emigrantai

Nuorūka išdeginti akis, nupjauti lytinius organus, sutraiškyti galvą televizoriumi, seksualiai išnaudoti mažametę dukterį, o tautietes versti viešnamio vitrinoje demonstruoti savo grožybes arba iki sąmonės netekimo sumušti darbdavį dėl kelių šimtų svarų – tai toli gražu ne visas mūsų tautiečių „sugebėjimų“, kuriais jie šiurpina gyventojus skirtingose šalyse, sąrašas.

Jaunas lietuvis Airijoje nuteistas kalėti dešimt metų už įsilaužimą ir moters seksualinį užpuolimą. 25 metų Andrius Pranaitis iš Ninos miesto stojo prieš Centrinį baudžiamąjį teismą ir prisipažino kaltu dėl įsilaužimo, seksualinį užpuolimą sunkinančiomis aplinkybėmis ir mėginimą išprievartauti oraliniu būdu.

Jau senokai prie „Chrysler“ vairo prišokę italai iš „Fiat“ užsiėmė įgyvendinti, atrodytų, neįgyvendinamą dalyką – pripratinti amerikonus prie mažų automobilių. Jie juos užjūrio automobilininkams pristato kaip be galo stilingus ir seksualius. Ir ši italų idėja buvo tikrai šauni – „Fiat“ grįžo į Ameriką. Grįžo ne kaip biudžetinių automobilių gamintojas, o kaip europinio stiliaus ambasadorius.

Trečią dieną vykstančiame Pasaulio jaunimo lietuvių susitikime diskutuota apie verslą ir jaunimo galimybes jame, emigraciją, ir jaunus žmones politikoje. Už Lietuvos ribų gyvenantys mūsų šalies piliečiai sako pageidaujantys daugiau teisių formuojant gimtosios valstybės politiką. Tautiečiai, gyvenantys už Lietuvos ribų, sako išvykę iš Tėvynės dėl įvairių priežasčių: vieni – laikinai mokytis, kiti – tiesiog užsidirbti, treti – įgauti daugiau profesinės patirties.

Visame pasaulyje lietuvių švęsta Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena buvo ypač šiltai paminėta ir lietaus mieste tarp septynių kalnų – Bergene, Norvegijoje. Liepos 6-oji tapo  švente ne tik Bergeno Lietuviams, bet ir miestelėnams bei gausiam turistų būriui. Ta proga buvo pakviestas Tadas Surkys su aitvarais. Planuota panaudojant aitvarus iškelti milžiniško dydžio Lietuvos trispalvę – 400 kvadratinių metrų. Ši vėliava buvo pagaminta Lietuvos ambasados Ukrainoje užsakymu.

Jungtinė Karalystė pasirengusi uždaryti sienas Graikijos emigrantams tuo atveju, jeigu Graikija būtų pašalinta iš euro zonos, pareiškė britų premjeras Davidas Cameronas. D. Camerono žodžius antradienį cituoja „The Financial Times“. D. Cameronas pripažino, kad Didžiosios Britanijos valdžia pasirengusi padaryti „visa, ko prireiks“, kad būtų išvengta graikų antplūdžio į šalį.

SEB banko duomenys rodo, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius daugiausia perlaidų iš užsienio į privačių klientų sąskaitas pateko iš Norvegijos – pastaruoju metu populiarėjančios šalies tarp ieškančiųjų darbo užsienyje. SEB bankas pastebi, kad dažniausiai perlaidų gaunama iš tų šalių, į kurias daugiausia mūsų gyventojų išvyko ieškoti darbo ir geresnio gyvenimo, ― Norvegijos, Airijos, Vokietijos.

Lietuvos žiniasklaidoje jau kurį laiką vienas po kito pilasi straipsniai apie emigracijos blogybes, paliktus vaikus, nelaimingas pastarųjų vaikystes ir emigracijos priežastis, kurios pasirodo esą ir ne visai ekonominės ar socialinės. Lyg būtų pagaliau nusiėmę rožinius akinius ir tik dabar pamatę, kad žmonių pilni lėktuvai į vakarus ir ne tik vakarus skrenda dėl geresnio duonos kąsnio ar pavargę būti nuvertinami kaip galvijų banda.

