NKVC sekmadienio vakarą pranešė apie Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastą nukritusį ir sudužusį galimai karinį droną. Pranešimas apie nukritusį droną gautas sekmadienį 19.14 val.
Antanaitis: institucijos reagavo tinkamai
Sekmadienį pasirodžius naujienai apie Utenos rajone rastą galimai karinį droną, pranešta, kad radarai objekto nefiksavo. NKVC pažymi, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai sekmadienį drono nefiksavo. Karybos ekspertas Darius Antanaitis sako, kad faktas, jog radarai drono nefiksavo, nestebina.
„Per daugiau negu keturis karo Ukrainoje metus – tai ketvirtas dronas, kuris pakliuvo į Lietuvos oro erdvę. Kad radarai nepastebėjo nedidelio drono, kuris, tikėtina, skrido labai žemai, tai nieko nuostabaus, nes radaras taip veikia, kad turi signalas atsispindėti nuo skraidančio objekto“, – kalbėjo ekspertas.
Pirmadienį ryte Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas komentavo, įvykio vietoje vyksta intensyvus darbas. Komentuodamas institucijų darbą, D. Antanaitis sako, kad institucijos sureagavo tinkamai.
„Turint omenyje, kad drono vieta buvo ir apsupta, ir pradėti tyrimai, ir po to, kai buvo aiškinamas kiekvienas žingsnis, ir pakankamai daug informacijos buvo duodama, aš manau, kad mūsų institucijos suveikė tvarkingai“, – pasakojo D. Antanaitis.
Malinionis: tai nėra gera situacija
Savo ruožtu gynybos ekspertas Vaidotas Malinionis sako, kad jeigu į šalies teritoriją įskrendančius objektus pastebi ne institucijos, o šalies gyventojai, tai „nėra gera situacija“.
„Čia yra ne vien Lietuvos problema. [...] Tie dronai paprastai būna nedideli, priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurios dabar yra įdiegtos NATO valstybėse, yra skirtos prieš lėktuvus ir raketas. Sistemos kol kas nėra pilnai adaptuotos prieš tokius dronus. Tai parodo, kad valstybė nėra prisitaikiusi prie naujų grėsmių“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak karybos eksperto, reikia skubiai pradėti tobulinti sistemą: įdiegti sensorius, kurie galėtų aptikti dronus pasienyje. Taip pat, anot V. Malinionio, reikia įsigyti priemones, kuriomis būtų galima neutralizuoti dronus: elektronines ir kinetines kovos priemones.
V. Malinionis sako, kad dabar svarbiausia supaprastinti ir paspartinti technologijų įsigijimo ir tobulinimo procesus.
„Svarbiausia yra greitis, nes šitas visas dalykas keičiasi. Iš esmės turi pasikeisti šio proceso integravimo kultūra“, – kalbėjo ekspertas.
„Iš esmės tam tikra revoliucija reikalinga šitoje srityje, kadangi kol kas gyvename lėtais tempais, kuomet reikia metų ar kelerių metų, tam, kad būtų pasiektas kažkoks pajėgumas ar padarytas įsigijimas Lietuvos kariuomenėje ir valstybėje.
Iš esmės, mes turėjome kuo greičiau adaptuotis. Jeigu mes šito nedarysime, o sakysime, kad darome, viską, kas įmanoma, tai to jau nebepakaks. Reikia daryti ne viską, kas įmanoma, o revoliuciją“, – kalbėjo V. Malinionis.
Pasak V. Malinionio, technologijos, skirtos išvengti panašių incidentų ateityje, nėra labai brangios.
„Finansinė problema čia yra nedidelė. Čia yra inovacijų ir greičio problema. O tą galima pasiekti per institucijų patobulinimą“, – kalbėjo V. Malinionis.
Drono radimo vietoje yra sprogstamųjų medžiagų
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Puskunigis pirmadienį žurnalistams sakė, kad šiuo metu rasti, įtariama, drono fragmentai, o dalis nuolaužų yra įstrigusios į žemę.
