emigrantai

Šiauliuose yra beveik 1 400 šeimų, kurios laukia socialinio būsto. Šiuo metu Savivaldybės perkami socialiniai butai tik nežymiai sutrumpins laukiančiųjų eilę. Jos dalimi nusprendę netapti gyventojai socialinius butus linkę vadinti atgyvena. Socialinis butas – ne man Našlaitis renginių organizatorius Žygimantas Stakionis – vienas iš tų, kuris galėtų pretenduoti gauti socialinį būstą, bet jis to nesiruošia daryti.

 Įpusėjus spaliui, didelė Airijos lietuvių automobilių vilkstinė skubėjo į Balinrobą – ten vyko kraštiečių sąskrydis. Kai kurie jų suvažiavo iš netoliese esančių apylinkių, o kiti sukorė ir kelis šimtus kilometrų, kad galėtų pajusti gimtinės dvasią. Šioje fiestoje LRT televizijos laida „Emigrantai“ sutiko jau ne vienus metus svetur gyvenančius kraštiečius, kurie pasidalijo prisiminimais apie kartais nelengvą emigranto dalią. Iki pat tarpukario Airija buvo britų kolonija, žemės ūkio kraštas.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Sergejus Germanas didžiąją gyvenimo dalį praleidžia virtuvėje. Dažniausiai kepa čeburekus arba kibinus. O kartais tiesiog pasirėmęs į stalą vieną paskui kitą traukia cigaretes. Dar retkarčiais paprekiauja internetu. Taip jau savo noru susitvarkė, kad gyvena atsipūtęs – be darbo. Jis – vienas tų emigrantų, kurie išsilaiko iš socialinių pašalpų. „Atvažiavęs į Angliją pakeičiau savo gyvenimo būdą.

 Socialinės dokumentikos laidoje „Emigrantai“ per LRT, šį antradienį matysite neeilinę istoriją apie Sergėjų Germaną. Šis vyras drąsiai prisipažįsta: „Anglijos valdžia mane išlaiko ir net suteikia progą pasijausti ponu“. Lietuvoje ne kartą teistas ir sėdėjęs kalėjime, Sergėjus Anglijoje ne tik „metė“ nusikalstamą veiklą, bet ir atrado savo gyvenimo prasmę. 43-iejų metų vyras pasakoja, jog į Angliją, Lesterį prieš trejus metus su tokio paties likimo draugais atvyko daryti nusikaltimų.

„Kartais kalbėdama internetu su mama naudojuosi žodynu, mat ima ir užkrinta kai kurie lietuviški žodžiai“, – prisipažįsta viena iš LRT televizijos laidos „Emigrantai“ herojų Oksana. Šį antradienį „Emigrantuose“ – istorijos žmonių, kurie, aktyviai savęs ieškoję ir galop suradę, nepaliaujamai ir toliau siekia savų tikslų, tačiau lietuviškus žodžius taria vis rečiau...   Andriaus praeitis tokia spalvinga, kad sunku patikėti, jog tai – 25-erių metų vyruko patirtis.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Į Angliją emigravę lietuviai – Danutė ir Rimas – negali pasigirti prestižiniais darbais: viena valo namus, kitas plauna fabriko įrenginius. Bet abu dabar gali sau leisti tiek, kad apie grįžimą į Lietuvą nė negalvoja. „Labai supykau. Jei manęs paklaustų, ar aš norėčiau grįžti, [atsakyčiau]: tikrai nenorėčiau“, – LRT Televizijos laidai „Emigrantai“ rėžia vienas iš pašnekovų.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida “Emigrantai”, LRT.lt Egidijus emigravo į Vokietiją būdamas šešiolikos metų – nebaigęs mokyklos ir net nemokėdamas užsienio kalbų. Praėjus aštuoneriems metams, jis jau galėjo pasigirti sėkmės istorija, kurią susikūrė tapęs asmeniniu treneriu ir pradėjęs uždirbti 6 tūkst. eurų per mėnesį.

