egzoplanetos

Astronomai iki šiol visas aplink žvaigždę skriejančias planetas skirstė į dvi stambias klases – mažos uolinės planetos ir dujinės milžinės. Nuo šiol planetologijoje bus ir trečioji planetų klasė – dujinės nykštukės. Tai – savotiškas tarpinis variantas tarp uolinių planetų ir dujinių milžinių.

Bordo astronomijos laboratorijos (Laboratoire d’Astrophysique de Bordeaux, Prancūzija) astronomas Seanas Raymondas atskleidė neįtikėtiną galimybę: teoriškai gali egzistuoti žvaigždė, aplink kurią skrietų 60 gyvybei tinkamų planetų. Iki šiol astronomams žinoma gausiausia planetų sistema buvo Saulės tipo žvaigždė HD 10180 ir 9 aplink ją skriejančios egzoplanetos. Jos, deja, vargu ar gyvenamos, nes savo charakteristikomis varijuoja nuo karštų superžemių iki Neptūno dydžio dujinių milžinių.

Pagal teoriją panašios į Žemę planetos auga, kai susiduria ir susijungia smulkesni kūnai. Žemė ir Venera, kol išaugo, tikriausiai iškentė maždaug tuziną tokių galingų smūgių, iš kurių žinomiausias sukūrė Mėnulį. Bet tokių įvykių pėdsakai mūsų planetų sistemoje seniai ataušę. Roxana Lupu iš SETI instituto Mountin Vju, Kalifornijoje, ir jos komanda mano, kad galėtume patikrinti šią idėją, suradę neseniai susidūrusių egzoplanetų.

Manote aptikę tolimą Žemės dvynę? Neskubėkite džiaugtis. Deguonies kupina atmosfera, laikoma beveik užtikrintu gyvybės egzoplanetoje požymiu, gali egzistuoti ir negyvuose pasauliuose. Kol kas surasta daugiau nei 1750 egzoplanetų, iš jų keletas gyvenamoje zonoje; regione apie žvaigždę, kur gali egzistuoti skystas vanduo. Naujos kartos teleskopai turėtų gebėti „pauostyti“ egzoplanetų atmosferas, atskleisdami jų sudėti.

Atradę už Saulės ribų esančią planetą mokslininkai imasi tyrinėti, ar joje yra palankios sąlygos gyvybei. Tačiau naujausias Austrijos mokslininkų tyrimas nuteikia pesimistiškai. Per pastaruosius 20 metų į Žemę panašių planetų paieškai mokslininkai skyrė vis daugiau dėmesio.

NASA kominio teleskopo „Kepler“ atliktų stebėjimų duomenis analizuojantys astronomai patvirtino dar 175 už Saulės sistemos ribų egzistuojančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, atradimą. Iki šiol, remiantis „Kepler“ stebėjimų duomenimis, buvo patvirtintas 246 egzoplanetų egzistavimas. Tačiau iš viso astronomai jau turi patikimų duomenų apie maždaug 1700 atrastų egzoplanetų, sakoma NASA pranešime. Skelbiama, kad „Kepler“ atrastos 175 egzoplanetos sukasi apie 305 žvaigždes. Beveik 95 proc.

Kosminis teleskopas „Kepler“ jau yra aptikęs pusketvirto tūkstančio kandidačių į egzoplanetas, o oficialiai jau patvirtintas daugiau nei 1000 aplink kitas žvaigždes esančių pasaulių egzistavimas. Pliki skaičiai ne taip kaitina vaizduotę, kaip šis „Popsci.com“ paskelbtas vizualinis jų atspindys. Šioje iliustracijoje pavaizduotos visos iki šio laiko atrastos egzoplanetos, esančios 60 šviesmečių spinduliu nuo Žemės.

Kosminis teleskopas „Hubble“ penkių už Saulės sistemos ribų esančių planetų atmosferose aptiko vandens, pranešė NASA. Pasak NASA atstovų, vandens pėdsakai atrasti penkių vadinamųjų „karštųjų Jupiterių“ atmosferoje. Tai maždaug Jupiterio dydžio įkaitusios egzoplanetos, kuriose negalėtų egzistuoti mums žinomos gyvybės formos, sakoma pranešime.

Europos astronomai atrado antrą Saulės sistemą – identiškiausią mūsiškei planetinę sistemą, kokią tik iki šiol yra pavykę atrasti. Saulės sistemą Nr. 2 sudaro septynios egzoplanetos: arčiau žvaigždės skrieja mažos kieto, uolinio paviršiaus planetos, kiek atokiau – dujiniai milžinai. Saulės sistemos dvynė pavadinta KOI-351. Už 2,5 tūkst.