Emmanuelis Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paprašė Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos užtikrinti „Rusijos pajėgų išvedimą“ iš Baltarusijos, pranešė Eliziejaus rūmai. Prezidentas sakė paprašęs A. Lukašenkos „pareikalauti kuo anksčiau išvesti Rusijos pajėgas iš jo teritorijos“, taip pat paraginęs jį bendradarbiauti su tarptautine bendrija, kad Ukrainos žmonėms būtų galima teikti humanitarinę pagalbą, sakoma pranešime.

Pasaulis turi pasiruošti ilgam karui tarp Rusijos ir Ukrainos, Maskvai pradėjus įsiveržimą į savo provakarietišką kaimynę, šeštadienį perspėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šįryt galiu pasakyti jums vieną dalyką – kad šis karas užsitęs“, – per kasmetinę Prancūzijos žemės ūkio mugę sakė E. Macronas. „Ši krizė tęsis, šis karas tęsis, ir visos su tuo susijusios krizės sukels ilgalaikių padarinių. Privalome būti pasiruošę“, – perspėjo prezidentas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad naudinga palikti dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pradėjusiu didelio masto invaziją į Ukrainą, galimybę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad „pareikalautų nedelsiant sustabdyti“ Maskvos puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jos laukia bekompromisis atsakas į sprendimą užpulti Ukrainą, kurį jis pavadino lūžio tašku Europos istorijoje. „Į šį karo aktą atsakysime be silpnumo, ramiai, ryžtingai ir vieningai“, – kreipdamasis į tautiečius pabrėžė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir pažadėjo, kad Paryžius drauge su sąjungininkėmis sieks užbaigti šį karą. „Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo karines operacijas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė E. Macronas. Pasak jo, Rusija priėmė sprendimą „kariauti su Ukraina“. „Prancūzija solidarizuojasi su Ukraina.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir paragino Europos Sąjungą (ES) pritarti naujoms sankcijoms Maskvai. „Prezidentas smerkia sprendimą (...). Jis reikalauja neeilinio JT Saugumo Tarybos susitikimo ir tikslinių europinių sankcijų priėmimo“, – pranešime spaudai paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas atidėjo pranešimą apie savo kandidatūros prezidento rinkimuose iškėlimą, nes dabar visos jo pastangos skirtos spręsti krizę dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą, pranešė televizija BFM, cituodama gerai informuotus šaltinius. „Visą energiją jis skiria planus keičiančios krizės aplink Ukrainą (sureguliavimui). Sunku kelti kandidatūrą, kai prie Europos vartų – karas“, – sakė šaltinis.

Nors Paryžius tvirtino, kad pasiekta diplomatinė pažanga, Rusija metė provokuojančius kaltinimus, dėl kurių daugelis baiminasi, nes jie gali būti panaudoti karui pateisinti, rašo politico.eu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltarusijos ir Rusijos sprendimas tęsti karines pratybas bei šių šalių pajėgų judėjimas „reikalauja imtis papildomų atgrasymo ir saugumo stiprinimo priemonių Lietuvoje ir visame rytiniame NATO flange“. Apie tai G. Nausėda sekmadienio vakarą parašė savo „Facebook“ paskyroje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prancūzų lyderiui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) teigė ketinąs išvesti Rusijos karius iš Baltarusijos, kai tik baigsis ten vykstančios karinės pratybos, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „artimiausiomis valandomis“ surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sekmadienį susitarė siekti paliaubų Rytų Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per pokalbį su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) apkaltino Kijevą dėl karinės padėties Rytų Ukrainoje paaštrėjimo, tačiau sakė, kad reikia intensyvinti diplomatines pastangas rasti sprendimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį  po pokalbio telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) paragino atnaujinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) globojamas derybas su Rusija ir nedelsiant nutraukti ugnį. „Mes esame už taikos proceso intensyvinimą. Pritariame tam, kad nedelsiant būtų sušaukta TKG“, – pareiškė jis, turėdamas omenyje Trišalę kontaktinę grupę, kuriai priklauso Ukraina, Rusija ir ESBO.