Jaunesnio amžiaus emigrantams daugiausia nerimo kelia vaikai – pasiimti juos kartu ar palikti Lietuvoje? Kaip jie adaptuosis svečioje šaly? Ar nebus pašiepiami, ar suras draugų? Šias problemos daug kartų svarstytos, psichologai ir vaikams, ir jų tėvams siūlo pagalbą ir teikia patarimus.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Lietuvoje daug ką išbandęs ir vis suklupdavęs Kazimieras Vokietijoje gavo viską – ir turtingą gyvenimą, ir pripažinimą. „Jeigu nuoširdžiai dirbsi, Vokietijoje negali nepasisekti“, – laidai „Emigrantai“ tvirtina vyriškis. Deja, stengiasi ne visi. Iš savo patirties Kazimieras gali pasakyti, jog vieni emigrantai, atvykę iš Lietuvos, tampa svajonių darbuotojais, o kiti – benamiais.

Mindaugo Grudzinsko gyvenimo istorija domina ne vieną Lietuvos žurnalistą, tačiau vyras yra itin išrankus ir interviu nedalija bet kam. Socialinės dokumentikos laidai „Emigrantai“ pasisekė susitikti su Vokietijoje gyvenančiu netradicinės orientacijos vyru, kuris į filmavimą atsivežė ir savo oficialų sutuoktinį. Jų istorija – LRT televizijos laidoje „Emigrantai“ šį antradienį 18.50 val.   Mindaugas gimė Kuršėnuose, asocialioje šeimoje. Nuo mažumės kentė skurdą ir smurtą.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt „Buvau tarsi žuvelė, kurią išmeta į krantą ir kuri nežino, kurioje pusėje vanduo, kuria kryptimi plekšentis, kad atsidurtų ten, kur saugu. Ir islamas man tiesiog davė kryptį. Pasijutau pagaliau esanti namuose.

Turėti nuosavus namus Anglijoje, užuot kas mėnesį mokant nemažą nuomą, norėtų didelė dalis Anglijos lietuvių. Ką daryti, jei santaupų neužtenka užstatui ar pajamos per mažos paskolai gauti? Viena iš išeičių – pirkti dalį būsto, ir per keletą metų išsipirkti visą. Anglija.lt domėjosi dalinės nuosavybės pirkimo galimybėmis ir valstybės pagalba įsigyti būstą. Kas ta dalinė nuosavybė? Dalinės nuosavybės (angl.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt „Verkti išmokau Anglijoje“, – sako Eduardas Gaulia, nes anksčiau, kai gyveno Lietuvoje, pats sau priminė ne žmogų, o bejausmį žvėrį, kuriuo visi šlykštėjosi. Štai kodėl jis nuo viso to pabėgo. Net pasikeitė pavardę, kad su praeities nuodėmėmis niekas nesietų. Iš Šiaulių kilęs, o dabar Vidurio Anglijoje esančiame Lesteryje gyvenantis vyras netrukus taps Didžiosios Britanijos įžymybe.

Didžiojoje Britanijoje prieš Cardiffo karūnos teismą pirmadienį stojo grupė britų jaunuolių, kurie Newporte užpuolė jauną lietuvių porą. Remiantis bylos duomenimis, incidentas įvyko šių metų sausio 9 d., informuoja vietos spauda. Prieš teismą dėl užpuolimo ir apiplėšimo stojo Newporto gyventojai 22 metų Danielis Ruglessas ir 19-metis Alexas Jonesas.

Artėjant laikui, kuomet nuo gimimo kitos šalies pilietybę įgijusiems lietuvių emigrantams teks apsispręsti, kurią pilietybę rinktis, siūloma vėlinti tokį pasirinkimą per vieną kartą. Pagal dabar galiojančias pilietybės įstatymo nuostatas apsispręsti dėl to, kurią - užsienio ar Lietuvos - pilietybę pasirinkti, privalo 21-erių sulaukę asmenys, kurie abi pilietybes įgijo gimdami.

Milijonai moksleivių Anglijoje šią savaitę sugrįžę į mokyklas patirs nelengvą išmėginimą nauja nacionaliniu mastu patvirtinta švietimo programa. Vos penkerių sulaukę vaikai privalės mokytis trupmenų ir kompiuterių programavimo, o vyresniems bus privaloma išstudijuoti mažiausiai du V. Shakespeare‘o veikalus. Ši nauja mokymosi programa įvedama vienu metu beveik visoms amžiaus grupėms, tačiau negalios akademijų statusą turinčioms švietimo įstaigoms.

