emigrantai

Vitalija Jalianiauskienė Kitąmet šalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto aruodas bus pilnesnis. Seimas pažadėjo beveik 8 procentais didesnę negu šiais metais sumą. 2014-aisiais Lietuvos sveikatos apsaugai bus skirta daugiau kaip 4,7 milijardo litų – 322,8 milijono daugiau nei šiemet. Tačiau šią žinią išgirdusiems panevėžiečiams per daug džiaugtis ir, laukiant didesnio finansavimo, tikėtis prieinamesnių, kokybiškesnių sveikatos priežiūros paslaugų nereikėtų.

Šiandien prasideda pirmą kartą organizuojamų internetinių „KINFO apdovanojimų“ antrasis etapas. Per dvi savaites balsavo vienuolika tūkstančių žiūrovų. Antrajame etape kiekvienoje kategorijoje kovos po tris daugiausia balsų surinkusius nominantus. Didžiausiu antrojo etapo siurprizu tapo skirtingai vertinamas filmas „Emigrantai“, kuris surinko daugiausiai žiūrovų balsų.

Lošimų automatai, statymai už sporto rezultatus, azartiniai žaidimai internete iš pinigų – tokia buvo Londone gyvenančio Lino kasdienybė. Lietuvis dėl savo priklausomybės ne tik neteko didelės sumos pinigų, bet vos neprarado šeimos. Anglija.lt domėjosi vyro istorija ir kur ieškoti pagalbos Anglijoje, susidūrus su tokiais sunkumais.

70 proc. Lietuvos emigrantų Didžiojoje Britanijoje Kalėdų laikotarpiui siųs pinigus savo šeimoms Lietuvoje. Tai atskleidė „TransferGo“ šių metų spalio mėn. atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 450 į Didžiąją Britaniją emigravusių Lietuvių. Paremti Lietuvoje likusias savo šeimas švenčių laikotarpiu dažniau – t.y. aštuoniais atvejais iš dešimties, planuoja 35-44 m. amžiaus emigrantai, kurie yra išvykę gyventi į Didžiąją Britaniją kartu su dar 2-4 šeimos nariais.

 Kembridže (Didžioji Britanija) gyvenanti lietuvaitė Elena Rinkūnaitė į Lietuvą atvyko trumpam – aplankyti tėvų ir draugų bei dalyvauti seminare.  Prieš 6 metus į Didžiąją Britaniją mokytis išvykusi Elena, iš pradžių apsigyveno Piterbore, nes ten jau gyveno jos bičiuliai.  „Buvo lengviau adaptuotis, nes buvau apsupta lietuvių, kurie paaiškino pagrindinius principus, ką reiškia gyventi Anglijoje. Jie patarė vengti lietuvių, tiksliau, vengti tam tikrų lietuvių – jie išsiskiria.

Britanijos premjerui šiomis dienomis paskelbus apie pašalpų imigrantams iš Rytų Europos šalių apribojimą, pasipylė lietuvaičių komentarai – ir gerai, seniai taip reikėjo, privažiuos čia rumunų ir bulgarų pašalpų kaulyti. O mes pašalpų neprašom, duokit darbo. Mano tautiečiai, matyt, beveik šventieji, tik aš viena to nepastebiu. Daugelis tvirtina, kad seniai laikas nedalinti išmokų į kairę ir į dešinę, nes visokie valkatos ir pašalpų turistai plūsta į JK. O lietuviui pašalpų net nesiūlyk - neima.

Lietuvoje daug kalbama apie paliktus be priežiūros emigrantų vaikus, esą, daugelis tėvų nesusimąsto, kokią traumą patiria lengvabūdiškai seneliams palikti mažamečiai. Lietuviai.co.uk nusprendė pažvelgti į šią problemą iš kitos pusės. Kaip iš tiesų jaučiasi motinos, kurios dėl emigracijos yra priverstos palikti savo vaikus neribotam laikui? Keletas emigrančių istorijų. Ne veltui žmonės sako, kad mūsų planai tik Dievui juokinti.

