Donaldas Trumpas

JAV kariuomenė pirmadienį pranešė, kad į Artimuosius Rytus atvyko JAV lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė, taip smarkiai padidindama Jungtinių Valstijų ugnies galią šiame regione, išaugus įtampai su Iranu.  „USS Abraham Lincoln“ ir jį lydintiems laivams buvo nurodyta vykti į regioną, kur Iranas malšina masinius protestus. Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau atsisakė karinių veiksmų prieš Teheraną, jis tvirtino, kad visos galimos priemonės lieka svarstomos.

„Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas pirmadienį pareiškė, kad bet koks išpuolis prieš judėjimo rėmėją Teheraną taip pat būtų nukreiptas į kovotojus, ir perspėjo, kad bet koks naujas karas prieš Iraną sukeltų konfliktą regione. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „JAV armada“ juda Persijos įlankos link ir kad Vašingtonas atidžiai stebi Iraną po kruvinų susidorojimų su protestuotojais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad siunčia savo imigracijos kontrolės vadovą Tomą Homaną į Minesotos valstiją, išaugus įtampai po to, kai imigracijos agentai per kelias savaites nužudė antrą asmenį. „Aš šįvakar siunčiu Tomą Homaną į Minesotą. Jis nebuvo įsitraukęs į tą vietovę, bet pažįsta ir mėgsta daugelį tenykščių žmonių.

Minesotos federalinis teisėjas pirmadienį svarstys, ar po pasipiktinimo bangą visoje šalyje sukėlusių JAV piliečių nužudymų stabdyti tūkstančių imigracijos tarnybų agentų dislokavimą į valstiją. Mineapolyje tvyro didžiulė įtampa ir tęsiasi protestai nuo sausio pradžios, kai Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) agentai nušovė 37-erių trijų vaikų motiną Renee Good jos automobilyje.

Italijos premjerė Giorgia Meloni šeštadienį sureagavo į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, esą NATO sąjungininkių kariai Afganistane laikėsi „atokiau nuo fronto linijų“. „Italijos vyriausybę pribloškė prezidento Trumpo teiginiai, kad per operacijas Afganistane NATO sąjungininkės „laikėsi nuošalyje“, – sakoma G. Meloni pareiškime.

Geltona kepure ir juoda pūkine striuke apsirengusi Taylor buvo viena iš šimtų protestuotojų, žygiavusių po to, kai federaliniai agentai, vykdantys griežtas priemones prieš imigraciją, šį mėnesį nužudė jau antrą JAV pilietį. Vis daugiau kritiškų žvilgsnių krypsta į JAV prezidento Donaldo Trumpo agresyvią deportacijos kampaniją, dėl kurios demonstrantai išėjo į šio Vidurio Vakarų miesto gatves.

Federaliniams agentams šeštadienį Mineapolyje nušovus amerikietį slaugytoją Alexą Pretti, buvusi JAV Atstovų Rūmų narė Marjorie Taylor Greene paragino prezidento Donaldo Trumpo rėmėjus ir visus kitus amerikiečius „atmerkti akis“. Buvusi judėjimo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad JAV tarpininkaujamos Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) surengtos trišalės Rusijos ir Ukrainos derybininkų derybos vyko „konstruktyviai“, tačiau „dar laukia daug darbo“. „Būtų klaidinga po pradinių kontaktų tikėtis kokių nors reikšmingų rezultatų (…) Tačiau pats faktas, kad šie kontaktai prasidėjo konstruktyviai, gali būti vertinamas teigiamai. Vis dėlto dar laukia daug darbo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ilgą laiką viešai girdimi Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimai perimti Grenlandiją sulaukė neigiamos Europos šalių reakcijos. JAV administracija svarstė įvesti 25 proc. muitus aštuonioms Europos valstybėms, kurios aktyviausiai tam priešinasi, bet vėliau atsitraukė.

Minesotos gubernatorius Timas Walzas brutalius federalinių imigracijos tarnybų reidus savo valstijoje sekmadienį palygino su nacių okupacija Europoje Antrojo pasaulinio karo metais, prisimindamas Holokausto auką Anne Frank, rašo JAV naujienų portalas „HuffPost“. Kreipdamasis į visuomenę kitą dieną po to, kai JAV pasienio kontrolės pareigūnai Mineapolyje nužudė 37-erių JAV pilietį, slaugytoją Alexą Pretti, o dar prieš kelias savaites Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) agentas nušovė kitą ame...

