elektra

Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“ 10 metų fiksuota kaina tieks elektrą „Żabka“ parduotuvėms Lenkijoje.  „Modus Asset Management“ ir Lenkijos mažmeninės prekybos tinklas „Żabka Polska“ pasirašė tai numatančią sutartį – tai pirmas toks didelis Lietuvos bendrovės PPA sandoris šioje šalyje, pranešė Lietuvos įmonė.

Energetikos tema kalbame daug, tačiau retai orientuojamės į patį vartotoją. Šiuo metu elektros tinkluose vyksta dideli pokyčiai, kurie palies kiekvieną vartotoją. Ką tai reiškia vartotojui ir su kokiomis naujovėmis jis susidurs? Vartotojai turi jau dabar pradėti modernizuoti savo vidaus elektros tinklus, kad jų vartojimas taptų lankstus. Esame elektros tinklo transformacijos liudininkai – iš centralizuoto tinklo pereinama į decentralizuotą.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Lietuvoje kylant didmeninei elektros kainai, gyventojai nebežino, kokias elektros sutartis rinktis.

Peržiūrint kovą Europos Komisijos (EK) pasiūlytą naują Bendrijos elektros rinkos modelį įtrauktos Baltijos šalims reikalingos laikinos lankstumo priemonės, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis sakė po pirmadienį Liuksemburge vykusio Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo už energetiką atsakingi Bendrijos šalių ministrai.

Dalyje Vilniaus Naujamiesčio antradienio rytą dingo elektra, buvo sustojęs troleibusų eismas. Šiame sostinės rajone elektra dingo apie 8 valandą. „Tai buvo Savanoriai, T. Ševčenkos, Naugarduko, Žemaitės (gatvių – BNS) dalis. Ta miesto dalis“, – BNS antradienį sakė ESO viešųjų ryšių projektų vadovė Rasa Juodkienė. Anot jos, elektros energijos tiekimas yra atstatytas tūkstančiui vartotojų, skiriami resursai tą padaryti ir likusiems.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 32 proc. iki 111 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 24 proc. ir siekė 105 eurus.

Elektros energijos gamyba Baltijos valstybėse pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 17 proc., tuo tarpu jos vartojimas sumažėjo 5 proc., pranešė Latvijos energetikos rinkos reguliuotoja – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija, apimčių nenurodydama. Skelbiama, jog Latvijoje gamyba ūgtelėjo 70 proc., Lietuvoje – 5 proc., tuo tarpu Estijoje – sumenko 17 procento. Vartojimas kito kitaip: Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 4 proc. ir 8 proc.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 9 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 27 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje birželio 9–15 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 91,5 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 84,2 euro. Latvijoje ir Estijoje kainos taip pat augo 9 proc. ir buvo tokios pat kaip Lietuvoje.

Lietuva elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą galės įgyvendinti maždaug pusantrų metų anksčiau nei buvo planuota – 2024-ųjų pirmoje pusėje.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas: už balsavo 128 Seimo nariai, o prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Rengiantis greitesniam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais, sistemos stabilumas pagal visus nagrinėtus scenarijus būtų užtikrintas jau 2024 metais, rodo Lenkijos energetikos instituto Gdansko filialo atlikta sistemos stabilumo studija.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę padidino vienas nepriklausomas elektros tiekėjas – „Ignitis“, tuo metu kiti tiekėjai kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu ir toliau svyruoja nuo 22 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.

Seime antradienį vyks paskutinis balsavimas dėl pataisų, leidžiančių Lietuvai sinchronizuotis su Europa maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje. Teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą nustatys Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisos.

Šimtai tūkstančių žmonių vis dar turi brangesnes nei 28 centų elektros tiekimo sutartis. Nuo liepos nebelieka valstybės teikiamų kompensacijų, tad tokios sutartys nemenkai kirs daliai gyventojų per piniginę. Nors elektros tiekėjas gali sumažinti kainą, jis to neprivalo daryti, tad gyventojai raginami patys susizgribti. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį diskutuota apie dujų ir elektros kainas bei elektros tiekimo rinkos liberalizavimą.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,6 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 15 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje birželio 2–8 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 84,2 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 64 eurus. Latvijoje elektros kainos buvo tokios pat kaip ir Lietuvoje, Estijoje kainos augo 66 proc. iki 83,9 euro.

