dronas

Sekmadienį Utenos rajone nukritus dronui, turėjusiam sprogstamųjų medžiagų, o daliai opozicijos reiškiant kritiką krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, jo atleidimas būtų didžiausia Lietuvos klaida, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, atstatydinus ministrą šioje situacijoje, Rusija tai matytų kaip valstybės silpnąją vietą ir ja pasinaudotų.

Utenos rajone nukritus ir sudužus dronui, vėl kilo klausimų dėl institucijų reakcijos ir informacijos perdavimo. Apie incidentą tarnybos pirmiausia sužinojo iš gyventojų, o Utenos rajono meras tikina apie įvykį informuotas nebuvo net ir sekančią dieną.

Utenos rajone, Samanės kaime rastas nukritęs ir sudužęs karinis dronas. Nors apie incidentą pirmiausia pranešė gyventojai, krašto apsaugos ministras tikina, kad Švenčionių užkardos pasieniečiai fiksavo galimą objektą. Patvirtinta, kad bepilotis orlaivis yra ukrainietiškas.

Utenos rajone, Samanės kaime, radus nukritusį droną su sprogstamosiomis medžiagomis, tarnybos dalinasi svarbia informacija – tokios situacijos primena, kaip svarbu žinoti, ką daryti pamačius bepilotį orlaivį. LT72 – Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformos socialinių tinklų paskyroje pasidalinta svarbiausiais patarimais, kaip elgtis tokiais atvejais.

Prezidentūra iš Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) informaciją apie Utenos rajone sekmadienį rastą nukritusį droną gavo šiek tiek pavėluotai, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Vis dėlto, jo teigimu, šiuo metu svarbiausia susitelkti į veikimo algoritmų efektyvinimą, o ne į kritiką vieni kitiems.  „Mes (Prezidentūra – ELTA) informaciją ir NKVC irgi gavome šiek tiek pavėluotai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė vyriausiasis prezidento patarėjas.

Utenos rajone nukritus dronui su sprogstamosiomis medžiagomis ir apie jį sekmadienį vakare pranešus gyventojui, krašto apsaugos ministras sako, kad informaciją apie droną, pažeidusį oro erdvę, iš kariuomenės gavo sekmadienį ryte. „Ryte buvo gauta informacija, kad dronas, tiktai neaišku kokio tipo dronas, pažeidė oro erdvę ir dingo.

Utenos rajone nukritęs ukrainietiškas dronas buvo su sprogmenimis – tai paaiškėjo šiandien išsamiau apžiūrėjus vietą, kurioje bepilotis sudužo. Sprogmenis vietoje detonavo „Aro“ išminuotojai, todėl daliai vietos gyventojų teko palikti namus. Iš gyventojų liudijimų paaiškėjo, kad sekmadienį apie 4 valandą ryto į Lietuvą įskridęs dronas judėjo Latvijos link.

„Atsikėliau nuo drono garsų 4 valandą“ – po neraminančio incidento Utenos rajone tv3.lt naujienų portalui pasakojo vietos gyventoja Laura (past. – vardas redakcijai žinomas). Kaip jau rašėme, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sekmadienio vakarą pranešė apie Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastą nukritusį ir sudužusį galimai karinį droną. Jame rasti sprogmenys neutralizuoti pirmadienį popiet.

Dėl Utenos rajone rasto drono įvestas planas „Skydas“ pirmadienio vakarą buvo atšauktas, o sudužusio drono vietoje rastos sprogstamosios medžiagos buvo išvežtos, pranešė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.  „Informuojame, kad 17.42 val. planas „Skydas“ atšauktas. Sprogmenys iš įvykio vietos išvežti“, – pirmadienio vakarą nurodė policija.  Informuojama, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba ekspertai ir tyrėjai, o įvykio vietą saugo policijos ekipažas.

Pirmadienio popietę Utenos rajone, įvykio vietoje, neutralizuotos nukritusio ir sudužusio drono sprogstamosios medžiagos. Kaip praneša Utenos policija, planas „Skydas“ neatšauktas. Įvykio vietoje dirba ekspertai, išminuotojai ir policijos pajėgos bei kitos tarnybos. Sprogstamosios medžiagos neutralizuotos 15 val. 54 min.

Sekmadienio vakare pranešta apie Utenos rajone rastą galimai karinį droną. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), įvykio vietoje vyksta intensyvus darbas: dirba policijos ir „Aro“ pareigūnai. NKVC sekmadienio vakarą pranešė apie Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastą nukritusį ir sudužusį galimai karinį droną. Pranešimas apie nukritusį droną gautas sekmadienį 19.14 val.

