emigrantai

Didžiausios priežastys, dėl kurių emigrantai naujoje šalyje jaučiasi blogiau nei įprastai, yra įsidarbinimo ir sveikatos problemos, o ne ksenofobija, rodo naujas tyrimas. Profesoriai Andreas Hadjaras ir Susanne Backes analizavo duomenis, kurie buvo gauti apklausus 32 tūkst. pirmos ir antros kartos emigrantų ir 164700 neemigravusių asmenų iš 30 Europos valstybių. Buvo lyginama tai, kaip migrantai ir neemigravę asmenys vertina savo gyvenimo kokybę, rašo Medical News Today.

Jau trečiadienį, balandžio 10 d. išaiškės Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2013” nominantai. O šiandien apdovanojimų organizatorė – Lietuvių kino akademija (LiKA) džiaugiasi sulaukusi net 6-erių pretendentų laimėti prestižinį šalies kino meistrų skiriamą prizą už geriausią pilnametražį vaidybinį filmą „Sidabrinės gervės“ Atrankos vertinimo komisija rinksis iš šių filmų: Roberto Mullano „Laiškai Sofijai“, Kristinos Buožytės „Aurora“, Mario Martinsono „Tyli n...

Didžiajai Britanijai paskelbus, kad nuo balandžio bus mažinamos pašalpos, labiausiai sujudo ne Anglijos, o Lietuvos lietuviai. Lietuviškosios žiniasklaidos puslapiais nusirito piktdžiugos gaida – aha, baigsis jums katino dienos, grįšite į Lietuvėlę. Ar iš tikro pašalpų reforma išbaidys lietuvius iš Anglijos? Kiek Didžiojoje Britanijoje gyvena pašalpas gaunančių lietuvių, niekas nesuskaičiavo – nei kriminalinių nusikaltėlių, nei pašalpų gavėjų suvestinių pagal tautybes čia niekas nedaro.

 Tėvai, atsiskaitantys auklei už savo vaiko priežiūrą grynaisiais, rizikuoja būti nubausti baudomis ar net patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai – naujos HM Revenue & Customs kovos su mokesčių vengimu dalis, rašo The Telegraph. HMRC įspėjo tuos vidutinės klasės tėvus, kurie, norėdami išvengti daug kainuojančių pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių, moka auklėms uždarbį grynaisiais pinigais, kad rasti tokius nesąžiningus piliečius nėra labai sudėtinga.

Kas mokės Lietuvos skolas, juk kiekvienas Lietuvos gyventojas skolingas per 15 tūkstančių litų? Kodėl toks mažas uždarbis Lietuvoje, kai kainos tokios didelės? Airijoje maistas pigesnis nei Lietuvoje, ar tai normalu? Kodėl toks brangus mokslas Lietuvoje? Tokie ir panašūs klausimai skriejo šešiems Seimo nariams, kurie praėjusią savaitę su tautiečiais susitiko Dubline, Lietuvos ambasadoje Airijoje.

 Visame Londone gyvena tūkstančiai benamių iš Lietuvos. Socialinės dokumentikos laidoje „Emigrantai“ antradienį atskleisime karčią realybę. Kai kurių iš jų Lietuvoje likę giminaičiai iki šiol nežino, kad jų tėvai, vaikai ar broliai Londone yra benamiai rašoma pranešime spaudai. Penktadieniais rytų Londone namuose prie Šventojo Martyno bažnyčios pavalgyti, pabendrauti, pasiimti labdarai atiduotų drabužių susirenka per dvi dešimtis žmonių. Daugelis jų – lietuviai.

 Jei per pusę metų nesusirasi darbo, neteksi bedarbio pašalpos. Jei neišmokai angliškai, neteksi bedarbio pašalpos. Jei norėsi gauti socialinį būstą, teks įrodyti, kad toje vietovėje išgyvenai ne trumpiau nei kelis metus. Bus ribojamos pašalpos ne Britanijoje gyvenantiems imigrantų vaikams. Nėra dienos, kad nebūtų kalbama apie imigracijos sukeltas problemas ir kaip jas spręsti. Tų problemų nereikia nė vardinti, Anglija.lt skaitytojai jas puikiausiai žino.