Baltarusijai paskelbus, kad kartu su Rusija vykdomos karinės pratybos nesibaigs, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, jog tai yra aiškus pasirengimas pulti Ukrainą. Apie tai ministras paraė savo „Twitter“ paskyroje. „Rusijos kariai lieka Baltarusijoje, taip pažeisdami garantijas pasitraukti. Tai aiškus pasiruošimas atakuoti Ukrainą link Kijevo ir ateinanti Baltarusijos ankesija“, – rašė G. Landsbergis.

Jei Vladimiro Putino nesustabdysime, jis gali taikytis į Baltijos šalis, sako Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Apie tai ji kalbėjo dienraščiui „Mail On Sunday“. „Turime sustabdyti Putiną, nes jis nesustos su Ukraina“, – kalbėjo L. Truss. Pasak jos, V. Putinas gali kesintis aneksuoti daugiau buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų. „Baltijos šalys yra rizikoje. Vakarų Balkanai taip pat“, – sakė L. Truss.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu apie padėtį Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru, siekiant išvengti Maskvos invazijos į Ukrainą. Savaitgalį iš vis labiau apšaudomų regionų prie kovų su Rusijos remiamais separatistais fronto linijos buvo evakuojami civiliai gyventojai, o Kijevas šeštadienį pranešė, kad per ataką žuvo du Ukrainos kariai – pirmosios konflikto aukos per daugiau nei mėnesį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Kijevo vyriausybės pajėgas  ir prorusiškus separatistus nutraukti artilerijos apšaudymus Rytų Ukrainoje, didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali pasinaudoti padidėjusia įtampa kaip dingstimi įsiveržti į kaimyninę šalį. „Padėtis Donbase pastarosiomis valandomis buvo labai neraminantis. Akivaizdu, kad jau esama aukų“, – po Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimo Briuselyje sakė E. Macronas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje atsisakė Kremliuje atlikti COVID-19 testą ir pageidavo, kad tepinėlį jam paimtų vienas iš Berlyno medikų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.    Į Maskvą atvykusiam O. Scholzui „testą atliko Vokietijos ambasados gydytojas“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė savo kolegai rusui Vladimirui Putinui, kad „nuoširdus dialogas“ nesuderinamas su įtampos tarp Maskvos ir Vakarų šalių eskalavimu, pranešė Eliziejaus rūmai. Tokį pareikšimą per 40 minučių trukusį abiejų lyderių pokalbį E. Macronas padarė, augant susirūpinimui, kad Rusija ruošiasi potencialiam įsiveržimui į kaimyninę Ukrainą. Vakarai diplomatinėmis priemonėmis siekia atgrasyti V. Putiną nuo invazijos.

Amerikos prezidentas Joe Bidenas ragina amerikiečius tuoj pat palikti Ukrainą ir įspėja, kad padėtis ten greitai gali tapti beprotiška. Tiesa, Bidenas viliasi, kad jei Putinas bus pakankamai kvailas įsiveržti į Ukrainą, gal turės proto neliesti amerikiečių. Beje, aiškėja ir neįtikėtina priežastis, kodėl Putinas su Macronu derėjosi prie keturių metrų ilgio stalo. Šaltiniai teigia, Macronas atsisakė darytis PGR testą, kad jo DNR neatsidurtų rusų rankose.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos. Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija. Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas susitikimo metu sėdėjo didžiuliu nuotoliu vienas nuo kito dėl to, kad pastarasis atsisakė Rusijoje daryti PGR testą. „Reuters“ skelbiama, kad šią informacijai patvirtino du Prancūzijos prezidento aplinkos žmonės.

Saugumo situaciją regione su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu trečiadienį aptaręs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paragino stiprinti rytinį NATO flangą. Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos vadovais telefonu kalbėjosi Prancūzijos vadovo iniciatyva po jo vizito Maskvoje ir Kijeve.

Kremlius trečiadienį pareiškė po Prancūzijos ir Ukrainos lyderių susitikimo Kijeve matantis „teigiamų signalų“ dėl Ukrainos krizės. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitiko antradienį, Europai dedant intensyvias diplomatines pastangas nuogąstavimams dėl galimos rusų invazijos į Ukrainą išsklaidyti.