Pastaruosius kelis metus švietimo sistemoje dirbantys profesionalai (ypatingai aukštųjų mokyklų dėstytojai) skambina pavojaus varpais dėl katastrofiškai krentančio abiturientų išprusimo lygio. Vidurinio išsilavinimo prastėjimo tendencija Lietuvoje stebima ne tik pernai ar užpernai, šis procesas prasidėjo prieš gerą dešimtmetį, kai imtasi iš esmės reformuoti vidurinės mokyklos mokymo programas ir metodus.

„Kaip aš atpažįstu lietuvį, einantį Londono gatve? Dažniausiai iš to, kad tas žmogus žiūri į mane ir pradeda šypsotis“, – sako Andrius Mamontovas, kurio dainų lietuviai visame pasaulyje klausosi jau 30 metų.  Išeivijai transliuojančio kanalo LRT Lituanica laidai „Tapatybė.LT“ Andrius pasakoja, kad jaučiasi laimingas, užsiimdamas muzikine veikla, ir kad stengiasi į visus dalykus žvelgti kūrybiškai: „Man patinka dalyvauti įvairiuose projektuose, kuriuose dalyvauja įdomūs, kūrybingi žmonės.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad šalis turi pertvarkyti švietimo sistemą, siekdama sumažinti imigrantų iš Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos skaičių. „Nueikite į mūsų šalies gamyklas, kur pusė žmonių atvykę iš Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos. Jų negalima kaltinti – jie nori dirbti, mato darbo vietas, atvyksta ir dirba, – lankydamasis gamykloje Oksforde sakė britų premjeras.

Blogiausia vieta gyventi Jungtinėje Karalystėje – Londonas. Tokia kategoriška išvada pateikta naujoje knygoje, kurioje britų sostinė kritikuojama dėl didelių kainų, per didelio žmonių skaičiaus ir bendruomenės jausmo trūkumo. Ar Londonas per prastas ir Britanijos lietuviams, domėjosi Anglija.lt. Londonas – nekenčiamiausias Knygos „Crap Town Returns“ autoriai Samas Jordisonas ir Danas Kieranas Londoną vadina nekenčiamiausia Britanijos vieta.

Didžiojoje Britanijoje veikia penkios pradinės mokyklos, kuriose nėra nė vieno anglakalbio mokinio. Taip pat šalyje yra 240 mokyklų, kuriose anglakalbiai sudaro vos 10 proc., skelbia dienraštis „The Daily Mail“. Anksčiau šiais metais buvo paskelbta, kad Piterborge veikianti „Gladstone“ pradinė mokykla yra vienintelė šalyje, kurioje nėra nė vieno mokinio, kurio gimtoji kalba yra anglų.

Tiek daug pamokymų emigrantams, kaip per spalio 12 d. vykusį prezidento V. Adamkaus susitikimą su Anglijos lietuviais, seniai bebuvau girdėjusi. Pasijutau kaip kokia pionierė sovietmečio mokykloje, kai į sueigą pakviestas garbaus amžiaus veteranas ragindavo mylėti tarybinę tėvynę. Kažką panašaus išgirdau ir aną penktadienį iš buvusio prezidento lūpų; tiesa, kvietė ne mylėti savo šalį, bet nepykti ant jos.

„Jei nusprendėte grįžti į Lietuvą, nenutraukite ryšių su Anglija, nes gali tekti apsisukti atgal“ – anglija.lt skaitytojus įspėjo lietuvių šeima ir papasakojo, kodėl nusivylė persikrausčiusi į Lietuvą. Nors antrą kartą Anglijoje kuriasi nuo nulio, anot jų, čia pradėti gyvenimą vis tiek lengviau nei Lietuvoje. Trečią kartą – nuo nulio Anglija.lt tęsia temą apie grįžtančius į Lietuvą emigrantus.

