elektra

Vasara su ilgesnėmis ir šviesesnėmis dienomis yra metas, kuomet daugelis gyventojų tikisi sumažinti elektros energijos vartojimą ir taip sutaupyti, tačiau kartais šie lūkesčiai nepasitvirtina. Kaip reikėtų vartoti elektrą šiltuoju metų laiku, kad laukiamas sutaupymas nevirstų didesnėmis sąskaitomis, pataria ekspertai.

Prasideda didžiausio krovinio šalies istorijoje kelionė – vidurnaktį iš šeštadienio į sekmadienį iš Klaipėdos uosto į naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose pradedamas gabenti milžiniškas reaktorius. Pranešime žiniasklaidai taip pat skelbiama, kad dėl gabenamo krovinio taip pat tūkstančiams gyventojų laikinai bus nutrauktas elektros tiekimas.

Išaugus vėjo jėgainių gamybai, sumažėjus vartojimui, atpigus dujoms bei užbaigus remonto darbus Švedijos branduolinėse elektrinėse, liepos mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc.

Prasideda didžiausio krovinio šalies istorijoje kelionė – bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausantis reaktorius rugpjūčio 6-18 dienomis bus gabenamas iš Klaipėdos jūrų uosto į Mažeikių naftos produktų perdirbimo gamyklą. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) deda visas pastangas, kad šios kelionės metu Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Mažeikių rajonų gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Estija birželį pagamino 442 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 36 proc. mažiau negu tuo pat mėnesiu pernai, parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Palyginti su šių metų geguže, elektros energijos gamyba sumenko 2,2 procento. Elektros eksportas per metus sumažėjo 32 proc. iki 384 GWh, o importas – 6,2 proc. iki 533 GWh. Per mėnesį importas smuko 23,5 proc., o eksportas – 19 procentų. Įmonėms birželį parduota elektra sudarė 76 proc.

Nigerija nutraukė elektros energijos tiekimą Nigeriui po to, kai Vakarų Afrikos kaimynės įvedė sankcijas jo chuntai, praėjusią savaitę nušalinusiai išrinktą prezidentą, trečiadienį pranešė šaltinis iš Nigerio energetikos įmonės. „Nuo vakar Nigerija yra atjungusi aukštos įtampos liniją, kuria į Nigerį tiekiama elektra“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Nigerio įmonėje „Nigelec“. Nigeriui Nigerija tiekia 70 proc. reikalingos elektros energijos.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7,2 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 1,3 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje liepos 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 91,7 euro.  Latvijoje elektros kaina taip pat augo 7,2 proc. ir buvo tokia pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji didėjo 20,9 proc. iki 97,7 euro.

Elektros tinklų pajėgumų didinimo procedūros reglamentuotos nepakankamai detaliai ir aiškiai, o tinklų operatorių veikloje trūksta skaidrumo, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasak tarnybos, tai nustatyta atlikus energetikos sektoriuje teikiamų paslaugų ir naudojimosi infrastruktūra teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą.

Pietų Irake esančioje elektros energijos tiekimo stotyje kilus gaisrui, šeštadienį visoje šalyje nutrūko jos tiekimas, pranešė valdžios institucijos. Elektros energija Irake yra itin opus politinis klausimas, nes, nepaisant didžiulių šalies naftos atsargų, nusidėvėjęs elektros energijos tinklas nepajėgus patenkinti didelės paklausos, todėl kiekvieną vasarą irakiečiai patiria valandų valandas trunkančius elektros energijos tiekimo sutrikimus. „Šeštadienį 12 val. 40 min.

Per pirmąjį metų pusmetį daugiau nei dvigubai šoktelėjo nutolusių gaminančių vartotojų skaičius – jų prijungta daugiau nei 13 tūkst., šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. Bendras turinčių tokias elektrines skaičius šiuo metu siekia 22,6 tūkstančio. Ministerija skaičiuoja, kad gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius trejus metus Lietuvoje išaugo septynis kartus ir absoliuti dauguma jų pasinaudoja skiriamomis dotacijomis. Gyventojams rugpjūti ketinama skelbti 32 mln.

Elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė „Epso-G“ turi užtikrinti šalies elektros sistemos integravimą į kontinentinės Europos tinklus, laiku įgyvendinti sinchronizavimo su Europa projektus bei pasiruošti sistemos pertvarkai, nurodo grupės akcininkė Energetikos ministerija.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę sumažino tik „Ignitis“ (iki 4 proc.), tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos ir toliau svyruoja nuo 22 iki 25 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.  „Igničio“ 12 mėnesių 1 kWh kaina antradienį buvo 22,9 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 21,9 cento, „Enefit“ – 24,5 cento.

Nuo liepos nelikus valstybės kompensacijų už elektrą nepriklausomi elektros tiekėjai sako birželį stebėję didžiausią gyventojų aktyvumą keičiant fiksuotos kainos planus į pigesnius. Bendrovės „Ignitis“ teigimu, pirmąjį pusmetį elektros kainą susimažino 470 tūkst. iš 920 tūkst. jos klientų. „Prieš pasibaigiant valstybės kompensacijai už elektros energiją 470 tūkst.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį įpareigojus Vyriausybę derėtis su Latvija ir Estija dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizuotis su Vakarų Europa 2025-ųjų pradžioje, vienus energetikos ekspertus tokia pozicija kiek nuvylė, kiti sako, kad tai gali būti apgalvotas ir logiškas sprendimas.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 91,7 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji sumažėjo 2 proc. iki 80,8 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 40 proc. ir siekė 23,5 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo kuro brangimas, 10 proc.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją ir kitus klausimus.  Posėdyje bus aptariama Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, sprendžiama dėl ilgalaikės paramos Ukrainai bei su divizijos kūrimu susijusius krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimus.

Metinių fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino visi trys nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ ir „Enefit“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Liepos 11–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, planų su 12 mėnesių fiksuota elektros kaina tarifus „Ignitis“ sumažino 6 proc., „Elektrum Lietuva“ – 4 proc., „Enefit“ – 2 procentais. Tuo metu 24 mėnesių tarifus 4 proc. mažino tik „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, „o „Enefit“ kainų nekeitė.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau įdiegė daugiau nei 500 tūkst. išmaniųjų skaitiklių – beveik pusę suplanuotų įdiegti iki 2026 metų, pranešė ESO. ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė Aurelija Židickytė-Orvydė teigė, kad šiemet planuojama įrengti dar 210 tūkst. skaitiklių. „Išmaniųjų skaitiklių diegimo darbai visoje Lietuvoje vyksta sklandžiai ir pagal numatytą grafiką.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį pusmetį prie perdavimo tinklo prijungė septynis vėjo parkus, kurių bendra leistina galia siekia 347 megavatus (MW). Iš viso šiuo metu tinkle veikia 968 MW galios vėjo parkų, o iki metų pabaigos šis skaičius turėtų augti iki 1180 MW, pranešė „Litgrid“. „Šiuo metu esame prijungę 968 MW galios vėjo parkų projektų, iš kurių 450 MW yra bandomojoje eksploatacijoje, o 518 MW – pastovioje gamyboje.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmąjį šių metų pusmetį prie tinklo prijungė virš 17 tūkst. saulės energiją gaminančių vartotojų, kai pernai iš viso jų buvo beveik 19 tūkst., pranešė ESO. Bendras tokių vartotojų skaičius jau viršijo 50 tūkstančių.  ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis sako, kad iki liepos pabaigos bus prijungta daugiau vartotojų nei per visus 2022 metus.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Lietuvai siekiant nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos BRELL atsijungti jau kitąmet, tačiau Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks.  „Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi.

