emigrantai

Lietuva – šalis, kurioje tariame pirmuosius žodžius, mokomės rašyti, klausyti. Čia mes subręstame arba, kitaip sakant, pasiruošiame pažiūrėti gyvenimui į akis. Bet ateina diena, kai nutariame, jog reikia vykti į pasaulį laimės ieškoti. Mus pradeda erzinti nestabili mokesčių bei švietimo sistema, nenuosekli politika ir ribotos galimybės susirasti darbą. Keliame sparnus ir skrendame ten, kur turėtų būti geriau – dažniausiai į Didžiąją Britaniją. Tuomet mokomės gyventi iš naujo.

Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2011 metų pabaigoje šalyje buvo 3 mln. 199  tūkst. gyventojų ir tai yra 1,4 proc. (45, 3 tūkst.) mažiau negu 2011 metų pradžioje. 85 proc. bendro mažėjimo sudaro neto migracija (daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja), o neigiama natūrali kaita (daugiau mirė nei gimė) tesudaro 15%. Lietuvoje žodis „emigracija“ jau kelerius metus sukelia itin daug emocijų, diskusijų ir pasipiktinimo.

Praėjusių metų lapkričio dvyliktąją iš Vilniaus oro uosto į Dubliną turėjo išskristi 31 metų Kelmės rajono gyventoja. Moteris vylėsi iš Airijos parsivežti tris mažamečius savo vaikus, globojamus vienos latvės. Brolis ją paliko Vilniaus oro uoste. Nuo to vakaro Lietuvoje likę artimieji nieko nežinojo apie savo dukrą ir seserį. Tik įsikišus „Šiaulių kraštui“ ir policijai pradėjus paiešką moteris paskambino savo artimiesiems, kuriuos ir toliau kankina nerimas.

Vyriausybėms verčiant toliau veržtis diržus, didėjant nedarbui, daug europiečių traukia ieškoti geresnio gyvenimo į tolimą Australiją. Daugiausiai imigrantų atvyko iš Airijos, kuri pati anksčiau laikyta gerovės sala, taip pat daug žmonių atvyko iš Graikijos ir Italijos, praneša LTV „Šiandien“. Ne tik šiluma ir vaizdinga Australijos pakrantė traukia imigrantus iš Europos šalių, kurios pačios anksčiau viliojo atvykėlius geresniu gyvenimu, galimybe užsidirbti.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Viena mano bičiulė po švenčių iš tėvynės grįžo pasipiktinusi. Pasidalijo įspūdžiais apie Lietuvoje tuntais besiveisiančias blogybes ir parypavo, kad nieko šventa ten nebelikę. Kad nieko šventa nebelikę, nenuostabu, nes visa, kas šventa, turbūt išsivežėme į Angliją, o kas nešventa, palikome. Tai tipiškas keliauninko elgesys – juk netampysi su savim, ko tau nereikia ir kas kuprą spaudžia. Kita vertus, peikti Lietuvą gyvenant emigracijoje, mano galva, yra labai normalu ir žmogiška.

Jaunieji ūkininkai Lietuvoje nesikuria taip sparčiai kaip kitose šalyse, nes juos varžo įvairūs apribojimai. Ūkininkauti pasiryžusiam jaunam žmogui įkurti nuosavą ūkį nelengva. Tiesa, Europos Sąjunga šiai veiklai skiria paramą, tačiau jos gerai pradžiai nepakanka. Vienos mažiausių išmokų ES – taip pat menka paskata ūkininkauti, todėl jauni žmonės renkasi darbą svetur arba kitą veiklos sritį.

Gyvenu Londone. Esu emigrantė. Tipinė ar netipinė, spręsti jums. Europos megapolyje esu jau dvejus metus. Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad čia labai gausu išvykusių lietuvaičių. Drįstu pastebėti, kad čia taip pat gausu išvykusių lenkų, rusų, japonų, italų, prancūzų, amerikiečių, kolumbiečių, australų – ir visų kitų. Tad ne tokie jau mes išskirtiniai. Ir kad iškart nesukelčiau negatyvių nuotaikų žodį emigrantai pakeisiu į išvykėliais, kad būtų apie ką diskutuoti.

