu „Antweb“, kuris leistų mokslininkams detaliai studijuoti skruzdėlių kūnelius.

Mokslininkai, aktyvuodami tam tikrus genus, sugebėjo sukurti košmariško dydžio karius-skruzdėles, kurios pasižymi didžiulėmis galvomis ir milžiniškais nasrais, rašo „The Daily Mail“. Anot mokslininkų, šiuos genetinius pokyčius lėmė skruzdėlių protėvių, gyvenusių prieš milijonus metų, turėtos savybės.

Atrastos keturios naujos grybų rūšys, kurios auga Brazilijos atogrąžų miškų skruzdėlių galvose. Ir kurios sugeba kontroliuoti skruzdės smegenis. Grybas (1 nuotrauka, David Hughes) užkrečia skruzdėlę, užvaldo jos smegenis, priverčia vabzdį atsidurti ten, kur palankiausios sąlygos grybui augti ir vystytis. Tuomet vabzdys nužudomas, grybas galutinai išauga ir paskleidžia savo sporas.