ekonomika

Per pirmąją šių metų pusę Lietuvos prekių eksportas susitraukė 2,4 proc., palyginus su atitinkam praėjusių metų laikotarpiu. Dėl lėto ekonominio augimo Europoje, eksportas į ES šalis per pusmetį krito 4 proc. Brexit sukelta baimė sumažino ir prekybos su Jungtine Karalyste apimtis. Neramina tai, jog vėl kritusi naftos kaina ir toliau stabdys vartotojų kainų augimą, o Brexit padidins eksporto konkurenciją Europoje, todėl Lietuvos eksportuotojams teks dar stropiau plėstis į naujas rinkas.

Nors lazerių ir biotechnologijų gamyba Lietuvoje pastaraisiais metais auga itin sparčiai, pagal aukštųjų technologijų gamybą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Vis dar atsiliekame ir pagal informacinių technologijų (IT) svorį ekonomikoje. Pagrindinė šių sektorių ilgalaikės plėtros sąlyga – esminė švietimo sistemos reforma, orientuota ne tik į studijų kokybės gerinimą, bet ir į didesnį tarpdiscipliniškumą.

Lietuvai jau daugiau nei dešimtmetį esant Europos Sąjungos (ES) nare, šioje struktūroje vykstantys procesai buvo pradėję vis mažiau dominti lietuvius. Tačiau pastaruoju metu ES ir joje vykstantys įvykiai vis dažniau patenka į naujienų srautus.

Užsienio investicijų pritraukimas į šalį – svarbus kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Ir nors, Lietuvai užmigti būtų per anksti, kol kas naujausia statistika rodo, kad esame teisingame kelyje. Užsienio investicijų daugėja, o jos sukuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.

Atidžiai stebimas kas mėnesį atliekamas ekonominis tyrimas rodo, kad Didžiajai Britanijai priėmus sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) šalies ekonomikai trečiąjį ketvirtį gresia nemažas nuosmukis, tuo tarpu euro zonos ekonomika, regis, išvengė neigiamo vadinamojo „Brexit“ poveikio – bent jau kol kas.

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.

Vis dažnėjančios teroro atakos tapo rimtu iššūkiu ir didžiule grėsmei pasaulinei ekonomikai, pabrėžta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų vadovų susitikime. Besitęsiantys teroristiniai išpuoliai ne tik pakenkia nukentėjusių šalių vidaus ekonomikai, tačiau it banga nuvilnija ir per kitų šalių ekonomikas. Ekonomistai mano, kad itin reikšmingi išpuoliai Vokietijoje, mat ši šalis – svarbi Lietuvos eksporto partnerė.

JAV respublikonų kandidatas į Baltuosius rūmus Donaldas Trumpas užsiminė, kad jo šalis gali pasitraukti iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), jeigu jis būtų išrinktas prezidentu. Niujorko milijardierius šią mintį išsakė duodamas platų interviu televizijai NBC, kuris buvo pirmasis po to, kai D.Trumpas buvo oficialiai patvirtintas Respublikonų partijos kandidatu.

Vis dažnėjančios teroro atakos tampa augančia grėsme globalinei ekonomikai, sekmadienį sakė finansų vadovai iš pagrindinių pasaulio ekonomikų. Anksčiau šį mėnesį 84 žmonės žuvo Nicoje, kai tunisiečio, kurį tikriausiai įkvėpė „Islamo valstybė“ (IS), vairuotas 19 tonų sunkvežimis traiškė aukas Prancūzijos nacionalinės dienos fejerverkui susirinkusioje minioje. Pernai per atakas Paryžiuje žuvo 130 žmonių.

Ekonomikos profesija tampa vis vertingesnė ir ne paslaptis, kad dažnam jaunam žmogui ji asocijuojasi su sočia ateitimi ir didelėmis ateities perspektyvomis. Šios profesijos populiarumui įgaunant pagreitį, ekonomikos studijos taip pat plečiasi ir ima ruošti universalius specialistus, tad karjeros galimybės dar labiau išauga. „Kauno technologijų universiteto ekonomikos studijų programa yra išties labai plati.

Lietuvis, sėkmingas investuotojas ir buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius neslėpė sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Sėkmingų reformų pavyzdį Ukrainoje įgyvendinęs investuotojas pabrėžė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tris didžiausias Lietuvos problemas.

Lietuvoje ryškėja dvi ekonomikos – Vilnius ir visi kiti regionai, sako ekonomistas Raimondas Kuodis, kuris teigia, jog nėra prasminga investuoti į tuštėjančius regionus, nors politikai stengiasi elgtis priešingai. „Dvi ekonomikos yra: Vilnius ir visa kita ir, tikėtina, kad taip tęsis ir toliau. Vilniaus regionas sudaro 40 proc. BVP. Pajamų lygis šiame regione du-tris kartus viršija pajamų vienam gyventojui lygį visoje Lietuvoje.