„Sodybos savininkų paprašyta nebūti namuose, iš vienos sodybos žmonių taip pat paprašyta išvažiuoti ir jie turėjo galimybę išsikelti kitur“, – sakė policijos atstovas.
Pasak policijos atstovo, spėjama, kad tai gali būti ukrainietiškas dronas, tačiau tiksli informacija bus pateikta vėliau.
M. Puskunigis taip pat atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra manoma, kad tai yra „Shahed“ dronas, o sprogimo žymių nematoma. Tiesa, dronas su vidaus degimo varikliu.
Apie pastebėtą įtartiną objektą, jo nuolaužas, pasak policijos atstovo, pranešė vietos gyventojas.
„Žmogus pjovė žolę, pastebėjo nuolaužas ir kreipėsi į pareigūną. Nepaliestos [nuolaužos]“, – sakė jis.
Pirminiais duomenimis, drono nuolaužos aptiktos apie 300 metrų nuo artimiausios sodybos.
Policijos departamento Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad vietoje, kur buvo rastas sudužęs dronas, yra sprogstamųjų medžiagų. Priimtas sprendimas, kad sprogstamųjų medžiagų neutralizavimas vyks vietoje, jų parvežimas kelia pavojų visuomenei.
Kaip veikia radarai?
Kaip pernai rugsėjo mėnesį aiškino Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos oro erdvės stebėjimas susideda iš radarų sensorių rodmenų, Lietuvos ir šalių sąjungininkių žvalgybinės informacijos.
Tiesa, radarai gali užfiksuoti ir orlaivius, ir meteorologinius reiškinius, ir paukščius. KAM paaiškina, ką mato sensoriai, pavyzdžiui, kaip aktyvūs radarai atskiria paukščius nuo orlaivio.
„Radarų rodomi objektai yra radaro siunčiamo signalo atspindžiai. Civiliniai ir kariniai orlaiviai paprastai skrenda pagal skrydžio planą, turi įjungtus atsakiklius, todėl radaras juos mato ne tik kaip tašką, bet ir gauna papildomą informaciją (aukštį, greitį ir kt.).
Paukščiai įprastai radaruose beveik nematomi, nes jų paviršius labai mažas, jie neskleidžia atsakiklių signalo, o vieno paukščio atspindys yra per silpnas. Tik didesnių paukščių būriai kartais sukuria trumpalaikius atspindžius, bet jie būna chaotiški ir neturi orlaivio judėjimui būdingos trajektorijos ar greičio.
Meteorologiniai balionai ar kiti didesni objektai (pvz., dronai) duoda stipresnį atspindį.
Dronai neturi atsakiklių kaip įprasti orlaiviai, todėl radare jie dažniausiai matomi tik kaip mažas judantis taškas, be papildomos informacijos. Tačiau jų judėjimas ir greitis būna stabilesnis nei paukščių būrių, todėl galima spręsti apie tikimybę, kad tai – techninis objektas, o ne paukštis“, – paaiškino KAM.
Vadinasi, signalas automatiškai nerodo, ar skrenda paukštis, ar dronas. Radaras parodo tik atspindžio buvimą ir judėjimą. Kas yra skraidantis objektas, pasak KAM, sprendžiama pagal signalo atspindžio stiprumą, trajektoriją ir papildomą informaciją.
Taigi, jeigu radaras parodys klaidingą signalą arba informaciją renkantys specialistai ją ne taip interpretuos, dronas gali būti supainiotas su paukščiu, dėl ko galima laiku neapsisaugoti. Ir atvirkščiai – paukštį palaikius dronu, gali būti išsiųsti melagingi perspėjimai gyventojams.
„Neaptikus jokio objekto lėktuvų radarais ir vizualiai, objekto egzistavimas nepatvirtinamas. Svarstymai apie neva įskridusius dronus remiasi faktais apie NATO naikintuvų pakilimą, kurio metu Lietuvos oro erdvėje neaptikti jokie objektai“, – rašė KAM.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Vis dar svaicioja apie tankus ir poligonus.