„Susitvarkiau bedarbio pašalpą ir vykstu į Lietuvą aplankyti draugų. Kažkur girdėjau, kad jie kažkaip užfiksuoja, kai skrendi lėktuvu. Ar neprarasiu pašalpos?“ – susirūpinimą dėl Ispanijoje mokamų pinigų socialiniame tinkle „Facebook“ išreiškė lietuvė Simona S. Iš prapliupusių komentarų tapo akivaizdu, kad ši moteris nėra vienintelė, kurią laimės paieškos užsienyje įliejo į Ispanijos valstybės bedarbių gretas. O jau susitvarkius dokumentus taip nesinori prarasti tų svetimų pinigų.

APKLAUSA Jolanta VAITEKŪNIENĖ, mokytoja: – Jei žmonės išvyksta ir yra laimingi, nėra didelė blogybė. Jei dėl to išyra šeimos, žmonės jaučiasi vieniši, neranda draugų, gyvena nevisavertį gyvenimą – blogai. Mano sūnus su šeima gyvena Amerikoje jau beveik 12 metų. Lietuvoje baigęs universitetą sūnus negalėjo gauti tokio darbo, iš kurio galėtų išlaikyti save ir šeimą. Amerikoje baigus magistrantūrą viskas pasikeitė. Galima sakyti, tai jų šeimos sėkmės istorija, bet mūsų bendros šeimos – netekimas.

Gerindama konsulinių paslaugų kokybę Lietuvos užsienio reikalų ministerija kartu su atstovybėmis užsienyje toliau rengia konsulines misijas į regionus, kuriuose gyvena nemažai Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, tačiau nėra Lietuvos ambasadų ar konsulinių įstaigų. Spalio 8–9 dienomis rengiama konsulinė misija Malmėje Švedijoje, spalio 11 d. – Nyderlandų mieste Groningene.

Rita ŽADEIKYTĖ Tris vasaros mėnesius lietuvių pora, dirbusi Danijos braškynuose, darbdaviams buvo bevardžiai žmonės. Jie turėjo tik numerius – 106 ir 107. Tik į numerius, lyg lageryje, lietuviai atsiliepdavo šaukiami atsiimti algos, priduoti priskintos braškių dėžutės. Nuolatinis pažeminimas ir trinama tapatybė porai neužmušė noro užsidirbti po keliasdešimt tūkstančių litų. Važiavo užsidirbti Vidutinio amžiaus pora (vardai ir pavardės redakcijai žinomi) gegužės pabaigoje išvyko į Daniją.

Palikdami Lietuvą emigrantai dažniausiai dar tik turi svajonę uždirbtus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tačiau vis dažniau į nekilnojamojo turto agentūras užsukantis iš užsienio grįžęs lietuvis rodo, kad atėjo metas, kai emigrantai grįžta į Lietuvą pildyti savo svajonių. Nemaža dalis į užsienį išvykusių uždarbiauti lietuvių tėvynės iš savo ateities planų neišbraukia: vieni planuoja į ją grįžti ir čia kurti savo ateitį, kiti – Lietuvą mato kaip tinkamą verslo platformą.

Nors Britanijos vyriausybė planuoja pažaboti imigrantų srautus, paaiškėjo, jog būtent atvykėliai gelbsti Jungtinės Karalystės ekonomiką, į biudžetą „įnešdami“ apie 60 milijardų svarų, praneša Huffington Post. Iš Europos Sąjungos valstybių atvykę darbuotojai imasi tų darbų, kurių nebenori dirbti Britanijos piliečiai. Be to, neretai imigrantai uždirba 7.6 proc. daugiau nei jų kolegos britai. Tyrimas atskleidė, jog 63.3 proc. visų atvykėlių dirba, tuo tarpu britai yra pasyvesni – 56.2 proc.