Ar kada susimąstėte, kas vyksta su žmonėmis už aukšta tvora apjuostų kalėjimo sienų? Su kokiomis mintimis, kokias vertybes puoselėdami, jie ten patenka, ką išgyvena, ką naujo atranda, išmoksta, o gal netenka? Nedažnas esame susidūrę su šia neganda, todėl sunku įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus, gyvendamas nelaisvėje. Ingridos, kurios vyras sėdi už grotų Norvegijoje, ilgesingos akys išduoda, kad sunku ne tik jiems, kalintiems, bet ir jų laisvėje kantriai laukiantiems artimiesiems.

Airijoje jaunas lietuvis išėjo iš vakarėlio, kuriame linksminosi, ir neberado kelio atgal. Incidentas įvyko gegužės 16 d. Vyras ėmė belstis į kelis namus. Išsigandę jų gyventojai iškvietė policiją, ir lietuvis buvo apkaltinas viešosios tvarkos pažeidimu, dėl ko birželio 13 d. stojo prieš Naso apygardos teismą, skelbia vietos laikraštis „The Leinster Leader“. Teismo metu paskelbta, jog Nase gyvenantis 25 metų Andrius Tonkūnas incidento dieną spardė ir trankė į dviejų namų duris.

Piliečiai emigruoja iš Lietuvos, nes tiesiog nesugeba gimtinėje susirasti darbo. O jeigu ir pavyksta kokį nusigriebti, tai dažniausiai uždirbamų pinigų nepakanka, kad galėtum būti ramus dėl ateities. Seime prakalbta apie tai, kad Lietuvoje, vertinant žmonių gaunamas pajamas, jaučiama kone didžiausia socialinė atskirtis tarp visų Europos valstybių. Skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas Lietuvoje gaunančių darbuotojų yra net 7 kartai.

Birželio 9  dieną  į protesto mitingą buvo susirinkę  Anglijos mieste Kembridže gyvenantys lietuviai. Emigravę tautiečiai reiškė nepasitenkinimą įvykiais Garliavoje, reikalavo tiesos ir teisingumo. Buvo išskleisti plakatai su užrašais lietuvių ir anglų kalba  „Reikalaujame tiesos“, „Lietuvos Vyriausybė gina pedofilus“, „Padėkite išgelbėti Deimantę“, „Stop korupcijai Lietuvoje“. Protestas traukė praeivių dėmesį spalvinga atributika.

Vai­kai, ku­rių tė­vai emig­ra­vę, jau tu­ri ko­di­nį pa­va­di­ni­mą – gy­vų tė­vų naš­lai­čiai. Aug­da­mi su se­ne­liais ar vy­res­niais bro­liais, se­se­ri­mis, jie daž­niau­siai bū­na kaip vi­si. Tik kar­tais no­ri dau­giau dė­me­sio, at­jau­tos, daž­niau par­ne­ša pra­stus pa­žy­mius, skau­džiau iš­gy­ve­na paaug­lys­tę. Re­čiau at­krei­pia­me dė­me­sį į tai, ką iš­gy­ve­na vai­kus pa­li­kę tė­vai.

Ketvirtadienį Seimo laikinoji komisija paviešino pusiau patvirtintas, pusiau sukritikuotas savo darbo rezultatų išvadas. „Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl banko „Snoras“ veiklos laikinojo sustabdymo, Vyriausybės sprendimas perimti banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai, – teigiama laikinosios Seimo komisijos išvadose.

Sekmadienį lietuvių namuose „Headley Park Hotel“ Jungtinėje Karalystėje buvo atšvęstos Sekminės. Hampšyre esančioje sodyboje, pietinėje šalies dalyje, kasmet rengiamas nemokamas renginys šiemet sutraukė net kelis tūkstančius lietuvių iš visos Jungtinės Karalystės. Atvykusiuosius linksmino dainininkai Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, Vudis, pasirodymus surengė Londone veikiančios lietuvių mokyklėlės auklėtiniai bei įvairūs tautinių šokių ansambliai.

Jie gimė Jungtinėje Karalystėje, tačiau antros ir net trečios kartos imigrantai vargiai kalba ar net supranta angliškai, rodo neseniai atlikto tyrimo rezultatai, kuriais remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Prastos anglų kalbos žinios reiškia, kad jie negali ko nors išmokti, nes paprasčiausiai nesugeba ko nors užsirašyti ar suprasti apmokymo proceso metu.

