Emmanuelis Macronas

Prancūzams antrai kadencijai perrinkus dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną, Europa gali lengviau atsikvėpti, sako BNS kalbinti politologai. Anot jų, ateinančius penkerius metus galima tikėtis iki šiol buvusios Prancūzijos užsienio politikos tęstinumo: reikšmingą dėmesį vieningai Europos Sąjungos politikai, NATO stiprinimui, jis Ukrainos karo kontekste ypač aktualus Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pasveikino Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną su perrinkimu ir pavadino Paryžių „svarbiu partneriu kovojant su pasauliniais iššūkiais“. „Tikiuosi, kad ir toliau glaudžiai bendradarbiausime, įskaitant paramą Ukrainai, demokratijos gynimą ir kovą su klimato kaita“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Bidenas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, paskambinusiu Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad pasveikintų jį su perrinkimu antrai kadencijai, pranešė Berlynas. „Federalinis kancleris ir prezidentas patvirtino savo ketinimą tęsti artimus ir pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Vokietijos ir Prancūzijos, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, tokius kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje“, – sakoma O. Scholzo kanceliarijos pranešime.

Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono su jo prognozuojamu perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose. Europos Sąjunga „Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę Marine Le Pen, kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderę. Valstybės vadovas, kuriam prognozuojama likti Eliziejaus rūmų šeimininku dar penkerius metus, sakė, kad jo nauja kadencija skirsis nuo ankstesnės. „Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius.

Italijos premjeras Mario Draghi pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną , kai prognozės parodė, jog jis sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją. „Emmanuelio Macrono pergalė per Prancūzijos prezidento rinkimus yra puiki naujiena visai Europai“, – sakoma italų lyderio pranešime. Prancūzija ir Italija su partnerėmis statys „stipresnę, teisingesnę Europą, galinčią veikti nepriklausomai ir nugalėti didelius mūsų laikų iššūkius, pradedant karu Ukrainoje“, sakė M. Draghi.

Rinkimų prognozėms parodžius, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kad jis per rinkimų antrąjį ratą užsitikrino antrą penkerių metų kadenciją, įveikęs varžovę iš kraštutinės dešiniosios stovyklos Marine Le Pen. „Jūsų rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą. Džiaugiuosi, kad tęsime mūsų gerą bendradarbiavimą“, – per tviterį parašė O. Scholzas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną  su perrinkimu, prognozėms parodžius, kad šis užsitikrino dar penkerius metus Eliziejaus rūmuose. „Prancūzija – viena artimiausių ir svarbiausių mūsų sąjungininkių, – per „Twitter“ parašė B. Johnsonas. – Tikiuosi tęsti darbą kartu dėl klausimų, labiausiai rūpinčių mūsų abiem šalims ir pasauliui.

Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai prognozės parodė, jog jis užsitikrino antrąją kadenciją. „Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Džiaugiuosi, kad galėsime tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – savo tviterio žinutėje jam antrino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Balsavusiųjų apklausoms skelbiant Emannuelio Macrono pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda jį pasveikino laimėjus rinkimus. „Mielas drauge E. Macronai, sveikinu laimėjus prezidentines lenktynes. Linkiu stiprybės ir drąsos vadovauti Prancūzijai šiais visai Europai iššūkių kupinais laikais“, – sekmadienį „Twitter“ paskyroje teigė prezidentas. G. Nausėda pridūrė besitikintis toliau kartu stiprinti Europos Sąjungą, NATO ir ginti demokratines vertybes.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,6 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,4 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai. E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai.

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tačiau rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.

Daugiau nei 15 milijonų prancūzų stebėjo kandidatai į prezidentus debatus. O šie buvo išties karšti – Emanuelis Makronas neleido žiūrovams pamiršti varžovės ryšių su Rusija ir radikalių jos pažiūrų. Apžvalgininkai teigia, kad Makronui pavyko debatuose sutriuškinti Le Pen – 59 procentai apklaustųjų labiau patikėjo dabartiniu šalies prezidentu. Prancūzijoje – paskutinis varžovų pasispardymas prieš rinkimus sekmadienį.

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen. Pastarosios laimėjimas, pasak ekspertų, gali ant plauko pakabinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO likimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per televizijos transliuotus prezidento rinkimų debatus pliekė savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, už jos ryšius su Rusija ir tvirtino, kad ji yra „priklausoma“ nuo Kremliaus.

Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas antradienį pareiškė, kad Emmanuelio Macrono pergalės prezidento rinkimuose atveju jo vyriausybė pateiks atsistatydinimo prašymą, kad suteiktų „naują postūmį“ valstybės vadovo centristų partijai prieš birželį vyksiančius rinkimus. Sekmadienį E. Macrono laukia įtempta kova su kraštutinių dešiniųjų politike Marine Le Pen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo dialogas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu įstrigo po to, kai Ukrainoje užfiksuotos masinės civilių žudynės. „Nuo žudynių, kurias atradome Bučoje ir kituose miestuose, karas pasisuko kita linkme, todėl nuo to laiko daugiau su juo tiesiogiai nekalbėjau, bet neatmetu galimybės, kad tai darysiu ateityje“, – Prancūzijos televizijai pirmadienį sakė E. Macronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pakvietė Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) į savo šalį, kad jis savo akimis išvystų įrodymus, jog Rusijos pajėgos vykdė genocidą. „Kalbėjausi su juo vakar, – sakė V. Zelenskis CNN per interviu, kuris buvo įrašytas penktadienį, bet parodytas sekmadienį. – Tiesiog pasakiau jam, kad noriu, jog jis suprastų, kad tai ne karas, o ne kas kita kaip genocidas. Pakviečiau jį atvykti, kai turės galimybę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad kaltinimai Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą, aiškindamas savo sprendimą nevartoti šio termino. „Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, – radijui „France Bleu“ sakė E. Macronas, lankydamasis šiaurės Prancūzijoje. „Valstybės, kurios tai laiko genocidu, privalo įsikišti pagal tarptautinę teisę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Prancūzijos prezidento poziciją dėl karo Ukrainoje nevadinimo genocidu. Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra genocidas, tačiau E. Macronas sakė nenorintis svaidytis tokiomis sąvokomis. Be to, E. Macronas pridūrė, kad Ukraina ir Rusija yra broliškos tautos. „Tokie dalykai mus labai skaudina. Darysiu viską, kad su juo tai aptarčiau“, – sakė V. Zelenskis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atsisakė pakartoti JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, ir įspėjo, kad žodinis eskalavimas nepadės užbaigti karo. J. Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas Ukrainoje vykdant genocidą. „Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo dvi savaites truksiančią lemiamą kampaniją, ruošdamasis valstybės vadovo rinkimų antrajam ratui, kuriame susigrums su kraštutinės dešiniosios stovyklos lydere Marine Le Pen. Sekmadienį įvykusio rinkimų pirmojo turo galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas pirmauja, surinkęs 27,85 proc. balsų, o M. Le Pen liko antra, gavusi 23,15 proc. balsų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen ruošiasi dvi savaites truksiančiai sudėtingai kampanijai, jiems patekus į prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti kur kas įtemptesnis nei ankstesnė jų dvikova, įvykusi prieš penkerius metus. Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, prognozės rodo, kad E. Macronas surinks 28–29 proc., o M. Le Pen – 22–24 proc. balsų.

Prancūzijoje – prezidento rinkimų intriga, kurios baigties laukia visa Europa. Dar neseniai apklausose užtikrintai pirmavęs dabartinis šalies vadovas Emanuelis Macronas prieš pat pirmąjį turą savo pranašumą išbarstė, tad kaip niekad gerus šansus rinkimuose įgavo Putino simpatikė, kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen. Remiantis naujausiomis apklausomis, pirmąjį turą laimi dabartinis prezidentas.

Prancūzija sekmadienį balsuoja pirmajame prezidento rinkimų ture, po kurio, kaip prognozuojama, antrajame ture vėl susirungs dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Rinkimų apylinkės Žemyninėje Prancūzijoje duris atvėrė 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir rinkėjų lauks iki 18 val. (21 val. Lietuvos) laiku.

Lenkija penktadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių, šalies prezidentui Emmanueliui Macronui pavadinus Lenkijos premjerą „kraštutinių dešiniųjų antisemitu, draudžiančiu LGBT žmones“. „Dėl Prancūzijos prezidento teiginių interviu [laikraščiui] „Le Parisien“ užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau nusprendė iškviesti Prancūzijos ambasadorių“, – tviteryje paskelbė lenkų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lukaszas Jasina.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė manantis, kad Rusijos pajėgos ateinančiomis savaitėmis intensyvins atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, todėl po pranešimų apie žiaurius nusikaltimus prieš civilius netoli Kyjivo bus ir daugiau „sunkių scenų“. „Šis karas, deja, artimiausiomis dienomis nesiliaus“, – radijui RTL sakė E. Macronas. Pasak jo, tikimybė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greitu laiku padarys kokių nors „diplomatinių nuolaidų“, yra maža.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atmetė Lenkijos ministro pirmininko kritiką dėl reguliariai vykstančių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E. Macrono pokalbiai telefonu su V. Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

