ekonomika

Rusijos recesija ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris bus lėčiausias per pastaruosius penkerius metus, – kaip jis paveiks valdžios finansus? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuoja finansų ministerija.

Lietuvos žemės ūkis yra patikimas šalies ekonomikos ramstis. Tuo neabejoja ir ūkininkas iš Ignalinos r. Rubelninkų km. Zigmantas Kajėnas. „Mūsų žmonės darbštūs. Nemažai esu matęs, nieko įmantriau nerasime ir kitose šalyse. Bus sunkiau ar lengviau, bet žemės ūkis tikrai gyvuos“, – įsitikinęs ūkininkas.

Ilgesnį laiką išliksiančios žemos naftos kainos kelia grėsmių naujų telkinių tyrimų ir jų įsisavinimo darbams, taip pat kuro gavybai jūriniame šelfe. Tokią informaciją savo ataskaitoje pateikia Pasaulio bankas (PB), praneša naujienų agentūra AP. Banko analitikai mano, kad laikotarpis, kuomet naftos barelio kaina buvo aukštesnė nei 100 JAV dolerių, baigėsi. 2015-ieji taps žemų naftos kainų metais, o ir 2016 m. kainos išaugs visai nedaug, nurodoma paviešintame dokumente.

 Ukrainos centrinio banko vadovė Valerija Hontareva antradienį pareiškė, kad ginkluoto konflikto krečiamai šaliai 2014-ieji buvo skausmingiausi metai nuo Antrojo pasaulinio karo - ekonomika susitraukė 7,5 proc., taip pat smarkiai išaugo infliacija. Bet V.Hontareva pridūrė, kad provakarietiškų pažiūrų lyderiai, atėję į valdžią po to, kai vasarį buvo nuverstas nepopuliarus Kremliaus palaikomas prezidentas, optimistiškai vertina tikimybę, kad šalies ūkis pradės atsigauti 2015 metais.

Pagrindiniai iššūkiai Lietuvos ekonomikai kitąmet bus silpnėjanti perkamoji galia Rusijoje, konkurencija euro zonoje ir menkos investicijos į gamybos plėtrą. Taip mano finansų ministras. „Sunkiai prognozuojamų tarptautinių pasekmių matome ir dabar, Rusijos priešinės sankcijos, kurios buvo paskelbtos atsakant į JAV ir ES sankcijas, įsigaliojo metų viduryje. Jos paskelbtos metams, bet šiandien niekas negalėtų pasakyti, kiek jos galios.

Apie pasaulinę jaunimo nedarbo problemą garsiai kalbama jau ne vienerius metus. Ji kamuoja ne tik lėtai po ekonominės krizės atsigaunančias Europos Sąjungos šalis, bet ir kitus regionus, įskaitant šiaip jau gan sparčiai augančią Afriką. Tarptautinė darbo organizacija (Internation Labour Organization - ILO) dar 2012 m. paskelbė deklaraciją, kviečiančią vyriausybes aktyviai kovoti su jaunimo nedarbo problema ir pasiūlė savo rekomendacijas, kaip tą reikėtų daryti.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja žmonėms išskirtinai daug laisvadienių, bet svarstyti, ar tokiu laikotarpiu valstybė turėtų paskelbti kalėdines atostogas, reikėtų labai atsargiai, sako Vilniaus universiteto socialinių mokslų dr. Romas Lazutka. „Oficialiai paskelbus būtų aiškiau, nebūtų tokių nesusipratimų, kurie įvyksta, kai žmones tikisi, kad kažkas dirbs, o paskui pamato, kad nedirba. Gali būti, kad jų planai suyra.

Paskutiniais duomenimis, Rusijos rublis pradėjo šiek tiek kilti. Doleris dabar kainuoja beveik 68 rublius, euras – 85. Antradienį Rusijos nacionalinė valiuta buvo pasiekusi naujausių laikų žemumas, kai euras kainavo šiek tiek per šimtą rublių. Pasak analitikų, daugiausia įtakos valiutos nuosmukiui turi smunkančios naftos kainos ir šalį toliau silpninančios Vakarų sankcijos.