Policijos departamento Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad vietoje kur buvo  rastas sudužęs dronas yra sprogstamųjų medžiagų. Priimtas sprendimas, kad sprogstamųjų medžiagų neutralizavimas vyks vietoje, jų parvežimas kelia pavojų visuomenei. Ypatingai sustiprinta teritorijos apsauga. Dėl saugumo uždaromas eismas kelio Sudeikiai–Bikuškis atkarpoje. Prašome vairuotojų būti supratingais, laikytis pareigūnų nurodymų ir elgtis atsakingai.

Sekmadienį pasklidus informacijai apie Utenos rajone nukritusį droną, pirmadienį policijos atstovai pateikė dar daugiau naujų detalių.  Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Puskunigis pirmadienį žurnalistams sakė, kad šiuo metu rasti, įtariama, drono fragmentai, o dalis nuolaužų yra įstrigusios į žemę.

Utenos rajone sudužus galimai kariniam ukrainietiškam dronui, premjerė Inga Ruginienė trečiadienį šaukią Nacionalinės saugumo komisijos (NSK) posėdį. „Trečiadienį šaukiu Nacionalinio saugumo komisijos posėdį, kuriame bus aptarta situacija dėl Utenos rajone nukritusio bepiločio orlaivio, institucijų surinkta informacija ir tolimesni veiksmai“, – savo „Facebook“ paskyroje teigia I. Ruginienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitinka su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. Dėmesio centre – Utenos rajone nukritęs dronas. Anot vyriausiojo prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Deivido Matulionio, šiuo metu dėl drono incidento kontaktuojama su ukrainiečiais. Jie „atimiausiu metu“ turėtų atsiųsti į Lietuvą ekspertų grupę. „Šioje vietoje aš tikiu, kad ukrainiečiai gali mums daug padėti“, – kalbėjo jis.

Iki vietos, kur sekmadienį Utenos rajone buvo rastas dronas, pirmadienį prieš pietus kol kas prasibrauti neleidžiama. Anot vietoje dirbančios TV3 žurnalistės, uždaryti keliai, matyti budintys policijos pareigūnai, medikai.

Incidentas, kurio metu į Utenos rajone esantį kaimą įskrido ir nukrito galimai karinis dronas, bus tiriamas jau atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, sako Generalinė prokuratūra.  „Incidentas tiriamas ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje“, – Eltą informavo Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Sekmadienį paryčiais Švenčionių rajone, Švenčionėliuose gyventojas užfiksavo galimą drono skridimo garsą. Vaizdo medžiaga, kurioje girdėti galimas drono skridimo garsas, užfiksuota sekmadienį paryčiais, 4 valandą ryto. Informacija su naujienų portalu tv3.lt pasidalino Švenčionėlių gyventojas. Šis pasakoja, kad anksti ryte kelias minutes girdėjo į droną primenantį garsą. „Ryte, po keturių girdėjau tris minutes virš namo. Taip garsiai skrido, kad galvojau: „Tikrai dronas.“ Nesu 100 proc.

Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas sako, kad nei jo, nei savivaldybės administracijos tarnybos nei sekmadienį, nei pirmadienį nepranešė apie jo Utenos rajone nukritusį galimai karinį droną. „Nei vakar, nei šiandien neinformavo. Turiu informaciją tik iš žiniasklaidos, ką perskaitau. Norėtųsi, kad informuotų tokiais atvejais, norėtųsi, kad informuotų savivaldybės vadovus, kokie procesai vyksta. Nežinau net kaip pakomentuoti tokią situaciją“, – pirmadienio rytą Eltai pripažino M. Kaukėnas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sekmadienio paryčiais Švenčionių rajone fiksavo į Lietuvos teritoriją galimai skridusį droną. Tiesa, pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, neaišku, ar tai yra tas dronas, kuris nukrito Utenos rajone. „Tai yra dažnas reiškinys, kai pasieniečiai fiksuoja kažkokius objektus – balionus, galimai dronus. Tai vyksta kone kas savaitę.