Dėl Europos skolų krizės susilpnėjus euro zonos ekonomikų būklei, Rusijos įdarbinimo agentūroms pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pastaraisiais metais smarkiai išaugo, pirmadienį rašo verslo dienraštis „Kommersant“. Emigrantų pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo 11 proc. ir dabar viršija prieškrizinį 2007-ųjų lygį, dienraščiui sakė Rusijos įdarbinimo agentūros „HeadHunter“ vadovas Jurijus Virovecas.

Ketvirtadienį atlikto skrodimo metu paaiškėjo, kad Oregono centre nuo šūvio į galvą miręs vyriškis nusižudė pats. Policijos pareigūnai nustatė aukos tapatybę - tai 27 metų Nikolai Lazukin. Jo kūnas buvo rastas antradienį automobilyje, už 80 mylių nuo jo padegtų namų, kuriuose rasti jo žmonos ir trijų vaikų palaikai. Valdžios pareigūnai teigia, kad moteris ir du vaikai buvo nušauti, o kūdikis uždusintas.

Prekiautojai suvenyrais laukia į Lietuvą atostogoms grįžtančių emigrantų. Pasak prekybininkų, pastaraisiais metais jie suvenyrų perka vis daugiau.Prekiautojai suvenyrais teigia, kad keičiasi sostinės svečių įgeidžiai. Paklausiais išlieka tik visiškai pigūs suvenyrai arba priešingai – kokybiški, brangūs, buityje pritaikomi daiktai. Pagrindinis prekybos sezonas prasidės liepą, tačiau pardavėjai jau laukia į Lietuvą atostogoms grįžtančių emigrantų.

Pasaulyje sparčiai vykstant globalizacijos procesams, įvairių tautybių žmonės maišosi tarpusavyje, tačiau įsitvirtinti svetimoje šalyje dažnam užsieniečiui tikrai sunku. Teisiniai valstybių reglamentai riboja užsieniečių galimybes legaliai gyventi ir dirbti svetimoje šalyje. Tad imigrantai turi tik dvi išeitis: arba sąžiningai laikytis nustatytų taisyklių ir teisėtomis priemonėmis siekti legalumo (jei tai įmanoma), arba... nusipirkti galimybę gyventi kitoje šalyje.

D. Britanijos policija dėl septyniolikmetės rygietės A. Dmitrijevos nužudymo sulaikė du 28 ir 31 metų vyrus. Įtariama, kad merginą jiedu nužudė po prievartinio grupinio sekso. Dingo po vakarėlio Alisos Dmitrijevos pavardė „Akistatos“ skaitytojams jau šiek tiek žinoma.

Airijos policija paskelbė sutriuškinusi stambią plėšikų grupuotę iš Lietuvos, praneša „Independent.ie“. Teigiama, kad gaujos vadeiva ieškodavo ir užverbuodavo naujus narius Lietuvoje ir siųsdavo juos į Airiją. Grupuotė specializavosi juvelyrinių dirbinių ir kitokių parduotuvių apiplėšimais, kurie dažniausiai būdavo įvykdomi išdaužus vitrinas.

Teismas leido Aberdeene nužudyto lietuvio artimiesiems paduoti į teismą mažmeninės prekybos tinklą „Sainsbury's“ ir iš jo reikalauti 500 tūkst. svarų sterlingų kompensacijos, skelbia BBC. Iš Lietuvos į Škotiją dirbti ir mokytis atvykusį 28 metų Romaną Romasovą 2009 metais peiliu nužudė Robertas  McCullochas. Škotas dėl žmogžudystės jau nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir už grotų turės praleisti mažiausiai 10 metų ir devynis mėnesius, kol galės prašyti paleidžiamas.

„Kodėl Panevėžio ligoninei turiu mokėti už gydymą, jeigu Anglijoje, kuri yra Europos Sąjungos narė, legaliai dirbu ir moku mokesčius?“ To Respublikinės Panevėžio ligoninės ginekologų neseniai klausė viena 21 metų pacientė,  kai jos buvo paprašyta susimokėti per 500 litų už suteiktą pagalbą patyrus nekomplikuotą persileidimą. Kita užsienyje legaliai dirbanti panevėžietė, dėl negimdinio nėštumo patekusi ant operacinio stalo, ligoninei po ginčų sumokėjo 2 tūkstančius litų.