Sekmadienio pavakare Kaune Lygybės gatvėje kilęs gaisras vos nesibaigė tragedija. Tankiai gyvenamoje gatvelėje užsiliepsnojo vieno namo sandėliukai. Iš plytų ir medienos suręstuose statiniuose ugnis akimirksniu įsišėlo. Atvykus ugniagesiams pastatai jau pleškėjo atvira liepsna, gyvenamieji namai nuo gaisro vos keli metrai, tad kilo grėsmė, kad ugnis nepersimestų į juos.  Gelbėti turto ir malšinti liepsnų suskubo ir namo savininkas.

Estijos pareigūnas pareiškė, jog Baltijos valstybių energetikos sistemas įmanoma sinchronizuoti su Vakarų Europos tinklais 2025 metų pradžioje. Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstint...

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisykles, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Toks pat raginimas išsiųstas ir Kroatijai, Italijai, Latvijai bei Slovakijai.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“, tuo metu „Enefit“ kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūra skelbia, kad 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos elektros kainos tarifus „Elektrum Lietuva“ sumažino 4 proc., „Ignitis“ – 0,5 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė. Tuo metu 24 mėnesių tarifus „Ignitis“ sumažino 4 proc., „Elektrum Lietuva“ – 3 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė.

Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso komitetas antradienį uždarame posėdyje spręs dėl aukciono laimėtojo.  Kaip anksčiau teigė konkursą organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), potencialus jo laimėtojas bus žinomas liepos 11 dieną, tačiau viešai jis kol kas nebus skelbiamas.

Toliau augant vėjo energijos gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 23 proc. iki 72 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Liepos 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje taip pat mažėjo 23 proc. ir siekė 70 eurų.

Patrigubinus kvietimo atsinaujinantiems energijos ištekliams finansavimo sumą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pramonės įmonėms jau paskirstė 19,94 mln. eurų. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atsižvelgus į rekordinį pramonės įmonių susidomėjimą saulės elektrinėms įsirengti vietoj planuotų 10 mln. eurų finansavimas padidintas iki 31,87 mln. eurų. „Visiems 266 reikalavimus atitikusiems projektams lėšos bus paskirstytos per tris etapus.

Siekdama nuo 2024 metų sumažinti elektros ir gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ siūlo diversifikuoti dujų bei visuomeninio elektros tiekimo portfelius.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“, tuo metu „Ignitis“ kainas didino, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūra skelbia, kad 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos elektros kainos tarifus „Ignitis“ didino 0,4–3,4 proc., „Elektrum Lietuva“ – 0,5 proc., o „Enefit“ juos mažino 15–16 proc.  Tuo metu 24 mėnesių tarifus „Ignitis“ didino 3–5 proc., „Elektrum Lietuva“ mažino 0,2 proc.

Elektros tiekėja „Ignitis“ skelbia nuo liepos vienašališkai fiksuotus tarifus iki 28 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažinusi penktadaliui savo klientų, tuo metu per pusmetį elektros sutartis į pigesnes pasikeitė 470 tūkst. bendrovės klientų.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, „Ignitis“ šiuo metu turi 920,4 tūkst. buitinių vartotojų.

Pakilus vėjui ir šviečiant saulei pirmadienį tarp 14 ir 15 val. Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros nei suvartota, rodo „Litgrid“ duomenys. Pasak bendrovės, elektros gamyba šalyje tuo metu siekė 1354 megavatų (MW), suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose – 1346 MW, o didžiąją dalį elektros gamino vėjo ir saulės jėgainės.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 13,3 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 1 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje birželio 26–liepos 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 92,5 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 106,7 euro. LEA teigimu, elektros kainų mažėjimui šalyje įtakos turėjo du kartus padidėjusi jos gamyba vėjo elektrinėse Latvijoje elektros kaina taip pat krito 13,3 proc.

Dvigubai išaugus vėjo energijos gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 13 proc. iki 93 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 26–liepos 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 3 proc. ir siekė 91 eurus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įjungė baigtą rekonstruoti 61 kilometro ilgio 330 kV elektros liniją tarp Lietuvos elektrinės bei Alytaus transformatorių pastotės.

