elektra

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomas daliai ūkio subjektų privalomas grynasis atsiskaitymas sukurtų nevienodas konkurencijos sąlygas gaminantiems vartotojams ir skirtingoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms. Tokią išvadą projektą rengusiai Energetikos ministerijai pateikė bei Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto klausymuose pristatė Konkurencijos taryba.

Praėjusių metų patirtis, kuomet artėjant šildymo sezonui elektros ir dujų kainos šoko į neregėtas aukštumas, verčia galvoti, ko iš žiemos galime tikėtis šiemet. Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ateities elektros kainų tendencijas prognozuoja atsargiai, tačiau privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad šaltasis periodas šiemet, tikėtina, atneš mažiau iššūkių.

Patyręs mechanikas Scotty Kilmeris mano, kad elektromobiliai kainuoja brangiau, tarnauja ne taip ilgai ir tikrai nėra geresnė alternatyva aplinkai nei automobiliai su vidaus degimo varikliais.

 Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Tai yra kertinis sinchronizacijos projektas, be kurio mes negalėtume atlikti sinchronizacijos.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šiuo metu yra užsitikrinusi apie 30 proc. reikiamo biokuro tvirtina „Ignitis grupės“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius. Pasak jo, šaltinių diversifikavimui vasarą buvo išbandytas tiekimas geležinkeliu iš Latvijos. „Biokurą įsigyjame ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis sutartimis „Baltpool“ biokuro biržoje. Šiuo metu esame užsitikrinę apie 30 proc. reikiamo biokuro kiekio.

Beveik tris savaites neveikusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ šeštadienį 1.51 val. įjungta po remonto ir tapo prieinama elektros prekybai, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Kaip anksčiau skelbta „Nord Pool“ elektros biržoje, elektros prekyba diena prieš rinkoje prasidės sekmadienio naktį, 1 val. Lietuvos laiku.

Beveik tris savaites neveikiančios Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas yra baigtas, ji turėtų būti įjungta naktį iš šeštadienio į sekmadienį, BNS pranešė „Litgrid“. Anot bendrovės, šiuo metu atliekamas 24 val. trunkantis kabelio įsisotinimo testas. „NordBalt“ jungties remonto darbai baigti – pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa.

Nepaisant trijų iš rinkos jau pasitraukusių tiekėjų, elektros rinkos liberalizavimas – naudingas vartotojams, skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros vertinimu, tiekėjai siūlė mažesnius fiksuotos kainos planus nei visuomeninio tiekimo kaina. „Norime pateikti ne emocijomis ar kitais pagrindais paremtą nuomonę apie liberalizavimą, o faktais grįstą vertinimą.

Rusijos Tulos mieste, esančiame į pietus nuo Maskvos, įvyko sprogimas, o po jo be elektros liko apie penki tūkstančiai gyventojų, rašo „Sky news“. Rusų žiniasklaida praneša, kad įvyko „avarinis elektros energijos tiekimo sutrikimas“, tačiau priežasties nenurodo. „Kyiv Post“ korespondentas Jason Jay Smart pasidalijo nuotrauka iš vietos ir nurodė, kad vietoje buvo girdėti sprogimas.

Krito dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Valstybinis reguliuotojas sustabdė Kaune registruotos bendrovės „EGTO energija“ veiklą, o ji 7 tūkstančius savo klientų perdavė bendrovei „Enefit“. Tad žmonėms dabar kainas už elektrą diktuos vos trys stambūs tiekėjai. Nors Vyriausybė tikina, kad konkurencija rinkoje išliks, energetikos agentūra tvirtina, kad elektros rinka buitiniams vartotojams tapo oligopolinė.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad dviejų mažiausių nepriklausomų elektros tiekėjų pasitraukimą iš rinkos lėmė sugriežtinti reikalavimai.  Tai jis teigė po to, kai smulki tiekėja „EGTO energija“ pirmadienį paskelbė nutraukianti veiklą, o rinkos reguliuotojas antradienį panaikino jos leidimą.  „Politikai priėmė sprendimą sugriežtinti elektros energijos tiekėjų veiklą, buvo pakankamai sugriežtinti visi reikalavimai.