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį kaip garbės svečiai dalyvavo Indijos Respublikos dienos parade, likus vienai dienai iki to, kai Naujasis Delis ir Briuselis turėtų sudaryti ilgai lauktą laisvosios prekybos susitarimą. Sostinės Naujojo Delio gatvėmis žygiavo kariniai orkestrai ir žirgų bei kupranugarių kavalerijos daliniai, virš galvų zvimbė naikintuvai ir buvo rodoma naujausia Indijos karinė technika.

Donaldas Trumpas apsigalvojo ir atšaukė tarifus, kuriais grasino Europai. Jis teigia, kad jau yra paruoštas sandoris, kuris bus fantastiškas Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Europos lyderiai pirmadienį susitinka Vokietijoje aptarti energetikos ir saugumo bendradarbiavimo Šiaurės jūroje klausimus, tačiau derybas gali užgožti nuogąstavimai dėl JAV planų, susijusių su Arktyje esančia Grenlandijos sala. Šiame regione jau seniai nerimaujama dėl Rusijos keliamos grėsmės, tačiau pastaruoju metu įtampa išaugo ir dėl spaudimo, kurį šiai Danijos autonominei teritorijai daro JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad preliminarus prekybos susitarimas su Kanada „nėra nukreiptas prieš jokias trečiąsias šalis“, Jungtinėms Valstijoms pagrasinus įvesti 100 proc. muitus Kanados gaminiams, jei ši sutartis būtų galutinai sudaryta.

Aukso kaina pirmą kartą peržengė 5 tūkst. dolerių ribą. Ankstyvojoje prekyboje Londono biržoje aukso uncijos (apie 31,1 gramo) kaina siekė 5 093 JAV dolerius (4 296 eurus) – ta naujas rekordas. Tarp stipriausių kainos augimo veiksnių yra geopolitinės rizikos, centrinių bankų pirkimai ir spėlionės dėl tolesnio palūkanų normų mažinimo JAV. Auksas per pirmąsias šių metų savaites pabrango beveik 18 proc. Pernai jo kaina padidėjo 65 proc.

Nuo Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžios JAV užsienio politika įvairiais klausimais dažnai smarkiai keitėsi ir buvo formuluojama be nacionalinio saugumo pareigūnų žinios, o JAV prezidento administracijos veiksmus išimtinai diktuodavo Donaldas Trumpas ir saujelė artimiausių jo padėjėjų, praneša „Reuters“, kurios straipsnio tekstą cituoja naujienų agentūra UNIAN.

Per smarkią žiemos audrą Jungtinėse Valstijose daugiau kaip milijonas namų ūkių liko be elektros energijos. Be to, neišvengta aukų. Niujorke žuvo penki žmonės, Luizianoje – du. Mažiausiai 20 valstijų institucijos paskelbė nepaprastąją padėtį. Savaitgalį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių. Nacionalinė meteorologijos (NWS) tarnyba įspėjo dėl slidžių kelių ir gatvių. Audra sekmadienį judėjo iš pietų į JAV šiaurės rytus.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN praneša apie stiprų balistinių raketų apšaudymą Charkive. Skelbiama, kad Rusija į miestą paleido penkias balistines raketas. Po smūgių dalyje miesto dingo elektros tiekimas.

Mineapolyje imigracijos agentas paleido mirtinus šūvius į aktyvistą, kuris protestavo ir trukdė sulaikyti nelegalią migrantę. Vidaus saugumo sekretorė gina savo agentus, esą tai buvo būtinoji gintis, nes aktyvistas turėjo ginklą. Tai jau antras kartas šiais metais, kai agentas Mineapolyje mirtinais šūviais ginasi nuo D. Trumpo imigracijos politikai nepritariančių aktyvistų. Prieš kelias savaites šūviu į galvą agentas nušovė 37-erių moterį.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį pareiškė, kad JAV įves 100 proc. dydžio muitus Kanados importui, jei Otava užbaigs naujo prekybos susitarimo su Kinija sudarymą. Panašų grasinimą dieną anksčiau išsakė prezidentas Donaldas Trumpas. „Mes negalime leisti, kad Kanada taptų vieta, per kurią kinai leistų savo pigias prekes į JAV“, – televizijos ABC laidoje „This Week“ sakė S. Bessentas.