Rusijos rublis ketvirtadienio rytą sustiprėjo, kai prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo imtis kai kurių ekonomikos reformų, tačiau investuotojams žadamos reformos įspūdžio nepadarė, ir rublis toliau smuko. 10 val. 25 min. Grinvičo (12 val. 25 min. Lietuvos) laiku rublis susilpnėjo 0,3 proc. dolerio atžvilgiu (53,37 rub. už JAV dolerį) ir 0,1proc. – euro atžvilgiu (65,71 rub. už eurą). Dar 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku rublio kursas buvo šoktelėjęs 1,1 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Maskva nėra ir nebus izoliuota tarptautinėje arenoje dėl Ukrainos krizės, ir atmetė riziką dėl Vakarų sankcijų, naftos kainos ir rublio kurso kritimo „katastrofiškų pasekmių“ Rusijos ekonomikai.   JAV ir Europos Sąjunga (ES) įvedė Rusijai sankcijas dėl jos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos Rytų Ukrainos separatistams.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo penkių lapų Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko pasirašytą išvadą, kad 2015 m. biudžete numatytas išlaidų augimas pernelyg didelis, todėl „projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“. Reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis.

 Pakantumas seksualinėms mažumoms (LGBT) ir jų įtraukimas į visuomeninį gyvenimą tiesiogiai susijęs su valstybių ekonomikos augimu, rodo JAV atliktas augančių pasaulio ekonomikų tyrimas, kuriame analizuota ir situacija Baltijos šalyse. Studiją atliko Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) Teisės mokyklos Williams institutas ir JAV Tarptautinio vystymosi agentūra (USAID). Be Lietuvos, Latvijos ir Estijos jo metu analizuota padėtis dar 36 šalyse.

 Skalūnų dujos ir valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi vieną bendrą bruožą – milžiniško potencialo naudą ribojantį valdančiųjų neryžtingumą. Keli milijardai litų, plėtrai imlesnis verslas, efektyvesnis valstybės aparatas ir didesnės investicijos. Ne, tai nėra rinkimų alchemijos šūkis. Tai kapitalo rinkų Eldoradas. Dar vienas neišnaudotas Lietuvos resursas. Deja, Lietuvos kapitalo rinkai trūksta net pavadinime užkoduoto ištekliaus – kapitalo.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė prieškrizinį lygį, tikėtis, kad ateityje šalies ekonomika augs praeito dešimtmečio ar bent panašiais tempais, neverta, sutaria ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aušra Maldeikienė. Ekonomikos augimo sulėtėjimas pastebimas visame pasaulyje. Dauguma BVP augimą prognozuojančių institucijų nuolat priverstos savo spėjimus koreguoti į neigiamą pusę.

 „Swedbank“ nekeičia šių metų prognozės ir mano, kad BVP augimas sieks 3,0 procento, tačiau 0,2 procentinio punkto iki 3,3 proc. sumažina 2015 metų prognozę. Kaip ir anksčiau, „Swedbank“ ekonomistai mano, jog augimą slopinančių išorinių ir vidinių trikdžių ekonomika nebejaus 2016 metais, kuomet BVP augimas paspartės iki 3,8 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės net 7,0 procento.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Lietuvos įmonės beveik neturi galimybių rinkoje pritraukti akcinio kapitalo. Be to, jos turi tik vieną skolinto kapitalo šaltinį – bankus. Pensijų fondai beveik visas lėšas investuoja ne Lietuvoje, bet užsienyje. O užsienio investicijų fondai Lietuvą aplenkia kaip dykumą. Lietuvai nuolat trūksta lėšų strateginiams projektams įgyvendinti. Kas bendra tarp šių penkių problemų? Jas visas galima išspręsti vienu Vyriausybės sprendimu.

