Emigracija žudo valstybę
Migracija – viena iš radikaliausių piliečių protesto arba pritarimo formų, bet didelė emigracija rodo, jog šalyje yra netvarka. Dėl jos žmonės ir kraunasi lagaminus, teigia D. Paukštė, lygindamas Lietuvos ir kitų šalių emigracijos mastus.
„Migracijos procesuose Jungtinių tautų tyrimo duomenimis pasaulyje dalyvauja daugiau negu 220 milijonų žmonių, o migracijos vidurkis siekia 3 proc. Tačiau Lietuvos vidurkis yra net 18 procentų“, – atskleidžia ekspertas.
Pasak jo, Lietuva dabar išgyvena trečiąją emigracijos bangą ir tai, kad per 23 metus iš mūsų šalies emigravo 834 tūkstančiai žmonių, žudo valstybę, nes tai, kad per tą patį laiką į mūsų šalį atvažiavo 153 tūkstančiai žmonių, visai nereiškia, jog tiek lietuvaičių, paieškoję laimės svečiose šalyse, sugrįžo namo – į imigrantų skaičių patenka ir jie, ir kitų šalių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą.
„90 procentų emigracijos iš Lietuvos yra ne laisvanoriška, o priverstinė – ekonominė migracija ieškant geresnės gyvenimo kokybės, didesnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų“, – apgailestauja jis pabrėždamas, kad daugelis žmonių išvažiuoja vien tam, kad išgyventų. Kita vertus, jaunimo migracija, kai siekiama žinių, nelaikoma ekonomine emigracija, nes yra didelė tikimybė, kad įgiję išsilavinimą, jauni žmonės sugrįš į Lietuvą.
„Tačiau jeigu aš turiu diplomą, bet išvažiuoju į Dubliną plauti indų – tai jau nėra laisvas asmenų judėjimas. Atlyginimo ir kainų, kurios jau artėja prie kitų ES šalių kainų, neatitikimas ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės emigruoja“, – aiškina ekspertas.
Primindamas „Eurostat“ prognozes, kurios rodo kad Lietuvoje 2060 metais gyvens 2,5 milijono žmonių, ekspertas teigia įžvelgiantis liūdnas šalies perspektyvas. Visų pirma dėl to, kad labai sumažės jaunų žmonių.
„Jaunimo bus tik 340 tūkstančių, o pensinio amžiaus 800 tūkstančių. Bet „Eurostat” skaičiuoja, kad nuo 1990 metų kasmet turėjo emigruoti po 17 tūkstančių žmonių, o mūsų rodikliai buvo dvigubai didesni – 34 tūkstančiai. Ir gali būti, kad tikslesnė yra „Euromonitor” prognozė, kad 2030 metais Lietuvoje gyvens 2,85 miljono žmonių. 2030 metais mes pasensime daugiau negu 4-iais metais, ir Lietuvos gyventojų vidurkis bus 43 metai. O 2050 metais pirmą kartą istorijoje vyresnių žmonių skaičius pralenks jaunų žmonių skaičių. Lietuva bus labai pagyvenusi ir labai raukšlėta”, – niūrias perspektyvas, kadangi Lietuva praranda būtent jaunus žmones, piešia D. Paukštė.
Statistiniai duomenys, atkreipia dėmesį ekspertas, rodo, kad Lietuva praranda jaunus, darbingo amžiaus žmones – jaunesnius nei 35-erių metų. Tokių žmonių dalis tarp emigrantų pastaruoju metu siekia 65 procentus.
„Apklausų duomenimis, emigruoti nusiteikę beveik 60 procentų žmonių iki 29 metų ir apie 40 procentų darbingo amžiaus gyventojų, todėl Lietuva rizikuoja pristigti pigios darbo jėgos. Tačiau svarbiausia – daugėja jaunų žmonių, kurie išvažiuoja studijuoti ir gali negrįžti“, – tvirtina migracijos ekspertas.
Jaunimui trūksta informacijos
Nenuostabu, kad esant tokiems dideliems emigracijos mastams, kuriamos vis naujos programos, kurios esą turėtų paskatinti užsienyje studijuojančius ir studijas baigusius bei kitose šalyse karjerą darančius jaunuolius grįžti, tačiau grįžta tik vienas kitas, o didžioji dalis apsiriboja pasvarstymais „gal kada nors“ ir pernelyg neskuba. Kas juos čia traukia, o kas atstumia, pasakoja jie patys ir jaunų talentų pasigendantys verslininkai.
„Patikėkite, ne visi, kurie išvažiavo, spjovė ir jiems neįdomu. Mes į migraciją žiūrime kaip į mobilumą. Nesvarbu, ar žmogus važiuoja plauti indų į Airiją, ar jis važiuoja mokytis į Londoną – mes nesame už uždangos, ir galime gauti iš to naudos”, – tvirtina Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos prezidentas Darius Tamauskas, kuris į užsienį išvažiavo baigęs bakalauro studijas Lietuvos karo akademijoje.