Kaip silkių žūtis, taip ir Lietuvos bedarbių paslaptingas išnykimas turi loginį paaiškinimą. Manoma, kad į Norvegijos pakrantę silkių tuntus persekiodamos išstūmė jomis mintančios žuvys plėšrūnės. Į kokį krantą buvo išstumti Lietuvos bedarbiai, nesunku atspėti pasisukiojus aplink Anglijos darbo biržas – lietuvišką šneką čia išgirsi daug dažniau nei prieš keletą metų.

„Emigracijos mastai pastaruoju metu tokie, kad tai jau kelia tiesioginį pavojų valstybės nacionaliniam saugumui. Dar dešimtmetis kitas tokios politikos – ir valstybės gali paprasčiausiai nelikti. Manau, kad būtina nieko nelaukiant rinktis Valstybės gynimo tarybai, kuri turėtų svarstyti emigraciją skatinančias priežastis ir įpareigotų valdžios institucijas jas pašalinti“, – sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Prezidentas Rolandas Paksas.

Ispanijoje tarsi kortų namelis griūva garsios rusų mafijos bylos, kuriose organizuotais nusikaltimais buvo kaltinami Tambovo gaujos vadeivos. Trys iš jų už užstatus ištrūko į laisvę. Prieš trejetą metų Ispanijoje suimtas milijardierius, vienas įtakingiausių Tambovo grupuotės narių Genadijus Petrovas (64 m.) šiomis dienomis jau pasirodė Sankt Peterburge. Kaip nurodyta teismo sprendime, įtariamasis užsiregistravo Ispanijos atstovybėje ir išvyko į Maskvą.

2011 m. Gruodžio 15d. į Lietuvos Respublikos ambasadą Londone susirinko nemažas būrys puikiai nusiteikusių Anglijos lietuvių verslininkų. Įpusėjus paskutiniam 2011 m.  metų mėnesiui, žurnalo „Info Ekspresas“ komanda nusprendė apdovanoti geriausius metų verslininkus. Ore tvyrant pakiliai ir jau šventinei nuotaikai, svečiai nesibodėjo pasivaišinti vynu ir apsikeisti vienu kitu žodžiu su susirinkusiaisiais.

Airijoje gyvenantiems lietuviams garbės reikalas – iškilmingai, su dvylika patiekalų ir kalėdaičiais atšvęsti Kūčias, iškepti kimštą žąsį ar antį Kalėdoms. Lietuvės Karolina Tutlytė ir Julija Ostaševičiūtė pasakojo, kad Airijoje Kalėdų nuotaikos pasklinda iškart po Helovino: svarbiausios gatvės, medžiai ir parduotuvių vitrinos šviečia girliandų šviesomis, o airiai daug laiko praleidžia bažnyčiose. „Akys įpranta regėti kalėdinius akcentus ir tos dvasios aš nelabai jaučiu. Tradicijų jokių nėra.

Dar prieš kelerius metus sulaukdavę gausaus emigrantų antplūdžio grožio ir sveikatingumo salonai praranda viltį iš jų užsidirbti. Anksčiau į gimtąjį kraštą tautiečiai grįždavo pigiau susitvarkyti plaukų, dantų, o savo įvaizdžiui negailėdavo tūkstantinių sumų,  dabar jie renkasi tik būtiniausias procedūras. Keičiasi prioritetai Emigrantų prioritetai keičiasi. Tai diktuoja ne ekonominė krizė, o žmonių požiūris.

Didžiojoje Britanijoje savo draugės atsikratyti norėjęs lenkas užkasė ją gyvą. 25 metų Marcinas Kasprzakas elektrošoku apsvaigino savo 27 metų draugę Micheliną Lewandowską, kuri neva jam atsibodo ir nebuvo pakankamai graži, rašo „The Daily Mail“. Incidentas įvyko šių metų gegužę. Moteris vėliau buvo surišta, jai buvo užkimšta burna.

Jurgita Kekkonen – 42 metų lietuvė, vos prieš keletą savaičių išrinkta naująja Suomijos lietuvių bendruomenės (SLB) pirmininke, jau užsibrėžė didžiulių tikslų. Ji teigia sieksianti sustiprinti smukusį Suomijos lietuvių bendruomenės įvaizdį, pritraukti į bendruomenę, kurioje tėra 75 nariai, daugiau lietuvių, padaryti ją patrauklesnę jaunimui, organizuoti daugiau įdomių renginių bei po truputį keisti šią organizaciją, kad ji būtų ne tokia formali, kaip iki šiol.

