ekonomika

Septyniolika Berlusconio metų Italijai reiškė augantį skurdo lygį, sustiprėjusį organizuotą nusikalstomumą, juodosios rinkos klestėjimą ir šokiruojantį smegenų plovimą. Kas laukia šalies? Šį klausimą nagrinėja Guardian. Naujoji Italija gali sustiprinti tradicinį Italijos visuomenės darinį: šeimą. Kai kurie užsieniečiai juokauja, sužinoję, kad Italijoje didelės šeimos gyvena tame pačiame blokiniame name. Jie teigia, kad tai kuria nesubrendėlius, netinkamai išauklėtus paauglius.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) per kasmetį Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą Havajuose paskelbė partnerystės apibus Ramiojo vandenyno vystymo plano gaires, praneša BBC. „Aš esu įsitikinęs, jog mes galime tai padaryti“, - sakė B. Obama. Devynios APEC priklausančios šalys dalyvauja derybose dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno plėtros. Kinija nepareiškė noro prisidėti prie derybų.

Žemieji Italijos parlamento rūmai balsuos dėl taupymo priemonių, kurių reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir kurios turėtų sugrąžinti rinkų pasitikėjimą šalies ekonomika, praneša BBC. Italijos Senatas penktadienį pritarė planui, pagal kurį bus didinamas pensinis amžius, padidės degalų kaina ir bus parduodamas valstybės turtas. Po balsavimo Europos akcijų rinka išaugo 2-3 procentais.

Žemieji Italijos parlamento rūmai balsuos dėl taupymo priemonių, kurių reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir kurios turėtų sugrąžinti rinkų pasitikėjimą šalies ekonomika, praneša BBC. Italijos Senatas penktadienį pritarė planui, pagal kurį bus didinamas pensinis amžius, padidės degalų kaina ir bus parduodamas valstybės turtas. Po balsavimo Europos akcijų rinka išaugo 2-3 procentais.

Viena stambiausių Europos ekonomikų greičiausiai bus priversta palikti euro zoną ir grįžti prie nacionalinės valiutos – liros, kad įveiktų skolų krizę. Apie tai laikraštyje „The Financial Times“ rašo pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis. „Tokios stambios ekonomikos pasitraukimas iš euro zonos paskatins bloko subyrėjimą ir tokia tikimybė nuolat auga“, – sakė N. Roubinis. Šiuo metu Italijos valstybės skola sudaro 121 proc.

Naujajame Delyje prasidėjusiame Lietuvos ir Indijos verslo forume verslininkai ir diplomatai aptarė abiejų šalių ekonominius, politinius ir mokslinius ryšius bei pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Renginyje dalyvavo 16 verslininkų iš Lietuvos, kurie pristatė savo įmones Indijos verslo atstovams, o Indijos ir Baltijos prekybos rūmai su Indijos pramonės ir prekybos rūmų federacija pasirašė memorandumą toliau stiprinti tarpvalstybinius santykius.

Septyniolika Berlusconio metų Italijai reiškė augantį skurdo lygį, sustiprėjusį organizuotą nusikalstamumą, juodosios rinkos klestėjimą ir šokiruojantį smegenų plovimą. Kas laukia šalies? Šį klausimą nagrinėja Guardian. Italų rašytojas ir dailininkas Carlo Levi kartą palygino Italiją su artišoku, teigdamas, kad kiekvienas lapas po savimi slepią dar vieną, ir kiekvienas naujas sluoksnis sugeba uždengti po savimi esantį.

Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės rezultatai buvo rekordiškai maži - metinis augimo tempas sudarė vos 6 proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.

Euro zonos žlugimas sunaikintų pusę Europos ekonomikos vertės, o tai nugramzdintų regioną į 1930-ųjų masto depresiją, perspėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, rašo telegraph.co.uk. J. M. Barroso pažymėjo, kad 17 narių turinčios euro zonos arba 27 narių Europos Sąjungos (ES) žlugimo pradinė kaina siektų iki 50 proc. Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl tokio ekonominio šoko Europoje susidarytų sąlygos ekstremizmui ir susiskaldymui.

Globalizacijos proceso paliesta ekonomika šiandien yra visai kitokia, nei prieš kelis dešimtmečius. Europos sąjungos, JAV, kitos didžiosios pasaulio šalys nebegali savarankiškai vykdyti ekonominės politikos, nes jų finansų sistema yra tarpusavyje susijusi, tad visos bėdos, skolos ir kitokios ydos iš vienos šalies iš karto persiduoda į kitą.

