emigrantai

Neslopstant emigracijai augantis  poreikis vaikams mokytis nuotoliniu būdu skatina ir Panevėžį pagalvoti apie bent vieną galinčią to imtis mokyklą. Paprastai vienam iš tėvų išvykus uždarbiauti į užsienį, po kurio laiko emigruoja ir visa šeima. Tačiau nekuriant planų ilgam įsikurti užsienyje, ne vienas nori, kad jų vaikai vis dėlto mokytųsi lietuviškose mokyklose. Tai nuotoliniu būdu padaryti šiuo metu galima keliuose šalies miestuose.

Kaunietis Raimondas D. (38 m.) į mus kreipėsi palūžęs – jis neteko savo vienturčio šešiamečio sūnaus. Vaiką į užsienį apgaule išvežė jo motina, buvusi Raimondo sutuoktinė Jolita K. (35 m.). Į „Akistatos“ redakciją Raimondas D. atvyko dar rugsėjį ir papasakojo, kad buvusi sutuoktinė Jolita K. išsivežė jųdviejų sūnų į Angliją. Iš pradžių ji, vieno Kauno salono kirpėja, tikino vykstanti tik aplankyti giminių, tačiau laikas ėjo, o moteris į namų pusę nė nesižvalgė.

Rytų Londone vykdomas projektas, kurioje moterims imigrantėms britės padeda mokytis anglų kalbos ir prisitaikyti prie vadinamojo britiško gyvenimo būdo.

Rinkimų sekmadienį poros valandų ilgumo eilė prie Lietuvos ambasados sudarė įspūdį, kad balsuojama labai aktyviai. Teisės balsuoti, kaip ir visų kitų savo teisių, lietuviai laukė kantriai. Ir nors susidarė vietinius praeivius stebinusi eilė, pasirodo, balsavo tik 2 proc. emigrantų. Tai turbūt tie, kas grįš į Lietuvą? Bet ar neatsitiks taip, kad daugeliui teks į Lietuvą ne savo noru grįžti? Aš balsavau, nors apie grįžimą dar negalvoju.

Dėl dviejų lietuvių subadymo trečiadienio rytą Pyterbore (Peterborough) policija ieško 21 metų Andrejaus Ruljevo. Pareigūnų teigimu, vyras turi sąsajų su Pyterboru, Bostonu (Boston), Linkolnšyro (Lincolnshire) grafystėje, ir Londono Brent (Brent) rajonu, skelbia Britanijos spauda. Per minėtą incidentą vienas lietuvis buvo nudurtas, o kitas buvo sužeistas ir šiuo metu yra gydomas ligoninėje. Jo būklė yra stabili. Abu vyrai buvo sužeisti viename name „Gilpin“ gatvėje.

Didžiojoje Britanijoje, Piterboro mieste, įvykdytas šiurpus nusikaltimas, pranešė „Peterborough Telegraph“. Nežinomomis aplinkybėmis vienas lietuvis buvo nužudytas, o kitas – sužeistas. Trečiadienį apie 7 val. ryto sužeistas ir kruvinas jaunuolis nuėjo pas kaimyną prašyti pagalbos. Į įvykio vietą atvykęs greitosios pagalbos ekipažas iškvietė aukštesnio parengimo medikus su sraigtasparniu ir policiją. Vienas iš dviejų sužeistų lietuvių įvykio vietoje mirė. Kito būklė sunki, bet stabili.

Į Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro studiją sugrįžta aktorių Igorio Reklaičio bei Gintaro Čajausko spektaklis „Emigrantai“ pagal Sławomirą Mrożeką. Spektaklį jau rodę emigrantams Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje, šį kartą aktoriai kviečia potencialius ateities emigrantus, vis dar gyvenančius čia, Lietuvoje. Statydami spektaklį apie emigraciją, aktoriai neturėjo naivios misijos ją sustabdyti. „Norisi paruošti jaunimą, kad jie suvoktų kas jų laukia svetur.

Nakvynė – kiaulių fermoje, vietoj tualeto – kibiras, 18 valandų trunkantis darbas – tokį košmarą Austrijoje išgyvenusi kaunietė gali atsidurti antstolio rankose. Su keliais grašiais namo grįžusi moteris liko skolinga įdarbinimo agentūrai. „Nežinau, ką dabar reikės daryti. Vis dar esu skolinga mane įdarbinusiam tarpininkui, tačiau tokių pinigų, daugiau nei 1,5 tūkst. litų, neturiu.

