ekonomika

Skurdas ir atskirtis lieka opiausios Lietuvos problemos. Tai vėl kartoja tarptautiniai ekspertai, šįkart – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi, kaip atrodo Lietuvos ekonomika. Pasak organizacijos vadovo, Lietuva turėtų įsivesti ir didesnį taršos mokestį automobiliams. Tiesa, nei dabartinė, nei būsimoji Vyriausybė nepuola kalbėti, kad toks mokestis greitu metu bus plečiamas ar didinamas. Nedaug Lietuva esą pažengė ir gerindama švietimo kokybę.

Ekonominio bendardarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)  Lietuvai pateiktas ekonomikos vertinimas ypač aktualus su koronaviruso pandemija kovojančiai ir valdžių pasikeitimą išgyvenančiai Lietuvai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, identifikuotos probleminės sritys ir tyrimo įžvalgos gali pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą, praneša Prezidentūra.

Lietuva turi galimybių išbristi iš pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, tačiau būtina atsakingai žvelgti į augančią valstybės skolą, teigia kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka. „Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą.

Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius. Pasak Angelio Gurrios, tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui. „Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją.

Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, CO2 dujų išmetimas yra mažesnis, tačiau mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra bene didžiausias. Aplinkosauginiai mokesčiai yra maži, todėl juo reikia didinti. Šiais ir kitais klausimais pirmadienį kalbama virtualioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos tyrimo pristatymo sesijoje. Organizacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų labiau apmokestinti taršą.

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams. O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų. Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys penktadienį paskelbė susitarimą, suteiksiantį bendrą pagrindą mažinti didelį koronaviruso pandemijos spaudimą patiriančių besivystančių valstybių skolas, bet aktyvistai teigė, kad šio žingsnio nepakanka „skolų krizių bangai“ nuslopinti. G-20 narės praeitą mėnesį susitarė skolų įšaldymo iniciatyvą pratęsti šešiems mėnesiams – iki ateinančių metų birželio, nors Pasaulio bankas ir aktyvistai ragino pasisakė už metų trukmės pratęsimą.

Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį krito mažiausiai tarp 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku,  sumažėjo 1,7 proc., visoje ES ekonomikos nuosmukis siekė 4,3 proc., o vien euro zonoje – 4,4 procento. Latvijoje BVP per metus smuko 3,1 proc., Estija naujausių duomenų nepateikė.

Neseniai pradėtos mokėti kompensacijos už įsigytus elektromobilius verslo įmonėms siunčia žinią − ekologiško automobilio atsiperkamumo laikas trumpėja. Be to, elektromobiliai turi kitų privalumų ir naudų, dėl kurių tokio automobilio eksploatacija ir sąnaudos yra geresni nei analogiškų naftos produktais varomų automobilių.

Praėjusį šeštadienį šalyje prasidėjo antras per metus nacionalinis karantinas dėl kurio padėtis darbo rinkoje vėl komplikuojasi. Trečiadienį prastova jau buvo paskelbta 26 tūkst. darbuotojų, ir skaičius artimiausiomis dienomis toliau augs bent iki 50 tūkstančių.

Paskelbtas antrasis visuotinis karantinas palies kiekvieną Lietuvos žmogų – paveiks ekonomiką, kirs kavinėms, viešbučiams, paslaugų ir pramogų sektoriams. Daugelio mažesnių šio sektoriaus įmonių laukia bankrotai, darbuotojų nedarbas. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“. „Mes vėl metų pabaigoje matysime ekonomikos susitraukimą, bet jis maždaug sieks trečdalį to ekonomikos šoko, kurį matėme šių metų pavasarį.

2021 metais planuojamas valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei dabar biudžeto projekte numatytas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. „Viskas priklausys nuo tų skaičių, kurie suguls patikslintame biudžeto projekte. Jei kalbame apie dabar pateiktą biudžetą, aš manau, kad daugiau yra rizikų, jog tas deficitas bus didesnis nei bazinis 5 proc. variantas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.

Verslas valstybei negrąžins maždaug ketvirtadalio dėl koronaviruso krizės šiemet atidėtų mokesčių, įspėja Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas siūlo peržiūrėti DNR plano priemones.    „Mūsų vertinimu, tokia prognozė yra atsargi“, – Biudžeto ir finansų komitete, svarsčiusiame 2021 metų valstybės biudžetą, trečiadienį teigė V. Vasiliauskas.

Pastarieji 4 metai akcizinių prekių rinkoje pasižymėjo ryžtingais, tačiau išankstinio planavimo stokojusiais sprendimais. Akcizai buvo didinami chaotiškai, be konstruktyvaus plano, daugiausiai koncentruojantis tik į vieną alkoholio grupę, siekiant vien biudžeto pajamų didinimo. Tai išbalansavo ne tik pačią rinką, tačiau ir aiškų matymą, koks akcizų paskirstymas skirtingoms prekių grupėms šiuo metu egzistuoja ir kiek jis vis dar padeda įgyvendinti ekonominius bei socialinius valstybės tikslus.

