dronas

Naktį iš antradienio į trečiadienio Lietuvoje buvo paskelbtas oro pavojus. Droną tą naktį užfiksavo dainininkas Radži. Vaizdo įrašą, sulaukusį daugybės reakcijų, vyras paviešino savo socialiniuose tinkluose. Parodė visiems Savo Facebook paskyroje jis paviešino vaizdo įrašą, kuriame filmuoja, kas darosi prie jo namų. Įraše galima girdėti skraidančio objekto garsą. „Košmaras, skraido...“ – sakė jis. Neilgai trukus šis įrašas sulaukė daugybės reakcijų.

Lapkričio 11-osios naktį Lietuvos oro erdvę kirtusio drono signalai užfiksuoti ir pilietinės iniciatyvos „Drone Radar“ tinkle. Gyventojų išmanieji telefonai, veikiantys kaip akustiniai jutikliai, drono signalus aptiko trijose vietose. Šiuo metu programėlę parsisiuntė daugiau nei 5 tūkst. žmonių, o tinklas siekia apie 1,6 tūkst. kv. km.

Trečiadienio naktį į Lietuvos teritoriją buvo įskridęs dronas. Iš pradžių jo nebuvo galima naikinti dėl jo skrydžio virš apgyvendinto miesto, o vėliau du bandymai jį neutralizuoti buvo nesėkmingi. Gyventojai pasakoja, ką matė ir girdėjo naktį. Gyventojai, kurie spėjo pačiupti kameras, užfiksavo skrendantį droną ir naikintuvus. Socialiniuose tinkluose taip pat yra gyventojų liudijimų apie neramią naktį Biržų rajone. „Jausmas labai nejaukus, pamačius skrendant virš namų“, – rašo Irmantas.

Trečiadienio popietę įvyko nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdis, susijęs su šios nakties paskelbtu oro pavojumi visoje šalyje dėl dronų pavojaus. Vyriausybės rūmuose NSK atstovai pateikė savo komentarus ir naujausią informaciją. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Lietuvos kariai ir NATO pilotai į trečiadienio naktį šalies oro erdvėje fiksuotus incidentus reagavo tinkamai, nors bepiločio orlaivio neutralizuoti nepavyko.

Prie Biržų trečiadienį buvo rastos NATO naikintuvo paleistos raketos nuolaužos, trečiadienį pranešė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Naujienų portalas tv3.lt dalijasi vaizdais iš Biržų rajono, kur jos aptiktos. Anksčiau skelbta, kad oro gynybos naikintuvams nepavyko numušti virš Lietuvos naktį skridusio drono. „Taikinį bandyta neutralizuoti. Prie Biržų, pirminiais duomenimis, rastos iš NATO naikintuvo paleistos raketos nuolaužos“, – feisbuke rašė ministras pirmininkas.

Naktį į trečiadienį keli dronai perskrido Latvijos oro erdvę arba prie jos priartėjo. Vienas jų, lydimas NATO oro policijos misiją vykdančių naikintuvų, praskrido virš penkių Latvijos savivaldybių teritorijų, interviu Latvijos radijui trečiadienį sakė Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) karinių jūrų pajėgų kapitonas Seldzis Grasmanis. Pasak S. Grasmanio, Ludzos savivaldybėje perspėjimas apie grėsmę oro erdvėje buvo paskelbtas dėl dviejų į Latvijos teritoriją įskridusių objektų.