Barackas Obama ir žmona Michelle sekmadienį paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame pasmerkė federalinių agentų Mineapolyje įvykdytą jau antro JAV piliečio nužudymą, teigdami, kad tai iliustruoja prezidento Donaldo Trumpo išpuolį prieš amerikietiškas vertybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „New York Post“ sakė, kad slaptas naujas ginklas, kurį jis vadina „Discombobulator“, buvo būtinas „drąsiam“ JAV reidui, kurio metu buvo suimtas Venesuelos lyderis Nicolas Maduro. D. Trumpas gyrėsi, kad paslaptingas ginklas „sugadino [priešo] įrangą“, kai JAV sraigtasparniai sausio 3 d. įsiveržė į Karakasą, kad suimtų N. Maduro ir jo žmoną Cilia Flores neprarandant nė vieno amerikiečio gyvybės. „Discombobulator.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo teiginiais, kad NATO kariai nekariavo fronto linijoje Afganistane. Pasak šalies vadovo, tiek Lietuva, tiek ir kitos valstybės šioje misijoje dalyvavo visu rimtumu. „Turėtų būti pateiktas labai aiškus mūsų atsakymas, kuris parodytų, kaip situacija atrodė iš tikrųjų. Visos valstybės buvo įsitraukusios į misiją Afganistane, įskaitant ir Lietuvą.

Minint 1863-1864 metų sukilimo prieš Rusijos Imperiją metines, Lietuvoje lankosi Lenkijos ir Ukrainos prezidentai. Trijų šalių vadovai senosiose Rasų kapinėse atidavė pagarbą žuvusiems Sausio sukilimo vadams. Tiesa, lenkai šią sukaktį mini kur kas ypatingiau, nei Lietuva. Sukilimo metinėms Lietuva daugiau dėmesio skiria jau kokį dešimtmetį, kai 2017 metais Gedimino kalne buvo rasti sukilėlių palaikai.

Lietuva ketvirtus metus prieš plataus masto Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karinei paramai jau yra skyrusi 1 mlrd. eurų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išlieka neabejotinai svarbiausias regioninio saugumo iššūkis. Lietuva ir Lenkija nuo pat kero pradžios teikia Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę, politinę paramą. Lietuva jau suteikė Ukrainai karinės paramos už 1 mlrd.

Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūros vadovas šeštadienį paprieštaravo Vašingtono nurodytoms pasitraukimo iš jos priežastims, atmesdamas JAV kritiką kaip neteisingą. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas perspėjo, kad šią savaitę paskelbtas JAV pranešimas apie oficialų pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „tiek JAV, tiek pasaulį daro mažiau saugius“. O įraše platformoje „X“ jis pridūrė: „Deja, JAV nurodytos sprendimo pasitraukti iš PSO priežastys yra neteisingos.

Demokratai reikalauja, kad federaliniai imigracijos pareigūnai paliktų Minesotą po to, kai vienas agentų Mineapolyje nušovė vyrą. Ši žūtis į gatves spaudžiant šalčiui pritraukė šimtus protestuotojų ir dar labiau padidino įtampą mieste, kurį jau prieš kelias savaites sukrėtė kitas mirtinas incidentas.

Smarki žiemos audra Junginėse Valstijoje ne tik atnešė gausų snygį ir neįprastai žemas temperatūras, be ir sutrikdė elektros energijos tiekimą. Visoje šalyje be elektros liko mažiausiai 250 tūkst. namų ūkių, rodo portalo „poweroutage.us“ duomenys, kuriais remiasi agentūra „Reuters“. Be kita ko, smarkai paveiktos Misisipės, Luizianos ir Teksaso valstijos.  Žiemos padarinius pajuto daugiau kaip pusė visų JAV gyventojų.