Dalia KARPAVIČIENĖ Iš Dubėnų kaimo (Šaukėnų seniūnija) kilusi ir dabar ten gyvenanti Ina Kavrigina, baigusi mokyklą gretimame Lykšilyje, draugių paskatinta mokytis kepėjos amato išvyko į Rusiją, Sovetską. Baigusi mokslus, net 15 metų dirbo Kaliningrade. Grįžo į tėviškę, likimui lėmus. Ir labai tuo džiaugiasi. Mokslas Sovetske, darbas – Kaliningrade Ina Kavrigina – Šaukėnų krašto žmogus, gimusi ir užaugusi Dubėnuose, tačiau likimui lėmus ne vienerius metus praleido Rusijoje.

Oficiali statistika rodo, kad pašalpas Didžiojoje Britanijoje gaunančių užsieniečių skaičius per praėjusius penkerius metus šoktelėjo 41 proc. Dėl to kaltinami imigrantai iš Rytų Europos, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Remiantis statistiniais duomenimis, pašalpas gaunančių užsieniečių skaičius pirmą kartą viršijo 400 tūkst., o tai esą Britanijos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja milijardus svarų.

Birutė SLAVINSKIENĖ  Turbūt visi baldininkai svajoja, kad žmonės pirktų naujus baldus, vos atsibosta senieji. Deja, čia ne Norvegija ar kitas pasiturinčių žmonių kraštas, kur žmonės keičia baldus, buitinę techniką kas kelerius metus, o senuosius atiduoda dykai, kad tik juos kas nors išsivežtų. Vieni baldais prekiaujantys verslininkai pastebi, kad prekyba baldais vos gyva, kiti pasiduoti neketina.

Pinigine parama iš emigravusių artimųjų pasigirti gali tik kiek daugiau nei 21 proc. apklausoje dalyvavusių ir artimųjų emigracijoje turinčių gyventojų. Tuo metu didžioji dalis emigrantų giminaičių, kurie liko Lietuvoje, verčiasi be finansinių injekcijų iš užsienio, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta apklausa. Į klausimą, ar gauna finansinę paramą iš užsienyje dirbančių artimųjų, teigiamai atsakė 21,4 proc.

Plastinių operacijų populiarumas pasaulyje nuolat auga ir dabar šias prabanga laikytas procedūras jau gali sau leisti ir vidutines pajamas gaunantys pacientai. Plastikos chirurgija išgyvena aukso amžių, o pacientų pageidavimai jau neapsiriboja vien tradicinėmis procedūromis.

Didžiosios Britanijos leidinys „The Independent“ savo internetinės svetainės karikatūrų rubrikoje antradienį nepraleido progos pasityčioti iš imigrantų ir juos kaip pigią darbo jėgą samdančių kompanijų. Tiesa, vienas akcentas – visus į Britaniją atvykusius darbininkus reprezentuoja lietuviai. „Du pigūs lietuviai už vieno kainą“ „The Independent“ antradienį savo tinklalapyje pašiepia lietuvius.

Tautiniu kostiumu mielai rengiasi ne tik liaudies dainų ir šokių kolektyvų nariai, garsios Lietuvos moterys (Prezidentė D. Grybauskaitė, politikės R. Juknevičienė, D. Bilotaitė), bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Optimistas pasakytų: „Valio, pagaliau didžiuojamės esą lietuviai!“. Pesimistas burbteltų, kad tai tėra nauja mada. Kaip bebūtų, tokios mados nėra niekuo blogos ir žalos tikrai nedaro.

Brangstant pigiųjų oro linijų paslaugoms, Anglijos lietuviai randa alternatyvių būdų, kaip pasiekti Lietuvą. Anglija.lt skaičiuoja, kiek sunkiai uždirbtų svarų kainuoja kelionė į Lietuvą ir kaip grįžti pigiau. Bagažas lėktuve tampa prabanga Susiruošus į Lietuvą liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai skrydžių kainos yra vienos brangiausių per metus, gali tekti plačiau atverti piniginę.