Į Lietuvos erdvę naktį iš antradienio į trečiadienį įskridusį orlaivį bandyta numušti du kartus, dronas buvo sekamas ir Latvijos teritorijoje, tačiau daugiau informacijos apie jį neturima. Opozicinės konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino mintimis apie nakties įvykius Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad trečiadienio naktį gyventojų perspėjimo apie oro pavojų sistema suveikė taip, kaip numatyta – žmonės apie grėsmę informuojami kuo anksčiau, kad turėtų daugiau laiko apsisaugoti. „Valstybės gynimo taryba yra patvirtinusi kuo operatyvesnį gyventojų įspėjimą apie oro atakos pavojų, kad žmonės turėtų kuo daugiau laiko apsisaugoti. Įspėjimo sistema šį kartą taip ir suveikė“, – savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė prezidentas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės spaudos centre lapkričio 11-osios rytą vyko Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) ir Lietuvos kariuomenės spaudos konferencija dėl naktinių dronų. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo vadovas kontradmirolas Giedrius Premeneckas įvardijo apie tolesnį drono skrydžio maršrutą. „Dronas skrido per visą Latvijos teritoriją.

Nerami naktis Lietuvoje – dėl su bepiločiais orlaiviais susijusių incidentų kai kuriose Lietuvos vietose skelbtas raudonas oro pavojus, kitur – geltonas. Šiąnakt Vilniaus ir Utenos apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas (geltonas) oro pavojus, kuris vėliau atšauktas. Praėjus kuriam laikui, Druskininkų ir Lazdijų rajonuose paskelbtas raudonas oro pavojus, Alytaus rajone – geltonas.

Lietuvos oro erdvę trečiadienio naktį kirtęs neatpažintas objektas, tikėtina, dronas, galėjo nukrypti nuo kurso dėl Rusijos naudojamų elektroninės kovos priemonių, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Tuo metu Lietuvos kariuomenės naikintuvai vykdė oro gynybos misiją ir bandė objektą neutralizuoti. „Lietuvos kariuomenės, Karinių oro pajėgų duomenimis, buvo vykdoma oro gynybos misija. Kadangi Lietuvos oro erdvėje skrido vienas neatpažintas objektas, tikėtina, kad tai yra dronas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Baltarusija antradienio vakarą įspėjoLietuvą apie šalies link skrendančius galimai dronus. Pasak jo, įspėjimas gautas prieš 23 valandą, tada buvo paskelbtas geltonas įspėjimo signalas Vilniaus ir Utenos apskrityse, tačiau objektai Lietuvos sienos galop nekirto. „22 val. 47 min. buvo gauta info iš Baltarusijos pusės technine linija, kad Lietuvos link skrenda neatpažinti objektai, kuriuos Baltarusija bando neutralizuoti.

 Antradienio vakarą ir naktį į trečiadienį gyventojus žadino perspėjimo pranešimai apie oro pavojų, o dalį – ir drono, naikintuvų garsai. Kaip pranešama, tarnybos tiria piliečių pranešimus, įspėjusius apie pastebėtus įtartinus objektus. Gyventojai fiksavo drono garsus Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kuriuose gyventojai teigia užfiksavę greta jų namų girdėtą bepiločio orlaivio ūžesį. „Kapčiamiesčio apylinkės. 00:45 val. Užfiksuotas dronas.

Praėjusią naktį Lietuvoje užfiksavus du su bepiločiais orlaiviais susijusius incidentus, į gyventojus kreipėsi premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Sudėtinga naktis“, – trečiadienio rytą „Facebook“ rašė M. Sinkevičius. Toliau jis dėstė, kreipdamasis į gyventojus: „Pagal naujausią NKVC informaciją, regione fiksuoti 4 dronai, dešimtys balionų atžymų. Vienas dronas praskrido Lietuvos teritoriją. Taikinį bandyta neutralizuoti.

Lietuvoje praėjusią naktį fiksuoti du su bepiločiais orlaiviais susiję incidentai. Pirmuoju atveju trys dronai buvo pastebėti Baltarusijos teritorijoje, o antrojo epizodo metu vienas dronas iš Baltarusijos pateko į Lietuvos oro erdvę, perskrido dalį šalies ir ties Pasvaliu ją paliko, pranešė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. „Į Lietuvos teritoriją įskrido vienas, greičiausiai, dronas – toks yra pirminis patvirtinimas.