Utenos rajone, Samanės kaime, kur sekmadienį rastas nukritęs ir sudužęs galimai karinis dronas, žmonės negyvena. „Ten yra laukai, Samanės kaimas yra visiškai nedidelis, gyventojų aplink nėra. Įsivaizduokit – pieva. Dabar kiek žinau, ten, sako, aptverta“, – Eltai pirmadienio rytą sakė Sudeikių seniūnijos seniūnė Laura Gaivenienė.  Seniūnija: Samanės kaime, kur nukrito dronas, gyventojų nėra Ji sakė vykstanti į įvykio vietą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad pasieniečiai sekmadienį fiksavo į droną panašų objektą, gali būti, kad tai Utenos rajone nukritęs orlaivis. „Gegužės 17-osios ankstų rytą Švenčionių užkardos pasieniečiai detektavo galimą objektą, tuo metu NATO naikintuvai Latvijoje vykdė misiją, jiems buvo perduota informacija apie galimą oro erdvės pažeidimą, naikintuvai tikrino informaciją ir Lietuvoje“, – LRT radijui pirmadienį sakė krašto apsaugos ministras.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad pirmadienį surinkti duomenys leis tiksliai pasakyti, koks dronas sekmadienį nukrito Utenos rajone.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pranešė, kad sekmadienį Utenos rajone nukritęs galimai karinis dronas, pirminiais duomenimis, yra ukrainietiškas. „Pagal pirminius požymius, ką matome iš nuolaužų, ką persiuntė kolegos, (...) tai greičiausiai yra ukrainietiškas dronas“, – žurnalistams sakė V. Vitkauskas.

Rumunijos gynybos ministerija šeštadienį informavo, kad netoli šalies sienos su Ukraina esančioje valdoje buvo aptiktas nesprogęs sviedinys. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. Sviedinys rastas negyvenamo namo kieme Pardinos kaime, Rumunijos Tulčos apskrityje, nurodė rumunų Gynybos ministerijos pranešime. Jame objektas vadinamas „nevaldomu reaktyviniu sviediniu“, sakoma, kad jame yra 2 kg sprogmenų, tačiau jo numanoma kilmė nenurodoma.

Viešojo saugumo tarnyba (VST) pastarąją savaitę fiksavo vieną pažeidimą, kai asmenys draudžiamose zonose neleistinai valdė dronus. Kaip penktadienį pranešė tarnyba, incidentas įvyko trečiadienį apie 18.50 val., kai prie Palangos oro uosto buvo užfiksuotas nesankcionuotas bepiločio orlaivio skrydis. Sulaikytas Lietuvos pilietis, bepilotis orlaivis paimtas, pradėta administracinė teisena, oro uosto veikla dėl šio incidento sutrikdyta nebuvo.

Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja esąs suinteresuotas, kad Lietuvos dangus būtų saugus ir jame neskraidytų dronų spiečiai iš kitų valstybių. Anot jo, kiekvienas toks į šalies teritoriją įskrendantis bepilotis orlaivis yra grėsmė.

Prie Lietuvos oro uostų gegužę du kartus buvo užfiksuoti neautorizuoti dronų skrydžiai, penktadienį pranešė Viešojo saugumo tarnyba (VST). Anot jos, gegužės 3 dieną, naudojant „Fly Safe“ sistemą, buvo užfiksuotas neautorizuotas drono skrydis Vilniaus oro uosto draudžiamoje zonoje.

Latvių Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) nutraukė Latgaloje nukritusio antrojo drono paiešką, tačiau tuo pat metu mano, kad dronas vis dar yra sprogus, naujienų agentūrą LETA informavo NBS. NBS toliau peržiūri visų oro stebėjimo jutiklių duomenis, kad įvertintų galimas drono buvimo vietas. Vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis ketvirtadienio rytą LETA sakė, kad dronas galėjo nukristi atokioje ir negyvenamoje vietoje Rėzeknės savivaldybėje.

Gegužės 4-osios naktį Maskvą atakavo bepiločiai orlaiviai. Rusijos OSINT kanalas „ASTRA“ praneša apie apgadintą daugiaaukštį pastatą Mosfilmovskajos gatvėje. Kanalo duomenimis, ši vieta yra už 6 km nuo Kremliaus, kur ruošiamasi itin kukliam gegužės 9-osios parado šventimui. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad numanomas dronas rėžėsi į vieną iš butų dangoraižyje. Butas buvo faktiškai sunaikintas, išgriuvo dalis jo sienų.

Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad sekmadienio rytą neatpažintas dronas įtariamas pažeidęs Suomijos oro erdvę Virolahčio savivaldybėje netoli sienos su Rusija. Suomijos karinės oro pajėgos droną pastebėjo ankstyvomis valandomis, sakoma ministerijos pranešime. „Drono modelis ir kilmė nenustatyti“, – nurodoma jame ir pridedama, kad drono Suomijos oro erdvėje nebėra. Incidentą tiria Suomijos sienos apsaugos tarnyba, nurodė ministerija, nepateikdama jokios kitos informacijos.

Rumunijos gynybos ministerija pranešė po naktinio Rusijos išpuolio prieš kaimyninę Ukrainą šalies pietryčių mieste Galacyje radusi drono fragmentų ir nustačiusi turtui padarytą žalą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Pasak ministerijos, buvo apgadintas elektros stulpas ir namo priestatas, tačiau aukų išvengta. Nors dronų fragmentai Rumunijoje aptinkami gana dažnai, šeštadienį pirmą kartą buvo apgadintas turtas.

Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vyksta Autonominės oro radarų sekimo ir įveikimo sistemos AARTOS administratoriaus mokymai, vedami šių sistemų gamintojų iš Vokietijos, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Nurodoma, kad ši antidroninė sistema seka ir identifikuoja jos veikimo lauke pasirodančius įvairiausius bepiločius orlaivius, o būsimieji jų administratoriai gebės būti ne tik įprastais vartotojais, tačiau ir suprasti sistemos veikimo principus.

Pastarąją savaitę fiksuoti penki incidentai, kai draudžiamose zonose asmenys valdė dronus, penktadienį pranešė Viešojo saugumo tarnyba (VST). Tarnybos teigimu, praėjusį sekmadienį Vilniuje užfiksuoti trys pažeidimai. Du iš jų nustatyti Žirmūnų rajone esančioje draudžiamoje zonoje, kur pareigūnai atvyko į vietą, sulaikė dronų pilotus ir paėmė naudotus bepiločius orlaivius.

Suomijos policija šeštadienį pranešė, kad šalies pietuose buvo aptiktas dronas ir nesprogusi kovinė galvutė. Dronas atrodė panašus į tuos, kurie šalyje nukrito kovo pabaigoje ir kurie, pasak Kyjivo, nukrypo nuo kurso dėl Rusijos trukdžių. Suomijoje rastas dronas Nukritęs dronas buvo rastas miške Yčio savivaldybėje, Pietų Suomijoje, naujienų agentūrai AFP pranešė policija.

Pietvakarių Lenkijos miške rastą paslaptingą droną tiria pareigūnai, įskaitant antiteroristinį policijos padalinį, šeštadienį pranešė portalas „TVP World“. Pagalbos ir saugumo tarnybos aptvėrė teritoriją po to, kai netoli Opolės miesto vaikštinėjęs vyras aptiko šį įrenginį. Policijos atstovė spaudai Agnieszka Žylka sakė: „Remdamiesi preliminariais duomenimis, galime pasakyti, kad tai nėra akivaizdiems kariniams tikslams naudojamas dronas, nors tai nėra ir žaislas.

Suomijoje ant užšalusio ežero rastas naujas dronas yra ukrainiečių orlaivis su kovine galvute, trečiadienį remdamasis savo šaltiniais pranešė suomių transliuotojas „Yle“. Dronas antradienį buvo aptiktas ant vis dar beveik visiškai užšalusio Piuhejervio ežero Rytų Suomijos Parikalos savivaldybėje netoli sienos su Rusija.

Praėjus kelioms dienoms po Ukrainos dronų sudužimo Suomijoje, šalyje vėl aptiktas nežinomas bepilotis. Pasienio apsaugos duomenimis, dronas pastebėtas ant Pyhäjärvi ežero ledo Parikaloje prie rytinės šalies sienos, pranešė Suomijos transliuotojas. Kol kas nėra duomenų apie skraidyklės kilmę ir tipą. Pasieniečiai atitvėrė teritoriją aplink ežerą. Gyventojai paraginti, kol vyksta tyrimas, saugumo sumetimais palikti savo namus. Pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra.

Estijoje antradienį rastos drono nuolaužos. Kaip skelbia „Tartu Postmees“, nuolaužos antradienį rastos Kastre savivaldybėje esančiame Hammaste kaime. Antradienį prieš pietus pranešta, kad jau buvo atlikta preliminari įvykio vietos apžiūra, ji leidžia daryti prielaidą, kad rastos nuolaužos priklauso puolamajam dronui. Jis esą sprogo ore. Drono dalys išsibarstė gana dideliame plote, lauke, esančiame maždaug 400 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo.