Studijos mažame Anglijos mieste, persikėlimas į Londoną ir bandymas įsitvirtinti čia su „nepopuliaria profesija“ lietuvaitei tapo dideliu išbandymu. Tačiau mergina, išvykusi iš Lietuvos ieškoti galimybių, tiki, kad sunkus darbas galų gale atves į pripažinimą. Vietoj ekonomikos – dailė Gabrielė priklauso tai daliai emigrantų iš Lietuvos, kuri į užsienį traukia ne braškių, o mokslo vaisių skinti. Šią vasarą mergina užbaigė dailės studijas Centrinio Lankašyro universitete (angl.

Apie du trečdaliai Lietuvos šeimų tiesiogiai pajuto emigraciją, rodo Delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. 64,8 proc. dalyvių teigė, kad turi bent vieną emigravusį ar iš emigracijos sugrįžusi šeimos narį. 15 proc. apklaustųjų turi emigravusių šeimos narių, o 12 proc. – brolį ar seserį. Tik apie po 2 proc. dalyvių sakė, kad yra emigravę jų tėvai ir sutuoktiniai. Dar beveik penktadalis tyrimo dalyvių teigė turintys emigracijoje gyvenančių kitų giminaičių.

Vasaros sezonas keleivių vežėjams mikroautobu į užsienį – pikas. Emigrantai atostogauti grįžta į gimtinę. Nors kelionės kaina beveik tokia pati, kaip skristi lėktuvu, užkietėję „mikriukų“ keleiviai renkasi ratus. Važiuoti mikroautobusu – nuovargis, nuotykis ir iššūkis. Senuką apsvaigino „žole“ Keletą metų dirbusi Anglijoje, šiaulietė Justina nutarė visam laikui grįžti į Lietuvą. Sukaupti daiktai netilpo į įprastą lėktuvo bagažą, todėl mergina pasirinko vežėjų paslaugas.

Londono Brento savivaldybės tarybos lyderis Muhammedas Buttas pareiškė esąs „absoliučiai pasibaisėjęs“ vyriausybės planais paleisti miesto gatvėmis važinėjantį sunkvežimį raginantį nelegalius imigrantus išvykti iš šalies. Politikas teigia, kad tokios priemonės yra „desperacijos aktas“ ir kad valdžia turi stengtis padaryti daugiau, kad prašymai būtų apsvarstomi greičiau.

Už kelionę traukiniu Anglijoje mokėti nenorėjęs lietuvis sugebėjo septynioms valandoms sutrikdyti traukinių eismą ir pridaryti milijoninių nuostolių, praneša eadt24.co.uk. Protestuojantis lietuvis užsilipo ant Ipsvičo stoties stogo ir surengė tikrą septynių valandų trukmės šou. Galiausiai jis patyrė dehidrataciją ir buvo suimtas policijos. 25 metų Mantą Badauską antradienį Pietryčių Safolko teismas pripažino kaltu dėl to, kad sutrikdė traukinių eismą ir pridarė didžiulių nuostolių.

Kompanijos „Mercer“ atlikta ataskaita atskleidė 10 brangiausių emigrantams pasaulio miestų, rašo chinadaily.com.cn. Apklausa buvo atlikta šių metų kovo mėnesį. Joje įtraukta 214 miestų iš penkių kontinentų. Ataskaitoje lyginama virš 200 dalykų kainos kiekviename mieste, įskaitant išlaidas skirtas būstui, transportui, maistui, drabužiams, namų apyvokos daiktams ir pramogoms. Galite susipažinti su brangiausių miestu dešimtuku.

Australijos premjeras Kevinas Ruddas (Kevinas Radas) penktadienį pareiškė, kad laivais atplaukę neteisėti migrantai nebebus apgyvendinami šalies teritorijoje - jie bus išsiunčiami į Papua Naująją Gvinėją, kur turės laukti, kol bus nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį.