Trečiadienio ankstų rytą bei antradienio vėlyvą vakarą Lietuvoje buvo skelbiamas oro pavojus. Visų pirma, antradienio vakarą, Vilniaus bei Utenos apskrityse buvo paskelbtas geltonas oro pavojus, jis išnyko galimam dronui pasiekus Latviją. Trečiadienį po vidurnakčio raudonas oro pavojus paskelbtas Druskininkų ir Lazdijų rajonuose, vėliau – Marijampolės apskrityje, dalyje Kauno ir Panevėžio apskričių. Dėl galimo oro pavojaus iš Šiaulių buvo pakelti NATO oro gynybos misijos naikintuvai.

Paskelbus tikėtiną oro pavojų, strigo arba neveikė svetainė LT72.lt, kur turi būti skelbiama svarbiausia informacija. Daliai žmonių taip pat strigo programėlė. 23:15 val. svetainė LT72.lt neveikė arba labai strigo. Daliai žmonių taip pat strigo programėlė. Lietuvoje – tikėtinas oro pavojus Antradienio vakarą paskelbtas tikėtinas oro pavojus (perspėjimas – geltona). Tai reiškia, kad gyventojai turi nusimatyti saugią vietą ar priedangą, tačiau slėptis kol kas nereikia.

Tarnyboms Biržų rajone surinkus raketos, kuria mėginta numušti į Lietuvą įskridusį droną, nuolaužas, saugumo užtikrinimo priemonių planas „Skydas“ trečiadienį po pietų buvo atšauktas.

Latvijoje šiąnakt netoli sienos su Rusija gyvenantys žmonės sulaukė perspėjimų slėptis dėl oro pavojaus. Po pusvalandžio, apie pusę pirmos nakties pavojus buvo atšauktas, paaiškėjo, kad dronas nukrito Latvijos teritorijoje, apie 20 kilometrų nuo sienos su Rusija. Apie aukas, ar sprogimą kol kas nepranešama. Tuo tarpu lenkai pradėjo specialią operaciją pasienyje su Kaliningradu – po žvalgybos perspėjimo, sutelkė gausias pajėgas.

Pasikartojant dronų incidentams, sprendimus dėl gyventojų perspėjimo ketinama decentralizuoti, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, sprendimą dėl informavimo priims Karinių oro pajėgų (KOP) operatyvinis budėtojas.  „Sprendimus dėl informavimo priims Karinių oro pajėgų operatyvinis budėtojas.

Po ketvirtadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio prezidentas pranešė, kad Lietuvoje visuotinį šaukimą į kariuomenę sutarta įvesti nuo 2032 m. Šalies vadovas taip pat prabilo apie rizikas ir neatmetė galimų sienos intervencijų. Pasak šalies vadovo, visuotinis šaukimas į kariuomenę buvo vienas kertinių klausimų posėdžio metu. Anot prezidento, merginos toliau galėtų atlikti šauktinių tarnybą savanoriškai.

Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadijoje netoli geležinkelio bėgių aptiktas neatpažintas dronas, praneša „Evropejska pravda“, remdamasi Lenkijos radijo stotimi RMF FM. Dronas buvo pakibęs ant elektros perdavimo linijos atramos, kiek daugiau nei metro aukštyje virš žemės. Jis aptiktas netoli Komorovo Žulavskės kaimo, šalia į Olštyną vedančios geležinkelio linijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį. Kaip anksčiau yra sakęs šalies vadovas, jame planuojama aptarti reagavimo į oro erdvės pažeidimus algoritmus. Taip pat ketinama aptarti siūlymą spartinti visuotinio šaukimo įvedimą.

Šeštadienį, spalio 24 d., Alūksnės savivaldybės Liepnos parapijoje rastas nepilotuojamas orlaivis, kuris, tikėtina, nukrito spalio 18 d. Naujienų portalu „tv3.lv“ Latvijos policija patvirtino, kad rastas objektas yra nepilotuojamas orlaivis. Šiuo metu tiriama drono kilmė ir įvykio aplinkybės. Nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose (NGP) pradėtas tarnybinis tyrimas, siekiant įvertinti incidento aplinkybes ir priimtus sprendimus, praneša NGP.