Kiekvienais metais įvairios žiniasklaidos priemonės renka metų geriausius. Balsas.lt taip pat nusprendė išrinkti savo nominantus: skandalus, metų poras, netektis, įvykius ir laimėjimus. Tik jūs, Balsas.lt skaitytojai, galėsite išrinkti labiausiai nusipelniusius ir nuvylusius. Kasdien pristatysime po vieną nominaciją ir prašysime jūsų atiduoti savo balsą.

Buvęs darbų prižiūrėtojas teigia buvęs priverstas palikti darbą didžiausiame Britanijos bananų pakavimo fabrike dėl to, kad parašė skundą kompanijos vadovybei apie tai, kad negali susikalbėti su savo pavaldiniais lenkais, rašo „Mail Online“. Paulo Franco tikina, kad buvo neįmanoma dirbti „Fyffes“ gamykloje, esančioje Coventryje, nemokant lenkų kalbos. Iš Portugalijos kilęs vyras pasakoja, kad visi pasitarimai ir mokymai buvo rengiami lenkiškai.

Sekmadienį nuo pat ryto Dubline šurmuliuojančioje Didžiojoje kalėdinėje mugėje galima rasti visko, ko reikia jaukioms, lietuviškoms Kalėdoms. Mugės organizatoriai pasirūpino, kad Dublino lietuviai galėtų įsigyti ne tik šventėms būtinų prekių ir skanėstų, bet ir įdomių amatininkų iš Lietuvos dirbinių. Mugės lankytojai taip pat turi galimybę prisidėti prie labdaringos akcijos ir Kalėdine šiluma pasidalinti ne vien su šeima ir artimaisiais, bet ir su tais, kam labiausiai to reikia.

Pasiklausius lietuvių darbdavių atrodo, kad lietuviai jokiam darbui netikę – atgrubnagiai ir tinginiai. Jie esą neišprusę, dirba atmestinai ir reikalauja daug. Ir apskritai – neatlaiko konkurencijos. Todėl reikalinga įsivežtinė darbo jėga. Štai tokia toji Lietuvos darbdavių dainelė. Ši dainelė paprastai darbo liaudžiai nepatinka, ji pasipusto padus ir patraukia į Jungtinę Karalystę. Čia jų laukia britų darbdavių dainelė.

Skaitytojai pasiilgę rimto, galbūt ir sunkaus turinio dokumentikos. Tai parodė dar 2010 m. pavasarį išleistos pirmosios žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija“ populiarumas. Skaitytojų ši knyga buvo praminta Pirmąja Kauno mafijos biblija ir išleista net keturiais tiražais, o bendras 20 tūkst. egzempliorių kiekis nedidelėje Lietuvos rinkoje išties stebina.

Prieš gerą pusę metų savaitraštyje „Mano Anglija“ buvo išspausdintas straipsnis apie lietuvaitę, dirbančią „Harrods“ parduotuvėje. Straipsnis buvo pavadintas taip – „Lietuvė Harrodse grindų nevalo“. Kokia reakcija? Atspėti nesunku – straipsnio komentaruose išsirikiavo ilga įsižeidimų virtinė.

Pirmadienį ir antradienį, lapkričio 28, 29 d., OKT Studijoje įvyks dviejų kūrėjų ‒ Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Igorio Reklaičio ir buvusio Šiaulių dramos teatro aktoriaus Gintaro Čajausko spektaklis pagal Slowomiro Mrožeko pjesę „Emigrantai“. Spektaklis jau 15 kartų buvo parodytas Klaipėdos mokyklose, taip pat ir trijuose D. Britanijos, į kurią geresnio gyvenimo beieškodami yra išvykę nemažai lietuvių, miestuose.

Kam svetur gyvenantiems lietuviams, turintiems kitos šalies pilietybę, reikalinga ir gimtoji? Tam, kad tai būtų tiltas į Tėvynę ir norintiems galimybė sugrįžti. Pagaliau tam, kad žmogus nesijaustų atskirtas nuo Lietuvos.Pastaruoju metu dvigubos pilietybės tema nuolatos mirga Lietuvos žiniasklaidoje, o šis klausimas sukelia diskusijų audrą.