Lietuvį Anglijoje ištikusi nelaimė kas vakarą priverčia jį ieškoti šiltesnės vietos nakvynei. Kaip atsitiesti netekus pinigų ir dokumentų gyvenant Anglijoje? Anglija.lt pašnekovas pasakojo, kaip įsiliejo į benamių gretas ir pažėrė kritikos Lietuvos ambasadai. Be dokumentų – be darbo Marius (vardas pakeistas) gyvenamosios vietos ir darbo neturi jau daugiau kaip mėnesį.

 Anglijos miesto Visbičo gyventojai ir teisėsaugininkai sunerimę – šiame nedideliame, kiek daugiau negu 20 000 gyventojų turinčiame Kembridžšyro grafystės mieste, itin pamėgtame emigrantų iš Lietuvos, pastaruoju metu įvykdyti du žiaurūs nužudymai. Apie tai skaitykite straipsnyje „Mažą Anglijos miestą šiurpina lietuviai“ AKISTATA Kubiliaus Vyriausybė dabartinei valdžiai paliko krūvą neatliktų darbų.

LRT televizijos laida „Emigrantai“ Slaugytojas Daivą ir Liną iš Lietuvos į Norvegiją išginė per maži atlyginimai. Prieš tai Lietuvos ligoninėse dirbusios moterys tikina, kad gimtinėje joms oriai pragyventi nepavyko, todėl vienintelė likusi išeitis – emigracija. Jos sako, kad nors darbas ir sunkus, tačiau artimiausiu metu grįžti neketina. Abi moterys šiuo metu dirba antrame pagal dydį Norvegijos mieste Bergene, kurio gyventojų skaičius panašus į Kauno – maždaug 300 tūkst.

Tarp rekordiškai didelio Britanijos lietuvių skelbimų skaičiaus - bandymai surasti kavinėje matytą merginą, ginčai dėl apvemtų kilimų bei prašymai padėti pagauti sukčius. Nors Anglijos lietuvių skelbimų tendencijos nesikeičia jau daugelį metų (populiariausiais išlieka darbo ir būsto pasiūlos skelbimai), tačiau Britanijos lietuvių portalo Anglija.lt atstovai pastebi, kad įdedama vis daugiau neįprastų ir keistų skelbimų, o po jais užverda linksmos arba piktos diskusijos.

Arminas Šileikis, LRT televizijos laida „Emigrantai“ Dauguma lietuvių Norvegijos kalėjimus vadina sanatorijomis. Tačiau beveik metus Osle kalintis Rolandas, lygindamas ši kalėjimą su lietuviškais, sako, kad Lietuvoje įkalinimo sąlygos kur kas geresnės. Tiesa, narkotikų gabenimu įtariamas Rolandas mano, kad jo vieta laisvėje. Jis savo kaltę neigia, sakydamas, kad buvo „pakištas“ kito lietuvio.

Policija ir imigracijos kontrolės tarnybos ankstyvą ketvirtadienio rytą surengė reidus Vakarų Londone. Ši akcija buvo dalis operacijos, nukreiptos prieš didėjantį nelegalų žmonių apgyvendinimą tam nepritaikytose patalpose, skelbia London Evening Standard. Septyniolika žmonių buvo areštuota dėl imigracijos įstatymų pažeidimų po to, kai buvo aptikti gyvenantys perpildytuose ankštuose kambariuose Southalle. Kai kurie jų gyveno būstais paverstose pašiūrėse.

Sausio 19-ąją, šeštadienį, Anglijoje, Visbecho miestelyje, pasak vieno internetinio portalo pranešimo, buvo išprievartauta ir nužudyta šilutiškės Zofijos dukra Virginija. Lietuvio Dainoto Doblio nužudyta moteris buvo rasta viešbučio kambaryje. Apie nelaimę pirmoji pranešė viešbučio savininkė Visbecho bendruomenės „Facebook‘o“ puslapyje. Virginija į Angliją išvažiavo dirbti prieš septynerius metus. Kaip ir dauguma atvykusių lietuvių, moteris ten triūsė fabrike.

2012 m. iš ir į Lietuvą tarptautinės siuntų gabenimo kompanija "Lex system/Ecoparcel Group" atgabeno 1,52 mln. siuntų - 27 proc. daugiau negu 2011 m. Ketvirtadalį viso siuntų skaičiaus sudarė siuntos iš elektroninių parduotuvių. Tokių siuntų iš viso buvo 380 tūkst. Trečdalį šių siuntų - 127 tūkst. - sudarė siuntos iš užsienio šalių.