Latvijos oro erdvėje ketvirtadienį užfiksuotas neatpažintas objektas nebuvo dronas, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Kariuomenė paaiškino, kad ketvirtadienį tikėtinas oro pavojus buvo paskelbtas remiantis pirminiais radarų duomenimis, rodžiusiais vis dar neatpažintą objektą Latvijos oro erdvėje. Dėl to buvo paskelbtas geltonojo lygio pavojus, reiškiantis potencialią grėsmę, nereikalaujančią skubių visuomenės veiksmų.

Ketvirtadienį Latvijos oro erdvėje pastebėtas neatpažintas objektas nebuvo dronas, pranešė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Kariuomenė paaiškino, kad ketvirtadienį perspėjimas buvo paskelbtas remiantis pirminiais radiolokatorių duomenimis apie Latvijos oro erdvėje pastebėtą dar neatpažintą objektą. Dėl to buvo paskelbtas geltonojo lygio perspėjimas, reiškiantis galimą grėsmę, dėl kurios gyventojams nereikia nedelsiant imtis veiksmų.

Verslo atstovai ir politikai sutaria, kad gynybos pramonės projektų koordinavimą būtina centralizuoti – tai padėtų juos įgyvendinti sparčiau. Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis sako, kad gynybos pramonės problemoms aptarti dabar yra per daug formatų, todėl, jo žodžiais, reikalingas „politinis šeimininkas“, kuris tai koordinuotų.

Prezidentas Gitanas Nausėda atsargiai vertina galimybę dronus numušti juos matant tik radare ir tikina, kad net ir labai maža tikimybė, jog juose išties fiksuojama ne bepilotė skraidyklė, gali lemti skaudžius įvykius. „Tuo atveju, kuomet 100 proc. naikintuvo pilotas nėra įsitikinęs vizualiniu kontaktu su skrendančiu objektu, kitaip tariant, jis numano, kad tai yra dronas, bet dėl klimatinių, dėl oro sąlygų negali 100 proc.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį per išvykstamąjį posėdį vykdys parlamentinę kontrolę dėl Lietuvos integruotos oro erdvės gynybos sistemos – lankysis Vilniuje ir Karmėlavoje. „Norime įsitikinti, kaip Vilniuje veikia teritorinė gynyba, aplankyti kai kuriuos techninius, pasakyčiau, karinės įrangos vienetus ir įsitikinti, kad Vilnius yra ginamas, kad Vilniaus institucijos dirba daugiau ar mažiau saugiai“, – Eltai sakė NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

Dronas su sprogmenimis praskrido pusę Lietuvos. Jis galėjo sprogti virš miestų, galėjo žūti žmonės. Kas turi prisiimti atsakomybę ir kodėl mūsų oro gynyba iki šiol skylėta? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. Kas turėtų prisiimti atsakomybę už tokį dalyką? Pirmiausia supraskime, kad šita situacija yra truputėlį nestandartinė. Ne iš Baltarusijos ar Kaliningrado įskrido dronas, o iš Šengeno erdvės. Rūkas. Nebuvo aiškaus vizualaus kontakto.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia turintis papildomos informacijos apie savaitgalį į Lietuvos teritoriją įskridusį droną, tačiau kol kas jos neatskleidžia – laukiama bendro Lietuvos ir Lenkijos tyrimo išvadų. „Yra papildomos informacijos, tačiau aš nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių“, – žurnalistams Lenkijoje sakė šalies vadovas. Pasak G. Nausėdos, Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Lenkijos gynybos ministerija sudarė bendrą grupę incidentui ištirti.