Londone, centriniame kriminaliniame Old Beilio teisme, aiškėja lietuvės Vitalijos Baliutavičienės (29 m.) pagrobimo ir nužudymo naujos sukrečiančios detalės. Vis grasino nužudyti „Mūsų sūnaus likimas yra užaugti be motinos, o tavo – mirti nuo mano rankos. Aš tave užkasiu“, – tokiais žodžiais, kurie vėliau tapo realybe, tauragiškis Rimas Baliutavičius, vėliau tapęs Venclovu, ne kartą įspėjo savo buvusią žmoną V. Baliutavičienę.

Jau ne vienerius metus migracijos gausa Lietuvoje – viena opiausių žiniasklaidos temų. Tarp gyventojų nuolat sklinda gandai, kad Lietuva išnyks, nes vis daugiau lietuvių ne tik emigruoja į kitas šalis, bet ir sukuria šeimas su kitos tautybės atstovais. Grįžtančių laimės ieškotojų pasitinka kalbos, neva, jie nemyli savo šalies, yra jos išdavikai, nepatriotiški ir panašiai.

Penktadienio rytą Kento grafystės policija ilgai trukusį ir sudėtingą tyrimą užbaigė reidu Maidstone'o mieste, skelbia BBC. Britų pareigūnai sulaikė 52 metų vyrą ir 50-metę moterį, įtariamus žmonių prekyba. Policijos duomenimis, pora vertėsi vergiškomis sąlygomis įdarbindama lietuvius ir atvykėlius iš kitų rytų Europos šalių. Pareigūnų teigimu, sulaikytieji vadovavo grupuotei, kuri „tiekdavo“ darbuotojus iš Lietuvos maisto pramonės įmonėms ir vietos ūkiams.

Andrius Kubilius nuramino brangiai apmokamus ekspertus. Pasak premjero, mūsų turtingai valstybei tikrai negaila kelių papildomų milijonų už jų paslaugas. Per ketverius metus premjeras tautai pateikė ne vieną skaudžią diržų veržimo pamoką, tačiau pasirodo, kad taupyti reikia ne visur. Galima visai netaupyti, kai kalbama apie valdininkų mokymus ir ekspertų paslaugas. Tam išleidžiama vis daugiau milijonų, bet p. Kubiliui pinigų negaila.

Užsienyje gyvenantiems lietuviams Lietuvos politinė situacija neįdomi. Populiariausio lietuviams emigrantams Didžiojoje Britanijoje skirto portalo Anglija.lt atlikta apklausa rodo, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose ketina dalyvauti vos kas dešimtas Britanijos lietuvis. Beveik tiek pat emigrantų išvis negirdėjo apie šį rudenį Lietuvoje vyksiančius rinkimus.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai. Gauti tyrimo duomenys parodė, kad šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc., kai kuriuos rajonuose viršija 75 proc.

Lietuvoje gimstamumas mažėja kasmet, bet lietuvių, kuriems užsienyje gimsta vaikai, skaičius auga. Per pastaruosius 10 metų vien tik Anglijoje ir Velse gimė mažiausiai 17 tūkstančių vaikų. 2011 metais ši tendencija šiose šalyse leido lietuviams patekti į imigrantų gimstamumo dešimtuką, praneša „The Baltic Course“. Pasak lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje prezidentės Zitos Čepaitės, lietuvių sprendimas negrįžti į Lietuvą dažniausiai priklauso nuo jų vaikų interesų.

Anglijos teismai rudeniop atvertė lietuvių, kaltinamų dėl menkavertės priežasties nužudžius savo tautiečius, bylas. Didžiosios Britanijos miesto Halo karališkojo teismo teisiamųjų suole sėdintys Aleksandras Aleksiūnas (26 m.) ir Arūnas Gervelis (24 m.) su pažįstamu lietuviu Arvydu Skrinku (25 m.) susidorojo apkaltinę jį navigacijos prietaiso vagyste. Savo mašinoje turėto navigacijos prietaiso A. Gervelis pasigedo pernai gruodžio pradžioje.