Europos Vadovų Tarybai nusprendus dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Minsko susitarimo nesilaikymo ir agresijos prieš Ukrainą, Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai tenka toliau dorotis su sukeltais sunkumais. Nors neneigiama, kad sunkumų patyrė abi pusės, neabejojama, kad Rusijai jos – skaudesnės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.

Šveicarijos prezidentas penktadienį perspėjo, kad britų spendimas išstoti iš Europos Sąjungos turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai dėl augančio franko kurso. „Britų sprendimas prisidės prie augančių abejonių dėl Europos ekonominių perspektyvų. Tai turės neigiamos įtakos Šveicarijos ekonomikai“, – Šveicarijos prezidentas Johannas Schneideris-Ammannas, taip pat einantis šalies ūkio ministro pareigas.

Didžiosios Britanijos ekonomika penktadienį įžengė į nežinomybės zoną po to, kai šalis, remiantis negalutiniais rezultatais, nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. Finansų rinkos penktadienį jau davė suprasti, kas laukia penktos pagal dydį pasaulyje ekonomikos: svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki žemiausio lygio nuo 1985 metų.

Diskusijose apie atlyginimus Lietuvoje nuolat girdime, koks svarbus minimalaus atlyginimo dydis, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai ir dar daugybė kitų aspektų. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias ingredientas yra beveik visada užmirštamas. Tolimesnis Lietuvos ekonominis progresas ir tvarus gyventojų pajamų augimas įmanomas tik pasitelkus inovacijas ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Atliktas laimingiausių, turtingiausių ir labiausiai klestinčių šalių tyrimas atskleidė Lietuvos silpnąsias vietas. Nors bendroje lentelėje tikrai neesame gale, nuo Baltijos šalių bei kaimynų lenkų atsiliekame. Klestėjimo indekse indeksą (angl. Prosperity Index) apžvelgiamos 142 šalys, Lietuvai 2015 metais skirta 41 vieta. Šiame indekse per metus mes pakilome vienu laipteliu aukščiau. Geriausią vietą – 40 – užėmėme 2009 metais.

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas spartėjo, vis daugiau namų ūkių gali džiaugtis augančiais atlyginimais ir didėjančiu darbo vietų skaičiumi. Visgi atlyginimų augimą skatina ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas ir neigiamos demografinės tendencijos. Artėjant prie „butelio kaklelio“ darbo rinkoje, tolesnis tvarus ekonomikos ir gyvenimo lygio augimas bus sunkiau pasiekiamas, o rezultatams daug įtakos turės ekonominės politikos sprendimai.

Skaičiai kosminiai. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro ketvirtadalį Bendrojo vidaus produkto, o tai yra 9 mlrd. eurų. Už tiek būtų galima visus šalies moksleivius visiems 12-ai metų aprūpinti mokyklinėmis prekėmis. Tačiau to nebus, nes beveik pusė lietuvių perka kontrabandines cigaretes, degalus, maistą, daugybė žmonių algas gauna vokeliuose ir darbdavių dėl to neskundžia. Nors visi supranta, kad dėl to biudžetas netenka daug pinigų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente.

Žymusis Vijūnėlės dvaras ir įtarimai dėl nelegalių statybų sudrebino socialdemokratų partiją, „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui europarlamentarui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Vienas po kito pasirodantys politiniai skandalai turi įtakos ne tik partijų reitingams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai.

Žmonės visame pasaulyje vartoja mažiau alkoholio – pirmą kartą per 15 metų. Tačiau yra ir viena išimtis – Šiaurės Amerika. Alkoholio vartojimas pasaulyje 2015 metais smuktelėjo vos 0,7 proc. – nuo 249,7 mlrd. litrų metais anksčiau iki maždaug 248 mlrd.

Lėtas darbo našumo augimas turtingose šalyse stabdo ekonomikos augimą bei mažina galimybes didinti atlyginimus, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Norvegijoje. Pasak Haraldo Magnuso Andreasseno, nedarbas daugelyje turtingųjų pasaulio šalių yra žemesnis nei normalus (apie 4-6 proc.) nedarbo lygis, ir ši tendencija turėtų išlikti ateityje. Pasak ekonomisto, nors bedarbiams tai gera žinia, tačiau neigiamai atsiliepia ekonomikai, mat ne tik trūksta darbuotojų, bet ir jų našumas auga lėtai.

Rugpjūtį Rio de Žaneire vyksiančios olimpinės žaidynės Brazilijos ekonomikai duos tik ribotos ekonominės naudos, pirmadienį pareiškė tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“. „Artėjančios vasaros olimpinės žaidynės Rio de Žaneire miestui suteiks ilgalaikės infrastruktūros, o taip pat laikinai padidins mokestines pajamas, tačiau pasibaigus renginiams, šalis vėl atsidurs gilėjančioje recesijoje“, – teigiama agentūros ataskaitoje.