Akylesni tinklapio Anglija.lt skaitytojai turbūt pastebėjo, kad kartkartėmis, ypač pristatant valstybės programas, kaip pavyzdžiui „Globali Lietuva” iš tėvynės išvykusieji nebevadinami emigrantais. Surastas kitas pavadinimas - pasaulio lietuviai. Ausiai skamba gražiau ir maloniau. Tik nežinau, kas nuo to keičiasi. Kiekvieną vasarą į Lietuvą suvažiuoja daugybė po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių.

 Pasaulio lietuviai nenorėtų, kad dėl dvigubos pilietybės būtų rengiamas referendumas, sako Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė. Pirmadienį Kaune prasidėjusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkų suvažiavime ji tikino, kad dvigubą pilietybę galima bandyti įteisinti įstatymais. „Mums labai svarbus pilietybės klausimas. Labai žmonės bijo to referendumo, kuris užbaigs visas viltis.

Ketvirtadienį imigracijos kontrolės pareigūnai įvykdė reidą viename nebenaudojamame Londono futbolo stadione, kur aptiko ten įsikūrusį „skvoterių“ iš Rumunijos miestelį, skelbia London Evening Standard. Pareigūnai pasiūlė benamiams nemokamą parskraidinimą namo lėktuvu, jei jie sutiks nedelsiant palikti buvusį futbolo klubo „Hendon FC“ stadioną. Aikštelėje, kur seniau lakstė sportininkai, dešimtys čigonų buvo susirentę pašiūres ir stogines, nors vietoje nėra nei vandens, nei elektros.

Praėjusį savaitgalį, birželio 8-9 dienomis kauniečiai turėjo galimybę per vieną savaitgalį aplankyti daugiau nei 200 objektų atvirų durų principu „Būstų medžioklėje“. Pasak renginį organizavusios nekilnojamojo turto agentūros „011“ vadovo Manto Jaruševičiaus, buvo juntamas ne tik vietinių gyventojų, tačiau ir Anglijoje uždarbiaujančių lietuvių dėmesys. „Savaitgalį susirinko išties nemažai žmonių, ieškančių naujų namų.

Turbūt ne vienam yra tekę girdėti ginčus, ar lietuviai rasistai , ar ne. O gal pasitaikė ir pačiam susibarti su draugais ar pažįstamais dėl požiūrio į tamsiaodžius. Ir nors daugelis į Londoną atvykusių lietuvių apsigyvena rytų pusėje, kur tiršta atvykėlių iš Azijos ir Afrikos, savo kieme dažniausiai stengiasi susikurti tokią aplinką, kaip lietuviškame kaime. Į Anglija.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinės Karalystės statistikos biuras paskelbė, kad pastaraisiais metais Britanijoje gerokai sumažėjo atvykusiųjų iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Stiprėjanti Australijos ekonomika, geresnės įsidarbinimo galimybės vienus traukia grįžti namo, kitus sulaiko tėvynėje. Tik 26 tūkst. australų 2011 m. atvyko į Didžiąją Britaniją – perpus mažiau negu prieš 10 metų, ir net 48 tūkst. išvyko.

Rusijos interneto bendruomenė aktyviai aptarinėja pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame žmonės kamufliažine apranga ir policijos mašinos lydi įspūdingą žmonių koloną, manoma – imigrantų. Autorius „YouTube“ parašė, kad veiksmas vyksta Reutovo mieste. Vieniems interneto vartotojams vaizdai primena Antrąjį pasaulinį karą, kitiems – Putiną palaikančius mitingus. Iš tiesų manoma, kad policija paprasčiausiai konvojavo žmones iš vietos turgaus, kuriame pavyko sustabdyti riaušes.