 Kainų komisijai ketvirtadienį nustačius visas elektros kainos dedamąsias ir visuomeninės kainos viršutines ribas, kitąmet ji turėtų sumažėti 1-1,5 cento, arba 3 procentais. „Bendra tendencija yra tokia, kad elektra pinga, bet negalima sakyti, kad kiekvienai vartotojų grupei būtent tiek ir sumažės. (...) Tarifai atskiroms vartotojų grupėms dar bus diferencijuojami, todėl vieniems kaina gali mažėti 1 centu, kitiems - 1,5 cento“, - BNS sakė komisijos atstovė L.Kimutytė.

Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi. Vidaus paklausa, atsigaunanti statyba bei kylantis transporto sektorius tampa vienais svarbiausių ūkio augimą skatinančių veiksnių. Nepaisant to, „Danske Bank“ išlaiko nepakeistas šalies ūkio augimo prognozes 2015 bei 2016 metams. Viršijo lūkesčius Statistikos departamento pirminiu vertinimu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 2,6 proc.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda  Koks dar laisvasis kritimas, suglumtų tūlas pilietis, išvydęs šiandien Statistikos departamento paskelbtą trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo rodiklį – 2,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu. Tai vis dar yra vienas iš sparčiausių plėtros tempų visoje Europos Sąjungoje.

 Regionuose 200 g „plečkelę“ samagono gali įsigyti vos už 3-4 litus, kai tuo tarpu toks kiekis „Starkos“ parduotuvėje kainuoja apie 12 litų. Smulkieji verslininkai muša pavojaus varpais – jie tiesiog nebeatlaiko nuožmios konkurencijos su šešėliu. Lietuvos ekonomika kyla, šešėlis šalyje taip pat pamažu traukiasi. Vis dėlto teigiamos tendencijos kur kas labiau pastebimos didmiesčiuose, o regionuose ir kaimiškose vietovėse dauguma žmonių dar ir šiandien tebegyvena krizės nuotaikomis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Euro įvedimas buvo neabejotinai naudingas Latvijai ir jos ekonomikai, portalui LRT.lt sako buvęs Latvijos premjeras, būsimos Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Politikas mano, kad lygiai tokį patį poveikį euras turės ir Lietuvai.

Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kinija nebėra vien pasaulio fabrikas, gaminantis ir eksportuojantis vartojimo prekes, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas. „Šalis turi labai daug ekonominių žinių, jaučiamas labai didelis technologinis proveržis, susijęs tiek su užsienio kompanijų veikla ir investicijomis Kinijoje, tiek su pačios šalies intelektualiniu protrūkiu.

Žinių radijas Didžiausia Lietuvos ekonomikos problema yra ne tik šešėlis, bet ir legalios mokestinės skylės, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Yra gausybė išimčių, ypač mokant „Sodrai“, jos tęsiamos, nesirūpinant, kad tie žmonės, kurie nemokėjo „Sodrai“, kada nors ateis su ištiesta ranka, sakydami, kad mano pensija – 300 litų. Šitais dalykais niekas nesirūpina, nes paskatų tam rūpintis nėra. Politikai nebebus valdžioj.

Pokriziniu laikotarpiu įspūdingai augęs eksportas šiemet pateko į iššūkių sūkurį. Tai liudija ir šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys – 2014 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, eksportas smuktelėjo 2,4 proc. Vien rugpjūčio mėnesį eksportas sumažėjo 2,9 proc., o maisto produktų – 16,2 proc. Eksportas į Rusiją rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. mėnesiu, išaugo 7,1 proc.