Prancūzija sekmadienį balsuos pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture, prezidentui Emmanueliui Macronui viliantis atremti savo pozicijas sustiprinusios kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen iššūkį ir užsitikrinti antrą kadenciją.   Šių rinkimų baigtis turės didžiulės reikšmės krypčiai, kuria ateityje judės Prancūzija ir visa Europa. Po sekmadienio balsavimo paaiškės, kurie du kandidatai susirungs balandžio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su Melitopolio meru Ivanu Fedorovu, kurį kiek anksčiau Ukrainoje buvo pagrobę Rusijos okupantai.  „Sunku įsivaizduoti, ką išgyveno Rusijos kariuomenės pagrobtas Melitopolio meras. Dabar jis laisvas ir mes išgirdome jo istoriją. Ji nuostabi. Jam ir kartu su juo atvykusiems Aukščiausiosios Rados deputatams išreiškiau susižavėjimą ir taip pat paramą.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen mažina atsilikimą nuo prezidento Emmanuelio Macrono prieš galimą jų dvikovą kitą mėnesį vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, rodo dvi naujos viešosios nuomonės apklausos. E. Macronas seniai laikomas aiškiu favoritu rinkimuose, kurių du turai vyks balandžio 10-ąją ir 24-ąją. Prezidento darbas sprendžiant diplomatinę krizę, išprovokuotą Rusijos agresijos prieš Ukrainą, dar padidino jo šansus laimėti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį perspėjo nesiimti žodinės „eskalacijos“ su Maskva po to, kai JAV lyderis Joe Bidenas pavadino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „skerdiku“ dėl jo invazijos į Ukrainą.

Europos Sąjungos lyderiai susitarėm, kad Briuselio pareigūnams bus suteikti įgaliojimai organizuoti Bendrijos bendrus dujų pirkimus, blokui patekus į keblią padėtį dėl didelių energijos išteklių kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). „Nusprendėme – pirmąsyk – kad Europos Komisijai bus suteiktas mandatas vykdyti bendrus pirkimus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį paragino skubiai parengti tarptautinį aprūpinimo maistu planą, siekiant išvengti „bado“ pažeidžiamose šalyse dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Kalbėdamas po NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų Briuselyje, E. Macronas paragino Rusiją parodyti atsakomybę ir leisti gaminti žemės ūkio produkciją Ukrainoje, kuri yra svarbi grūdų eksportuotoja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Rusijos kolega Vladimiru Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Ukrainos Mariupolio likimo ir paragino „nutraukti apgultį bei užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto. E. Macronas vaidina svarbų vaidmenį bandydamas numalšinti krizę ir deda diplomatines pastangas: nuo karo pradžios su V. Putinu asmeniškai arba telefonu jis kalbėjosi keliolika kartų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ketvirtadienį pristatydamas savo rinkimų manifestą, pažadėjo toliau mažinti mokesčius, reformuoti socialinės apsaugos sistemą ir vykdyti dideles valstybės investicijas. 44 metų E. Macronas, kuris aktyviai dalyvavo Vakarų diplomatinėse pastangose stabdyti Rusijos invaziją Ukrainoje, savo rinkimų manifestą paskelbė iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui. Apie tai, kad sieks antros kadencijos, jis paskelbė tik kovo 3 dieną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio populiarumas šiuo metu yra didelis, savo dėmesį nukreipia į rinkimus ir ketvirtadienį per pirmą didelį kampanijos renginį pristatys manifestą. Prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks balandžio 10 dieną, bet 44 metų E. Macronas iki paskutinės įmanomos minutės neskelbė, ar sieks antros kadencijos, ir dabar turi aktyviai bendrauti su rinkėjais bei varžovais.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Panašu, kad Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis ne tik užkariauja širdis savo drąsa, bet ir tampa stiliaus įkvėpimu kitiems politikams. Štai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas visus abstulbino, kai savo darbo vietoje pasirodė užsivilkęs džemperį ir džinsus. Palyginti su tuo, kaip Macronas įprastai apsirengia – kostiumas, marškiniai ir lakuoti batai – tai visiškai priešinga jo išvaizda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai. „Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį turi surengti vaizdo konferenciją su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais, kad aptartų „naujausius įvykius, susijusius su Rusija ir Ukraina“, pranešė Baltieji rūmai. Pokalbis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir JK ministru pirmininku Borisu Johnsonu prasidės 10 val. 30 min. Vašingtono (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, Maskvai paskelbus, kad ji atvers humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, tačiau tik į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją. „Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – sakė E. Macronas televizijai LCI.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį surengė naujas telefonines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pranešė Eliziejaus rūmai. Pokalbis, pasak prezidentūros pareigūno, truko 1 val. 45 min. ir buvo surengtas E. Macrono prašymu. Tai buvo ketvirtas kartas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, kai jiedu kalbėjosi.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį oficialiai paskelbė kandidatuosiantis antrai kadencijai per balandį vyksiančius valstybės vadovo rinkimus. Laiške prancūzams, paskelbtame šalies žiniasklaidos tinklapiuose, E. Macronas pabrėžė: „Vėl siekiu jūsų pasitikėjimo. Esu kandidatas, kuris kartu su jumis sugalvos išskirtinį Prancūzijos ir Europos atsaką į šio šimtmečio iššūkius.