Spalio 21 d. Europa į kosmosą paleido pirmuosius du GALILEO programos palydovus Thijs ir Natalia. Tokiu būdu Europa žengė dar vieną žingsnį link nuosavos pažangiosios palydovinės navigacijos sistemos, naudingos tiek ekonomikai, tiek kasdieniam mūsų gyvenimui. Programa GALILEO visų pirma bus naudinga Europos pramonei, nes įmonės ir piliečiai gaus tiesioginę prieigą prie Europai siunčiamo palydovinės navigacijos signalo.

Latvijos valstybinės įdarbinimo agentūros duomenimis, spalio pabaigoje registruotas nedarbas šalyje, palyginti su rugsėjo pabaiga, sumažėjo 0,1 proc. ir sudarė 11,5 proc. Aukščiausias nedarbo lygis išlieka Latgalos regione (19,6 proc.), o žemiausias – Rygos regione (8,5 proc.). Spalio pabaigoje Latvijoje buvo užregistruotas 130 tūkst. 541 bedarbis, o per mėnesį jų skaičius sumažėjo 1 tūkst. 118 žmonių, 5 tūkst. 247 įsidarbino.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) valstybinę riziką Estijos bankų sektoriui vertina kaip vidutinę, pranešė portalas „Dv.ee“. „S&P“ savo vertinimą pagal BICRA skalę paliko ties šešiais punktais iš dešimties. Kuo daugiau punktų – tuo didesnė rizika. Į vieną grupę su Estija pagal rizikos laipsnį pateko Bahreino, Kroatijos ir Gvatemalos bankininkystės sektoriai.

Po porą metų užsitęsusio nuosmukio, gyventojai pamažu pradeda vėl daugiau pirkti: pamažu gerėja beveik visi mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, - pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė. „Sunkmečiu išaugęs žmonių susidomėjimas alternatyviomis reikalingų daiktų pirkimo galimybėmis nemažėja ir pradėjus gerėti ekonominei situacijai.

Vokietijos vyriausybė nėra užsibrėžusi tikslo mažinti euro zonos narių-šalių skaičių, jos politika siekiama vien tik stabilizuoti valiutų sąjungą apskritai, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas. Pasak jo, Vokietijos politikos tikslas - šalinti problemas, trukdančias stabilizuoti bloką.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patikino, jog „NordBalt“ projektas, sujungsiantis Švedijos ir Baltijos šalių elektros perdavimo sistemas, plėtojamas pagal planą ir turėtų būti užbaigtas numatytu laiku - 2015 metais.

Politinė ir ekonominė krizė Italijoje pakurstė nerimą dėl euro zonos padalijimo, nes Europos Sąjunga (ES) nepajėgs išgelbėti trečios pagal dydį regiono ekonomikos. Besitęsiant krizei Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) griežtai įspėjo dėl euro zonos padalijimo keliamų grėsmių. ES šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai diskutavo dėl tokio žingsnio.

Pastaruoju metu šalies politikai vis dažniau kalba, kad pasaulyje tvyrant ekonominiam ir finansiniams sąstingiui Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos finansų dėstytojas profesoriaus Arvydas Paškevičius pastebi, kad iki krizės į TVF dažniausiai kreipdavosi taip vadinamojo trečiojo pasaulio šalys, o pastaraisiais finansiniais metais daugiausiai paskolų suteikta Europos šalims.

Italijos ekonomika laikoma per didelė, tam, kad ją būtų galima išgelbėti, rašo „Business Insider“. Dėl teisinių priežačsių Europos Centrinis Bankas negali būti paskutinės vilties skolintojas, tad, anot Norielio Roubini, Italijos skolą teks restruktūrizuoti. Kilus sumaiščiai Italijoje Airijai tampa vis sunkiau įtikinti investuotojus, kad jai pavyks tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu graikai vis dar laukia naujos valdžios.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Judėjimo „Užimk Berlyną“ aktyvistai, protestuojantys prieš finansininkų ir politikų įtakingumą, įrengė palapinių stovyklą netoli Vokietijos kanclerės Angelos Merkel rezidencijos. Demonstrantai priešais vyriausybinį kvartalą pastatė 11 palapinių. Pasak vieno protestuotojo Matthiaso Hofmanno, suplanuota ilgalaikė protesto akcija. Anot jo, ir lapkričio žvarba neprivers jų atsisakyti savo planų. Policija į tai, kas vyksta, kol kas nesikiša.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5,7 proc. Tokius preliminarinius duomenis pranešė Latvijos centrinis statistikos biuras. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, Latvijos ekonomika padidėjo 1,3 proc. BVP rodikliui įtakos turėjo pramonės (8 proc.) ir prekybos (10 proc.) augimas. Po trejus metus trukusio nuosmukio prieaugis užfiksuotas ir statybos sektoriuje.