Žiūrovų pamėgtas improvizacijų teatras „Kitas Kampas“ gegužės 1-ąją dieną kviečia viso pasaulio lietuvius susivienyti puikios nuotaikos pliūpsniui. Pirmą kartą Lietuvoje ir bene vieną pirmųjų kartų Europoje veiksmas ant teatro scenos bus ne tik matomas realiu laiku visame pasaulyje, bet ir transliacijos stebėtojai galės aktyviai dalyvauti bei diktuoti siužeto eigą scenoje. Tai naujiena, kuri „Kitam Kampui“ atveria galimybes su savo auditorija bendrauti net per daugybę kilometrų.

Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip išeiviai galėtų prisidėti prie šalies vardo garsinimo ir gerovės kūrimo. Bandyta ieškoti atsakymų, kokios priemonės padėtų išlaikyti diasporos (išeivių) ryšius su Lietuva. Kaip vienas pavyzdžių paminėta galimybė suteikti dvigubą pilietybę, bet tokį kelią yra pasirinkusios vos dvi iš aštuonių per tyrimą narstytų valstybių. Bet tyrimo autoriai dėl pasirinktos itin siauros šalių imties taip ir neįrodė šių priemonių veiksmingumo.

Emigracija tapo visuotiniu reiškiniu Lietuvoje. Apie tai dabar nuolat rašo laikraščiai, kalbama televizijos ir radijo laidose, diskutuojama autobuse, gatvėje ar prie kavos puodelio. Sunku būtų rasti žmogų, kuris sunkią akimirką niekada nesvarstė: dar bandyti kapstytis ekonominės krizės nualintoje gimtinėje, ar skaudama širdimi atsisveikinti su šeima, draugais ir ieškoti vietos po saule svetur.Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo beveik 60 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst.

Airijoje paskelbti visuotinio gyventojų surašymo rezultatai, kurie rodo, kad šalis yra spalvingesnė nei anksčiau manyta. Nustatyta, kad maždaug 17 proc. šalies gyventojų yra gimę už jos ribų, rašo šalies laikraštis „The Irish Times“. 2006-2011 metais užsienyje gimusių, bet Airijoje gyvenančių žmonių skaičius padidėjo 25 proc. iki 766 tūkst. 770. Tai įvyko nepaisant to, jog Airijos ekonominė padėtis prastėjo.

Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė Vida Bagdonavičienė sako, kad emigracija grėsminga ne tiek savo mastais, kiek lietuvių tapatybės praradimu. „Esame emigrantų tauta, nes visada žmonės iš Lietuvos išvažiavo, kai tik turėjo tokią galimybę. Iki pirmo pasaulinio karo iš Lietuvos vien į JAV emigravo 250 tūkst. žmonių, iki antro pasaulinio karo – per 400 tūkst. emigravusiųjų, nors tada gyventojų buvo ženkliai, kone per pusę mažiau.

Migracijos srautai pasaulyje sudaro 3 proc., Lietuvos rodiklis šią normą viršija penkis-šešis kartus, sako Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė. „3 proc. yra normalus judėjimas, tačiau, kada emigracija viršija 3 proc., bet kuri valstybė privalo susirūpinti. Lietuva pagal šiuos skaičius siekia 16–17 proc., t.y. mes 5–6 kartus viršijame srautus.

Civilizuoto darbdavio ir darbuotojo santykio stoka skatina lietuvius rinktis emigranto kelią, įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Teodoras Medaiskis. Anot jo, kalbant apie emigraciją reikėtų nepamiršti ne tik finansinių dalykų, bet ir paprasčiausios pagarbos darbuotojui ir jo atliekamam darbui. „Vienas iš emigraciją skatinančių faktorių – darbo neturėjimas ir jo ieškojimas kitur. Tai yra banali tiesa.

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai.

Keturi lietuviai Didžiojoje Britanijoje nuteisti už tautiečio sumušimą. 23 metų Andrius Buožys, 18 metų Aivaras Kuseliovas, 27 metų Vytautas Pavielka ir 18 metų Tadas Urniežius, visi gyvenantys Peterbore (Peterborough), spardė, mušė kumščiais ir trypė savo tautietį tamsiame skersgatvyje miesto centre, rašo vietos laikraštis „The Peterborough Evening Telegraph“. Keturi lietuviai trečiadienį stojo prieš Peterboro karūnos teismą.

Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai iš savo ateities planų nėra visiškai ištrynę Lietuvos. Bent jau ta dalis, kuri suvažiavo į Londone surengtą VI JK lietuvių jaunimo sąjungos studentų (JKLJS) susitikimą Lietuvos ambasadoje. Susitikti su studentais atvykę keletas žinomų žmonių iš Lietuvos jaunuoliams bandė nupiešti tikrąjį karjeros ir verslo galimybių Lietuvoje paveikslą. O piešė jie skirtingomis spalvomis, ir potėpiai buvo ryškūs.

Ar teko kada girdėti apie „Užsienio lietuvių manifestą“? Kas tai!? Na, manifestu paprastai vadinamas tekstas, kuriame išdėstomi ir garsiai paskelbiami tam tikros grupės ar asmens reikalavimai. Neseniai toks Manifestas atklydo iš Norvegijos į mano elektroninio pašto dėžutę. Vienas iš jo teiginių skamba taip – užsienio lietuvis siekia gero ir garbingo gyvenimo, ir tai užtikrinti jam turi valdžia. Man patinka! O ką galvojat jūs, anglija.

Nuo pernai sulaukiama vis daugiau emigrantų, besiteiraujančių apie savo vaikų galimybę lankyti lietuvišką mokyklą. Kai kurių vaikai nemoka sklandžiai lietuviškai kalbėti. Išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, tęsti mokslus pagal lietuvišką mokymo sistemą ir priprasti prie naujų mokyklos taisyklių vaikams tampa didžiuliu iššūkiu, pastebi Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai. Užsienyje – per 300 Tauragės mokinių Anot Reginos Patašienės, rajono Švietimo skyriaus vyr.

Nežinodamos kitų šalių įstatymų, užsienyje įsikūrusios lietuvių šeimos neretai patenka į socialinių tarnybų akiratį. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą iš įvairių užsienio šalių plūsta pranešimai apie išeivių iš Lietuvos vaikus, kurių tėvai vienaip ar kitaip nusižengė teisės aktų reikalavimams. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės Virginijos Vaičiulytės, didėjant emigracijos mastams, pranešimų kasmet gaunama vis daugiau.

Airijos policija aiškinasi, ar susišaudymas, per kurį žuvo du ir buvo sužeisti dar du vyrai, buvo susijęs su vieno iš nušautų vyrų nusikalstama veikla, ar tai buvo asmeninis konfliktas, rašo airių laikraštis „The Irish Times“. Incidentas įvyko praėjusį antradienį. Pareigūnai buvo iškviesti 22.20 val. į vieną namą Kilkoke (Kilcock). Per susišaudymą žuvo 31 metų airis Andy Barry's ir paauglys lietuvis. Jo tapatybė dar nenustatyta.

Ketvirtadienį švenčiamą Tarptautinę moterų solidarumo dieną visi einame į darbą, tačiau Kovo 8-oji vis vien šventė – ir gatvės, ir įstaigos šiandien pražydusios gėlėmis. Nors Kovo 8-ąją Lietuvoje netrūksta ne tik šios šventės gerbėjų, bet ir niekintojų, etnologė Gražina Kadžytė pastariesiems tikrai nepritaria. „Tai diena, kurią turime paminėti. Suprantama, mums ji primena sovietinius laikus, bet juk vien tai negali sugadinti šventės“, – įsitikinusi G. Kadžytė.

Svetur geresnio gyvenimo ieškoti išvykę ir jo nesuradę lietuviai neretai lieka be nieko, bet net atsidūrę gatvėje ne visi nori grįžti į gimtinę. Kai kurie emigrantai nusprendžia verstis iš pašalpų ar tiesiog elgetauti – girdi, užsienyje būti valkata labiau apsimoka negu vargti Lietuvoje. Į Ispaniją užsidirbti atvykę panevėžietis Deividas (35 m.), klaipėdiečiai Ruslanas (36 m.) bei Daiva M. (36 m.) ir Juozas Š. (51 m.) tikėjosi rasti geresnį ir sotesnį gyvenimą.

Prieš 15 metų į Angliją išvykusi ir gerą darbą Londone gavusi kaunietė Dalia Gėliūnaitė šiandien vėl Lietuvoje. Kas parvijo meilės emigrantę į gimtąjį miestą? Kodėl moteris sako: „Geriau dirbsiu kasininke Lietuvoje, nei bankininke Londone“? Praėjusių metų spalį D.Gėliūnaitė namo sugrįžo nebe trumpų atostogų, o visam laikui. Moteris jaučiasi lyg sėkmės kūdikis – mat anglas darbdavys sutiko, kad drabužių iškarpas ji braižytų ne biure Londone, o savo namuose Kaune.