Naiviai maniau, kad per tuos dešimt sparčios emigracijos metų į svečią šalį išvykusiųjų savimonė išaugo iš vaikiškų puskelnių, ir emigrantai tapo rimtesni, ėmė domėtis šalies, kurioje gyvena, įstatymais ir atsakingiau tvarkyti reikalus. Klydau. Tokių, kurie padarę pažeidimus dangstosi kalbos nemokėjimu ir nesusigaudymu, tuntai. Ir nebūtinai tai žmonės, kurie atvažiavo vakar. Visai neseniai buvau paprašyta pavertėjauti.

Lietuvoje gimstamumas kasmet mažėja, užtat daugėja lietuvių, susilaukiančių vaikų išeivijoje. Per paskutinį dešimtmetį Anglijoje ir Velse gimė daugiau nei 17 tūkst. lietuvių vaikų, o pernai pagal imigrantų gimstamumą patekome į dešimtuką. Jungtinės Karalystės statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį – nuo 2001 iki 2011 m. – lietuvės Anglijoje ir Velse susilaukė 17 348 vaikų.

Pakvipo rinkimais ir emigrantų klausimas vėl panūdo politikams. Jaudinanti tema, reikia savireklamai išnaudoti, reikia parodyti, kad emigrantai irgi rūpi. Reikia ką nors ir jiems pažadėti. Lietuvoje likusieji pigesnės šilumos ar didesnio atlyginimo viliones praryja nekramtę. Emigrantų tuo nesužavėsi, tad Lietuvos politikai iš kailio neriasi ieškodami jauko emigrantams.

Vis populiarėjančiu mūsų šalyje interaktyviu kalbų mokymusi internetu dažnai naudojasi ir emigravę į svečias šalis lietuviai. Bendrovės „Meta Goup“, siūlančios mokytis anglų kalbos svetainėje Anglu24.lt duomenimis, per pastaruosius ketverius metus net ketvirtadalis visų čia aplankiusiųjų jungėsi iš anglakalbių šalių. Nuo metų pradžios jų kompiuteriuose ši svetainė buvo atversta daugiau nei 46 tūkst. kartų.

Lietuviai pastaraisiais metais vis ieško laimės svetur. Gentainių, puoselėjančių viltį prasigyventi, galima sutikti ir Europoje, ir Amerikoje. Iš principo tai nieko naujo. Lietuvius nuo senų senovės galima priskirti prie klajoklių. Dar ne taip seniai būta netgi entuziastų ieškoti vietos „naujajai Lietuvai“. Geopolitinė Lietuvos padėtis, prijungimai, okupacijos, besiritantys frontai kai kuriems mūsų šviesuoliams nedavė ramybės.

Kartą sutikau gatvėje vieną iš ankstesnių laikų pažįstamą politiką, pakalbėjom apie ateinančius rinkimus. Jis norėjo sužinoti, už ką balsuosiu. Pasakiau, kad neturiu supratimo. Ir tada išgirdau, kad iš emigrantų reikėtų atimti balsavimo teisę, nes jie savo noru atsisakė Lietuvos, ir šalies gyvenimu nesidomi.

Jungtinę Karalystę (JK) ištikęs nuosmukis ir po pasiruošimo Londono olimpiadai prastesnius laikus išgyvenantis statybų sektorius Lietuvos emigrantus skatina rinktis naujas kryptis. Vis dažniau vykstama ne tik į Norvegiją ar Vokietiją, bet ir tolimas šalis – pavyzdžiui, Singapūrą. Emigrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53, 9 tūkst. emigravusių gyventojų.

Išeiviai reikalauja dvigubos pilietybės įteisinimo. Ją įteisinti reikalauja ne šiaip sau, o kaip įmanoma skubiau. Priešingu atveju nutrūks emociniai ryšių likučiai, siejantys emigrantus su Lietuva. Su Tėvyne. Su Tauta. Visa tai įtvirtino Vilniuje rugpjūčio pradžioje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XIV Seimas, priėmęs atitinkamą rezoliuciją. Juk dvigubos pilietybės klausimas beviltiškai įstrigęs nuo 2006 metų lapkričio 13 dienos dėl Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Norėdamas konkuruoti Prancūzijos darbo rinkoje, privalai kone idealiai mokėti vietinę kalbą. Jokių kitų variantų nėra. Todėl greičiausiai dėl šios priežasties į Prancūziją dirbti atvyksta tik labai nedaug lietuvių – svarstė lietuvių bendruomenės šioje šalyje atstovė Jolita Lenkevičiūtė-Dijkmans. – Prancūzija kelia aukštus reikalavimus atvykstančiai darbo jėgai, kaip yra iš tikrųjų? – Balsas.lt paklausė J. Lenkevičiūtės-Dijkmans.