Mažos indėlių palūkanos bankuose gyventojus ir investuotojus verčia ieškoti alternatyvų, todėl vis daugiau žmonių susirengia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), tarp jų ir emigrantai, ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtoje konferencijoje sakė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. „Aktyvumas pernai, lyginant su ankstesniais metais, buvo pastebimas visuose NT sektoriuose.

Dar visai neseniai kazachai plūdo į Lietuvą pirkti automobilių. Dabar į Kazachstaną traukia lietuviai. Kol į šalį, esančią už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, atsargiai koją kelia mūsų verslininkai, į ją drąsiai veržiasi nelegaliu darbu, bet nemenku uždarbiu suvilioti emigrantai. Nelegaliai uždarbiaujančių lietuvių gyvenimu prieštaringai vertinamoje šalyje domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.

 Gardžiausias ir saldžiausias mūsų tėvų vaikystės prisiminimas – kvapni duonos riekė. Lietuviai su duona ir druska pasitikdavo ne tik artimiausius giminaičius, bet ir garbingiausius svečius. Ši tradicija gyva iki šiol, tačiau iškeliaujant duona prisimenama vis rečiau... Senais laikais namus paliekantys vaikai būtinai įsidėdavo bent kriaukšlę duonos, o vėliau kartu su laišku, mama siųsdavo ir kepalėlį duonos.

Lenkų kalba yra antra kalba Anglijoje ir Velse. Ja kalba daugiau nei pusė milijono žmonių. 2011 metų gyventojų surašymo duomenys taip pat rodo, kad beveik 140 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių nekalba angliškai, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Remiantis surašymo duomenimis, daugiau nei kas penktas Londono gyventojas atsakė, kad anglų jam ar jai nėra gimtoji kalba. Be to, visuose Londono rajonuose, išskyrus Teis, kalbama daugiau nei 100 pasaulio kalbų.

Orijus Gasanovas, LRT televizijos laida „Emigrantai“, Daugkartinis Lietuvos dziudo ir sambo čempionas Tadas Pocius penkerius metus trukusią emigracijos avantiūrą vadina didžiausia gyvenimo pamoka. Norėdamas daugiau uždirbti, sportininkas laimės ieškojo Airijoje ir JAV, tačiau emigracijoje laimingas nesijautė. Du aukštojo mokslo diplomai lietuviui ne tik kad nepadėjo, bet kartais netgi ir trukdė – sunkiems darbams emigrantai, baigę aukštąjį mokslą, nereikalingi.

Ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui vienu svarbiausių ateinančių metų darbu paskelbus emigracijos valdymą kyla klausimas, ar verta tą daryti? Šia tema šiandien „Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ kalbėjo „UPS Lietuva“ vadovas Vladas Lašas, Lietuvos Žaliųjų partijos jaunimo komiteto kuratorė Marija Tamkevičiūtė bei emigracijos ekspertas Dainius Paukštė. V. Lašas, paklaustas, kaip jis vertina emigraciją, atsakė, jog emigracijos vertinti tik teigiamai ar neigiamai nereikėtų.

 Žurnalo „Pulse” apklausos duomenimis, pusės GP’s (bendrosios praktikos) gydytojų nuomone, NHS (nacionalinės sveikatos apsaugos serviso) keliami reikalavimai yra per daug geri imigrantams. Daugelis apklaustųjų GP netgi atsisako gydyti tuos, kurie nėra britai. Net 52 procentai apklaustųjų mano, kad NHS sistemoje yra per daug nuolaidų. Tik 7 % nuomone, sistema yra nepakankamai gera.

Nuo šių metų kovo mėnesio norintieji tapti Jungtinės Karalystės piliečiais turės išlaikyti naują pilietybės egzaminą, kuriame „daugiausia dėmesio skiriama vertybėms ir principams, kurie reiškia būvimą britu,“ informuoja BBC naujienų tarnyba. Pakoreguotame egzamine „Life in the UK“ („Gyvenimas Jungtinėje Karalystėje“) bus klausimų apie sportą, muziką ir istoriją. Taip pat atsisakyta „žemiškų“ klausimų apie vandens skaitiklius, darbo pokalbius ir kaip naudotis internetu.