Vyriausybės sprendimu iki liepos 1 d. galiojusios kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams panaikintos. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Valstybei nutarus nuo liepos panaikinti kompensacijas už elektrą buitiniams vartotojams, nepriklausomi elektros tiekėjai teigia paskutinėmis savaitėmis pastebintys didesnį elektros tiekimo planus norinčių pasikeisti klientų srautą.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad konkurencija tarp nepriklausomų elektros tiekėjų taps aktyvesnė, o vartotojai per keletą metų geriau supras elektros rinkos tendencijas.  „Manau, kad ateityje (nepriklausomų elektros tiekėjų – BNS) konkurencija aktyvės.

Rusijos pajėgoms okupavus Charkivo sritį, vieno kaimo gyventojai nusprendė kovoti su priešiška sistema ir „deginti“ elektrą 24 valandas per parą. Tačiau deokupavus teritorijas jie sulaukė sąskaitų iš „Ukrenerho“. Kazače Lopan kaimas okupacijoje išbuvo 200 dienų. Kuomet okupacinės pajėgos pasijungė savo elektros tinklus prie vietinės linijos – jiems juk reikėjo elektros – vietos gyventojai pradėjo jungti visus įrenginius namie, kiek tik turėjo: televizorius, krosneles, apšvietimą.

Gyventojai, kurie nori nuo liepos už elektrą mokėti mažiau, turėtų suskubti per artimiausias tris dienas pasikeisti turimą elektros planą į pigesnį, primena „Ignitis“. Šių metų liepos 1 d. baigia galioti valstybės kompensacija už elektrą, o iki birželio 29 d. dar yra galimybė pasikeisti turimą planą į pigesnį, patogiausia tai padaryti internetu.

Latvija per penkis šių metų mėnesių pagamino 3,791 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 51,8 proc. daugiau nei pernai sausį-gegužę, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės gamybą padidino 54,8 proc. iki 2,779 mln. MWh, o didžiosios šiluminės elektrinės – 74,9 proc. iki 645,2 tūkst. MWh. Biokurą deginančias jėgainės elektros gamybą sumažino 11,4 proc. iki 142,4 tūkst. MWh, biodujas deginančios – 7,1 proc.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 106,7 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina krito 16 proc. iki 87,65 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 6 proc. iki 58,91 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad „Nord Pool“ biržos kainos mažėjimą daugiausia lėmė 21 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perka Kinijoje pagamintą įrangą, skirtą elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, skelbia LRT radijas. Tai LRT radijui patvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jis sakė, kad visiškai atsisakyti kiniškos produkcijos sudėtinga. „Taip, šita įranga yra nupirkta. Kas yra svarbu, kad ji buvo įtraukta mūsų rangovo iš Vokietijos „Siemens“ prašymu“, – radijui teigė R. Masiulis. Kiniška įranga skirta prijungti arba atsijungti nuo perdavimo tinklo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia patvirtinusi 35 prašymus perdavimo tinkle rezervuoti 2,9 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių.  Patvirtinus prašymus saulės elektrinėms rezervuota galia siekia 0,95 GW, vėjo – 1,2 GW, kaupimo įrenginiams – 0,75 GW. Pasak „Litgrid“, iš 2,9 GW bendrai rezervuotos galios, beveik 1,1 GW sudaro hibridinės elektrinės.

Atlikusi patikrinimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina įpareigoti įsipareigojimų klientams nesugebėjusią įvykdyti ir veiklą sustabdžiusią elektros tiekėją „Perlas Energija“ į valstybės biudžetą grąžinti beveik 3,5 mln. eurų (be PVM).  Dėl to energetikos rinkos reguliuotojas spręs birželio 29 dieną.  „Tikrinimo komisija siūlo įpareigoti bendrovę grąžinti į valstybės biudžetą 3,48 mln.