Įtampa skilusioje Panevėžio konservatorių stovykloje didėja. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos viršūnei abejingai stebint įvykius Aukštaitijos sostinėje, skyriaus politikai santykius jau aiškinasi rankomis. Konservatorių susirinkimas, kuriame tikėtasi pasmerkti Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus apsisprendimą Seimo rinkimuose mesti pirštinę partijos šului Vitui Matuzui, baigėsi dviejų miesto tarybos narių susikirtimu.

„Kur žmonės?" Tokie buvo pirmieji iš Londono po beveik ketverių metų grįžusios pakruojietės žodžiai, rašo „Šiaulių kraštas“. Audra Jackuvienė - viena iš tų, kurie savo ateities su Lietuva nebesieja. Pakruojietė Audra Jackuvienė perėjo Pakruojį neatsistebėdama, kad jis tuščias. Prieš beveik ketverius metus pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms ji atsisakė darbo ir išvažiavo į Londoną. Sako, nuo to karto nejuto ilgesio nei Pakruojui, nei Lietuvai.

Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV-asis Seimas Lietuvos valdžios atstovams uždavė ne vieną nepatogų klausimą. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė „Balsas.lt savaitei“ sakė esanti įsitikinusi, kad vienas svarbiausių užsienio lietuviams klausimų – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas.

Naujoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė 68 metų Danguolė Navickienė, gyvenanti Los Andžele (JAV), sako pastebinti, kad nemažai naujai į JAV atvykusių mūsų tautiečių pastaruoju metu vengia ryšių su Lietuva. „Girdžiu gatvėje kalbant lietuviškai, žinau, kad tame mieste telkiasi didelė atvykėlių iš Lietuvos grupė, bet jie kažkodėl vengia įsitraukti į bendruomenės veiklą.

Jo­lan­ta ir To­mas, gy­ve­nan­tys Ai­ri­jo­je, sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se su­mai­nys auk­so žie­dus. Ves­tu­ves gim­ti­nė­je jie va­di­na iš­si­pil­džiu­sia sva­jo­ne. Pas­lau­gų vers­lo at­sto­vai skai­čiuo­ja, kad va­sa­rą už­sie­nio lie­tu­viai su­da­ro apie 70–80 pro­cen­tų jų klien­tų. Ves­tu­vės – tik gim­ti­nė­je Jo­lan­ta aš­tuo­ne­rius me­tus dir­ba Ai­ri­jo­je, prieš tai tre­jus me­tus – Is­pa­ni­jo­je. To­mas Ai­ri­jo­je – ant­ri me­tai, anks­čiau gy­ve­no Ang­li­jo­je.

Statistikos departamentas pažadėjo Vilniuje posėdžiavusiam Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) seimui per kelerius artimiausius metus suskaičiuoti po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius.

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime svarstytas beveik 50 metų leidžiamo „Pasaulio lietuvio“ likimas. Pasiūlymas taupant PLB lėšas nutraukti šio nuo 1963 metų leidžiamo ir spalvoto mėnesinio žurnalo formatą įgavusio leidinio leidybą buvo sutiktas prieštaringai.

Jungtinė Karalystė – viena iš tų šalių, į kurias ieškoti geresnio gyvenimo dažniausiai traukia lietuvaičiai. Tikslių skaičių, kiek mūsų tautiečių čia gyvena, niekas nepasakytų, tačiau akivaizdu – daug. Bet lietuvių bendruomenės veikloje dalyvauja tik nedidelė jų dalis. O aktyvių dar mažiau. Taip teigia Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė žinoma rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė.