Naujausi paskelbti infliacijos rodikliai liudija, kad koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės turi įtakos ir kainų raidai, kuris reikšmingai sulėtėjo. Pandemijos pradžioje infliacijos sumažėjimą daugiausia lėmė atpigę degalai, bet pastaruoju metu ją mažino ir lėčiau kilusios paslaugų ir maisto prekių kainos, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė. „Tiesa, pandemija skirtingas paslaugas paveikė nevienodai – vienoms paslaugoms pingant, kai kurių kainos sparčiai stiebiasi aukštyn.

Prieš pirmą karantiną Lietuvoje į galimą pandemijos įtaką šalies ekonomikai dauguma žvelgė labai atsargiai, tačiau ekonomika atsilaikė kur kas geriau negu tikėtasi. Tačiau prognozuojama, kad paskutinį šių metų ketvirtį BVP bus maždaug 3,6 proc. mažesnis negu prieš metus. Anot SEB banko ekonomistų, esant tokioms prielaidoms, šių metų BVP būtų 1,5 proc. mažesnis negu praėjusių metų – tai 0,2 proc. punkto mažesnis prognozuojamas rodiklis, negu buvo pateikta rugpjūtį.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3212 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,015 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione spalio 12 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,068 procento.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtame 2021 metų biudžeto projekte planuojami kitų metų valdžios rodikliai gali būti prastesni, nes kyla rizikų tiek dėl planuojamų pajamų, tiek dėl išlaidų, perspėja Lietuvos bankas (LB). LB parengtame 2021 metų biudžeto vertinime, kurio kopiją turi BNS, pabrėžiama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu nebus gauta visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl.

Gerai atlaikiusi pirminį koronaviruso pandemijos sukeltą šoką, Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 2,2 proc. ir pagal šį rodiklį bus Europos Sąjungos (ES) lyderė, rodo naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės. Naujausios prognozės labai skiriasi nuo skelbtų gegužę – tuomet EK prognozavo, kad Lietuvos BVP susitrauks labiausiai Baltijos šalyse – 7,9 proc.  Pasak naujos EK prognozės, Latvijos ir Estijos ekonomika šiemet turėtų smukti atitinkamai 5,6 proc. ir 4,6 proc.

Po staigaus ekonomikos kritimo pavasarį sekė džiuginantis pakilimas vasarą. Tačiau šiuo metu virusui vėl sparčiai plintant bei daugeliui valstybių pritaikant naujus apribojimus, laukia dar vienas neramus nusileidimas. Vis tik ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, įmonės kitais metais kels atlyginimus. Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiuliu teigimu, laisvų darbo vietų šiuo metu yra daug, o vidutinio darbo užmokestis augo 8 proc.

Koaliciją su konservatoriais formuojančios liberalios partijoms pateiks savo ekonominius pasiūlymus, tačiau ekonomistai mato ir už ką juos girti, ir už ką kritikuoti. Daugiausia kritikos sulaukė siūlymas vaiko pinigus mokėti ne visiems tėvams – esą biurokratinis aparatas dar labiau išsipūs, o naudos bus nedaug.

Lietuvos ekonomikos metinis smukimas šių metų trečiąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos–rugsėjo laikotarpiu smuko 1,7 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, skelbia Eurostatas. Tačiau per ketvirtį – trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju – Lietuvos ekonomika augo mažiausiai (3,7 proc.) iš dešimties ES šalių.

Pavasarį nuosmukį patyrusi Lietuvos ekonomika vėl atsitiesė. Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 3,7 proc. ir praktiškai buvo toks pats, kaip atitinkamą laikotarpį prieš metus. Šis rezultatas nenustebino – kad ekonomikos pulsas po karantino grįžo į įprastą ritmą, jau kurį laiką iliustravo operatyvieji atskirų sektorių duomenys.  Mažmeninė prekyba fiksavo rekordus.

Lietuvos BVP trečią ketvirtį buvo 0,1 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP krito 1,7 procento. Toks skirtumas tarp šių dviejų rodiklių yra istoriškai labai didelis (darbo dienų skaičius šiemet ir praėjusiais metais buvo toks pat) ir veikiausiai nulemtas didesnio negu įprastai trečio ketvirčio grūdų bei rapsų derliaus bei sudėtingo sezoniškumo koregavimo pandemijos metu.  Per devynis šių metų mėnesius šalyje sukurtas BVP buvo 0,8 proc.