Lietuvoje gegužės 18-ąją minima Laisvės nuo mokesčių diena - simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojai nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo ir savo šeimos gerovei. Šiemet ji yra keturiomis dienomis vėliau nei pernai. „Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena – tai pagarbos mokesčių mokėtojui diena, kai reikėtų pasakyti ačiū tiems, kurie išlaiko valstybę. Ji skirta pagerbti mokesčių mokėtojus, atkreipti dėmesį, kiek žmonės iš tikro sumoka mokesčių ir kam tie pinigai panaudojami.

Rusijos ekonomikos nuosmukis šiais ir kitais metais turėtų lėtėti, ir tai turės teigiamos įtakos Baltijos šalių, kur Rusija yra viena pagrindinių prekybos partnerių, ekonomikos plėtrai, sako Tarptautinio valiutos fondo ekonomistė. „Praėję metai buvo labai sudėtingi, nes Rusijos ekonomika susitraukė 3,7 proc., naftos kainos smuko, ir tai pakirto užsienio prekybą. Be abejo, susilpnėjusi paklausa Rusijoje paveikė šalis, kurios eksportuoja į šią šalį.

Nepaisant didelio likvidumo ir žemų palūkanų normų, investicijų atsigavimas po pastarosios krizės Europos Sąjungoje išlieka per lėtas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, potencialiam ekonomikos augimui ir darbo rinkai. Europos Komisija suteikdama paskolas ir garantijas siekia mažinti investicijų deficitą. Šiuo finansavimu galės pasinaudoti ir inovatyvios įmonės Lietuvoje.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.

  Šią savaitę finansų rinkų dalyviai atidžiai seks įvykius JAV, kur laukiama naujausių duomenų iš darbo rinkos. Taip pat jie nagrinės euro zonoje ir Kinijoje skelbiamus reikšmingus rodiklius. Naujienos iš JAV darbo rinkos Šią savaitę JAV bus skelbiami net keli svarbūs darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad balandį šioje šalyje buvo sukurta 210 tūkst. naujų darbo vietų. Galima palyginti: kovo mėn. šis skaičius siekė 195 tūkst.

Lietuvos ekonomikai augant šešerius metus iš eilės, regioninis atotrūkis šalyje nemažėja, rodo kasmetinė „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė. Sekant globaliomis tendencijomis, didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Tačiau būtina pabrėžti, jog nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties ir netolygaus ekonomikos augimo. „Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

Nėra galutinai aišku, kada JAV ir Europos Sąjunga baigs derybas dėl transatlantinė prekybos ir investicijų sutarties (TTIP), tačiau neatmetama, kad tai įvyks dar šiemet, sako už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom). „Nėra galutinio termino, nes susitarimas turi būti baigtas tuomet, kai abi pusės mano, kad jis yra pakankamai geras.

Tuo metu, kai britai ruošiasi balsuoti referendume dėl to, ar palikti Europos Sąjungą (ES), ar joje pasilikti, jie mažai galvoja apie sudėtingas ekonomines pasekmes. Vietoje to, suverenumo ir kultūriniai klausimai jiems, atrodo, yra patys svarbiausi. Tačiau kad ir ką jie vertintų labiausiai, jų sprendimas turės didžiulių ekonominių pasekmių – kainoms, darbams, prekybiniams santykiams tiek Europoje, tiek ir pačioje Jungtinėje Karalystėje.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

Savaitgalį įvykusiame Darbo partijos suvažiavime pasirodė ir partijos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Save pristatęs liberaliu demokratu rėžė kalbą apie Lietuvos ekonomiką, tačiau ekonomistai netruko pastebėti įsivėlusių ekonominių spragų. „Šiandien kai kurie ekonomistai, komentatoriai, politologai pradeda atsibusti iš gilaus sapno ir kalbėti tai, apie ką aš kalbėjau 15 metų iš eilės.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Šią savaitę investuotojai atidžiai nagrinės JAV skelbiamus naujausius makroekonominius rodiklius – mažmeninės prekybos statistiką ir vartotojų kainų indeksą. Tačiau jų akiratyje taip pat išliks naujienos ir iš euro zonos, kurios turėtų atkartoti Vokietijoje užfiksuotas tendencijas, ir iš Didžiosios Britanijos, kur vyks centrinio banko susirinkimas. JAV tikimasi mažmeninės prekybos augimo Trečiadienį JAV skelbs kovo mėn. mažmeninės prekybos statistiką.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas prognozuoja, jog infliacija Lietuvoje turėtų augti ir toliau. Nerijaus Mačiulio manymu, kainas augins brangstančios paslaugos, o tai lemia didėjantys atlyginimai. „Nėra netikėta, kad 1 proc. padidėjo kainos kovą, lyginant su vasario mėnesiu, nes to buvo galima tikėtis, žiūrint į naftos ir paslaugų kainas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis nusiteikęs šeštadienį Kaune vyksiančioje socialdemokratų jaunimo organizuojamoje konferencijoje duoti pylos socialdemokratams už nepadarytus darbus, jis patvirtino „Žinių radijui“, komentuodamas europinę statistiką, kad vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje pernai buvo vienas žemiausių Europos Sąjungoje. „Bet čia ne tik socdemai – per 15 metų valdžia apleido daugybę dalykų, nes nėra strateginės disciplinos.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Lietuvos verslo lūkesčiai, nepaisant pasaulio ūkio lėtėjimo, įgauna pagreitį. Daugiau optimizmo skleidžia vidaus vartojamu mintančios veiklos. Paslaugų sektorius (išskyrus statybą ir prekybą) Lietuvoje sugeneruoja apie pusę visos pridėtinės vertės, todėl šių veiklų optimizmas palaikys šalies ūkio plėtrą šiemet. Ekonominių vertinimų rodiklis atspindi dabartines verslo tendencijas paslaugų, vartotojų, statybos, mažmeninės prekybos ir pramonės sektoriuose.