Valstybinė komunalinių paslaugų įmonė pranešė, kad savaitgalį Grenlandijos sostinėje dingo elektra, kai smarkūs vėjai sukėlė perdavimo sistemos gedimą. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pastebėjo, kad Nūkas, kuriame gyvena apie 20 tūkst. žmonių ir kuris daugiausia aprūpinamas hidroelektrinės energija, be šviesos liko šeštadienį apie 22 val. 30 min. vietos (sekmadienį 2 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

JAV paskelbus naujas mitybos rekomendacijas netruko pasipilti ir lietuvių mitybos specialistų vertinimai. Nors viešojoje erdvėje ne vienas pastebėjo, esą pasikeitimai kardinalūs ir įprasta mitybos piramidė buvo apversta, specialistai vis tik ragino atkreipti dėmesį į detales. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija neseniai pristatė naujas mitybos gaires, kurias dalis specialistų įvardijo kaip prieštaringas ir paneigiančias kai kuriuos buvusius sveikos mitybos principus.

Federaliniai imigracijos agentai šeštadienį Mineapolyje nušovė vyrą, o šis antrasis civilio gyvybės pareikalavęs incidentas per precedento neturinčią Donaldo Trumpo administracijos operaciją sukėlė naujus protestus ir valstijos pareigūnų pasipiktinimą. Šis incidentas įvyko nepraėjus nė trims savaitėms po to, kai Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnas nušovė JAV pilietę Renee Good.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalies narystė Europos Sąjungoje (ES) yra viena iš svarbiausių saugumo garantijų. Jis taip pat išreiškė lūkestį, kad Lietuva savo pirmininkavimo ES metu parems Ukrainos siekį tapti viena iš Bendrijos narių.

Kitas trišalių derybų tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV etapas dėl karo sustabdymo bus tęsiamas Abu Dabyje vasario 1 dieną, šeštadienį pranešė JAV pareigūnas. „Sutarėme, kad kitas derybų etapas vėl prasidės kitą sekmadienį Abu Dabyje“, – pareigūnas sakė žurnalistams, pavadindamas sprendimą tęsti derybas geru ženklu ir pridurdamas, kad per dvi derybų dienas Emyratų sostinėje atlikta daug darbo.

JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Cole‘as pareiškė, kad Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai „reikia atiduoti deramą pagarbą“ už politinių kalinių išlaisvinimą. Interviu portalui „Zerkalo“ jis atsisakė atsakyti, ar laiko A. Lukašenką diktatoriumi, ir atskleidė, ko Vašingtonas siekia derybose su Minsku. Apie J. Cole‘ą dauguma baltarusių išgirdo tik 2025 metų birželį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina Kanadai 100 % muitu, siekdamas užkirsti kelią artimesniam Šiaurės Amerikos kaimynės ir Kinijos ekonominiam bendradarbiavimui.

Sasekso hercogienė Meghan Markle palaikė savo vyrą princą Harry po to, kai jis gynė britų karius reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarus apie NATO pajėgas Afganistane. Interviu „Fox News“ Trumpas teigė, kad NATO kariai „liko šiek tiek nuo fronto linijų“ konflikto metu ir tvirtino, jog JAV „niekada nereikėjo“ savo sąjungininkų, nepaisant to, kad po rugsėjo 11-ąją buvo panaudotas aljanso kolektyvinės gynybos straipsnis, pranešė express.

Šimtai žmonių penktadienį Mineapolio ir Sent Polo tarptautiniame oro uoste protestavo prieš federalinius pareigūnus, kurie išsiunčiančia neteisėtus migrantus iš JAV, praneša „Deutsche Welle“. Pareigūnų duomenimis, prie oro uosto pagrindinio terminalo buvo suimta apie 100 dvasininkų ir kitų protestuotojų, kurie nesilaikė nustatyto atstumo iki pastato ir trukdė oro uosto darbui.

Ukrainos derybininko atstovė spaudai šeštadienį nurodė, kad Abu Dabyje baigėsi antrasis trišalių derybų tarp Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono raundas.  Penktadienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje prasidėjusiomis derybomis siekiama susitarti dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, kuriuo norima nutraukti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) šeštadienį sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą už jo teiginius, kad NATO sąjungininkų kariai vengė fronto linijos Afganistane. „Puikiai suprantu, ką Danijos veteranai sako, jog jokie žodžiai negali apibūdinti, kaip stipriai tai skaudina“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė premjerė. „Nepriimtina, kad Amerikos prezidentas abejoja sąjungininkų karių atsidavimu Afganistane“, – pridūrė M. Frederiksen.