Panašu, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) dažniau vadovaujamasi politiniais pranešimais, o ne ekonomine logika pagrįstais tyrimais ir sprendimais. Tokia išvada peršasi dėl paskutinių savaičių įvykių Graikijoje ir visoje euro zonoje. Kol politikai bando įvesti stabilumą ekonomikoje, lobsta prekiautojai akcijomis.

Pasaulio ekonomika vis labiau skyla – JAV atsigauna, tikimasi, kad Kinija taip pat atsigaus, o euro zonoje laukiama recesijos paskutinįjį šių metų ir pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Nors dėmesys sutelktas į euro zonos nestabilumą, tikima, kad stiprėjanti JAV ir Kinijos galia sumažins rizikos tikimybę per ateinančius ketvirčius. Pagrindinė nežinomybė – euro zonos krizės plėtra. Kinija per artimiausius ketvirčius turi galimybę tapti varomąja pasaulio ekonomikos jėga.

Į vieną iš didžiausių pagal apyvartą įmonių Šiauliuose — PET gamintojų bendrovę „Putokšnis“ atėjo naujas investuotojas ir akcininkas. Rizikos kapitalo fondas „LitCapital“ investavo 5 milijonus litų ir valdo 33 procentus bendrovės akcijų. Įmonės naujasis generalinis direktorius Olaf Martens sako, kad krizė nesibaigė, tačiau Lietuvoje tikrai galima gyventi.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde įspėjo, kad pasaulio ekonomika gali nugrimzti į „prarastą dešimtmetį“, informuoja BBC. Anot jos, besitęsianti euro zonos skolų krizė lėmė neaiškią pasaulio ekonomikos perspektyvą. „Akivaizdu, kad dangus apsiniaukęs“, - sakė ji ir pridūrė, kad, nors skolų krizę bandoma spręsti teisingomis priemonėmis, norint atkurti pasitikėjimą reikia pasiekti kur kas daugiau.

Baltarusijos vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomikos augimo tempas 2012 metais sulėtės iki 1-1,5 proc., tuo tarpu 2010 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 7,6 procento. Apie tai pranešė vyriausybės spaudos tarnyba, remdamasi ekonomikos prognozės projektu kitiems metams. Prognozuota, kad šiais metais Baltarusijos ekonomika išaugs 9-12 proc., tačiau vėliau dėl krizės vyriausybė sumažino prognozę iki 1-3 proc. pesimistinio scenarijaus atveju ir iki 6-7 proc.

Rusijos sprendimas padėti euro zonos valstybėms įveikti skolų krizę nėra susijęs su energetika, teigia Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, informuoja „RIA Novosti“. „Savaime suprantama, kad nesiesime pagalbos su energetika. Mes tikimės, kad jeigu tokios valstybės kaip Rusija ir Kinija aktyviai dalyvaus viso pasaulio bandymuose pagerinti situaciją, tai turės įtakos mūsų padėčiai Tarptautiniame valiutos fonde (TVF)“, – sakė V. Putinas.

Prancūzija paskelbė tolimesnius taupymo planus. Kitąmet ketinama sutaupyti 7 mlrd. eurų, dar po metų – beveik 12 mlrd. Antroji pagal dydį Europos ekonomika, vis dar išlaikiusi aukščiausią skolinimosi reitingą, planuoja iki 2016-ųjų sutaupyti 65 milijardus eurų ir biudžeto deficitą sumažinti iki nulio. 2017-aisiais, metais anksčiau nei planuota, pensinis amžius bus padidintas dvejais metais iki 62-ejų. Pridėtinės vertės mokestis nuo 5,5 kils iki 7 procentų.