Lietuvos ekonomikos raida trečiąjį ketvirtį buvo palanki, rodo statistikų paskelbti bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Tačiau blogėjanti epidemiologinė padėtis ir didėjanti rizika nuteikia, kad paskutinį ketvirtį tendencijos bus prastesnės, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Statistikos departamentas paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį BVP buvo 3,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. tačiau palyginti su praėjusių metų tuo at laiku, jis vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų tris ketvirčius, palyginti su 2019-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumažėjo 1,4 proc. iki 35,9 mlrd. eurų. Trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,1 mlrd. eurų ir, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 3,7 proc. didesnis nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais, pranešė Statistikos departamentas.

Nauja valdžia – tarsi šlavėjai su nauja šluota. Tačiau, ar ši šluota nenušluos pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų? Pasak konservatorių lyderės Ingridos Šimonytės, reikia pamiršti, kaip ji pati sako, progines dovanėles pensininkams, mokytojams ir medikams, nes tokios dovanos turi savo kainą. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, biudžetas kaip tik ir patvirtintas su daug pinigų iš dangaus. Tik tai reikia mums suprasti, kad kažkada tuos pinigus reikės grąžinti.

Lietuvos ekonomikai naudinga, kad koronaviruso pandemijos pradžioje valdžios vairą laikė labiau išlaidauti linkusi kairiųjų Vyriausybė, o išaugus skolai sprendimus priiminės konservatyvesnė centro dešinės valdžia, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, esant tokiai Vyriausybių sekai, galima tikėtis, kad Lietuvai pavyks išvengti ekonominių disbalansų, kurie dėl beprecedenčio skolinimosi ir ekonomikos stimuliavimo priemonių gali atsirasti kitose valstybėse.

Atsakinga pastarųjų ketverių metų valstybės fiskalinė politika leido Lietuvai tinkamai reaguoti į koronaviruso sukeltą krizę, tačiau pasaulio ekonomikai atsidūrus precedeno neturinčioje situacijoje, būtina mažinti nereikalingas išlaidas, valstybės investicijas nukreipiant į ekonomikos transformavimą, sako kadenciją baigiantis finansų ministras. Interviu BNS Vilius Šapoka sakė, kad būtent sustyguotą valstybės fiskalinę politiką jis laiko vienu svarbiausių savo pasiekimų šiame poste.

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Naujasis „British Airways“ vadovas Seanas Doyle'as pirmadienį paragino JK vyriausybę atšaukti reikalavimą dėl karantino iš užsienio atvykstantiems keleiviams. „Turime vėl išjudinti ekonomiką, o tai tiesiog neįmanoma, kai jūs prašote žmonių izoliuotis 14 dienų“, – internetu surengtoje aviacijos konferencijoje pareiškė S. Doyle'as, praėjus savaitei po to, kai poste pakeitė Alexą Cruzą.

Įmonės, kurių veikla dėl koronaviruso krizės vis dar sustabdyta ar apribota, gali ir toliau tikėtis gauti patalpų nuomos subsidijas, žada ekonomikos ir inovacijų viceministrė.  Tačiau Jekaterina Rojaka įspėja, kad tokios išmokos pasieks ne visas įmones. Subsidijų gali tikėtis tik labiausiai nukentėjusių sektorių bendrovės.  „Nuomos subsidijų priemonė turėjo labai didelį poveikį daugeliui įmonių.

Viešosios investicijos turėtų atlikti „pagrindinį vaidmenį“ tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių ekonomikos atsigavime po koronaviruso pandemijos sukelto nuosmukio, pirmadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), artėjant rudens posėdžiams.

Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami. Parduotuvėse tautiečiai pinigų palieka daugiau nei pernai. Prekybininkai džiaugiasi, o Lietuvos bankas jau atsisako savo ankstesnių pesimistinių ekonomikos prognozių ir pripažįsta, kad mūsų šalis pirmąją koronaviruso bangą atlaikė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje. Visgi, atsipalaiduoti žmonėms ekonomistai nepataria. Praėjus karantinui lietuviai vis plačiau praveria pinigines.

Per griežtas reguliavimas ir nulinė, ekstremali netolerancija rizikoms finansų sektoriuje pati gali tapti rizika, perspėja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Pasak Vito Vasiliausko, per griežtas reguliavimas ir rizikos mažinimo politika (angl. de-risking) finansų institucijas gali paskatinti vengti rizikų, o ne jas valdyti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai to meto kainos siekė 48,8 mlrd. eurų, o jo realus pokytis, palyginti su 2018-aisiais, sudarė 4,3 procento. Patikslintas 2018 metų BVP siekė 45,5 mlrd. ir buvo 3,9 proc. didesnis nei 2017-aisiaisi, atnaujintus rodiklius ketvirtadienį paskelbė Statistikos departamentas.   Anksčiau skelbtas 2019 metų BVP pokytis padidintas 0,4 procentinio punkto, o 2018 metų – 0,3 procentinio punkto, teigiama Statistikos departamento pranešime.