Smulki nepriklausoma elektros tiekėja „EGTO energija“ veiklą nutraukė dėl nepakeliamos finansinės naštos, susidariusios per energetikos krizę, sako įmonės vadovas ir akcininkas Egidijus Rutkauskas. „Mes priėmėme tokį sprendimą, nes patyrus visą energetinę krizę per 2021-uosius ir 2022-uosius metus susidarė tokia našta, kad nors pastaruosius mėnesius ir veikėme pelningai, tiesiog nepasidengėme savo visų nuostolių“, – BNS antradienį sakė E. Rutkauskas.

Rugsėjo 1–19 d vidutinė elektros kaina siekė 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh. Kol kas rugsėjį vidutinė elektros kaina yra didžiausia šiais metais, informuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė savaitės kaina biržoje rugsėjo 11–17 d. buvo 0,142 Eur/kWh be PVM, arba antra pagal dydį šiais metais. Brangesnė elektra buvo tik rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d., kai vidutinė kaina siekė 0,143 Eur/kWh be PVM.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį panaikino smulkios nepriklausomos elektros tiekėjos „EGTO energija“ veiklos leidimą, bendrovei nesukaupus būtino nuosavo kapitalo bei netekus balansavimo paslaugų sutarties, pranešė VERT.

Nepriklausomam elektros tiekėjui „EGTO energija“ pranešus apie stabdomą veiklą, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketina užtikrinti, kad buvusių įmonės klientų perkėlimas kitam nepriklausomam tiekėjui – „Enefit“ – įvyktų sklandžiai, praneša įmonė. Kaip skelbiama ESO pranešime, vartotojai neturės atlikti jokių papildomų veiksmų, elektra jiems bus tiekiama kaip įprasta. Tam ESO ketina skirti papildomus išteklius. „Enefit“ perims „EGTO energija“ įsipareigojimus daugiau nei 7300 klientų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nedramatizuoja fakto, kad elektros tiekėjas „EGTO energija“ sustabdė savo veiklą. Pasak jo, įmonė neatitiko finansinių reikalavimų, tačiau ji yra labai maža ir rinkos tai nepaveiks bei nepatogumų žmonėms nesukels. „Įmonė turi atitikti tam tikrus finansinius reikalavimus.

Pirmadienio vakarą (rugsėjo 18 d.) nepriklausomo elektros tiekėjo „EGTO energija“ klientai gavo pranešimą, jog bendrovė nutraukė savo veiklą. Pranešime teigiama, kad visi esami bendrovės klientai perleidžiami kitam nepriklausomam tiekėjui – UAB „Enefit“. „Informuojame, kad UAB „EGTO energija“ nutraukia savo veiklą nuo šių metų rugsėjo 15 dienos ir tolimesnį elektros energijos tiekimą visiems esamiems klientams perleidžia kitam nepriklausomam tiekėjui – UAB „Enefit“. Patvirtiname, jog Jūsų kain...

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 11,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 0,4 proc. Tuo metu biokuro kainos praėjusią savaitę šalyse padidėjo beveik 1,5 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugsėjo 11–17 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje vidutiniškai kainavo 142,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 127,5 euro.

Nors žiemos link elektros kainos, dėl brangstančių išteklių, augs, tai vyks „lengva tendencija“ ir be didelių svyravimų, teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Pasak jo, Europa prisitaikė prie dalinio Rusijos atsijungimo nuo Europos energetikos sistemos, tad jos rinka bus daug stabilesnė nei 2022 m. rudenį. „Kiekvieną savaitę pamatome kainų išaugimą po kelias cento dalis, nes vienas ar kitas tiekėjas yra priverstas jas didinti dėl brangstančių išteklių.