Indijos vyriausybė nusprendė nubrėžti naują skurdo ribą, rašo BBC. Indijos ekonominio planavimo komisija pateikė vyriausybei rekomendacijas, kuriomis remiantis gyvenančiais žemiau skurdo ribos būtų laikomi tik tie gyventojai, kurių pajamos per dieną neviršija 32 rupijų (1,5 lito). Toks sprendimas įžiebė karštus debatus vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų. Du indų studentai nusprendė pabandyti, ar įmanoma išgyventi už tokius pinigus.

Tai, ką Latvija padarė norėdama įveikti krizę, toli gražu negali būti vadinama sėkmės istorija, priešingai - tai netinkamos ekonomikos politikos pavyzdys, dienraščiui „Dienas Bizness“ teigia Jungtinių Valstijų Ekonomikos ir politikos tyrimų centro direktorius Markas Vaisbrotas (Mark Weisbrot). Prieš atsigavimą Latvijos ekonomika susitraukė 25 proc., daugybė žmonių liko be darbo.

Rusijos ekonomikos ministerijos vertinimais šalies BVP 2011 metų III ketv. augo 5,1 proc. Jei šį skaičių patvirtins oficiali statistika, tai bus sparčiausia ekonomikos plėtra per pastaruosius trejetą metų, rašoma banko „Finasta“ analitikų apžvalgoje. „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozės yra kiek kuklesnės – tikimasi 4,9 proc. plėtros. Šalies ekonomikai augti praėjusį ketvirtį labiausiai padėjo stiprėjusi vidaus paklausa ir investicijos, kurias maitino paskolų sektoriaus plėtra.

Artėja maloniausias metų laikas – jau netrukus spaudos puslapius užplūs prognozės kitiems metams. Žinoma, daugiausiai jų sulauksime gruodį, bet tas metas jau prasideda, rašo Businessinsider.com. Neseniai Šveicarijos banko UBS ekonomistų konada pateikė savo prognozes ateinantiems 2012 ir 2013 metams. Siūlome su jomis susipažinti. Ekonomistai išskiria tris pagrindines sritis.

Kiekvienas sutiks, kad dabar pasaulinei ekonomikai – sunkūs laikai, rašo BCC korespondentas Pekine Damianas Grammaticas. Kinijos prezidentas  Hu Jintao apie šį laiką Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Kanuose, kalbėjo šitaip: „Šiuo kritiniu metu, G20 lyderiai turi skirti visą savo dėmesį pagrindinėms problemoms, paskatinti pasaulinės ekonomikos augimą ir finansinių rinkų stabilumą“. Ką jis, sakydamas šiuos žodžius, iš tikrųjų turėjo galvoje? Kinija prieš kurį laiką pranešė tikinti E...

Italai dabar gyvena skurdžiau nei prieš įsivesdami eurą, pareiškė Italijos premjeras Silvio Berlusconi, penktadienį dalyvaudamas Kanuose vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių susitikime. „Anksčiau šeimai išsiversti mėnesiui užtekdavo dviejų milijonų lyrų, tačiau dabar išgyventi su tūkstančiu eurų – sudėtinga. Aš nekaltinu dėl to euro, aš kaltinu valiutos keitimų kursą“, - euobserver.com sakė Italijos premjeras.

Finansinio stabilumo taryba išvardijo 29 sisteminius bankus, kurių žlugimas gali sukelti didelį pavojų Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ekonomikai.Taryba pažymi, jog į sąrašą įtrauktiems bankams bus duotas nurodymas imtis priemonių savo stabilumui didinti. Apie bankų sąrašo sudarymą penktadienį pranešė ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Prezidento ir Finansinio stabilumo tarybos duomenimis, į sąrašą įtraukti keturi dideli Prancūzijos bankai, turintys sisteminę svarbą.

Atsižvelgdama į ekonomines galimybes, Lietuva renkasi taupaus pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) modelį ir sieks, kad didelė dalis šiam uždaviniui skirtų lėšų virstų šalies privataus sektoriaus pajamomis, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įmonės „Ernst&Young Baltic“ atlikto tyrimo apie numatomą pirmininkavimo ES poveikį Lietuvos ekonomikai išvadų pristatyme.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento atlikta naujausia bankų ir įmonių apklausa parodė, kad artimiausią pusmetį tikimasi paskolų portfelio augimo, švelnesnių skolinimosi sąlygų, tačiau kai kurių ūkio sektorių galimybės vis dar vertinamos prieštaringai. Apklausos dalyvių teigimu, pastarąjį pusmetį bankai truputį palengvino trumpalaikių paskolų skolinimo sąlygas, o ilgalaikių paskolų sąlygas sušvelnino tik vienas bankas.