Anot jo, bent du trečdaliai lietuvių, kuri dalyvauja sąjungos renginiuose, savęs neklausia, ar grįžti į Lietuvą. „Jie užduoda sau klausimą – kada: ar iš karto po studijų, ar po 2-3 metų, įgavus tam tikros patirties, ar po10 ar net daugiau metų”.
Paklaustas, kas skatina grįžti, Jungtinėje karalystėje gyvenančių jaunų lietuvaičių organizacijos lyderis sako, kad motyvuoja labai paprasti dalykai – tėvynės ilgesys, kalba, kultūra, net įprastas maistas ir klimatas.
„Kitas dalykas – Lietuvoje padaryti karjerą yra daug lengviau. Tu gali būti mažas varžtelis Londone, uždirbantis daug, arba tu gali būti didesnis varžtelis Lietuvoje – ne tik daug uždirbsi, bet tu dirbsi įdomų darbą, nes Lietuvoje kompetencija ir motyvacija yra vertinama. Be to, ne visi, kurie svajojo apie saldų pyragą Vakaruose, jį gauna, todėl pasikankinę kurį laiką, jie nuspendžia vykti ten, kur yra lengviau, o Lietuvoje požiūris į vakarietišką diplomą, bent privačiame sektoriuje, yra geras“, – sako D. Tamauskas.
Svarstantiems, pasilikti ar grįžti, anot jo, trukdo informacijos stygius – užsienyje esantiems lietuvaičiams sudėtinga sužinoti, kur jie laukiami ir kokios jų perspektyvos Lietuvoje.
„Reikėtų vieningos sistemos, kurioje žmogus, kuris nori grįžti, rastų visą reikalingą informaciją. Pavyzdžiui, „Noriugrįžti.lt”, nes dabar lietuvis, kuris sprendžia, ką toliau daryti, neturi kur gauti informacijos. Gal būt strategija ir yra, bet ar tie žmonės, kurie mokosi užsienyje, ją žino? Mes to nežinome. Talentai gal ir susiras kur grįžti, bet mes paliekame be pagalbos tuos, kuriems reikia šią informaciją pateikti”, – siūlo D. Tamauskas.
Užsienyje praktikantams mokama
Kalbėdamas apie jaunų žmonių apsisprendimą grįžti į Lietuvą, Jungtinėje karalystėje gyvenantis lietuvos sako, kad pirmiausia reikia pabandyti parsikviesti studentus atlikti praktikos ir per šį laiką jiems įrodyti, kad savame krašte jie yra laukiami.
„Mes turime juos sudominti grįžti dviem trims mėnesiams ir per tą laiką jam įrodyti, kad jie čia reikalingi, kad jiems bus įdomu dirbti už mažesnį atlygį su pikais susiraukusiais lietuviais. Bet mes turime sudominti jį tada, kai jis čia grįžta“, – aiškina D. Tamauskas apgailestaudamas, kad susitarti su Lietuvos įmonių vadovais dėl užsienyje studijuojančių jaunuolių praktikos nelengva.
„Jungtinėje karalystėje studentas jau rugsėjį pradeda galvoti, ką veiks per praktiką, o Lietuvos kompanijos į mūsų pasiūlymą tartis dėl studentų praktikos atsakė, kad sprendimus priims tik balandžio mėnesį. Bet tada iš užsienio pas jus grįš ne patys geriausi praktikantai, nes visi kiti jau bus pasirašę susitarimus su kitomis kompanijomis arba bus susiplanavę, ką veiks vasarą“, – apgailestauja jis.
Pasak D. Tamausko, derybos dėl užsienyje studijuojančių jaunuolių praktikos Lietuvoje stringa ir dėl to, kad priimantys į praktiką nesutinka mokėti – tiesiai pasako, kad iš vietinių universitetų prisirinks nemokamai. „Aš suprantu, kad verslininkai žiūri į praktikantus kaip į nemokamą darbo jėgą, bet daugelyje šalių ir kompanijų ta praktika seniai išnykusi”, – sako jis.
Europinių atlyginimų nežada
„Kada baigsis emigracija iš Lietuvos?, – klausia migracijos ekspertas D. Paukštė ir pats atsako: – Tada, kai bus įmanoma išgyventi”. Kad siūlydami menkus atlyginimus, jaunų žmonių iš užsienio neparsiviliosime ir nusprendusių išvykti nesustabdysime, pripažįsta ir patys verslininkai. Tačiau jie teigia, kad užsienyje įgytas diplomas didesnės algos Lietuvoje negarantuoja.
Pasak Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos generalinės direktorės Nijolės Uinskienės, verslininkams labai svarbu, kad specialistai, kurie baigia aukštąjį mokslą Lietuvoje, neišvažiuotų indų plauti.
„Gerai, kad žmogus išvažiuoja tobulintis, be blogai, kad baigęs aukštąjį mokslą nutaria viską mesti“, – teigia ji apgailestaudama, kad biudžeto pinigai, skirti aukštajam mokslui įgyti, „išmetami tiesiog į balą“. Tačiau svarstantiems, ar verta grįžti į Lietuvą ji primena, kad ir vertingas užsienyje įgytas diplomas Lietuvoje negarantuos gero atlyginimo.
