Lietuvos banko Ekonomikos departamento atlikta naujausia bankų ir įmonių apklausa parodė, kad artimiausią pusmetį tikimasi paskolų portfelio augimo, švelnesnių skolinimosi sąlygų, tačiau kai kurių ūkio sektorių galimybės vis dar vertinamos prieštaringai.
Apklausos dalyvių teigimu, pastarąjį pusmetį bankai truputį palengvino trumpalaikių paskolų skolinimo sąlygas, o ilgalaikių paskolų sąlygas sušvelnino tik vienas bankas. Bankai teigė sušvelninę reikalavimus, keliamus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykiui, tačiau sugriežtinę įkeičiamo turto kokybės vertinimą.
Pasak Finansinio stabilumo skyriaus vyresniosios ekonomistės Kristinos Grigaitės, konservatyvesnį vertinimą lemia netikrumas dėl valstybių skolų problemos ir kiti pastarųjų mėnesių rinkų dirgikliai. Tai neleido stipriau atsigauti bankų bei jų klientų lūkesčiams. „Todėl nenuostabu, kad finansų įstaigų prognozės pesimistiškesnės ne tik dėl nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo, bet ir dėl būsto kainų. Vis dėlto bankai tikisi, kad paskolų sąlygos artimiausią pusmetį nuosaikiai švelnės, o bendroji suteiktų paskolų portfelio vertė 2012 m. turėtų padidėti 1-5 proc.“, - sakė K. Grigaitė.
Apklausa atskleidė, kad beveik 60 proc. apklaustų vadovaujamas pareigas einančių bankų atstovų nesitiki nekilnojamojo turto kainų augimo, o rinkos atsigavimą nukelia į 2012-ųjų pabaigą. Dar pavasarį didžioji apklaustų bankų dalis teigė, kad sąstingis būsto rinkoje baigsis jau šiemet, o nekilnojamojo turto kainos turėtų ūgtelėti apie 10 proc.
Bankų atstovai nurodė, kad šiemet, suteikdami paskolą būstui įsigyti, vidutinės rizikos klientui taikė maksimalų 70-75 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykį, atitinkantį geros praktikos rizikos vertinimą. Kitąmet pradinio įnašo reikalavimus bankai ketina šiek tiek sušvelninti, taikydami 75-80 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykį. Toks santykis būtų griežtesnis nei Lietuvos banko patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose įtvirtinta 85 proc. riba.
Bankų ir įmonių nuomonė dėl 2011 m. pirmąjį pusmetį taikytų skolinimo standartų nesutapo: bankai tvirtino jau antrą pusmetį iš eilės švelninę skolinimo sąlygas, o, pasak didesnės įmonių dalies, kredito įstaigų taikomos skolinimo sąlygos sugriežtėjo. Tiesa, tiek bankai, tiek įmonės tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi poreikis ir paskolų portfelis didės. Dauguma atsakymus pateikusių bankų nurodė, kad praėjusį pusmetį jie atsargiausiai kreditavo nekilnojamojo turto, statybos bei viešbučių ir restoranų ekonomines veiklas. Kaip pagrindinę tokio atsargumo priežastį daugelis bankų nurodė neapibrėžtas šių ekonominių veiklų ir įmonių projektų perspektyvas. Geriausiai iš visų veiklos rūšių, kaip ir praėjusių apklausų metu, buvo vertinamas žemės ūkis ir miškininkystė.
„Nors pačios įmonės teigia, kad sąlygos skolinantis pastarąjį pusmetį šiek tiek griežtėjo, joms bankų kreditavimo politika neatrodo esminė kliūtis verslui, nes trys ketvirtadaliai apklausoje dalyvavusių verslininkų ir toliau veiklą ketina finansuoti vidaus finansiniais ištekliais. Tiesa, per artimiausią pusmetį verslo plėtrą planuojančios įmonės maždaug penktadalį tam reikalingų lėšų planuoja pritraukti iš bankų“, - sako Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.
Tarp labiausiai veiklą artimiausiais mėnesiais varžysiančių veiksnių verslas įvardija mokesčių naštą ir išaugusias gamybos sąnaudas.