Orijus Gasanovas, LRT televizijos laida „Emigrantai“ Į Didžiąją Britaniją emigravusių lietuvių laukia niūrios dienos. Vis sunkiau rasti gerai apmokamą darbą, iš kurio būtų galima gyventi pasiturinčiai, sako ekonomistai. Todėl emigrantai vis dažniau pasiryžta kurti nuosavą verslą arba emigruojama tikintis gauti solidžią pašalpą. Be kita ko, Didžioji Britanija patogi ir bankroto įstatymais. Specialistai sako, kad iš Lietuvos atsivežtos skolos ten gali būti pripažintos niekinėmis.

Po Anglija.lt straipsnio apie lietuvius benamius ir jiems reikalingą pagalbą Londone, tautietis Valerijus Zaicevas pasiryžo jiems padėti. Vyras teigia, kad apsilankęs „Crisis“ centre, įsitikino, kad ne visi benamiai pasirinko būti tokiais – didelė dalis jų buvo apgauti lietuvių darbdavių. Anglijos.lt pašnekovas dalijasi įspūdžiais iš dviejų savanorystės dienų benamių prieglaudoje.

Arminas Šileikis, LRT televizijos laida „Emigrantai“ Aušros ir Monikos tėvai emigravo, kai jos dar tik sėdėjo mokyklos suole. Jų vaikystė, užgulus naujiems išbandymams, baigėsi gerokai anksčiau nei bendraamžių. Vienas jų – artimųjų auklėjimas. Dabar jau suaugusios merginos pasakoja, kad joms anuomet svarbi buvo kiekviena smulkmena – net ir draugų tėvų sriuba stiklainyje. Merginos, nors ir liko vienos, tėvų už tai niekada nesmerkia.

Grynoji emigracija (santykis tarp emigrantų ir imigrantų) Lietuvoje artėja link žemiausio lygio per dešimt metų. „Jei tendencijos išsilaikys ir šiemet, tai grynoji emigracija bus žemiausiame lygyje per 10 metų ir sieks tik apie 15 tūkst. žmonių per metus.

Prasidėjus ekonominei krizei, plūstelėjusi emigracijos banga iš Lietuvos gerokai apmažino gyventojų skaičių (jis kur kas mažesnis nei simboliniai dainose apdainuoti trys milijonai), bet grasinasi smogti pilna jėga ateityje – per gimstančią ir augančią jaunąją kartą. Lietuvos sociologai buvo šokiruoti, kai išsiaiškino, kad pastaraisiais metais apie 16 procentų vaikų gimė ne Lietuvoje. Pavyzdžiui, vien pernai 558 kūdikiai gimė Alytaus mieste, 130 iš jų, t. y. net 23,3 procentai gimė užsienyje.

Šiuo metu apie 100 tūkst. lietuvių oficialiai gyvena Didžiojoje Britanijoje. Kai kurių ekspertų duomenimis, šis skaičius turėtų būti dvigubai didesnis. Helen Pidd, „The Guardian“ apžvalgininkė klausia: Kas Britanijoje taip traukia mūsų kaimynus iš rytų? Saulius Meilutis 2008-aisiais metais priėmė svarbų sprendimą. Kai žuvo žmona, jis - vienišas tėvas, auginantis tris vaikus - atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

 Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“ „Moteris yra lietuvė, aš pas ją svečiuojuosi, ji atsiliepia telefonu ir sako: „Labas, čia Džein.“ Paskui aš jos klausiu, kodėl Jūs Džein? O ji atsako: „Na klausyk, kas čia per klausimas? Man gėda, kad aš esu su lietuvišku vardu.“ Bet, bendraudama su lietuvėmis, ji prisistato lietuviškai“, – sako sociologė, antropologė Ieva Krypienė, šių dienų lietuviškumo sampratą tyrinėjusi JAV, Kalifornijoje ir Niujorke bei jo apylinkėse.

 Prieš pat Naujuosius metus Didžiojoje Britanijoje už grotų pasiųsta dar viena lietuvių nusikaltėlių grupuotė. Atrodo, jog britus visus metus šiurpinę nusikaltėliai iš Lietuvos nežada liautis ir 2013-aisiais. Išdavė DNR’as „Tiems lietuviams nėra nieko švento!“ – piktinosi nuo vagių iš Lietuvos, apiplėšusių mažiausiai 20 Anglijos bažnyčių, nukentėję parapijiečiai ir kunigai.