„Jeigu jūs ir grįšite, jūs dirbsite už lietuviškus atlyginimus. Tos užsienio kompanijos, kurios dirba Lietuvoje, taip pat nemoka tokių atlyginimų, kokius moka vakarų šalyse, mūsų žmonėms. Jos siekia Lietuvą išlaikyti pigia darbo jėga“, – sakė N. Uinskienė.
Australijos lietuvis: nedirbkite su tais, kurie prašo kyšio
Verslininkų atstovė šiomis dienomis Seime vykusioje diskusijoje „Sugrąžinkime talentus Lietuvai“ neatsargiai prasitarė, kad Lietuvos kompanijos negali mokėti to vertiems specialistams didesnių atlyginimų, nes reikia pinigų kyšiams.
„Rusijoje sumokami pinigai, už kuriuos atsiskaitymo dokumento nepateikia. Ką kompanijai daryti?“, – bandė guostis N. Uinskienė. Tačiau sulaukė ne supratimo, o itin audringos užsienio lietuvių reakcijos.
„Jums turėtų būti gėda tai sakyti. Yra pasaulio rinka. O čia yra senasis komunistinis mentalitetas. Mums jaunimui, nereikia šitokio mastymo“, – neslėpdamas pasipiktinimo prabilo Australijoje gimęs, bet dirbantis ir Lietuvoje architektas Gintas Reisgys.
Jam oponuoti bandžiusiems verslininkams ir Lietuvoje gyvenantiems jauniems žmonėms, sakantiems, kad „verslininkui reikia išlaikyti šeimą, o jei jis turi kryptį į Rusiją (kalba pakrypo apie krovinių vežėjų kompanijas – red. past.), jis yra priverstas duoti kyšius, ir nieko čia nepadarysi“, jis atsakė kategoriškai.
„Nemokėkite kyšių, o mokėkite normalius atlyginimus, ir nebus problemų. Šlykštu. Jums turėtų būti gėda. Nedirbkite su tokiomis kompanijomis“, – karščiavosi jis.
G. Reisgys prisipažino, kad kartą sulaukęs skambučio, kad jo projektas stringa, ir pats suprato, jog yra prašomas duotų kyšį. Tačiau jo nedavė.
„Girdžiu kitame telefono gale „Aaa-mmm-aaa-eee“... Aš sakau, jūs norite kyšio, ar ne? Pasakiau lietuviškai, pasakiau angliškai, ir pasakiau rusiškai (darbe mane išmokė). Aš šį objektą be nė vieno kyšio Klaipėdoje padariau, nors ir buvau prašytas“, – įsikarščiavęs dėstė G. Reisgys – prieš kelerius metus Klaipėdoje pastatytos skulptūrinės kompozicijos „Banga“ architektas.
Verslininkas: sujunkime mūsų kapitalą ir jūsų žinias
Kaip paskatinti jaunus žmones grįžti į Lietuvą kartu su jais svarsto ir verslininkai, atvirai pripažįstantys, kad jiems trūksta jaunų kvalifikuotų specialistų. Vienas iš jų Rimantas Janušauskas siūlo vyresniajai kartai ir jaunimui sujungti jaunųjų žinias ir vyresniųjų sukauptą patirtį bei kapitalą.
„Aš surašiau jūsų, jaunų žmonių, ir mūsų privalumus. Mokslus jūs baigėte šiuolaikiškus, kalbas jūs mokate daug geriau. Jūsų reakcija žymiai greitesnė, sprendimus jūs priimate daug greičiau. Įgūdžiais naudotis informacinėmis technologijomis jūs mus taip pat lenkiate“, – vardija jis jaunų žmonių privalumus ir priduria: „Be jeigu tėvai negali jums duoti pradinio kapitalo, jums pradėti verslą bus beveik neįmanoma. O mes turime šiek tiek kapitalo, turime veikiančių įmonių, turime pažinčių, kurios Lietuvoje kol kas dar labai svarbios“.
„Jūs turite idėjų, o verslininkai turi pinigų. Sujunkime tai. Galima ir akcijas pasidalinti, įvertinus, kiek verta jūsų idėja, ir kiek verti mano pinigai“, – siūlo Vakaruose mokslus baigusiems specialistams R. Janušauskas.
Lietuvos jaunuolių, studijuojančių ir siekiančių karjeros bei Lietuvos verslininkų susitikime buvo aptarti įvairūs būdai, turintys paskatinti jaunimą grįžti į Lietuvą ir dirbti savo šalyje, patirtimi dalijosi tie, kurie jau išbandė reemigranto duonos skonį. O užsienyje gimę ir užaugę lietuviai, norintys dirbti Lietuvoje, kėlė pilietybės problemą. Pasak jų, galimybė turėti dvigubą pilietybę atvertų duris atvykti ir dirbti Lietuvoje tiems, kurių tėvai ir seneliai ne savo valia atsidūrė svetimoje šalyje.