 Ši lietuvės ir indo meilės istorija nesibaigė šokiais ir dainomis, kaip per jos vaikystėje matytas indų melodramas. Iš šių santykių Irmai liko vien skaudūs prisiminimai ir pusantrų metų sūnus. Vaiko tėvas atsisakė, bet dabar siekia juo pasinaudoti ir gauti teisę gyventi Europos Sąjungoje. Neatsispyrė indo dėmesiui Savo nelaimingą meilės istoriją Anglija.

Vasarą Lietuvoje karšta kaip Ispanijoje. Žolė taip pat nurudusi ir saulė plieskia danguje it užsakyta. Gali skrusti Palangos paplūdimy ar ieškoti atgaivos moderniu kurortu tapusiuose Druskininkuose. Ir net eurui artėjant kainos nėra triuškinančios, nors tokių vietų, kur už kavos puodelį prašoma 10 litų, jau gausėja. Ypatingo brangumo užeigas vis dar įmanoma aplenkti, tačiau beveik neįmanoma išvengti „kontrolinių“, teisiančių ir smerkiančių, tautiečių žvilgsnių.

Pasikliauti maisto produktų etikečių užrašais „geriausia iki“ arba „suvartoti iki“ ne visada galima. Dažnai ten užrašyta data būna netiksli, todėl daugybė mėsos ir kitų produktų yra tiesiog išmetami veltui. Solveiga Pakštaitė išrado naują būdą, kaip sužinoti ar produktas yra geras ar ne. Užteks tik pirštu perbraukti per naująją etiketę su iškilimais (angl. Bumb Mark) ir produkto šviežumą tiesiog „pajusite“ savo pirštais.

Jūratė JUŠKEVIČIŪTĖ  Kasmet vis daugiau abiturientų nusprendžia studijuoti užsienyje. Kaip sekasi mokytis svečioje šalyje, savo patirtimi dalijasi studentai iš Danijos, Švedijos ir Nyderlandų. Kitokia mokymo sistema „Išvykau norėdamas pakeisti gyvenimą, įgauti naujos patirties. Be to, tai geras sprendimas norint pagilinti anglų kalbos žinias“, − savo pasirinkimo priežastis vardijo Nyderlanduose chemijos mokslus kremtantis Tautvydas Kireilis. „Švediją pasirinkau vien iš smalsumo.

Rugsėjo pradžioje susituokti į Lietuvą turėjusią grįžti šiauliečių porą skaudi lemtis pasivijo Didžiojoje Britanijoje. Praėjusį sekmadienį sužadėtiniai mįslingomis aplinkybėmis žuvo greitkelyje prie Didžiosios Britanijos, Terrington St Johno kaimelio. Vietos žiniasklaida skelbia, kad prieš žūtį jie vienoje parduotuvių bandė iškviesti policiją, tačiau jos nelaukusi išėjo. Pareigūnai nustatė, kad pirmą kartą pora buvo pastebėta prie žiedinės sankryžos Wisbeche sekmadienio vidurdienį.

Tūkstančiai šokėjų ir tūkstančiai žiūrovų pilnutėliame Šokių dienos stadione, sinchroniškai šokamos choreografinės kompozicijos - puikus reginys ir šokėjų, jų vadovų bei choreografų meistriškumo įrodymas. Ir dar - patriotizmo, galvojau, matydamas pakilius šokėjų veidus ir entuziastingus žiūrovų plojimus. Neabejotinai taip. Bet po renginio lėtai su minia slinkdamas iš stadiono, nugirdau taip pat labai simbolišką pokalbį.

Praeitą savaitgalį netikėtai teko apsilankyti Lietuvoj. Važiavau ne Joninių švęsti ir ne Venckienės tetos guosti, kaip komentaruose šaipėsi aklai Lietuvos valdžią įsimylėję ir visiems jos sprendimams pritariantys kai kurie anglija.lt skaitytojai. Galvokit ką norit, man neskauda, tik kam tada atsidanginti į Angliją, jei Lietuvoje viskas taip teisinga ir gera? Buvau išvykusi dalyvauti „Santaros-Šviesos“ konferencijoje, kurios metu buvo kalbama apie grėsmes Lietuvai, tarp jų ir emigraciją.

Dalyvauti referendume dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims užsienyje registravosi beveik 3,2 tūkst. Lietuvos piliečių. Kaip BNS informavo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK), daugiausia asmenų registravosi Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje. Čia balsuoti referendume planuoja 785 rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai.