Bendra Lenkijos ir Lietuvos gynybos ministerijų grupė aiškinasi Pasvalio rajone sprogusio drono incidento priežastis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Lenkijos kariuomenė teigia vis dar tirianti spalio 18 d. Lietuvoje nukritusio drono incidento aplinkybes. Pasak Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės, vertinamos visos galimos įvykių versijos, o tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Lietuvos institucijomis. „Norėtume informuoti, kad vis dar atliekama išsami tą naktį užfiksuotų įvykių aplinkybių analizė“, – atsakyme Eltai nurodė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė.

Lietuvos dronų gamintojai „RSI Europe“, į naują gamyklą Panevėžio rajone investuosiančiai iki 50 mln. eurų, skirta 29,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos. „RSI Europe“ kartu su partnere iš Estijos „Odin Defence“ parengtas projektas atrinktas finansuoti pagal Europos gynybos pramonės programos kvietimą „Energetic Components“, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Per aštuonias savaites trukusią paramos organizacijos „Blue/Yellow“ kampaniją „Dronatonas“ Ukrainos ir Lietuvos oro gynybai surinkta daugiau kaip 1,3 mln. eurų. Kaip pranešė organizacija, 80 proc. surinktos sumos bus skirta Ukrainos pajėgoms, o 20 proc. – Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS). Už šias lėšas perkami dronai-perėmėjai, antidroninės sistemos ir finansuojami jų operatorių mokymai.

Po spalio 18 d. paskelbto oro pavojaus dėl įskridusio ukrainietiško drono iš Lietuvos teritorijoje dalis gyventojų socialiniuose tinkluose skundėsi negavę perspėjimų ir programėlėje „LT72“ neradę svarbios informacijos. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija tikina, kad programėlės veiklos sutrikimų nefiksuota, o gyventojams primena, kur ieškoti informacijos apie pasirengimą galimoms grėsmėms.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako pasigendantis įrodymų, kad Lietuva būtų pajėgi susidoroti su galimais dronų spiečiais šalies oro erdvėje. Todėl, pasak jo, panašu, kad valstybė nebūtų pajėgi įveikti tokio iššūkio.  „Kas yra svarbu, tai ar Lietuvos žmonės gali tikėti, kad sistema, kurią kuriame, kuri yra dalinai sukurta Lietuvoje, – patikima? Norint įrodyti patikimumą, reikia akivaizdžių faktų.

Lenkijoje keliama versija, kad Pasvalio rajone vakar sprogęs dronas į orą paleistas ne kur kitur, o Lietuvoje. Esą lenkų kariai radaruose drono nematė. Bet šiandien po vyriausybinio posėdžio, tiek kariuomenė, tiek ir premjeras patikino, kad tai netiesa – mūsų kariai radare droną fiksavo dar Lenkijoje ir matė, kaip dronas įskrido į Lietuvą. Tačiau iš pradžių buvo neaišku, kas skrenda, todėl tik sulaukus gyventojų skambučių, pavyko suprasti, jog skrenda mirtį nešantis bepilotis.

Lietuvos padangėje vėl pasirodžius dronams, kyla klausimų dėl šalies oro gynybos pasirengimo ir reakcijos greičio. Prezidentas Gitanas Nausėda TV3 Žinioms pripažino, kad perspėjimo apie pavojų algoritmus galima tobulinti, o Lietuvos galimybės numušti tokius objektus kol kas ribotos. Po incidento, kai dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos, šalies vadovas žada šį klausimą kelti Valstybės gynybos taryboje.

Ukrainos pajėgos surengė, jų teigimu, pirmąją tokio pobūdžio operaciją, per kurią sužeistas karys tiesiai iš fronto buvo evakuotas dronu, spalio 19 d. pranešė Ukrainos kariuomenė ir gynybos bendrovė „Gurzuf Defense“, kurių paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „The Kyiv Independent“. Operacijoje dalyvavo Ukrainos 92-oji atskiroji šturmo brigada, 30-oji atskiroji mechanizuotoji brigada ir 10-asis kariuomenės korpusas, taip pat Ukrainos dronų gamintoja „Gurzuf Defense“. Ukrainos pajė...