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Elektros vidutinė savaitės kaina rugsėjo 4–10 d. „Nord Pool“ biržoje buvo 0,127 Eur/kWh be PVM – tai antra pagal dydį šiais metais vidutinė savaitės kaina. Didesnė kaina buvo rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d. ir siekė 0,143 Eur/kWh be PVM.

Bendrovė „Litgrid“ kartu su „Ignitis gamyba“ sėkmingai atliko vieno svarbiausių sinchronizavimui su Europos tinklais projektų – automatinio generacijos valdymo sistemos (AGV) – bandymus. Ši programinė įranga didins šalies elektros sistemos stabilumą ir rinkos dalyviams atvers papildomų galimybių užsidirbti teikiant galios rezervo paslaugas.

Rugsėjo 4–10 d. didmeninė elektros kaina padidėjo 14 proc. – iki 127,5 Eur/MWh, kai ankstesnę savaitę buvo 111,8 Eur/MWh praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Ši savaitė elektros vartotojams yra antra brangiausia šiemet – brangiau elektra kainavo tik rugpjūčio 21–27 d., kai vidutinė savaitės kaina pasiekė 142,58 Eur/MWh. Tiesa, pernai tokiu pačiu metu ši kaina buvo 351,06 Eur/MWh.

Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir „Amber Grid“ diegs vieningą verslo, žmogiškųjų išteklių, projektų bei rizikų ir atitikties valdymo skaitmeninę platformą. Jai įsigyti bendrovės paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą, pirmadienį pranešė elektros ir dujų perdavimo įmonių grupė „Epso-G“. Pasak grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovo Tomo Varnecko, siekiama standartizuoti ir susieti įmonių veiklos procesus, padidinti jų integraciją bei efektyvumą.

Baltijos šalyse sumažėjus vėjo energijos gamybai didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 127,48 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėjo 13 proc. iki 122,82 euro. Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę nukrito 66 proc. ir siekė 17,37 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 42 proc.

Penktadienio popietę turėjęs baigtis ilgiau nei planuota užtrukęs Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas pratęstas dar beveik savaitei – iki rugsėjo 14-osios. Kaip skelbia elektros birža „Nord Pool“, elektros kabelio remontą numatoma užbaigti rugsėjo 14 dieną 00.59 val. Lietuvos laiku.

Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą nuo pernai gruodžio iki šių metų rugpjūčio pabaigos sumokėjo 11,708 mln. eurų perteklinių pajamų, rodo už šių lėšų administravimą atsakingos energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ rugpjūčio 31 dienos ataskaita. Atskaičius 50,6 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, sumokėta suma siekia 11,657 mln. eurų. Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ neskelbia.

Dėl gedimų Suomijos ir Estijos elektrinėse bei sumažėjus vėjo energijos gamybai rugpjūčio mėnesio vidutinė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 22 proc. iki 102,5 euro už megavatvalandę (MWh), ketvirtadienį paskelbė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas labiausiai lėmė gedimai Suomijos ir Estijos elektrinėse, sumažėjusi vėjo energijos gamyba.

2022-aisiais Latvijoje suvartota 79,8 petadžaulio (PJ) atsinaujinančiųjų išteklių energijos – 0,3 proc. daugiau nei užpernai ir 2,4 proc. daugiau nei 2018 metais, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. 80,2 proc. bendro atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo pernai sudarė malkos (2021 metais – 78,6 proc.), 13,6 proc. – elektra (12,9 proc.), 2,9 proc. – biodujos (3,5 proc.), 1,0 proc. – biokuras (2,6 proc.). Malkų energijos paklausa per metus padidėjo 2,2 proc.

Fiksuotas 12 mėnesių elektros kainas pastarąją savaitę 2–3 proc. padidino „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, o „Enefit“ jų nekeitė, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tuo metu 24 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifus „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ per savaitę padidino 1–2 proc., „Enefit“ jų taip pat nekeitė.

Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas užtruko ilgiau nei planuota, todėl nustatant gedimo priežastį kartu bus atliekamas ir planinis kasmetinis patikrinimas, kurį buvo numatyta atlikti spalio mėnesį, pirmadienį pranešė bendrovė „Litgrid“ .   „Šeštadienį atlikus remonto darbus kilo papildomi trikdžiai, šiuo metu nustatinėjama gedimo priežastis“, – nurodoma pranešime.

Po trečiadienio vakarą siautusios audros Lietuvoje penktadienio rytą elektros dar neturėjo apie 2,8 tūkst. vartotojų, daugiausiai iš jų – Utenos regione, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Šiuo metu visoje Lietuvoje elektros tiekimą dar turime atstatyti 2,8 tūkst. vartotojų su trupučiu ir iš jų 2,7 tūkst. vartotojų yra Utenos regione, kuris labiausiai nukentėjo nuo audros“, – informavo  ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Po trečiadienio vakarą siautusios audros Lietuvoje ketvirtadienio vakare elektros dar neturėjo apie 3,6 tūkst. vartotojų, daugiausiai iš jų – Utenos regione, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tiekimą vartotojams planuojama atstatyti artimiausiu metu, BNS ketvirtadienį teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė. „Visoje Lietuvoje daugiau nei 3,6 tūkst. vartotojų dar neturėjo elektros, jiems tiekimą planuojame atstatyti artimiausiu metu“, – sakė R. Juodkienė.

Vienas iš trijų sinchroninių kompensatorių, skirtų elektros perdavimo tinklo Alytaus pastotei, trečiadienį išplukdytas barža iš Klaipėdos uosto į Kauną – Kuršių mariomis bei Nemunu plukdomas krovinys Kauną turėtų pasiekti penktadienį. Tinklų operatorės „Litgrid“ teigimu, tai greitesnis ir pigesnis gabenimo būdas nei sausuma.

Fiksuotas 12 mėnesių elektros kainas pastarąją savaitę 0,4–0,7 proc. sumažino „Ignitis“, o „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ nekeitė, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tuo metu 24 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifų visi tiekėjai rugpjūčio 22–29 dienomis nekeitė. LEA duomenimis, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kilovatvalandės (kWh) kainos svyruoja nuo 22 iki 24 centų, o 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.

Elektra Lietuvos biržoje vakar kainavo daugiausiai per visus šiuos metus. Energetikai dėl elektros deficito ir išaugusių kainų kaltę verčia nusilpusiam vėjui ir suomiams, kurie dėl gedimo sumažino elektros gamybą savo atominėje elektrinėje. Ekspertai viliasi, kad pastarasis elektros kainos šuolis bus laikinas, tačiau artėjant žiemai elektra esą vis tiek turėtų būti brangesnė nei pastarąjį pusmetį. Panevėžietė Audronė už elektrą vidutiniškai moka po šimtą eurų per mėnesį.

Po pernykščių elektros kainų šuolių, rodos, šiemet situacija stabilizavosi. Tačiau neilgam. Vakar, rugpjūčio 21 d., elektros kaina viršijo 200 Eur/MWh ribą. Specialistai tikina, kad kaina pakilo dėl karščių ir dėl to, kad Suomija išjungė vieną elektrinės reaktorių. Tuo metu elektros tiekėjai skaičiuoja, kad kai kurie gyventojai mėnesio pabaigoje gali sulaukti didesnių sąskaitų.

Atsinaujinančios energetikos įmonės „Modus Energy“ valdoma bendrovė „GG LTU S23“ iš elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ teisme siekia prisiteisti 19,8 mln. eurų už tai, kad ji neteko galimybės vystyti saulės parką.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 80,6 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 8,6 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugpjūčio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 116,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 64,3 euro.  Lygiai tiek pat, iki 116,2 euro elektros kaina augo ir Latvijoje, Estijoje – 24,8 proc.