Pagrindine mūsiškių emigrantų pramoga tapęs alkoholis visiškai užtemdo jiems protą ir skatina elgtis taip, kad vietiniai gyventojai į Lietuvos piliečius žiūri kaip į degradavusius padugnes, o teisėsaugininkai trokšta kuo greičiau išsiųsti iš savo šalies.

Prieš keletą dienų Bergeno (Norvegija) mieste buvo surengtas 8 metukų Lietuvos pilietės Monikos S. mirties minėjimas. Daugiau kaip 200 susirinkusių žmonių jos atminimui uždegė žvakutes, reiškė ne tik užuojautą, bet ir susirūpinimą dėl mįslingos mirties. Negyvą aštuonmetę rado iš darbo namo sugrįžusi motina. Tądien mergaitė blogai jautėsi, todėl į mokyklą nenuėjo ir buvo palikta viena namuose.

Ryga spaudžia Vilnių gelbėti skęstantį „Latvijas Krajbanka“, nes pagrindinė jo akcininkė – „Snorą“ nacionalizavusi Lietuvos Vyriausybė. Bet premjeras Andrius Kubilius, atrodo, to dar nesupranta. Tai, kad tolesni Vilniaus žingsniai dėl „Latvijas Krajbanka“ bus svarbūs kaimyninių šalių santykių raidai ateityje, pabrėžė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, vakar susitikęs su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu.

Vyrai iš Rytų Europos Britanijoje tampa darbą žadančių, tačiau vėliau šiuolaikiniais vergais juos paverčiančių gaujų aukomis, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Gediminas Rekešius sėdėjo parke iš gurkšnojo kavą, kai jam buvo užduotas klausimas, kurį atsakęs jis tapo šiuolaikiniu vergu. „Ar Jūs dirbate?“ – jo paklausė vidutinio amžiaus vyras, prisėdęs ant suoliuko prie Kauno klinikų. Vyras, žinoma, žinojo atsakymą. Tai buvo gana vėsi popietė balandžio pabaigoje.

„Hurun“ tyrimų instituto pirmininko Ruperto  Hoogewerf tvirtinimu Kinijoje gyvena 960,000 milijonierių kurių turtas  viršija  10 milijonų juanių  (1,5 milijono JAV dolerių),  praneša CNN. „Dar  60.000 kinų disponuoja  100 milijonų juanių turtu, ir jų skaičius nuolat auga", - sako jis. Beveik pusė iš jų galvoja emigruoti į užsienį. Daugelis verslininkų išnaudoja šią tendenciją.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė atsiprašė užsienio lietuvių dėl, pasak jos pačios, neatidžių savo žodžių, tačiau teigė, kad jos tikslas buvo ne kaltinti ar smerkti, bet tiesiog pakviesti lietuvius neišsiskirstyti. „Sutinku su nuomone, kad iš konteksto išimtos atskiros nuostatos ir straipsnio pavadinimas nuskambėjo kaip apibendrinantis kaltinimas. Nuoširdžiai atsiprašau lietuvybę emigracijoje puoselėjančių lietuvių, kuriuos toks apibendrinimas užgavo.

Miesto tarybos posėdyje, kuris įvyks ketvirtadienį, Kauno politikai turės apsispręsti, ar pritarti valstybės lėšų skyrimui kompensuoti išlaidas užsienyje, Didžiojoje Britanijoje, žuvusio jauno vyro artimiesiems, parsigabenusiems palaikus laidojimui Lietuvoje. Sprendimas šiuo klausimu šiemet bus priimamas jau devintą kartą. Pernai per visus metus Kauno miesto taryba savo sprendimais nulėmė kompensacijų skyrimą trylikos užsienyje žuvusių ar mirusių kauniečių artimiesiems.

Seimo pirmininko galios Lietuvoje daugiau simbolinės, bet tai nėra blogiausia. Prasčiau, kai simboliais imama erzinti visuomenę ir jai pamokslauti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norom ar nenorom įgėlė emigrantams: „Man šis klausimas tikrai nesuprantamas. Negaliu atsakyti, nes nelabai suvokiu, kaip vien finansiškai galima matuoti valstybės gyvenimą.

OKT / Vilniaus miesto teatras pristato dviejų aktorių Igorio Reklaičio ir Gintaro Čajausko spektaklį pagal lenkų dramaturgo Slawomiro Mrožeko pjesę „Emigrantai“.  „Lietuvą jau paliko šimtai tūkstančių tėvynainių, kasdien kalbame apie  vieną aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų ‒ emigracija.