Lietuvos ekonomikos atsigavimas ir jos prognozės nuteikia optimistiškai, tačiau nerimo kyla dėl eksporto, jeigu koronaviruso situacija blogėtų šalies eksporto rinkose, sako premjeras Saulius Skvernelis.  „Matau, kaip renkami mokesčiai, juda eksportas, tai tikrai ir trečias, ir paskutinis ketvirtis teikia daug optimizmo.

Stebint „Brexit“ derybas neapleidžia jausmas, kad prieš akis jau matytas filmas. Ir vėl artėjant rudens viduriui vieną bevaisį derybų ratą seka kitas, o derybų žlugimo tikimybė tik auga. Tam, kad valstybės sugebėtų ratifikuoti susitarimą iki šių metų galo, kai baigsis pereinamasis laikotarpis Jungtinės karalystei palikti ES, derybas reikėtų užbaigti jau iki spalio vidurio.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas kalba apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Šiais koronaviruso metais, jo teigimu, krizė truko vos du su puse mėnesio. Ar tikrai yra pagrindo tokiam optimizmui, kai turime augančią valstybės skolą, galimas skyles biudžete, masinių bankrotų grėsmes ir bankų skolinimo krizę? TV3 Žinių studijoje kalbamės su Žygimantu Mauricu. Sakote, kad 2009-tų krizė truko 25-is mėnesius, o šių metų krizė truko viso labo du su puse mėnesio.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą Lietuvoje nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai, mirė vienas žmogus, jis priklausė rizikos grupei dėl amžiaus. Daugiausia naujų atvejų užfiksuota Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 118 žmonių, septyni iš jų – reanimacijoje.

Nors koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo naujus rekordus, naujausi rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Tikėtina, kad šiemet ir kitais metais darbuotojų algos augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Pirmadienį naujausius rodiklius aptarė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Valstybinis bankas ir valstybinės vaistinės – tai Seime kelia daug aistrų. Nors Seimas jau pritarė valstybinio plėtros banko steigimo idėjai ir ieško tolimesnių sprendimų, bet valstybinių vaistinių pasiūlymas dar kabo ore. Dauguma rinkimuose dalyvaujančių partijų nepritaria valdančiųjų iniciatyvai kurti tokias vaistines ir mano, kad vaistų kainos dėl to tikrai nesumažėtų, kalba apie valstybės lėšų švaistymą ir konkurencijos sumažinimą.

Ekonomistai ir valdžia nesutaria – Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet augs ar smuks. Kol ministerija ragina žmones atsakingai įvertinti būsimus rimtus pirkinius, dalis ekonomistų trimituoja, kad koronaviruso sukelta krizė Lietuvoje baigėsi nė neprasidėjusi. Esą net šie metai šalies ūkiui pliusiniai, o ne minusiniai. Esą kils ir algos. Tiesa, patys darbdaviai į tokias prognozes žiūri skeptiškai.

Lietuvos valdžia jau ėmėsi vilioti Baltarusijos aukštųjų technologijų įmones ir nori perkelti jų verslus į Lietuvą. Į aršią kovą dėl mokesčius nešančių Baltarusijos įmonių ir specialistų Lietuvai tenka stoti su kaimyninėmis šalimis – Latvija, Estija, Lenkija. Tačiau, pasak pramonininkų konfederacijos, nuo Lukašenkos režimo nukentėjusioms Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą sunku dėl biurokratinio mechanizmo.

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus.

Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei tikėtasi, tačiau ekonomikai atsigaunant sparčiau nei tikėtasi, svarbu įvertinti visas galimas vidaus ir išorės rizikas, teigia Valstybės kontrolė.  Ji atliko Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Nauji statistiniai pramonės duomenys leidžia drąsiau teigti, kad šalies pramonė sėkmingai įveikė koronaviruso krizės iššūkius, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  „Svarbesnis Lietuvos ekonomikai yra apdirbamosios gamybos pulsas. Rugpjūčio mėnesį jos apimtys (atmetus „Orlen Lietuvos“ rezultatų įtaką) per metus išaugo 3,8 proc. – tai trečias teigiamas mėnuo iš eilės“, – komentare teigė I. Genytė-Pikčienė.

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai valandai minint Žemės dieną. Šiandien jau turime kur kas rimtesnių priemonių, kurios tvarumą versle paverčia strateginiu prioritetu, ir ES ambicijos dėl kovos su klimato kaita išties yra labai rimtos. Didėjant visuomenės sąmoningumui tvarumo srityje, akivaizdžiai keičiasi ir investuotojų nusiteikimas. Verslo pasauliui tai reiškia viena – metas keistis.