Jungtinių Valstijų (JAV) Federalinės rezervų sistemos vicepirmininkas Stanley Fischeris (Stenlis Fišeris) itin teigiamai įvertino Lietuvos pastangas suvaldant šalies ekonomiką finansų krizės akivaizdoje bei pasirengimą euro įvedimui, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vieną dieną į „Valstiečių laikraščio“ duris pasibeldė mūsų ištikimas skaitytojas Antanas ir pasidalijo abejonėmis ir viltimi: kažin kada Lietuvoje atsiras toks prezidentas ar premjeras, kuris galės sutvarkyti valstybės ekonomiką, sustatys į tinkamas vietas produktų kainas, suvaldys kontrabandą, sumažins juodąją rinką ir nelegalius darbus, sumažins nedarbą, padidins atlyginimus ir pensijas ir pats bus nekorumpuotas, atsparus turtuolių vilionėms? Daug reikalavimų, visi norai geri, tačiau neabejoju...

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pradeda vizitą Vašingtone, kur spalio 10–12 dienomis dalyvaus metiniuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai sieks susitarti dėl koordinuotų veiksmų, kurie paspartintų ekonomikos augimą ir užtikrintų tvarią ilgalaikę plėtrą. Susitikimų metu numatoma paskelbti atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes.

Ar turėsime daugiau realios savivaldos, po tiesioginių merų rinkimų – tokį klausimą kėlė laida „Dienos klausimas“. Nors iš naujųjų merų visada tikimasi naujų vėjų ir problemų išsprendimo, ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis teigė, jog sustabdyti kai kuriuos procesus sunku. „Mažėjant žmonių skaičiui savivaldybėje, dingsta masto ekonomija įvairiose srityse, pavyzdžiui vandens tiekime, tada tas vanduo linkęs brangti, nes paklausa mažėja.

Pajamų nelygybės mažinimas – vienas iš dabartinių Vyriausybės prioritetų. Ar turi valstybė perskirstyti pajamas atimdama jas iš pertekusių (ir kiek jų atimti) ir atiduodama stokojantiems – ko gero, pati ryškiausia ekonominių pažiūrų takoskyra tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Bet ir žmonės, nelaikantys savęs nei kairiaisiais, nei dešiniaisiais, turi skirtingus požiūrius. Mokslininkai yra nustatę, kad nuostata, ar reikia perskirstyti pajamas, priklauso nuo įvairių veiksnių.

Prof. Povilas Gylys „Ekonomika turi būti ekonomiška“ – tai tarybinis šūkis, kuris anais laikais buvo visuotinio pasityčiojimo objektas. Ir dabar tebėra. Tyčiotis yra pagrindo. Bet ne todėl, kad tas posakis yra visiškai neteisingas, o todėl, kad tai, moksliškai tariant, yra tautologija, o folkloriškai šnekant, tai „tas pats per tą patį“. Sakyti, kad ekonomika turi būti ekonomiška tai tas pats, kas sakyti, kad gražuolė turi būti graži ar kad sviestas turi būti iš sviesto.

Europos ekonomikai trypčiojant vietoje, ECB (Europos centrinis bankas) jau ėmėsi rimtesnių priemonių jai gaivinti. Domėjomės, kokią įtaką jos turės ir Lietuvos ekonomikai. Siekdamas išjudinti infliaciją, ECB praėjusią savaitę paskelbė nusprendęs 0,15 proc. sumažinti bazinę palūkanų normą iki 0,05 proc. Taip pat paskelbta, kad nuo spalio bus pradėta supirkinėti nefinansinio sektoriaus aktyvus, taip siekiant suteikti verslui lengvesnį priėjimą prie pinigų.

Edgaras Savickas, LRT.lt Nors Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos politikai dar nesiryžo Rusijos atjungti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dėl prieš atskirus privačius ir juridinius asmenis įvestų sankcijų mokėjimo pavedimai jau sulėtėjo. SWIFT (angl. Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication) yra tinklas, visame pasaulyje veikiančioms finansinėms institucijoms leidžiantis dalintis informacija apie piniginius sandorius.