Euro zonos šalių strategija „gyvenk šia diena“ priėjo liepto galą. Graikijos bėdos nėra opiausia problema, didesnė bėda ta, kad šalys į euro zoną stojo jau turėdamos dideles skolas arba, kitaip tariant, Europą purtanti skolų krizė buvo tarsi užprogramuota. Jungdamosios į euro zoną šalys neteko galimybės pačios spausdinti pinigus, tačiau joms buvo suteikta proga pigiau skolintis.

Emigrantai iš Lietuvos toliau šiurpina skandinavus. Norvegijos policija ieško 24 metų Lietuvos piliečio, kuris įtariamias padaręs lytinį nusikaltimą. Norvegijos policija praneša, jog savaitgalį apie val. h nakties Oslo miesto Torrgato rajone praeiviai aptiko 17-metę paauglę be drabužių. Mergina išbėgo iš savo buto, kur, pasak jos, ją išžagino tik iš matymo pažįstamas vaikinas. Nukentėjusioji nurodė, jog jis yra iš Lietuvos.

Neseniai iš Los Andželo (JAV) grįžusi lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė su skausmu atsiliepė apie lietuvių emigraciją. – JAV su savomis dainomis lankotės ne pirmą kartą. Su kokiais įspūdžiais grįžote? – „Balsas.lt savaitė“ klausė V. Povilionienės. – Antrą kartą lankiausi JAV. Pirmą kartą buvau nuskridusi 1992 ar 1993 metais. Tada Lietuvą pasaulis jau pripažino kaip nepriklausomą valstybę. Atvažiavau tuomet kaip laisvos šalies pilietė.

Emigracijos mastai vis auga. Daugelis žmonių, sulaukę progos, išvyksta į užsienį, neretai palikdami savo vaikus Lietuvoje senelių ar tetų globai. Tėvų palikti vaikai patiria didelių psichologinių sunkumų. Blogiausia tai, kad tokių vaikų vis daugėja, o sprendimų, kaip būtų galima tai sustabdyti, vis dar nėra.

„Jeigu ne eksportas, būtume žlugę.“ „Pagrindinis mūsų klientas yra emigrantas.“ Taip šiuo metu apie verslą kalba Šiaulių regiono baldų gamintojai ir baldų pardavėjai. Baldininkai, kurių verslas tiesiogiai susijęs su statybomis ir įkurtuvėmis, teigia, jog šalies vidaus rinka dar tebėra krizės gniaužtuose. Pagrindiniai pirkėjai – emigrantai Nauji baldai nėra pirmojo būtinumo prekė, todėl, savaime aišku, juos ryžtasi įgyti tiktai toks vartotojas, kurio kišenėje yra atliekamų šlamančiųjų.

Sirijos diplomatai užsienio šalyse rengia kampanijas, kuriomis grasinama iš šalies emigravusiems disidentams, protestuojantiems prie Sirijos ambasadų, pareiškė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“. Per pastaruosius mėnesius Sirijos opozicijos šalininkai surengė nemažai protestų prie Sirijos ambasadų užsienio šalyse, vyriausybei siekiant nuslopinti šešis mėnesius trunkančius protestus prieš prezidento Bašaro al Asado (Bashar al–Assad) režimą.

Gyventojų migracijos srautai šiuo metu itin aktyvūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Migracijos tema aktuali ir svarbi, bet dažnai vos prabilus apie konkrečius skaičius, kyla įvairiausių spekuliacijų. Oficialiais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų, nors savo išvykimą deklaravo vos 205 tūkst. gyventojų.

V.Baliutavičienės nužudymu įtariamas vyras stojo prieš teismą. Prieš mėnesį Lietuvoje sulaikytas vyras Anglijoje bus teisiamas dėl pagrobimo ir nužudymo. 46-erių metų Rimas Venclovas savaitgalį stojo prieš Pyterboro Magistratų teismą. Jis buvo apkaltintas Anglijos rytuose dingusios Vitalijos Baliutavičienės pagrobimu ir nužudymu. Nors pareigūnai vis dar nerado rugpjūčio pradžioje Pyterbore dingusios lietuvės, bet tai nesutrukdė jiems pareikšti įtariamajam pačių sunkiausių kaltinimų.