Elektros energijos Vokietija per pirmąjį metų ketvirtį pagamino 7,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Gamybos kritimas paaiškintas pirmaisiais šių metų mėnesiais šiltesniais bei įprastai orais, aukštomis elektros kainomis bei ekonomikos nuosmukiu. Atsinaujinantiems šaltiniams tenkanti visos gamybos dalis palyginamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 47,1 proc. iki 48,6 procento.

Seimas spręs, ar keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, savo reikmėms gaminančioms elektrą. Pagal naują tvarką („net billing“) įmonių į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis (kWh).  Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisas: už ta tai balsavo 58 parlamentarai, o susilaikė 15. Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį.

Nedidelėms saulės elektrinėms nuo liepos nebereikės techninės būklės pažymų – taip siekiama supaprastinti ir paspartinti šios energijos rūšies plėtrą.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokius Statybos įstatymo pakeitimus, kurie liberalizuoja nedidelių saulės elektrinių statybas: už balsavo 110 Seimo narių, prieš nebuvo, o 11 susilaikė.  Pataisomis tokių pažymų nebereikės saulės elektrinėms iki 100 kilovatų (kW) įrengtosios galios. Joms užteks rangovo deklaracijos, kaip yra dabar.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad jeigu rinkoje reikšmingai keistųsi elektros kainos, visuomeninis elektros tarifas galėtų būti perskaičiuojamas dažniau nei du kartus per metus. Pasak rinkos reguliuotojo vadovo, tarifas galėtų būti perskaičiuojamas elektros kainoms rinkoje pasikeitus daugiau nei 10 proc. – dėl to VERT planuoja diskusijas ir su Energetikos ministerija.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad dauguma nepriklausomus elektros tiekėjus pasirinkusių vartotojų už elektros kilovatvalandę (kWh) moka mažiau nei 28 centus per mėnesį.  „Didžioji dalis vartotojų, kurie yra nepriklausomame tiekime, turi sutartis su nepriklausomais tiekėjais mažesne nei 28 centų už kilovatvalande kaina. Apie 370 tūkst.

Nuo šių metų liepos 1 dienos priklausomai nuo teritorijos visiems vartotojams neplaninių atjungimų arba gedimų atvejais bus taikomi bendri elektros energijos atstatymo laikai. Juos viršijus, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) mokės kompensaciją, praneša bendrovė. Taip pat nuo minėtos dienos elektros energijos vartotojai nebus skirstomi į aprūpinimo elektros energija patikimumo kategorijas.

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo beveik tris kartus iki 98,2 mln. eurų (pernai – 33 mln. eurų), jos pelnas iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) siekė 0,58 mln. eurų (0,19 mln. eurų nuostolio). Pasak „Elektrum Lietuvos“ direktoriaus Martyno Gigos, šių metų pradžia įmonei buvo sėkmingiausia per visą 15 metų veiklos Lietuvoje istoriją.

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, jog Lenkijos energetikos instituto atliktos studijos dėl greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa preliminarios išvados yra „pakankamai optimistinės“, tačiau dėl to diskutuojant su Latvija ir Estija „ypatingų teigiamų poslinkių“ nėra. Pasak jo, nepaisant birželio pradžioje partneriams pristatytų studijos rezultatų, nuomonės tarp Baltijos šalių lieka skirtingos.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę 2 proc. sumažino „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ juos padidino 4 proc., tuo metu „Enefit“ kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu svyruoja nuo 22 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.  „Igničio“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 24,8 cento (24 mėn.), „Elektrum Lietuvos“ – 23,4 centai (36 mėn.

Regione sumažėjus hidroelektrinių bei branduolinių jėgainių gamybai gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su balandžiu, Lietuvoje padidėjo 16 proc. iki 78 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų padidėjimą lėmė mažesnė hidroelektrinių ir branduolinių jėgainių gamyba regione.

Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus siūlymui antrąjį pusmetį panaikinti subsidijas už elektrą, prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad jeigu jų vėl prireiktų ateityje, kompensacijos turėtų būti mokamos už tam tikrą dalį suvartotos elektros.

Vėjo elektrinių gamybai išaugus 83 proc. didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 12 proc. iki 68 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra pigo 19 proc. iki 54 eurų.