Derinant pilietybės įstatymą, Lietuvos tikslas buvo sudaryti galimybes kiekvienam lietuviui palaikyti politinius ir pilietinius ryšius su Lietuvos valstybe. Tačiau viena yra surašyti popieriuje, kita – įgyvendinti viską praktiškai. Pasirodo, kad vykdomasis mechanizmas pradėjo šlubuoti nuo pat pradžių, todėl vietoj poslinkių į priekį iki šiol trypčiojama vietoje. O neigiamą požiūrį į dvigubą pilietybę pasaulio lietuviai apibendrino klausimu: „Gal mūsų nori atsikratyti?“ Nori atsikratyti.

Prieš kelerius metus iš Lietuvos išvykusi rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė teigia, kad emigrantai yra dviejų kategorijų: vieni į svetimas šalis važiuoja dirbti ir užsidirbti, kiti – tik todėl, kad „reikia išvažiuoti“. Emigrantų motyvai skiriasi „Prieš 4-5 metus, maždaug tuo metu, kai ir aš išvažiavau, maniau, kad žinome, kodėl žmonės išvyksta iš Lietuvos. Man tada atrodė, kad yra dvi pagrindinės priežastys – ekonominė ir tam tikra prasme visuomeninė.

Pasaulio lietuviai trečiadienį Seime tęsė vakar pradėtas diskusijas apie emigrantų dabartį ir ateitį. Nors dauguma pasisakiusiųjų kalbėjo abstrakčiai, tačiau buvo prieita prie išvados, kad emigracijos problemos, nieko nedarant, ateityje gali būti sunkiai išsprendžiamos. Nepraranda lietuviškumo JAV gyvenanti Regina Narušienė pabrėžė, kad Lietuvos bendruomenę sudaro tiek lietuviai, tiek emigrantai: „Visi, kurių venose teka lietuviškas kraujas – lietuviai.

Antradienį Vilniuje pradėjo posėdžiauti XIV pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Trumpam sugrįžti į Lietuvą jis paskatino kelis šimtus aktyviai lietuvių bendruomenių veikloje dalyvaujančių mūsų tautiečių. Viena iš jų – Airijos Korko miesto lietuvių bendruomenės pirmininkė Inga Girdenytė. „Lietuvoje net neteko dirbti. Iš pradžių, važiuodama į Airiją galvojau: pinigėlių užsidirbsiu, anglų kalbą geriau pramoksiu, o paskui žiūrėsiu.

Kalbėdama pirmajame antradienį Vilniuje prasidėjusio PLB XIV Seimo posėdyje Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė mananti, kad padidėjusi emigracija – laikinas reiškinys, ir ekonomikai sustiprėjus dalis žmonių grįš į Lietuvą. Tuo metu PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtina, kad viskas priklauso nuo Lietuvos.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių klausimų užsienio lietuviams – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas teigiamai. „Žinoma, kad įvyks, tik kada, bus politinė valia.  Šiame Seime dar nebuvo, bet tai nereiškia, kad kitame  Seime irgi nebus. Lietuvos žmonės ir Seimas pradės suprasti, kad čia yra tautos tęstinumo klausimas.

Dėl žiauraus nužudymo ir grupinio išprievartavimo Didžiojoje Britanijoje prieš teismą stojęs, tik dėl įrodymų stokos išteisintas Aivaras Savickas (22 m.) tuo ilgiau pasidžiaugti nespėjo – buvo nužudytas dviejų tautiečių. Dabar galima pasvarstyti, kad laisvės atėmimo bausmė būtų galėjusi A. Savickui išgelbėti gyvybę. Šiaip ar taip, 2010 metų liepos 19-ąją išgirdęs išteisinamąjį nuosprendį, jis negalėjo įtarti, kad gyventi jam belikę vos pusantrų metų.

Vokietijoje nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja įstatymas, švelninantis aukštos kvalifikacijos specialistų iš šalių, neįeinančių į Europos Sąjungą, įsileidimo sąlygas. Pagal naująjį įstatymą įvedama naujo tipo viza, specialiai skirta darbo paieškoms, taip pat nuo šiol bus išduodama ir „mėlynoji korta“ - tam tikras JAV „žaliosios kortos“ analogas. „Vokietijai stinga kvalifikuotų specialistų, kurių vaidmuo skatinant šalies augimą yra labai svarbus.