Nepaisant Šiauliuose mažėjančio gimstamumo, rugsėjį darželiuose vietos neras apie šimto vaikų. Valdininkai naujų grupių kurti neskuba teigdami, kad didelė dalis tėvų su vaikais išvyks uždarbiauti į užsienį ar atsiims pateiktus prašymus dėl kitų priežasčių. Ar emigracija ir kitos priežastys tikrai visiškai išspręs sausakimšų darželių problemas? Mažiausiems laisvų vietų nėra Šiauliuose laisvų vietų darželiuose trūksta jau ne pirmus metus, šiemet taip pat ne išimtis.

Nusibodo transporto kamščiai, kasmet brangstantys bilietai ir ilgos kelionės į darbą? Beveik nekainuojantis transportas – dviratis, kuriuo net tokiame didmiestyje kaip Londonas patogu vykti į darbą, pasakoja Anglija.lt pašnekovas. Tačiau, ar saugu dviračiu važinėti Londone? Anglija.lt domėjosi, ar verta ir kaip pradėti važinėti dviračiu į darbą.

Žinių radijas Prieš aštuonerius metus į Didžiąją Britaniją studijuoti išvykusi Marija Djačenko sako įsivaizduojanti save gyvenančią Lietuvoje tik po 10 metų, nes čia esą yra gera terpė nusistovėti. Visgi ji pabrėžia, kad Lietuvoje dar gyvenama pagal tam tikrą šabloną, o jo nepaisantys žmonės sulaukia kritiškų aplinkinių reakcijų.

Susipažinkite su šalimis, kuriose emigravus būtų geriausia gyventi. 25. Tailandas Nors politinė situacija šalyje šiuo metu komplikuota ir susirasti darbą čia būtų tikras iššūkis, tai padarę jūs mėgausitės ypač pigiu pragyvenimu.     24. Airija Prieš krizę Airijos ekonomika buvo viena sparčiausiai augančių visoje Europoje. Tačiau nors ir patyrusi didesnį nei kitos šalys nuosmukį, Airija vis dar gali pateikti įvairiausių galimybių čia atvykusiems gyventi.

„Mano vaikai mokosi Londone, aš šioje mokymo sistemoje įžvelgiu daugiau privalumų nei Lietuvos“, – rašo antrus metus Britanijoje gyvenanti lietuvė. O ką šiuo klausimu manai tu? Kokią mokymo sistemą renkiesi ar rinksiesi savo vaikams? Kalba netaisyta Jau keli mėnesiai internetinėje erdvėje stebiu tarsi susišaudymą tarp rašančių apie mokyklas, tarp mokytojų ir mokinių, tarp mokyklų vadovų. Aštrios nuomonės, argumentai, mokinių kontrargumentai.

Anglijoje gyvenanti lietuvė pateko į nemalonią situaciją – jai atostogaujant Ispanijoje buvo pavogti jos daiktai, tarp jų ir asmens dokumentai. Laimei, Ispanijoje yra Lietuvos konsulatas, išduodantis laikinus dokumentus grįžimui namo. Tačiau į Londoną skrendantį lėktuvą lietuvė su šiuo dokumentu nebuvo įleista... Vis dažniau Anglijoje gyvenantys lietuviai vasarą atostogauti vyksta į pietų Europos šalis ir daugelis parsiveža malonius įspūdžius.

Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėse ar referendumo dieną jose būsiantys, jau gali internetu registruotis balsuoti birželio 29 dieną vyksiančiame referendume dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, balsavimas bus organizuojamas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Balsuoti bus galima paštu arba asmeniškai atvykus į atstovybę.

Pamenat, kaip Ilfo ir Petrovo „Aukso veršio“ pagrindinis veikėjas Ostapas Benderis, kalbėdamasis su savo sėbru Šura Balaganovu apie pinigus, greitai perpranta ribotą pastarojo mąstymą: „Ir kam tau pinigai? Juk tu neturi fantazijos – nežinosi kam juos išleisti.“ Žinia, fantazija, įžvalgomis apdovanoti visi kūrybos žmonės. Niekas nepaneigs, kad tokie turėtų būti ir mūsų Seimo nariai. Tačiau kai tik priartėjam prie migracijos klausimų, Seimo nariai kažkodėl virsta eiliniais šuromis balaganovais.