Po spalio 18 d. Lietuvoje nukritusio drono incidento visuomenėje kilo klausimų dėl gyventojų informavimo apie oro pavojų. Kai kurie gyventojai viešojoje erdvėje teigė, kad perspėjimus gavo per vėlai, o besinaudojusieji programėle „LT72.lt“ skundėsi, kad ji apskritai neveikė.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad žvalgyba neturėjo išankstinės informacijos apie galimą išpuolį prieš sekmadienį Vilniuje bandytą padegti įmonę „Delska Lithuania“, kurioje saugoma „Starlink“ ryšio įranga. Pasak jo, bendrovė buvo perspėta prevenciškai, atsižvelgiant į panašius incidentus kitose šalyse. „Išankstine informacija apie tokį sabotažo veiksmą nedisponavome.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikisi, kad integruota objektų oro erdvėje detekcijos sistema iš dalies veiks 2027 metų pabaigoje.   „Viską sujungus į bendrą sistemą, tikslą, aš tikiuosi, kad 2027 metų pabaigoje mes jau galėsime turėti bent jau dalinę vientisą sistemą. Bet čia vėlgi viskas priklauso nuo verslo, ar jie sugebės suprogramuoti greitai, ar sugebės viską sujungti greitai“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Kaunas.

Lenkijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Pasvalio rajone sudužęs dronas buvo paleistas iš Lietuvos, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas vadina „savotišku nesusipratimu“. „Jau nuo sekmadienio bendrauju su Lenkijos gynybos ministru, šiandien sutarėme ir su mūsų žvalgybos pareigūnais, su kariuomene, kad kolegoms Lenkijoje saugiu tinklu bus perduota atitinkama informacija, mūsų turimi duomenys, šitą klausimą pratęsime“, – žurnalistams pirmadienį po Nacionalinio saugumo komisijos...

Sekmadienį į Lietuvą įskrido dronas. Nukritusio drono dalys vėliau buvo rastos Pasvalio rajono savivaldybėje, Juodžionių kaime. Skraidyklei sprogus, jos nuolaužos apgadino civilinį automobilį, žmonės nesužeisti. Pirmadienio rytą drono sprogimo vietoje dirba pareigūnai. Tuo tarpu teisėsaugos institucijos praneša, kad incidentas bus vertinamas anksčiau teisėsaugos pradėtame tyrime dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, jog Lietuva turi pagrįstų duomenų, kad sekmadienį šalies teritorijoje nukritęs dronas kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną. „Labai vienareikšmiškai galiu pasakyti, mes turime pagrįstų duomenų, kad dronas kirto Lenkijos sieną“, – BNS pirmadienį sakė D. Matulionis.

Incidentas, kurio metu sekmadienį, kaip įtariama, iš Lenkijos į Lietuvą įskrido ir Pasvalio rajone nukrito dronas, bus vertinamas anksčiau teisėsaugos pradėtame tyrime dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Stebint FPV dronų lenktynes lengva pagalvoti, kad pilotas tiesiog spaudžia greičio mygtuką. Iš tikrųjų jam vienu metu tenka valdyti drono aukštį, kryptį ir posvyrį, sekti vartų seką bei skaičiuoti, kaip į posūkį įskristi nepraradus greičio. Net menka klaida gali baigtis susidūrimu. Norintiems pajusti šį sportą nebūtina iš karto pirkti drono: Racer.LT/sim siūlo nemokamą FPV lenktynių simuliatorių, veikiantį interneto naršyklėje. FPV reiškia first-person view – skrydį stebint iš drono kameros.

Spalio 18 d. į Lietuvą įskrido ukrainietiškas dronas. Šį kartą jis kirto sieną ne iš Baltarusijos, o iš Lenkijos pusės. Dronas taip pat nešė sprogmenis, tačiau gyventojai apie skrendantį objektą buvo perspėti po geros valandos nuo tada, kai jis kirto sieną. „Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos“, – po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Todėl ta reakcija buvo kiek kitokia.