„Būtina kuo skubiau peržiūrėti visas mokymo programas. Pirmiausia į jas reikia grąžinti visa tai, kas susiję su tautiškumu, su patriotizmu, su meile Lietuvai. Jeigu mes neišugdysime patriotinės jaunosios kartos, vadinasi, lietuvių tauta neturi ateities. Neatmesčiau tikimybės, kad to dabar ir siekiama, nors daugelį nesąmonių mūsų valdininkai padaro ir iš nežinojimo, nesiorientavimo situacijoje, iš nuolankaus paklusnumo viskam, kas brukama iš šalies.

Rūtos Meilutytės iškovotas auksas, žiūrėk, dar ims ir užtemdys su krepšininkų sėkmėm ir nesėkmėm siejamus lūkesčius. Išties, ši pergalė ypatinga dėl daugelio priežasčių, tarp kurių ir sportininkės amžius – net futbolininkas Wayne Rooney susižavėjęs įrašė socialiniame tinkle „Aukso medalis penkiolikos metų“ – ir itin nervus gadinanti situacija prieš plaukikių startą. Tačiau šis tekstas – ne sporto apžvalga, tad pasidairykime kiek platėliau.

Jeigu kas paklaustų, koks lietuviškas patiekalas labiausiai atitinka prakutusio ir šiuolaikišku save laikančio lietuvio charakterį, sakyčiau – šakotis. Anksčiau manydavau, kad lietuvis kaip cepelinas – nors iš viršaus bulvių tarkiais aplipęs, bet su gerai paruoštu mėsos, grybų ar varškės įdaru viduje. Prisipažinsiu, buvo ir toks metas, kai lietuviai atrodė tikri kugeliai – be formos ir be rimtesnio turinio. Bet tie ramūs laikai praėjo, dabar, kur pažvelgsi, ten šakočiai.

Didžiojoje Britanijoje emigrantas iš Vengrijos nužudė du kolegas ir nuo policijos pasislėpė sofos dėžėje. Ten jis praleido net dvi paras. Mėgo vakarėlius Vengras Atila Banas (32 m.) su tautiečiu Tiboru Vasu (20 m.) ir jo mergina Alisa Adams (20 m.) dirbo prabangiame viešbutyje „Radisson Edwardian“, esančiame šalia Hitrou oro uosto. Abu vengrai kartu gyveno šalia viešbučio esančiame vieno kambario bute. Ten dažnai vakarodavo ir Alisa Adams.

„Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė apie JAV gy­ve­nan­čią Heat­her Ale­xan­der, ieš­kan­čią pro­tė­vių Alek­sand­ra­vi­čių ir Ši­mai­čių šei­mų ("Ame­ri­kie­tė ieš­ko Ši­mai­čių ir Alek­sand­ra­vi­čių“, 2012-07-03). Po pub­li­ka­ci­jos at­si­lie­pė Šiau­liuo­se gy­ve­nan­tys bro­lis ir se­suo Ma­ri­jus Za­bel­ni­ko­vas ir Li­li­ja No­vi­ko­va: Heat­her jiems yra tre­čios kar­tos duk­te­rė­čia. Lai­min­ga ame­ri­kie­tė rugp­jū­tį at­vyks į Šiau­lius.

Prisimenu pirmąsias šios vyriausybės kadencijos dienas. Po „naktinės“ reformos iki tol su pasaulio lietuviais bendravęs  Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (TMID) vyriausybės sprendimu buvo reorganizuotas ir Užsienio reikalų ministerijoje sukurtas Užsienio lietuvių departamentas. Kartu su TMDI buvo panaikintas ir Lietuvio grįžimo į tėvynę informacinis centras.

Atrasti save galima bet kur. Robertui Mickevičiui, prieš penkerius metus įsikūrusiam Reikjavike, Islandija su savo ugnikalniais ir geizeriais tapo ne tik antraisiais namais, bet ir padėjo atskleisti fotografo talentui. Vis dėlto net ir didžiausia egzotika nenuslopino gimtojo miesto traukos. Lėmė atsitiktinumas Į Islandiją jie atvyko trise: Robertas, jo žmona Raimonda ir sūnus Robertas Danielius, kuriam dabar 10 metų.