Aistros dėl Grenlandijos veikia ir kai kuriuos Lietuvos politikus, pradėjusius nuogąstauti, kad mūsų sąjungininkai Vakaruose gali nuo mūsų nusigręžti. Kaip turėtume vertinti dabartinius nesutarimus tarp NATO sąjungininkių – ir kuo jie gali baigtis Lietuvos ir visos Europos saugumui?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su istoriku Algimantu Kasparavičiumi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad viceprezidentas JD Vance‘as vasario mėnesį vyks į Armėniją ir Azerbaidžaną, kad sustiprintų pastaruoju metu vykusias taikos pastangas.

Pentagonas penktadienio vakarą paskelbė naują nacionalinės gynybos strategiją, kurioje kritikuojami JAV sąjungininkai, raginami rūpintis savo saugumu, ir dar kartą patvirtintas administracijos dėmesys dominavimui Vakarų pusrutulyje. 34 puslapių dokumentas, pirmasis nuo 2022 metų, kritikuoja JAV partnerius nuo Europos iki Azijos už tai, kad jie pasikliauja ankstesnių administracijų subsidijomis savo gynybai.

Rusijos naktiniai smūgiai Ukrainos sostinėje ir šiaurės rytiniame Charkivo mieste pražudė vieną žmogų ir sužeidė dar 23, ankstyvą šeštadienio rytą nurodė pareigūnai.  Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, o Kyjivo pareigūnai įspėjo apie dronų ir balistinių raketų atakas.  „Kyjivas yra masiškai puolamas priešo. Nepalikite slėptuvių!“ – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.  Jis pridūrė, kad atakų metu buvo apgadinta keletas negyvenamųjų pastatų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad didelė violetinė mėlynė ant jo kairės rankos atsirado jam „užkliudžius“ stalą viešnagės Šveicarijoje metu. Pasak jo, vartojamos didelės aspirino dozės lemia didesnį polinkį atsirasti kraujosruvoms. Kalbėdamas su žurnalistais lėktuve „Air Force One“, D. Trumpas sakė: „Užkliudžiau ranką į stalą. Užtepiau truputį – kaip ten vadinasi – kremo. Bet tiesiog užkliudžiau.

Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybininkai šeštadienį Abu Dabyje surengs antrąjį derybų raundą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomo plano, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus besitęsiančią Maskvos plataus masto invaziją. Pirmosios žinomos tiesioginės derybos tarp Ukrainos ir Rusijos pareigūnų dėl JAV prezidento D. Trumpo pasiūlymo užbaigti karą įvyko penktadienį.

Princas Harry pasakė, kad britų kariai, tarnavę ir žuvę Afganistane, „nusipelno, kad apie juos būtų kalbama teisingai ir su pagarba“, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad NATO sąjungininkai šiame konflikte prie fronto linijų nesiartino.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi įgyvendinti plataus masto laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR, penktadienį pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji tai pareiškė nepaisydama to, kad Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tai, kad neseniai pasirašytas prekybos susitarimas būtų siunčiamas įvertinti ES teismui.

Donaldas Trumpas nesiliauja kaitinęs situacijos dėl Grenlandijos. Dabar jis giriasi, kad pagal susitarimą Amerika šioje saloje esą galės veikti amžinai, tačiau nei su kuo, nei dėl ko tiksliai jis sutarė – neaišku. Net ir patys Grenlandijos politikai sako nežinantys, apie ką D. Trumpas kalba. Tuo metu pačioje Grenlandijoje nepasitenkinimas D. Trumpu, regis, auga ne dienomis, o valandomis.

Italijos lyderė Giorgia Meloni penktadienį pareiškė besitikinti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas užbaigs konfliktą Ukrainoje, kad ji galėtų jį nominuoti Nobelio taikos premijai. G. Meloni džiaugiasi savo šiltais santykiais su D. Trumpu, kuris yra ne kartą išreiškęs nusivylimą dėl to, kad jam nepavyko laimėti šios premijos.