Lietuvos oro uostai, skelbia, kad jau šių metų rudenį pradės visų Vilniaus oro uoste keleivius aptarnaujančių autobusų atnaujinimo programą. Bus pradedamos viešųjų pirkimų procedūros ir per artimiausius metus, planuojama, bus nupirkti bei antžeminių kompanijų naudojimui suteikti 12 hibridinių arba visiškai elektra varomų autobusų, kurie pakeis visus šiuo metu antžeminių kompanijų naudojamus dyzelinius autobusus.

Gera žinia – jau nuo liepos pigs elektra. Visuomeninis tarifas mažės penktadaliu iki 22 centų už kilovatvalandę. Kartu energetikos reguliavimo taryba primena, kad pingant elektrai Vyriausybė nusprendė nebepratęsti kompensacijų. Tad kas nenori permokėti, turi suskubti ir pasikeisti brangias sutartis. Na, o dujų vartotojams žinios ne tokios geros. Nors drastiškai pinga Europoje ir dujos, lietuviams jos atpigs vos 5 procentais.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 18 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 12 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gegužės 26–birželio 1 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 64 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 77,9 euro. Pasak LEA, antrą savaitę iš eilės stebimą elektros kainų mažėjimą Lietuvoje lėmė 29 proc.

Vyriausybė nusprendė pratęsti kompensacijas už dujas, bet ne elektrą. Nuo liepos 1 dienos nelikus kompensacijų už elektrą, daliai gyventojų už ją teks mokėti daugiau. Energetikos ministras ragina gyventojus pasirašius brangesnes sutartis su nepriklausomu tiekėju, persirašyti į pigesnes. Esą dabar nukritus elektros kainai – pigesnes sutartis siūlys ir patys tiekėjai. O valstybė ir toliau kompensuos pabrangusias dujas, nors gamtinių dujų kaina nukritusi iki žemiausio lygio per dvejus metus.

Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą jau sumokėjo daugiau negu 11 mln. eurų perteklinių pajamų, pernai ir šiemet gautų iš prekybos elektra, dar laukiama apie 2 mln. eurų įplaukų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas.   „Iš Lietuvos elektros energijos gamintojų, kurie prekiavo elektra iki dabar biržoje, jau yra surinkta virš 11 mln. eurų viršpelnių pajamų, plius dar apie 2 mln.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui antrąjį pusmetį pratęsti valstybės kompensacijas buitiniams vartotojams už gamtines dujas bei panaikinti subsidijas už elektrą.  Pasak Energetikos ministerijos, nekompensuojant dujų tarifas tiekėjos „Ignitis“ klientams nuo liepos didėtų daugiau kaip 40 proc. Kompensacija siektų 63 centus už kubinį metrą vietoj dabartinių 99 centų, nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte.

Vyriausybei trečiadienį ketinant priimti sprendimą nuo liepos nebemokėti kompensacijų už elektrą, energetikos viceministrė teigia, kad kalbėti apie kompensacijas 2024 metais dar anksti, tačiau šiuo metu joms prielaidų nėra. „Dar anksti kalbėti apie kompensacijas nuo 2024 metų sausio pirmos dienos, nes šiuo metu tikrai matome, kad auga atsinaujinančių energijos išteklių kiekiai, mūsų vietinė generacija.

Kompensacijos už elektrą gyventojams nuo liepos nebus reikalingos, tačiau reikia būti pasiruošus greitai reaguoti į galimą kainų šuolį ir esant būtinybei kompensuoti, sako šalies vadovo patarėja ekonomikos klausimais Irena Segalovičienė.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, jog Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį patvirtinus beveik 19 proc. mažesnę – 22,264 cento už kWh – visuomeninę elektros kainą nuo liepos, nebeliko priežasčių vartotojams mokėti kompensacijas už elektrą. „Tai yra tarifas, kuris yra žemesnis negu galiojo šių metų pirmą pusmetį.

Išaugus saulės elektrinių gamybai didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc. iki 77 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra brango 9 proc. iki 67 eurų.

Vyriausybė šį trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos siūlymą nuo liepos pratęsti valstybės kompensacijas už gamtines dujas buitiniams vartotojams, tačiau jos bus mažesnės nei šiuo metu, o dujų kaina taip pat mažės keliais centais. Tuo metu subsidijas už elektrą antrąjį pusmetį siūloma panaikinti.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina gyventojams nuo liepos mažėja beveik 19 proc. (5,2 cento) iki 22,264 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Tokią kainą mokėtų maždaug 460 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino naują visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ kainą, kuri galios antrąjį šių metų pusmetį.