Per tą laiką, kiek gyvenu Anglijoje, gegužės mėnesį vyks jau ketvirti rinkimai ir tokios apatijos tarp emigrantų dar nebuvo. Toks įspūdis, lyg mūsų lauktų ne Lietuvos prezidento rinkimai, o kaliausių grožio konkursas, kur nesvarbu, ką išrinksi, nugalėtojas gražumu vis vien nepasižymės. Išties, kaip čia atsitiko, kad per daugiau kaip dvi dešimtis nepriklausomybės metų mes susitaikėm su tuo, kad tenka rinktis ne geriausią iš geriausiųjų, o mažiausią iš blogybių.

  Lietuvybės išlaikymas yra svarbus keturiems iš penkių užsienio lietuvių, o sprendžiant dėl grįžimo į Lietuvą ne mažiau nei ekonomika svarbus psichologinis klimatas, rodo antradienį paskelbti tyrimo rezultatai. Užsienio lietuvių apklausoje, kurioje geriau atspindima aukštesnį išsilavinimą turinčių emigrantų nuomonė, devyni iš dešimties respondentų teigė, kad domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau didžioji dalis lietuviškoje žiniasklaidoje pasigenda pozityvios informacijos apie tėvynę.

Žinių radijas Keletą metų rimtai užsiėmęs lengvąja atletika, Paulius Vainauskas visgi nusprendė išvykti studijuoti į Anglijos Braitono universitetą. Jį visada traukė diplomatija, svarstė ir apie Lietuvos Jono Žemaičio karo akademiją, bet galiausiai nutarė mokslus baigti tarptautinėje aplinkoje. „Tuo pat metu buvo dvejonių dėl Lietuvos švietimo sistemos, nes labai daug pokyčių vyko: kiekvienais metais kažkas naujo, reformos, nauji planai – trūko stabilumo jausmo.

Velykų laukimo džiaugsmas, malonūs prieššventinės ruošos rūpesčiai, kiaušinių marginimas ir ridenimas, artimųjų dėmesys ir šypsenos – Velykos daugeliui lietuvių yra viena gražiausių pavasario švenčių. Tačiau Lietuvoje vos pusmetį gyvenančiai vietnamietei Hien Thi Thanh Nguyen tai bus pirmosios Velykos gyvenime. Tad moteris nekantriai laukia, kol galės išmokti marginti kiaušinius ir kartu su mylimiausiu žmogumi sėsti prie dailiai papuošto Velykų stalo.

 Lietuvoje kelinti metai iš eilės kariaujama, ar leisti vartoti pavardžių rašyboje w ir q, ar ne. Liaudžiai poniškos politikų rungtynės, kas didesnis patriotas, nelabai rūpi. Liaudis tą w ir q praris, kaip prarijo „nelietuviškas“ f ir h, ir lietuviškumo dėl to neprarado. Gal vietoj rietynių dėl poros raidžių pats laikas ką nors nuveikti, kad emigrantų vaikai nepamirštų lietuvių kalbos? Anglijoje sutinku nemažai žmonių, iš Lietuvos emigravusių prieš dešimt ir daugiau metų.

Žinių radijas Nors skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje mažėja, tai vyksta iškeliaujančiųjų laimės ieškoti į užsienį sąskaita. Kalbos, kad skurstantieji patys kalti, nes yra tinginiai ir tik laukia pašalpų, piktina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovę Skirmą Kondratą. „Aš tiek pat dykaduonių matau tarp pasiturinčių žmonių, jau nekalbant apie įvairius tinginius ar sergančius priklausomybės ligomis. Tik jie turi kitas galimybes su tuo susidoroti.

Šiltėjant orams, jaunavedžiams vis garsiau skamba tuoktuvių varpai. Vasara – populiariausias sezonas sumainyti žiedus. Tai puiki proga pasipelnyti vestuvių fotografams, maisto tiekėjams, dizaineriams bei vedybų planuotojams. Emigrantai noriai tuokiasi gimtinėje Kiekvieną vasarą emigrantų poros plūsta į tėvynę švęsti savo vestuvių – save parodyti ir į kitus pasižiūrėti.