Kanuose dvi dienas vykęs Didžiojo dvidešimtuko  (G20) susitikimas nuveiktais dideliais darbais pasigirti negali. Papildyta 17.40 val. Pasaulio valstybių lyderiai sutarė, kad reikia didinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išteklius, tačiau, kaip tai padaryti, bendro sprendimo taip ir neprieita.

JAV žvalgyba savo pranešime teigia, kad Kinija ir Rusija aktyviausiai užsiima ekonominiu šnipinėjimu prieš JAV bendroves, skelbia BBC. JAV nacionalinės kontržvalgybos vadovas Robertas Brajantas (Robert Bryant) reporteriams sakė, kad internetinis šnipinėjimas yra „tyli grėsmė mūsų ekonomikai“. Rusijos ir Kinijos ambasados kaltinimus paneigė.

Baltarusijos nacionalinio banko atliktas tyrimas rodo, kad nuo šių metų antrojo ketvirčio ekonominė padėtis šalyje ėmė aiškiai blogėti. Išvados parengtos apklausus maždaug 2000 pramonės, transporto, statybos ir prekybos įmonių, praneša „udf.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,50 iki 1,25 proc., informuoja BBC. Kadangi mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi, tokiu būdui tikimasi  paskatinti ekonomikos atsigavimą. Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama. Papildyta 17.15 val.

Jungtinių Valstijų federalinis atsargų bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos ir nusprendė toliau tęsti obligacijų pirkimo programas, informuoja BBC. Tokio banko sprendimo tikėjosi tiek rinkos, tiek ekonomistai. JAV centrinis bankas taip pat ganėtinai optimistiškai įvertino šalies ekonomiką, o analitikai tai priėmė kaip ženklą, kad bankas nejaučia poreikio imtis papildomų ekonomikos skatinimo priemonių.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pasiūlė ne tik pratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, bet ir taikyti ją kultūriniams renginiams. Tuo parlamentarai prieštarauja Finansų ministerijos ir visos Vyriausybės siūlymams. Pasak komiteto pirmininko D. Budrio, Finansų ministerijos užsispyrimas nėra lengvai paaiškinamas, o mėginimai dvelkia populizmu.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo, kad jeigu Graikija neparems naujojo pagalbos priemonių paketo, šalies laukia daug liūdnesnės pasekmės nei taupymas, rašo „telegraph.co.uk“. „Noriu skubiai ir nuoširdžiai paprašyti nacionalinės ir politinės vienybės Graikijoje.

Praėjusią savaitę euro zona pagaliau susitarė ir jau turi krizės valdymo planą. Europos viršūnių susitikime pasiektas politinis susitarimas dėl euro zonos krizės valdymo priemonių ir Graikijos skolos nurašymo iki 50 proc. Kitas svarbus sprendimas yra Europos Finansinio Stabilizavimo Fondo finansinės galios padidinimas iki 1 trln. eurų.

Trečiojo šių metų ketvirčio BVP augimas buvo paskutinis, kai galėjome stebėti vis didėjančius ekonomikos augimo tempus. Po gilaus nuosmukio vykęs spartaus ekonomikos atsigavimo laikotarpis baigiasi ir nuo šiol ekonomika augs lėčiau. Eliminavus kainų ir sezoniškumo pokyčių įtaką, Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį buvo toks pat kaip 2006 m. pabaigoje, taigi Lietuvos ekonomika dar negrįžo į prieš krizinį lygį – tam dar reikės bent poros metų.

III šių metų ketvirtį BVP augimo tempai išliko išskirtinai aukšti – 6,6 proc. Tai buvo daugiau nei prognozavo Danske bankas (5,9 proc.) ir rodė Bloomberg surinktų prognozių vidurkis (6,0 proc.). Nors Danske bankas prognozuoja BVP augimo sulėtėjimą metų pabaigoje, augimo tempai išliks dideli ir paskutinį šių metų ketvirtį.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį šalies BVP buvo 6,6 proc. didesnis nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.  Šis puikus rodiklis pranoko visų šalies ekonomikos raidą prognozuojančių institucijų prognozes. Kita vertus, dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos, kitąmet šį rodiklį veikiausiai prisiminsime nostalgiškai dūsaudami ir laikysime jį vienu iš paskutinių Lietuvos makroekonominės vasaros pasireiškimų.