Lietuviai vis dažniau ieško išskirtinių patirčių ir renkasi įdomias ekskursijas, o ypatingo dėmesio sulaukia apsilankymai industriniuose objektuose. Kaunas pirmą kartą atvėrė Petrašiūnų elektrinės duris gyventojams ir sulaukė anšlago. Bilietų į ekskursijas neliko per parą. Būrys kauniečių keliauja žvilgtelėti ten, kur prašalaičiai įprastai nepatenka – į Petrašiūnų elektrinę gyventojai taip įleidžiami pirmą kartą.

Nebelikus kompensacijos už elektrą, o nepriklausomiems elektros tiekėjams leidus vienašališkai sumažinti elektros kainą vartotojams, dešimtys tūkstančių gyventojų iki šiol meta pinigus į balą, mat už elektrą jie moka brangiau nei kiti.  Lietuvos energetikos agentūros (LAE) Energetikos duomenų analizės centro l. e. p. vadovas Vytenis Gudelis naujienų portalui tv3.lt gyventojams dar kartą priminė, kad nuo 2023 m. liepos mėn.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 1 proc. sumažino „Ignitis“, o „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ tarifų nekeitė, trečiadienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Pasak agentūros, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kilovatvalandės (kWh) kainos svyruoja nuo 22 iki 25 centų, o 24 mėnesių – nuo 22 iki 23 centų. „Enefit“ 12 mėnesių 1 kWh kaina trečiadienį buvo 24,5 cento, „Igničio“ – 23,8 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,4 cento.

Liepos mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 15 proc. mažesnė nei birželį ir siekė vidutiniškai 83,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina laikėsi ir Latvijoje, o Estijoje elektra pigo 14 proc. iki 79,6 euro.  Liepą valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 60 eurų iki 187,2 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Praėjusį mėnesį Baltijos regione vėjo elektrinių energijos gamyba išaugo 64 proc.

Buvusiai elektros tiekėjai „Perlas Energija“  valstybei laiku nesumokėjus daugiau nei 4,2 mln. eurų (su PVM) ir teismui atmetus jos skundą dėl energetikos rinkos reguliuotojo nurodymo sumokėti tokią sumą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pinigus bandys atgauti per teismą.   Liepos 29 dieną pasibaigus VERT nustatytam vieno mėnesio terminui į ESO („Energijos skirstymo operatorius“) sąskaitą sumokėti 4,213 mln.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę sumažėjo 8 proc. iki 64,3 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji augo 1 proc. iki 63,6 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 54 proc. ir siekė 12,4 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, nors vėjo jėgainių generacija praėjusią savaitę sumažėjo 31 proc.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 7,2 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugpjūčio 7–13 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 64.3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 69,7 euro.  Lygiai tiek pat, iki iki 64,3 euro elektros kaina mažėjo ir Latvijoje, Suomijoje – 66,7 proc. iki 8,2 euro, Lenkijoje – 12,7 proc.

Dėl šalyje šią savaitę siautusių audrų, liūčių bei kritus smarkiai krušai elektros vis dar neturi 651 Šiaulių regiono vartotojas, iš jų 646 – Joniškyje, BNS informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Situacija tokia, kad tik Šiaulių regione dar yra vartotojų, kuriems šiuos metu dar atstatinėjame elektros energijos teikimą“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 1 proc. sumažino „Elektrum Lietuva“, tuo metu „Ignitis“ ir „Enefit“ jų nekeitė, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos ir toliau svyruoja nuo 22 iki 25 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.  „Igničio“ 12 mėnesių 1 kWh kaina antradienį buvo 23,9 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,4 cento, „Enefit“ – 24,5 cento.

Dėl šalyje siaučiančių audrų ir liūčių Lietuvoje bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per parą atstatė elektros tiekimą 78 proc. vartotojų, kuriems tiekimas buvo sutrikęs. Šiuo metu elektros vis dar neturi per 3 tūkst. vartotojų, o sudėtingiausia padėtis Joniškyje. ESO pirmadienį užfiksavo 586 elektros tiekimo sutrikimus, 44 proc. jų arba 258 per parą buvo sutvarkyti, o iš elektros neturėjusių 14 tūkst. vartotojų, per parą elektros tiekimas atstatytas 78 proc.