Daiva Savickienė Išvykstantys dirbti į užsienį tėvai turi ne tik pasirūpinti, kas laikinai globos jų vaikus, bet ir susitvarkyti atitinkamus dokumentus. Kitu atveju, prireikus parašo mokykloje ar vaikui susirgus, jo globėjai susiduria su problemomis. Palieka artimiausiems Tiek mieste, tiek rajone dauguma išvykstančių dirbti į užsienį suaugusiųjų pasirūpina vaikų laikinos globos dokumentais. Tačiau kartais nepaisoma specialistų patarimo po kurio laiko į užsienį išsivežti ir vaikus.

Emigrantai dėl visko kalti. Kalti, kad išvažiavo, palikę nepilnamečius vaikus ir nusenusius tėvus. Kalti, jei sumanė grįžti – mat užsienyje nepritapo, nes tinginiai ir nevalos. Kalti, kad nori dvigubos pilietybės, reiškia kėsinasi į kažkokias tik Lietuvoje gyvenantiems skirtas gėrybes ir privilegijas. Nemalonu tai girdėti.

Šiandien, vasario 5d., pasaulyje minima šv. Agotos diena, dar žinoma kaip duonos diena. Dažnam lietuviui būtent juoda duona asocijuojasi su gimtine, todėl „Vilniaus duona“ nepamiršo pasveikinti ir į užsienį gyventi išvykusių tautiečių. Trimis pagrindinėmis emigrantų kryptimis – į Angliją, Airiją ir Vokietiją – buvo išsiųsti specialūs duonos siuntiniai su priežastimis, kodėl gera grįžti į Lietuvą.

Lietuvos Carito projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė pasakojo, kad per metus pagalbos kreipiasi apie 120 nukentėjusiųjų. „Manau, kad tai yra tik Aisbergo viršūnė“, - tikino pašnekovė. Jos teigimu, per trylika darbo metų galima ant rankų pirštų suskaičiuoti atvejus, kad nukentėjusieji pagalbos kreipiasi patys. Daugeliu atveju tai daryti jie yra įpareigojami įvairiausių teisėsaugos insititucijų.

Emigrantai, keičiantys gyvenamąją vietą, susiduria su gausybe iššūkių. Tai ne tik kultūriniai skirtumai, adaptacija prie naujos aplinkos, bet ir naujo darbo susiradimas, rašo BBC. Daryti karjerą už jūrų marių tikrai jaudinanti patirtis, tačiau yra didelė tikimybė daryti nemažai klaidų, vien dėl nesusipažinimo su tos šalies kultūra ir ypatumais. Skiriasi net tokios smulkenos, kaip reikalavimai kokybiškam gyvenimo aprašymui.

Dainius Paukštė Migracijos klausimų ekspertas, LSDS pirmininko pavaduotojas Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“, R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.

Kasmet iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai gyventojų. Visi tikisi svetur surasti vienokią ar kitokią laimę – pelningesnį darbą, įdomesnį gyvenimą, naujų galimybių... Tačiau pasiseka toli gražu ne visiems. Psichologė Oksana Liutkevičienė, vadovaujanti Kaune veikiančiam Vyrų krizių centrui, savo darbe susiduria su ne vienu tokiu atveju. Be tokių vyrus ištinkančių krizių kaip skyrybos, priklausomybės, nedarbas, depresija ir kt., stipriosios lyties atstovus įsuka dar ir emigracijos verpetai.

Dainius Paukštė Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre.

Daugiau nei 2,5 tūkst. į Didžiąją Britaniją emigravusių lietuvių gruodį į Lietuvą pervedė 4,4 mln. litų, arba vidutiniškai po 1,7 tūkst. litų, rodo Lietuvos kapitalo tarptautinių pinigų pervedimų bendrovės „TransferGo“ duomenys. „Švenčių išvakarėse buvo pasiektas gruodžio mėnesio pervedimų pikas.

Penktadienį antrus metus iš eilės Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyks „Globalios Lietuvos“ lyderio apdovanojimai. Šio projekto vadovė Lina Dusevičienė Žinių radijo laidoje tikino, kad labai svarbu įvertinti užsienio lietuvius, kurie nusipelnė šaliai mokslo, verslo ir kultūros srityse. „Apsiribodami geografiškai mažu lopinėliu, mes ignoruojame didelę dalį lietuvių. O tų lietuvių, kuriuos nori įtraukti globalūs lyderiai, yra be galo daug visame pasaulyje“, – sakė pašnekovė.