Naujausios tendencijos darbo rinkoje: Lietuvoje padaugėjo darbo vietų, sumažėjo bedarbių vyrų procentas, darbdaviai laukia antrosios krizės bangos ir neskuba, kaip žadėjo pavasarį, didinti atlyginimų. Tuo tarpu užsienyje žmones įdarbinančios agentūros konstatuoja: visi darbingi, gerieji žmonės jau išvažiavo.

Seimo Pirmininkė I. Degutienė trečiadienį teigė suprantanti JAV lietuvių, ypač neseniai persikėlusių gyventi į JAV, baimę netekti Lietuvos pilietybės gavus JAV pilietybę, tačiau pabrėžė, kad reikia atskirti emocijas ir teisinius dalykus. „Viena yra teisinis dalykas, kita yra emocijos.

Jauna lietuvė Berta Kinijos sostinėje Pekine skaičiuoja paskutines dienas ir ruošiasi kelionei atgal į Lietuvą. Nors mergina tėvynėje neplanuoja ilgai užsibūti, grįžti jai, sako, baisu. Visi tik ir kalba apie sunkų gyvenimą ir mažus atlyginimus. O Pekine atvirkščiai – užsieniečiui gyventi gana paprasta. Taigi šiandien apie ilgesį, erzinančius Pekino bruožus ir jauną žurnalistę iš Lietuvos Bertą Tilmantaitę.

Į užsienį emigravę tėvai Šiauliuose yra palikę apie pusantro šimto vaikų — daugiausia senelių globai. Kiek jų likę su vienu iš tėvų, kai kitas duoną uždirba užsieniuose, niekas neskaičiuoja. Emigruojama vaikus aprūpinti, pastatyti ant kojų. Tačiau ne vieni tėvai vaikus iš tiesų praranda — nutrūksta dvasinis, emocinis ryšys. Be tėvų Viename miesto daugiabutyje kaimynai stebėjosi, kad tėvai, išvykę dirbti į užsienį, paliko bute vienas gyventi dvi dukreles — 10— 12 metų.

V.Baliutavičienė dingo rugpjūčio 12 dieną. Lietuvos policija trečiadienį sulaikė 46 metų vyrą, kuris įtariamas Pyterbore (Peterborough) dingusios lietuvės Vitalijos Baliutavičienės pagrobimu ir nužudymu. Kembridžšyro (Cambridgeshire) policija pranešė, kad su kolegomis iš Lietuvos tariasi dėl įtariamojo ekstradicijos. V.Baliutavičienė dingo rugpjūčio 12-dieną apie 5 val. Pyterbore eidama į darbą. Anglijos policija lietuvės intensyviai ieškojo tris savaites, tačiau Vitalijos taip ir nesurado.

Vairuotojas, kiekvieną savaitę į Angliją išvežantis pilną mikroautobusą lietuvių, šį procesą vadina nebe emigracija, o evakuacija. „Kas Lietuvoje? Karas? Kam žmonėms čia kentėti, kai gali gyventi normaliai?“, — klausia, bet atsakymo nelaukia mikroautobuso vairuotojas, kurio pragyvenimo šaltinis — išvežti lietuvius iš Lietuvos. Keturios paros be miego Su mikroautobuso vairuotoju galime susitikti tik po paros, kai jis grįžo iš eilinio reiso. Keturias paras — už vairo be miego.

Po beveik metus trukusios operacijos pavadinimu „Tiekimas“ Didžiosios Britanijos teisėsaugai pavyko atskleisti gaują lietuvių, kurie į Angliją veždavo merginas ir versdavo jas tapti prostitutėmis. Išdaužė langus Norfolko grafystės Didžiojo Jarmuto miestelyje policija surengė plataus masto operaciją, per kurią buvo planuojama sučiupti lietuvius, gabenančius iš Rytų Europos merginas į Jungtinę Karalystę ir verčiančius užsiimti prostitucija.

Antradienį Lietuva minėjo Juodojo kaspino dieną bei 22-ąsias Baltijos kelio metines, kai dar neatgavusios nepriklausomybės trys Baltijos valstybės subūrė ilgiausią visų laikų žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Taip tuomet paminėtos 50-osios Ribentropo-Molotovo pakto, padalijusio Baltijos bei kai kurias kitas Europos valstybes Rusijos bei Vokietijos įtakos zonoms, – tai lėmė vėlesnę šių valstybių okupaciją, – metinės.