 Ramunė Dambrauskaitė Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos katedros lektorė, daktarė Janina Šeputienė Šiaulių miesto ekonominius ir demografinius statistinius duomenis lygino su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestais. Nors statistiniai skaičiai ir neturėtų gąsdinti, kadangi vidurkyje kartais slypi kone kraštutiniai skaičiai, vis dėl to girdint tokius rodiklius darosi ne itin malonu.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tikisi, kad trapių paliaubų šalies Rytuose bus laikomasi, visas pastangas bus galima skirti paliegusiai ekonomikai atkurti. Išstūmus maištininkų kovotojus iš pramonės centro – Donbaso, reikės ilgų metų, kad įmonės atsistotų ant kojų, sako ekspertai. Ukrainai stengiantis laimėti prieš Rusiją ir jos palaikomus maištininkus – kovą dėl ekonomikos atgaivinimo ji pralaimi.

Įvedamo euro Lietuvos gyventojai laukia gana skirtingai – žmonių elgesys neretai priklauso ir nuo amžiaus. Net ketvirtadalis pagyvenusių Lietuvos žmonių ketina imtis papildomų finansinių veiksmų prieš euro įvedimą. Jauni ir vidutinio mažiaus gyventojai euro laukia ramiau – tik kas penktas 18-55 m. gyventojas suplanavo papildomų pirkinių dėl keičiamos valiutos.

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lyčių diskriminacija jaučiama ne tik darbo rinkoje ar versle, bet ir apskaičiuojant bendrąjį vidaus produktą, formuojant valstybės biudžetą ar vykdant užsienio prekybą. Be to, daugumoje Europos Sąjungos šalių neatsižvelgiama, kokią pridėtinę vertę sukuria moteris, sako Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Eglė Krinickienė.

Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švedijos ekonominę situaciją vertinantis Konjunktūros institutas savo naujausioje mėnesio ataskaitoje rašo, kad konjunktūra gerėja, tačiau lėčiau nei laukta. Ekonominio barometro indikatorius vertina bendrą įmonių ir gyventojų buities situaciją. Rugpjūčio mėnesį indikatorius rodė trijų padalų prieaugį, lyginant su liepos mėnesiu. Konjunktūros institutas prognozuoja bruto nacionalinio produkto prieaugį 1,8 proc.

Kas kaltas dėl to, kad uždirbate per mažai? Visų pirma, jūs pats, tačiau priežasčių paieškoti galima ir ekonominėse aplinkybėse. Norint suprasti, kaip veikia ekonomika galima rinktis iš dviejų požiūrių. Pirmasis teigia, kad egzistuoja tam tikri universalūs dėsniai, nulemiantys kapitalo pasiskirstymą visuomenėje. Antrasis – kad ekonomika nuolat keičiasi, atitikdama jos dalyvių pasaulio suvokimą.

 Tik vienas lietuvis iš dešimties galėtų įsivaizduoti gyvenimą be mobiliojo telefono. Nors kasdien šis prietaisas dažniausiai naudojamas tradicinėms reikmėms – skambučiams, trumposioms žinutėms, fotografuoti ir naršyti internete, vis daugiau tautiečių ieško, kaip naudingai ir įdomiai pasinaudoti savo mobiliuoju įrenginiu. Tai rodo „Samsung Electronics Baltics“ ir tyrimų bendrovės „GfK“ internetu atlikto gyvenimo būdo indekso LIVING tyrimo rezultatai.

 Lietuvos verslo problemos, susiduriant su Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importo embargu, yra valstybinio lygio, sako premjeras. „Vyriausybė jau patvirtino rekomendacijas, kaip įvairinti Lietuvos eksportą sumažinti patiriamus nuostolius dėl Rusijos patiriamo embargo.

 Ateinančiais metais pasaulio ekonomikos plėtra nesustos, teigiama šiandien Stokholme SEB banko ekonomistų parengtoje naujausioje „Nordic Outlook“ apžvalgoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) šalių ekonomika praėjusiais metais išaugo 1,4 proc., šiais metais jų BVP turėtų padidėti 1,9 proc., o 2015 m. – 2,5 proc. Kaip ir anksčiau, tikimasi, kad Lietuvos BVP plėtros tempas 2014 m. bus 2,7 proc., tačiau 2015 m. prognozė buvo sumažinta nuo 3,8 proc. iki 3,2 proc.

