Eurostato paskelbtais oficialiais duomenimis, bendros valiutos bloko bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais paūgėjo 0,3 proc. ir prieaugis buvo perpus mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,6 procento.
Peržiūrėtas įvertis sutapo su preliminariai skelbtu rodikliu ir atitiko analitikų prognozes.
Praėjusį mėnesį, kai buvo paskelbtas išankstinis euro zonos BVP pokyčio įvertis, analitikai sakė, kad aktyvumą po labai sėkmingo pirmojo ketvirčio greičiausiai prislopino neapibrėžtumas artėjant birželio 23 dieną įvykusiam referendumui, kuriame britai netikėtai nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES).
Ekonomistai taip pat pareiškė, kad šis veiksnys augimą trikdys tol, kol bus apibrėžti būsimi Didžiosios Britanijos ir ES santykiai.
Metinis euro zonos ūkio prieaugis antrąjį ketvirtį, kaip ir skelbta preliminariai, sudarė 1,6 procento.
Vokietijos ekonomikos – didžiausios Europoje – augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo nuo 0,7 proc. pirmąjį ketvirtį iki 0,4 proc., bet buvo spartesnis negu tikėtasi.
Tuo tarpu Prancūzijos ekonomikos augimas nuo 0,7 proc. pirmąjį ketvirtį sulėtėjo iki nulio. Nulinį augimą antrąjį ketvirtį – po 0,3 proc. prieaugio pirmąjį ketvirtį – užfiksavo ir Italija.
Po kelerių metų recesijos sparčiai atsigaunančios Ispanijos ūkio augimas sulėtėjo visai nežymiai – nuo 0,8 proc. pirmąjį ketvirtį iki 0,7 procento.
O euro zonai nepriklausančios Didžiosios Britanijos ekonomikos augimas paspartėjo – nuo 0,4 proc. pirmąjį ketvirtį iki 0,6 procento.