Po šešias valandas trukusių derybų ir vakarienės su Putinu Prancūzijos prezidentas išskubėjo pas Zelenskį į Ukrainą. Macrono aplinka sako, kad jis išgavo Putino pažadą nesiimti karinių veiksmų prieš Ukrainą. Tačiau Kremlius tai neigia. Savo ruožtu Amerikos prezidentas pareiškė, kad Rusija atsisveikins su „Nord Stream" 2 dujotieku, jei įsiverš į Ukrainą. Visgi Baltuosiuose Rūmuose viešėjęs Vokietijos kancleris to pasakyti neišdrįso.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad po susitikimų su Rusijos ir Ukrainos lyderiais mato galimybių įtampai mažinti. „Dabar turime galimybę pajudinti šias derybas“ tarp Rusijos ir Ukrainos, sakė jis po derybų Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Išvakarėse su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs E. Macronas pridūrė, kad taip pat mato „konkrečių, praktinių sprendimų“, kaip sumažinti įtampą tarp Maskvos ir Vakarų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė sugebėjęs įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „neeskaluoti“ krizės dėl Ukrainos, Vakarų šalims perspėjant, kad Rusija galėtų ruoštis įsiveržti į savo kaimynę. E. Makronas sakė, kad per ilgiau kaip penkias valandas pirmadienį Kremliuje vykusias derybas pasiūlė V. Putinui „konkrečių saugumo garantijų“. „Buvo kalbama apie stabdžio paspaudimą, apie padėties deeskalaciją ir galimybę atverti naujas perspektyvas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį aptarė Ukrainos krizę su JAV prezidentu Joe Bidenu, ruošdamasis susitikimui Maskvoje su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, pranešė abiejų prezidentų kanceliarijos. E. Macronas ir J. Bidenas „aptarė vykdomas diplomatines ir atgrasymo pastangas atsakant į Rusijos tęsiamą kariuomenės stiprinimą prie Ukrainos sienų, taip pat patvirtino savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad aktyvus dialogas su Rusija ir pirmadienį numatytas jo vizitas į Maskvą skirti sutrukdyti kilti galimam ginkluotam Rusijos ir Ukrainos konfliktui. „Jau kelias savaites skaitau ar girdžiu aukšto rango pareigūnų pareiškimus apie bet kurią savaitę įvyksiančias operacijas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas apsikeitė nuomonėmis apie su Ukraina susijusią padėtį ir susitarė tęsti bendradarbiavimą sankcijų Rusijai klausimu, sakoma šeštadienį paskelbtame Dauningo gatvės pranešime. „Lyderiai informavo vienas kitą apie aktualias diskusijas su tarptautiniais partneriais, taip pat ir apie ministro pirmininko vizito Kijeve rezultatus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per savo trečią pokalbį telefonu per pastarąją savaitę aptarė įtampą Ukrainoje ir Maskvos reikalavimą suteikti jai saugumo garantijų, pranešė Kremlius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį aptarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kaip pastūmėti į priekį taikos procesą tebesitęsiančiame Ukrainos konflikte, Europai stengiantis sumažinti įtampą su Rusija.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas trečiadienį pažadėjo koordinuoti savo atsaką į Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų, pranešė Baltieji rūmai. Netrukus po to, kai E. Macronas pareiškė, kad gali aplankyti Rusiją ieškoti diplomatinio sprendimo, Prancūzijos lyderis ir J. Bidenas kalbėdami telefonu „patvirtino remiantys Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, nurodė Baltieji rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį telefonu aptarė įtampą dėl Ukrainos ir susirūpinimą dėl saugumo Europoje, pranešė Kremlius. „Lyderiai išsakė savo požiūrį į situaciją dėl Ukrainos, taip pat klausimus, susijusius su ilgalaikių ir teisiškai privalomų saugumo garantijų suteikimu Rusijai“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėdamasis su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi pabrėžė, kad būtina sparčiau siekti pažangos derybose dėl daugiašalio susitarimo Irano branduolinės programos klausimu, sekmadienį pranešė padėjėjai. „Keli mėnesiai po to, kai Vienoje buvo atnaujintos derybos, [E. Macronas] primygtinai akcentavo būtinybę spartinti [pastangas], kad greitai būtų pasiekta apčiuopiamos pažangos“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.