 „Swedbank“ mažina šių ir ateinančių metų ekonomikos augimo prognozes. Nepaisant to, kad pirmąjį pusmetį BVP augo tiek, kiek prognozuota, ateityje ekonomikos augimą slopins Rusijos-Ukrainos krizė bei Rusijos ir Vakarų valstybių tarpusavio ekonominės sankcijos.

Nesibaigiantis sankcijų vajus neabejotinai turės padarinių ir Lietuvos ekonomikai. Pirmiausia jos smogs transporto sektoriui. Atrodo, kad vežėjai dėl Rusijos draudimų neturės nei ką, nei kur vežti. Iššūkiai nemaži, bet, tikėkimės, ne mirtini. Pirmiausia, nagrinėjant taikomų sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai verta paminėti, kad ir Vakarų sankcijos turės įtakos šalies ekonominei situacijai.

KTU profesorius, Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas, dar balandžio mėnesį teisingai prognozavęs dabartinius Rusijos ekonominius ėjimus, spėja, kad pastaroji eksporto blokada gali tęstis ir visus metus, o iš savo klaidų nepasimokiusių Lietuvos verslininkų laukia skaudus nusileidimas. Tolyn nuo Kremliaus Profesoriaus teigimu, žinių, kas nutiks su šalies ekonomika po savaitės ar mėnesio, visuomenė dabar sulaukia kiekvieną dieną.

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė/geopolitika.lt Besitęsiantis pilietinis karas rytų Ukrainoje daro įtaką ne tik Rytų ir Vakarų politinėms svarstyklėms, bet ir ekonominei situacijai visame regione. Nors karas vyksta Ukrainoje, į gilesnę duobę pamažu smunka ir Rusijos ekonomika. Ukrainos optimizmas išlieka Nors Ukrainos BVP pirmąjį 2014-ųjų ketvirtį ir nukrito 1 proc., šios šalies ekonomiką galima laikyti ganėtinai stabilia.

Lietuva ir kitos ekonomiškai su Rusija labai susijusios Rytų Europos valstybės gali itin skaudžiai pajusti Rusijos ekonomikos sulėtėjimą ir pastaruoju metu jai Vakarų taikomas sankcijas, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analitikai. „Daugeliui Europos valstybių Rusija nėra pagrindinė eksporto rinka. Todėl lėtesnė Rusijos ekonomikos plėtra neturėtų joms labai pakenkti.

Teigiama, kad Didžiosios Britanijos ekonomika tapo stipresnė negu prieš 2008 metų nuosmukį. Sumažėjo bedarbių, daugiau reikia statybininkų iš Lietuvos. Bet uždarbiai augti neskuba. O kas bus, jei Londone brangius būstus pirkti nustos turtingi rusai, arabai ir kinai? Ir kodėl turtingi turtėja net tada, kai kiti skursta? Tik nepavydėkim, pasidžiaukim, kad yra žmonių, kuriems visada gerai. Šį ekonomikos atsigavimą lydi daugybė baimių.

 Šių metų antrą ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkatas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo 3 proc., tačiau, kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, tolesnį ekonomikos augimą reikėtų vertinti atsargiai. „Yra ganėtinai didelė grėsmė iš Rytų. Viskas priklauso nuo veiksmų, kurių imsis Rusija atsakydama į Europos Sąjungos taikomas sankcijas.

Karolis Kaupinis, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų ir Vakarų Europos pareigūnai tikisi, kad naujai priimtas sankcijų Rusijos energetikos, bankininkystės ir gynybos sektoriams paketas privers Vladimirą Putiną pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu. Tačiau Maskva neatrodo išsigandusi. Prezidentas Baltuosiuose rūmuose, Europos Komisijos (EK) pranešimų skaitytojas Briuselyje – abu praneša apie suvaržymus Rusijai, kokių dar nebuvo.