Europoje vis pasikartojant teroristiniams išpuoliams didžiuose miestuose dėl saugumo susirūpina kiekvienas. Vengiama masinių susibūrimo vietų, apdairiau elgiamasi metro stotyse. Tačiau saugumas, nėra tas rodiklis, kuris paskatintų emigravusius tautiečius grįžti į Lietuvą. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad tuo savo reemigracijos politikos neturėtume grįsti. „Deja, šiais laikais jau niekas negali jaustis visiškai saugus, nes sienos yra atviros.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių žvilgsniai labiausiai krypsta į JAV, kur bus paskelbti naujausi padėtį darbo rinkoje atspindintys rodikliai. Svarbių naujienų investuotojai taip pat sulauks iš Vokietijos ir Kinijos. Darbo vietų skaičius JAV auga greičiau Ketvirtadienį JAV bus paskelbtas kovo mėn. Čikagos pirkimų vadybininkų asociacijos verslo aktyvumo indeksas. Prognozuojama, kad jis augo iki 50,8. Galima palyginti: vasario mėn. indeksas siekė 47,6. Penktadienį laukiama kovo mėn.

Ne vienerius metus puoselėtas Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, statusas pastaruoju metu pradėjo silpti. Ar Lietuvai pavyks ir toliau vadintis tranzitine valstybe, priklausys ne tik nuo tarptautinių aplinkybių, bet ir nuo to, kaip sėkmingai Lietuvos verslas sugebės prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių.

Naujausioje Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ iš 157 vertintų pasaulio šalių Lietuva šiemet yra 60 vietoje. Pasirodo, kad lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, tačiau vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio turtingesnių Europos šalių gyventojų.  Kas lemia lietuvių laimę ir nelaimę, ir ar įmanoma tą laimę nesunkiai padidinti? JT analizavo ne tik laimės lygį, bet ir laimę ar jos nebuvimą paaiškinančias priežastis bei jų svarbą.

JAV prezidentas Barackas Obama antradienį paragino kubiečius su viltimi žiūrėti į ateitį, pavadindamas savo istorinį vizitą į šią komunistinę salą proga „užkasti paskutinius Šaltojo karo likučius Amerikose“. Tokiu pareiškimu B.Obama pradėjo paskutinę savo vizito Kuboje dieną, kurios darbotvarkėje numatytas susitikimas su Kubos disidentais ir dalyvavimas kubiečių mylimos nacionalinės beisbolo komandos varžybose – įvykiai, kurie tapo galimi tik JAV ir Kubos santykių normalizavimo, kuris prasidėjo ...

Neretai įsivaizduojama, jog vaikai su piniginiais reikalais susiduria tik tada, kai jie baigia mokyklą, pradeda ruoštis studijuoti ar gyventi savarankiškai. Finansinė atsakomybė ir pinigai lydi mus visą gyvenimą, tad ir mokytis kontroliuoti pinigus, vertinti, kurie finansiniai sprendimai yra naudingi, o kurie kelia rizikų, reikia nuolat. Įvairūs tyrimai rodo, jog nuoseklus vaikų finansinių žinių ugdymas prisideda prie jų ilgalaikės sėkmės.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ketvirtadienį sakydamas kalbą pirmajame Seimo pavasario sesijos plenariniame posėdyje, vykstančiame Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, pasveikino parlamentarus su švente ir pristatė Vyriausybės siūlymus Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programai. „Lietuva su kiekvienais nepriklausomybės metais tampa vyresnė už mūsų prieškario valstybę. Džiaugdamiesi galimybe gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje, nepamirškime klausyti pasaulio pulso.