Gyvename dar tik besikuriančioje visuomenėje, todėl turime begalę neišnaudoto potencialo verslo, mokslo ir kituose svarbiausiuose sektoriuose, o padėti pasinaudoti galimybėmis gali užsienyje gyvenantys lietuviai, kurių ten nestinga. Tereikia juos pakviesti, - vieningos išvados po ketvirtadienį prezidentūroje vykusių Globalios Lietuvos lyderių apdovanojimų diskutavę verslo, mokslo ir kitų sričių atstovai.

Kas sakė, kad jauni žmonės tingūs, niekuo nesidomi, nieko nebrangina ir neturi idėjų? Užtenka gerą pusvalandį pabendrauti su 23-ejų Giedre Nausėdaite, ir supranti, kad tokie stereotipai nieko verti. Ką tik „Pavyzdžio jėgos“ apdovanojimą pelniusi mergina savo mintimis, energija ir darbais priverčia pamiršti viską, ką blogo esate girdėję apie jaunimą. O jei dar ir turėsite galimybę paskanauti jos pagamintų patiekalų (kokią turėjome mes), neabejotinai liksite be žado.

Likus vos savaitei iki Kūčių, Lietuvos atstovybės ir lietuvių bendruomenės visame pasaulyje prisimena senovinius Kūčių ir Kalėdų papročius ir kartu pasitinka didžiąsias metų šventes. Gruodžio 15 dieną Almatos Švenčiausiosios Trejybės katedroje pirmą kartą Kazachstane šventosios Mišios buvo aukojamos lietuvių kalba. Mišias laikė Talgaro Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas kunigas Kastytis Šulčius.

Pianistas, lietuvių išeivijos „Santaros-šviesos“ judėjimo puoselėtojas Rimantas Vingras trumpam iš Londono grįžęs į gimtuosius Šiaulius studentams kalbėjo apie žmogų šiuolaikiniame pasaulyje. Koks jis? R. Vingras ketverius metus gyveno Rusijoje, septynerius – JAV ir dar tiek pat Londone. Grįžęs į Lietuvą jis sako jaustųsi emigrantu.

Lietuviai Anglijoje patenka į pirmąjį trejetuką ne tik tarp labiausiai nusikalsti linkusių imigrantų, bet ir tarp imigrantų benamių. Juos globojanti tarnyba susisiekė su Anglija.lt redakcija ir prašo lietuvių prisidėti, kad namų neturintys tautiečiai Kalėdas sutiktų turėdami stogą virš galvos ir maisto lėkštėje. Antra didžiausia grupė Lietuviams, atvykusiems laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti užsienyje, ne visada pasiseka.

Valstybinio jaunimo teatro aktoriai išvyksta į Londoną, kur sekmadienį lietuvių vaikams vaidins spektaklį "Arklio Dominyko meilė" pagal Vytauto V. Landsbergio knygą. Spektaklis bus rodomas du kartus "Stratford Circus" teatro ir menų centro scenoje. Prieš septynerius metus sukurtas spektaklis pagal Vytauto V. Landsbergio to paties pavadinimo knygelę vis dar nepraranda populiarumo ir yra vienas labiausiai mėgiamų vaikų spektaklių Jaunimo teatre.

„PZU Lietuva“ ekspertai teigia, kad internetu besidraudžiančių klientų skaičių draudikams didina ir užsienio šalyse gyvenantys emigrantai, kurie draudimo sutartis sudaro internetu. Klientų, sudarančių draudimo sutartis internetu, skaičius šiemet išaugo 30 proc. Apie 4 proc. visų draudimo tinklapio www.epzu.lt lankytojų sudarė internautai iš užsienio.

Beveik ketvirtadalis lietuvių gyvena ne Lietuvoje ir emigracijos procesas vis dar tęsiasi. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, ir kas antras emigrantas – 20-29 metų amžiaus. Ar jie išsaugos lietuvišką tapatybę? Tokį klausimą pirmą kartą vyksiančioje atviroje diskusijoje užduos aktualiausias švietimo idėjas ir naujienas pristatanti paroda „Mokykla“. Atlikus lituanistinių mokyklų užsienyje tyrimą paaiškėjo, kad vaikų jose katastrofiškai mažėja.

SEB banke atlikta privačių klientų tarptautinio pinigų pervedimo operacijų analizė parodė, kad per pirmus devynis šių metų mėnesius daugiausia pinigų pervedimo operacijų buvo atlikta į Jungtinę Karalystę, t. y. šalį, į kurią, remiantis oficialia statistika, per 2001–2011 metus emigravo daugiausia Lietuvos gyventojų. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, daugiau negu pusė visų pervedimo į šią šalį operacijų yra susijusios su emigracija, nes beveik 60 proc.