Didžiojoje Britanijoje vėl užfiksuota, kaip lietuviai vagia labdarai paaukotus drabužius. Šį kartą laikraščio „The Mirror“ žurnalistai paspendė paspęsti spąstus ir užfiksavo nusikaltimą. Jie gavo lankstinuką, kuriame prašoma paaukoti nereikalingų drabužių, batų ar kitų daiktų sužeistiems kariams. Daiktai neva būtų paaukoti princo Charleso globojamai ir kariams padedančiai labdaros organizacijai „Troop Aid“, kurią įkūrė trys buvę kariai.

Atrodo, kad šlapdriba ir pliurė ne tik gatvėje, bet ir žmonių galvose. Norėčiau aprengti juos ryškiai, kad ir raudonai. Na, jei ne raudonu paltu, tai bent raudonom pirštinėm ar raudonu šaliku. Ir klausiu savęs – ar tai ką nors pakeistų? Ar raudona aprangos detalė pakeistų veidų išraiškas? Ar paskatintų vieniems į kitus žvelgti paprasčiau, ne su paniekos, jei žvelgiama iš aukšto, ir ne su agresijos, nepasitikėjimo bei pavydo, jei žiūrima iš apačios, santykiu.

Nuo šių metų per rėtį sijojami pašalpų gavėjai randa naujų būdų, kaip apeiti įstatymus. Šiemet į rajonų savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta emigrantai bei daug metų niekur oficialiai nedirbę ir darbo biržoje nesiregistravę asmenys. Pagal naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarką pašalpų galima prašyti jau pirmą dieną įsiregistravus darbo biržoje. Anksčiau paramos prašytojus atbaidydavo reikalavimas pusę metų registruotis bedarbiu.

Nesenos naujienos iš Londono policijos suvestinių, kurias skelbė ir lietuviška žiniasklaida bei tinklapis anglija.lt, rodo, kad praeitais metais net 11,000 nusikaltimų įvykdė užsieniečiai. Tarp jų labiausiai pasižymėjo lenkai (4,742 nusikaltimų) ir rumunai (3,952). Trečioje vietoje – lietuviai (2,561). Ačiū Dievui, ne pirmoje, tačiau paskaičiavus procentiškai, t.y. pagal tai, kiek Anglijoje yra lenkų (arti milijono) ir kiek lietuvių (apie 200 tūkst.

Emigrantai užuodė, kaip grįžus priverstinių ar planuotų atostogų iš užsienio į gimtinę „numelžti“ savo valstybę. Vieną dieną jie registruojasi darbo biržoje, o kitą eina į savivaldybę prašyti socialinės pašalpos. Kaip įstatymų pakeitimais, turėjusiais pagelbėti iš tiesų skurstantiems žmonėms, naudojasi apsukruoliai? Naudojasi landa įstatyme Prie Panevėžio darbo biržos jau antras mėnuo rikiuojasi automobiliai su Anglijos ir kitų Europos Sąjungos šalių valstybiniais numeriais.

Iš Tauragės kilusi Rima Girniuvienė (Girnius) jau dvidešimti metai gyvena JAV, yra lietuvių bendruomenės Bostono apylinkės pirmininkė, JAV lietuvių bendruomenės tarybos narė ir ansamblio „Jaunos širdys“ vadovė.

Nusprendėme – norime savo namų. Nesitikėjome, kad tai kainuos tiek daug nervų. Kol kas nežinau, ar šis straipsnių ciklas turės laimingą pabaigą, tai yra, ar įsigysime būstą, tačiau tikiuosi, kad mūsų patirtis, teisingi sprendimai ar klaidos padės tiems, kas ieško informacijos, kaip nusipirkti namus Anglijoje. Ir dar tikiuosi, kad mūsų pastangos nusipirkti būstą bus vaisingos.

Labai dažnai kalbama apie žmones, dėl vienų ar kitų priežasčių paliekančius Lietuvą, bet kur kas rečiau prabylama apie tuos, kurie sugrįžta. Neseniai Valstybinis studijų fondas (VSF) paskelbė apie paraiškų priėmimą paramai išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kiek žmonių kasmet atsiliepia į šį kvietimą ir kas paskatina jaunus lietuvių kilmės žmones sugrįžti į Lietuvą.