Paauglys futbolininkas iš Anglijos, kurį spardant kamuolį su draugais nutrenkė elektros srovė, „greičiausiai būtų išgyvenęs“, jei medikai nebūtų buvę nusiųsti į netinkamą adresą, pranešta tyrimo metu.  Medikams prireikė 23 minučių, kad atvyktų pas 17-metį Luke Bennetą, kai jo draugai iškvietė greitosios pagalbos medikus. Medikų prireikė, nes paauglio laikytas strypas prisilietė prie elektros laidų Chorlyje, Lankašyro grafystėje.

Latvija per keturis šių metų mėnesių pagamino 3,445 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 64,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės gamybą padidino 70,8 proc. iki 2,455 mln. MWh, o mažųjų hidroelektrinių gamyba beveik nepakito – 40,5 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros šiemet sausį-balandį pagamino 2,1 karto daugiau – 636,8 tūkst. MWh.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Elektros rinkos įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinamas draudimas prekiauti elektros energija su Rusija ir Baltarusija. Pataisos taip pat apima draudimą tiekti elektros energiją prekybai naudojant Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemas. Pataisos parengtos atsižvelgiant į tarptautines sankcijas, užkertančias kelią tolesniam finansiniam bendradarbiavimui su kai kuriomis Rusijoje registruotomis bendrovėmis.

Mirė 95 metų moteris, kurią vienuose iš Australijos slaugos namų policija nukrėtė elektrošoku. Ši istorija sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą.  Klara Nowland buvo sunkiai sužalota po to, kai praėjusį trečiadienį apie 04.00 val. policija atvyko į iškvietimą, pranešta, kad moteris vaikštinėjo po slaugos namus su peiliu rankoje.

„Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos zonose elektros kainos trečiadienį tarp 16 ir 17 val. šoktelės beveik 6 kartus iki 629 eurų už megavatvalandę (MWh)  – tai lems dėl remonto darbų apriboti tinklų pralaidumai su Lenkija ir Estija, aukšta oro temperatūra bei sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba, sako „Litgrid“.  „Šią savaitę vykdomi „LitPol Link“ keitiklio techninės priežiūros darbai, dėl to nevyksta importas ir eksportas su Lenkijos zona.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdybos narys ir finansų vadovas Jonas Rimavičius tikina, kad rinkoje mažėjančios elektros kainos neturės įtakos ilgalaikiams grupės planams.  „Mes nematome, kad elektros kainos grįš į prieškarinį (iki 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos karinės invazijos Ukrainoje – BNS) lygį. Tai reiškia, kad jos išliks pakilusios. Antra, mes atidžiai stebime kiekvieno mūsų projekto numatomą grąžą.

Dalis gyventojų iki liepos mėnesio vis dar gali pasinaudoti kompensacija už elektros kainas, jei už energiją moka daugiau kaip 28 centus. Tačiau dabartinė tvarka jau netrukus turėtų pasikeisti. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, nepriklausomiems tiekėjams leista vienašališkai sumažinti energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Tiesa, apie šį ketinimą gyventojai privalo būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Didmeninės elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 4 proc. iki 79 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina liko tokia pati ir siekė 82 eurus, o Estijoje elektra pigo 8 proc. iki 62 eurų.

Okupuota Zaporižios atominė elektrinė kelias valandas buvo atjungta nuo  Ukrainos elektros tinklo, bet dabar vėl yra prie jo prijungta, pirmadienį pranešė pareigūnai Kyjive. Anksčiau pirmadienį Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ apkaltino Rusiją įvykdžius išpuolį, dėl kurio nutrūko elektros tiekimas elektrinei, ir teigė, kad tai jau septintas toks atvejis nuo 2022 metų kovo, kai Maskvos kariuomenė perėmė elektrinės kontrolę.

Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą iki balandžio pabaigos sumokėjo beveik 11,2 mln. eurų perteklinių pajamų už 2022-ųjų gruodžio – 2023-ųjų kovo mėnesius, rodo už šių lėšų administravimą atsakingos energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ ataskaita. Atskaičius beveik 12,7 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, balandžio 30 dienos duomenimis, sumokėtų perteklinių pajamų suma siekia 11,195 mln. eurų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad šią savaitę bus atliekamas planinis Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ remontas. Anot  operatorės, techninės priežiūros darbai prasidės pirmadienį, 7 val. ryto. Juos planuojama baigti šeštadienį, 15 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.