Vis gausiau studijuoti į užsienį vykstantys lietuviai kartu su savimi išsiveža ne tik protus, bet ir pinigus. Iš Lietuvos siunčiamų pinigų kiekis vejasi į Lietuvą ateinančią pinigų sumą.  Tokią situaciją lemia ir tai, kad emigrantai siunčia į Lietuvą vis mažiau pinigų. Visų pirma, pasak vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, dėl to kalta suprastėjusi ekonominė padėtis dalyje Lietuvos emigrantų pamėgtų valstybių: Airijoje, Ispanijoje, iš dalies – Jungtinėje Karalystėje.

Beveik 90 procentų išvykusių svetur studijuoti studentų norėtų grįžti į Lietuvą. Tokie duomenys pateikiami jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje. Tačiau migracijos ekspero Dainiaus Paukštės pateikiami duomenys ne tik verčia tuo suabejoti, bet ir nuteikia itin pesimistiškai. Emigracija žudo valstybę Migracija – viena iš radikaliausių piliečių protesto arba pritarimo formų, bet didelė emigracija rodo, jog šalyje yra netvarka.

Laura Garbatavičiūtė-Down, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Užsienyje gyvenantys Airijos piliečiai yra vertingi Airijai, todėl į juos turėtų būti žvelgiama rimtai ir juos būtina remti. Taip teigia Airijos ministro pirmininko pavaduotojas Eamonas Gilmore`as. Jis kviečia užsienyje gyvenančių airių bendruomenę bendradarbiauti su Airijos vyriausybe. „Mes suprantame, kad negalima ignoruoti savo žmonių, esančių užsienyje.

Kovoti su Rytų europiečių imigrantų grupėmis, įsikūrusiomis po atviru dangumi West Ende, Skotland Jardas ketvirtadienį pasiuntė raituosius policininkus. Raiti pareigūnai, palaikomi pėsčių patrulių ir JK sienos apsaugos agentūros darbuotojų, nusitaikė į problemines sostinės vietas, tarp jų – Bryanston Square aikštę Marylebone – vieną iš Londono išskirtiniausių adresų, taip pat į Marble Arch bei Walmer Place rajonus. „London Evening Standard“ praneša, kad benamiai buvo iškraustyti.

 „Niekada nemaniau, kad mūsų šeima iki to nusiris. Buvo gėda prašyti tokios pagalbos, bet negi badausi?“ – svarstė portalo anglija.lt pašnekovė ir papasakojo, kaip gauti bent kąsnį atsidūrus finansinėje duobėje Anglijoje. Vienu metu – dvi problemos Vis daugiau Didžiosios Britanijos žmonių kreipiasi pagalbos į maisto bankus – pranešimų, kad anglai alksta, pasirodė prieš kelias savaites. Pranešama, kad maisto banko klientų, gaunančių maisto davinį trims dienoms, vis daugėja.

Airijos lietuvių bendruomenę sukrėtusiame drastiškame gaujų kare aiškėja naujos detalės – nuo žudikų kulkų Dubline kritęs Gintaras Želvys, anot portalo balsas.lt šaltinių, yra šiuo metu Lukiškėse kalinamo ir dėl senų nusikaltimų teisiamo Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro, pravarde Henytė, sūnėnas. Kaip teigė savo tapatybės nenorėjęs atskleisti šaltinis, praėjusią savaitę nušautas Gincioro pravarde garsėjęs G. Želvys galbūt buvo Henytės pusseserės sūnus.

„Pamažu lipome laipteliais aukštyn, planavome susituokti“, – tokius planus prieš vagystę puoselėję lietuviai šiuo metu neturi už ką nei autobuso bilieto nusipirkti. Tačiau nukentėjusiesiems atrodo, kad jų nelaimė – jų pačių reikalas, nes pareigūnai reagavo vangiai. Anglija.lt domėjosi, kaip apsaugoti savo namus nuo vagių ir kaip priversti pareigūnus dirbti. Po darbo – į nuniokotą butą Deividas ir Edita, grįžę į savo nuomojamą butą po darbo, rado nemalonią staigmeną.