Paryžius planuoja nusiųsti kelis šimtus karių į Rumuniją, šeštadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli), Vakarams baiminantis Rusijos invazijos į Ukrainą. Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) neseniai išreiškė Prancūzijos „pasirengimą eiti toliau ir NATO sistemoje įsipareigoti naujoms misijoms (...), ypač Rumunijoje“. „France Inter“ radijui F. Parly teigė, kad galimą papildomų pajėgų siuntimą ketvirtadienį aptarė vizito Rumunijoje metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius. „JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V. Putinas E. Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad europiečiai turi kurti savo kolektyvinio saugumo paktą ir iš naujo pradėti ginkluotis, atsižvelgdami į Rusijos karinius veiksmus. 44 metų lyderis, balandį sieksiantis perrinkimo, įstatymų leidėjus Europos Parlamente išdėstė savo prioritetus, Prancūzijai rotacijos tvarka pusmečiui perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai. E. Macronas nurodė, kad jo darbotvarkė skirta „kartu kurti ateities Europos galią.

Nuo ES reformatoriaus, didžiojo kovotojo su antivakseriais Emmanuelio Macrono iki ES triukšmadario Viktoro Orbano, 2022-aisiais Europoje vyks ne viena kieta kova dėl valdžios, nuo kurios priklausys ir viso žemyno politinis tonas.

Europos Sąjungos dialogas su Rusija yra būtinas ir šis procesas neturėtų būti suvokiamas kaip nuolaida Maskvai, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Esu įsitikinęs, kad ES reikia dialogo su Rusija. Pats dialogo faktas nereiškia, kad daromos nuolaidos“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį paragino nutraukti smurtą, šią savaitę prasiveržusį per masinius protestus Kazachstane. „Piliečių teisės ir saugumas yra esminiai ir turi būti užtikrinti. Raginu nutraukti smurtą ir laikytis santūrumo. ES yra pasirengusi padėti, kuo tik gali“, – Paryžiuje žurnalistams sakė L. von der Leyen. Su ją susitikęs E. Macronas pareiškė visiškai pritariantis jos pozicijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė šalyje milžinišką kalbų bangą, kuomet pareiškė, kad valdžios vakcinacijos strategija yra „užknisti“ žmones, kurie nepasiskiepijo nuo koronaviruso viruso ir „toliau jų gyvenimus versti vis sudėtingesniais“. „Aš nesiruošiu užknisti Prancūzijos žmonių, – aiškino jis interviu „Le Parisien“. – Tačiau, kalbant apie nevakcinuotus, aš iš tiesų noriu juos užknisti. Ir mes tęsime tai daryti, iki pat pabaigos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako norintis kandidatuoti antrai kadencijai balandį vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, tačiau apie savo ketinimus žada paskelbti tik tada, kai bus dėl jų tikras. Apie tai jis kalbėjo antradienį paskelbtame interviu laikraščiui „Le Parisien“. „Nėra jokios netikros įtampos. Noriu to, – leidiniui sakė E. Macronas, paklaustas, ar planuoja kandidatuoti.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų partija antradienį buvo priversta raudonuoti iš pykčio, opozicinėms partijoms sujungus jėgas, kad sulaikytų įstatymo projektą, griežtinantį dėl COVID-19 epidemiologinės padėties taikomus suvaržymus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pokalbį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putino pažymėjo, kad per Baltarusiją į Europos Sąjungą keliaujančių nelegalių migrantų problema sėkmingai sprendžiama, ir paragino jį padėti spręsti šį klausimą, remdamasi Eliziejaus rūmų informacija pranešė prancūzų žiniasklaida. Pasak E. Macrono, nelegalių migrantų problema švelnėja dėl ES ir visos pasaulinės bendrijos veiksmų.

Ramiojo vandenyno teritorijos Naujosios Kaledonijos gyventojai per sekmadienį vykusį trečiąjį ir galutinį referendumą triuškinama persvara nubalsavo prieš nepriklausomybę nuo Prancūzijos, rodo galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai. Suskaičiavus visus balsalapius paaiškėjo, kad 96,49 proc. dalyvių balsavo prieš nepriklausomybę, o ją palaikė 3,51 proc., informavo Aukštoji komisija. Piliečių aktyvumas buvo menkas – savo balsą atidavė tik 43,9 proc. rinkėjų.