Praėjusią savaitę Varėnos rajone ant Lavyso ežero nukritus ukrainietiškam dronui, Generalinė prokuratūra tęsia pradėtą tyrimą, bet kol kas daugiau informacijos apie jį neatskleidžia. Taip pat dar neaišku, kiek tyrimas užtruks. „Tyrimas atliekamas toliau, kol kas jokių prognozių dėl jo trukmės neturime. Vykstant ikiteisminiam tyrimui jokia detalesnė informacija neteiktina.

Dronų įskridimai į Baltijos šalių oro erdvę per trumpą laiką išryškino regiono pažeidžiamumą. Nors Lietuvoje incidentas siejamas su pasiklydusiu ukrainiečių dronu, sinchroniški atvejai Latvijoje ir Estijoje verčia svarstyti platesnį kontekstą – nuo karo Ukrainoje poveikio iki pasirengimo galimoms grėsmėms. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Deividu Matulioniu.

Šalčininkų rajone pasieniečiai užfiksavo iš Baltarusijos įskridusį vertikalaus pakilimo ir nusileidimo fiksuoto sparno orlaivį. VSAT pareigūnams panaudojus antidroninę įrangą kontrabandinius rūkalus gabenusi skraidyklė buvo nuleista ant žemės.

Pasikartojant dronų incidentams Lietuvoje, vis garsiau keliami klausimai ne tik apie tai, kuo juos numušti, bet ir ar valstybė apskritai pasirengusi juos laiku pastebėti. Ekspertai perspėja: reali problema gali slypėti ne technologijų trūkume, o sprendimų vilkinime ir pačioje sistemoje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo gynybos ekspertas Vaidotas Malinionis ir laidos „Praeities žvalgas“ kūrėjas Šarūnas Jasiukevičius.

Latvijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsikvietė Rusijos reikalų patikėtinį šalyje, kad pareikštų kategorišką protestą ir įteiktų notą, kurioje smerkiamas bepiločio orlaivio įskridimas į Latvijos oro erdvę iš Rusijos teritorijos naktį į kovo 25-ąją, naujienų agentūrą LETA informavo ministerija. Rusijos ambasados atstovas buvo informuotas, kad Rusija, vykdydama agresijos karą prieš Ukrainą, kelia nenuspėjamą saugumo incidentų riziką platesniame regione.

Pasikartojantys dronų incidentai Lietuvoje verčia iš naujo vertinti šalies oro erdvės apsaugą ir gynybos sistemos pasirengimą. Neaišku, ar tai atsitiktiniai atvejai, ar signalas apie gilesnes saugumo problemas, kurių kol kas nepavyksta išspręsti.

 Apie incidentą, kai Varėnos rajone, šalia Lavyso ežero, sprogo bei nukrito ukrainietiškas dronas, Lietuva informavo Europos Sąjungos (ES) nares bei NATO sąjungininkus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Apie incidentą Lietuva informavo ir kitas ES valstybes nares bei NATO sąjungininkus, siekdama sustiprinti nacionalinius ir kolektyvinius pajėgumus, įskaitant reagavimo į oro grėsmes priemones, ir užtikrinti atitinkamų Europos instrumentų kūrimą, stiprinimą bei efek...

Šią naktį Latvijos ir Estijos oro erdves pažeidė iš Rusijos pusės atskridę dronai. Latvijos premjerė spėja, kad dronas galėjo būti ukrainietiškas. Estijos premjeras kalba panašiai – bepilotis greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas. Anot politologo Lino Kojalos, pastarųjų dienų įvykiai atskleidžia saugumo situacijos realybę.

Į Latvijos oro erdvę įskridęs ir sprogęs bepilotis buvo Ukrainos dronas, tikriausiai paleistas per koordinuotą operaciją prieš Rusijos taikinius, bendroje spaudos konferencijoje su premjere Evika Silina pareiškė prezidentas Edgaras Rinkevičius. Jis pabrėžė, kad informacijos mainai tarp institucijų ir pareigūnų vyko tinkamai. Duomenys buvo gauti laiku, juos operatyviai gavo ir Kraslavos savivaldybės vadovas.

Varėnos meras Algis Kašėta sako, kad po įvykio, kuomet į Lavyso ežerą nukrito galimai atklydęs ukrainietiškas dronas, norėtųsi, kad institucijos operatyviau praneštų savivaldai apie incidentus. „Mūsų netenkina, kokiu greičiu mes gauname informaciją. Institucijos turėtų informuoti čia ir dabar.