Vie­nas sū­nus, de­šimt me­tų są­ži­nin­gai dir­bęs pas Is­pa­ni­jos ūki­nin­ką, nu­si­žu­dė. Ki­tas kaip be­na­mis kla­jo­ja po Mad­ri­dą. Už tai 165 kar­tus bu­vo su­lai­ky­tas vie­tos po­li­ci­jos. To­kią šykš­čią in­for­ma­ci­ją apie sa­vo vai­kus tu­ri Ire­na Pa­na­siuk. Mo­te­ris no­rė­tų iš­gel­bė­ti bent jau­nes­nį­jį sū­nų. Pa­sis­ko­lin­tų pi­ni­gų ir nu­siųs­tų ke­lio­nei į Lie­tu­vą. Ta­čiau nie­kas jai ne­pa­de­da su­si­siek­ti su sū­nu­mi.

Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančių. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas? Nuo ko pradėti: trys žingsniai Pirmas – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyvenamąją vietą.

Metai neišvengiamai eina į pabaigą ir vienas po kito kaip iš gausybės rago pažyra visokio plauko ir rango rinkimai. Renkami metų vyrai ir moterys, metų žmonės ir metų įvykiai, raginama balsuoti už ypatingiausius, puikiausius, geriausius, daugiausiai pasiekusius ir pačius labiausius. O kad emigrantai nesijaustų nuskriausti, štai ir jums dovanėlė – renkami labiausiai nusipelnę pasaulio lietuviai.

Iš gausaus į užsienį plūstančių lietuvių būrio ne retas, žiūrėk, ima ir pasuka atgal, kuriasi gyventi ir dirbti gimtojoje šalyje. Grįžusiesiems tenka vėl atgaivinti nutrūkusias pažintis, ryšius, įsipareigojimus. Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Laura Nakrošienė primena, kad iš užsienio grįžusiems asmenims būtina pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.

Kaip atsiranda vėžys ir kaip jis progresuoja tyrinėjantis biochemikas Skirmantas Kriaučionis pastebi, kad tai nėra vienalytė liga. Anot jo, nustačius, kokie konkretūs pakitimai ląstelėse vėžinius susirgimus sukelia, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis – vienas trijų mokslininkų, praėjusią savaitę už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva atsiėmęs Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą.

Už tautiečio nužudymą Veikfylde (Wakefield) lietuvis nuteistas kalėti iki gyvos galvos, skelbia vietos leidinys „The Wakefield Express“. 34 metų Tomas Riauka pripažintas kaltu dėl 29 metų Lino Kvedaro nužudymo vienam bute Veikfyldo Ystmūro (Eastmoor) rajone šių metų gegužės 18 d. L. Kvedaro kūnas su durtinėmis žaizdomis buvo aptiktas minėtą dieną apie 7 val. ryto viename bute „Marsland Avenue“ gatvėje esančiame daugiabutyje.

Lin­kai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jas Juo­zas Grei­čiū­nas sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą da­li­na į dvi da­lis: pu­sę me­tų jis pra­lei­džia avi­nin­kys­tės ūky­je Nor­ve­gi­jo­je, ki­tą pu­sę – šal­tuo­ju me­tų lai­ku – Lie­tu­vo­je. Sa­vo­je ša­ly­je, gim­ta­ja­me kai­me jis dir­ba bib­lio­te­kos kū­ri­ku. Jau­nas vy­ras sa­ko, kad Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį.

Kiekvienais metais Lietuva netenka tiek gyventojų, kiek jų yra Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose. Emigracijos kreivė, kuri praėjusių metų pabaigoje jau leidosi žemyn, šiemet vėl šovė aukštyn. Svetur jau išvyko daugiau nei 36 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau ir grįžtančiųjų srautai didėja. Emig­rantai teigia, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje rasti nuolatinį darbą – lyg laimėti loterijoje.

Pasų padirbinėtojai, asmens duomenų ir tapatybių vagys, nepriklausančių socialinių išmokų kaulytojai – tokias „profesijas“ vis dažniau renkasi emigravę ir į gaujas besiburiantys  lietuviai. Saugotis sukčių ar vagių iš Lietuvos perspėja ne tik Britų salų teisėsaugininkai, bet ir nuo jų nukentėję žinomi žmonės.