Donaldas Trumpas

JAV ginkluotosios pajėgos, pasak prezidento Donaldo Trumpo, pradėjo plataus masto karinius veiksmus prieš Iraną. Tai jis pareiškė socialiniame tinkle „Truth Social“ išplatintame vaizdo įraše. „Mūsų tikslas yra apsaugoti amerikiečius, kad būtų eliminuota tiesioginė Irano režimo grėsmė“, – sakė D. Trumpas. Iranas esą kuria ilgojo nuotolio raketas, kurios kelia grėsmę JAV ir kitoms šalims. „Mes sunaikinsime jų raketas ir sulyginsime su žeme jų raketų pramonę“, – kalbėjo prezidentas.

Izraelis užpuolė Iraną, šio sostinėje Teherane girdimi sprogimai. Prie atakos prisijungė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tai patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Kaip skelbia „The Jerusalem Post“, Izraelio kariuomenė išsiuntė perspėjimus savo gyventojams likti netoli saugomų vietovių. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie smūgius, nukreiptus prieš žvalgybą, taip pat apie smūgius centrinėje Teherano dalyje. Izraelis šiuos smūgius pavadino prevenciniais.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija, dėl Artimuosiuose Rytuose didėjančios įtampos patikslinusi savo patarimus dėl kelionių, penktadienį skubiai patarė Vokietijos piliečiams nevykti į Izraelį. „Skubiai nerekomenduojama vykti į Izraelį ir Rytų Jeruzalę“, – nurodė ministerija savo interneto svetainėje paskelbtame patarime. Anksčiau šis patarimas buvo taikomas tik tam tikroms Izraelio dalims, tačiau dabar jis taikomas visai šaliai, patvirtino šaltinis ministerijoje.

Penktadienį duodamas parodymus Kongreso komitetui apie savo gerai žinomus ryšius su Jeffrey Epsteinu, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas paneigė padaręs ką nors neteisėto, o demokratai siekė nukreipti dėmesį į paties Donaldo Trumpo santykius su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu. B. Clintonas daug kartų minimas J. Epsteino dokumentuose, tačiau jis tvirtina, kad nutraukė ryšius dar iki to, kai šis gėdą užsitraukęs milijardierius 2008 m. buvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad „norėtų nenaudoti“ JAV kariuomenės Irano puolimui, „bet kartais tai tiesiog būtina“, rašo „CNBC News“. Kartu D. Trumpas pridūrė, kad „galutinio sprendimo“ dėl Irano puolimo dar nėra. Trumpas: nesame patenkinti Irano derybų eiga „Mes nesame patenkinti jų derybų eiga“, – penktadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas. „Jie negali turėti branduolinių ginklų“, – pridūrė jis. Primename, kad įtampa dėl Irano auga.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas prakalbo apie „draugiško Kubos perėmimo“ perspektyvą, skelbia „Reuters“. Baltuosiuose rūmuose žurnalistams jis pareiškė, kad valstybės sekretorius Marco Rubio sprendžia šį klausimą „labai aukštu lygiu“. „Kubos vyriausybė derasi su mumis, ir jie turi didelių problemų“, – sakė D. Trumpas. „Jie neturi pinigų. Šiuo metu jie neturi nieko, bet jie derasi su mumis, ir galbūt mes draugiškai perimsime Kubą“, – cituojamas jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį atskleis savo viziją, kaip Prancūzijos branduolinis arsenalas galėtų sustiprinti Europos gynybą, žemynui skubant persiginkluoti prieš agresyvią Rusiją ir Vašingtonui nusišalinant.  E. Macrono kalbos Prancūzijos branduolinių povandeninių laivų bazėje Bretanėje bus atidžiai klausomasi visoje Europoje.

Jungtinės Karalystės (JK) ambasados darbuotojai Irane dėl dabartinės „saugumo padėties“ buvo laikinai atitraukti iš šalies, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministerija. JK ambasada Teherane, kuri praėjusį mėnesį buvo laikinai uždaryta, toliau „dirbs nuotoliniu būdu“, pažymėjo ministerija. Ši žinia buvo paskelbta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pagrasino smogti Iranui, o Vašingtonas telkia karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį Izraelyje rengia derybas dėl Irano, pranešė Valstybės departamentas, Jungtinėms Valstijoms telkiant pajėgas ir grasinant smogti Teheranui. JAV diplomatijos vadovas į Izraelį vyks po to, kai JAV ambasada Jeruzalėje pranešė dėl saugumo rizikų leidžianti ne pirmos būtinybės vyriausybės darbuotojams ir jų šeimos nariams išvykti iš Izraelio, o tai sukėlė įtarimų, kad prezidentas Donaldas Trumpas ketina įgyvendinti savo grasinimus suduoti smūgius.

JAV ir Pietų Korėjos kariuomenės pranešė, kad kitą mėnesį surengs kasmetines pavasario pratybas, siekdamos sustiprinti bendrus savo šalių gynybinius pajėgumus, prastėjant santykiams su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja. Pranešime teigiama, kad pratybos „Freedom Shield“ („Laisvės skydas“) numatytos kovo 9–19 dienomis.

Niujorko meras Zohranas Mamdani ketvirtadienį susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ragindamas skirti 21 mlrd. dolerių (17,79 mlrd. eurų) federalinių dotacijų 12 tūkst. prieinamų būstų ir infrastruktūros projektams. Z. Mamdani paskelbė savo nuotrauką Baltuosiuose rūmuose, kurioje jis įteikia D. Trumpui netikrą laikraščio pirmąjį puslapį, ant kurio parašyta: „Trumpas miestui: statykime“. Apie šį susitikimą iš anksto nebuvo skelbiama.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ateinantį antradienį antrą kartą Baltuosiuose rūmuose Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Priešpiet numatyti pokalbiai Ovaliniame kabinete, Berlyne pranešė vyriausybės atstovas Sebastianas Hillė. Po to F. Merzas ir D. Trumpas pietaus. Atstovo teigimu, susitikime bus kalbama apie dvišalius santykius, saugumo politikos padėtį bei „prekybos ir konkurencijos klausimus“. F. Merzas pirmadienį išvyks į JAV.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“  įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas telefonu Volodymyrui Zelenskiui išreiškė norą, kad karas Ukrainoje baigtųsi per mėnesį. D. Trumpo žodžiai nuskambėjo prieš Ženevoje vykstančias dvišales amerikiečių ir ukrainiečių derybas. Tiesa, prieš jas savo poziciją garsiai pademonstravo ir Vladimiras Putinas – surengė masinę Ukrainos infrastruktūros ir gyvenamųjų rajonų ataką. Ukrainiečiai po šios atakos kviečia D. Trumpą atvykti į jų šalį ir pamatyti, kaip Ukraina atrodys po mėnesio.

JAV ambasada Jeruzalėje penktadienį pranešė leidžianti ne pirmos būtinybės vyriausybės darbuotojams ir jų šeimos nariams išvykti iš Izraelio dėl saugumo rizikų, pridurdama, kad norintys išvykti asmenys turėtų tai padaryti, kol dar yra prieinami skrydžiai. „2026 metų vasario 27 dieną Valstybės departamentas leido išvykti nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir JAV vyriausybės darbuotojų šeimos nariams iš misijos Izraelyje dėl saugumo rizikų“, – savo interneto svetainėje nurodė ambasada.

Čekija šiemet ketina sumažinti pagrindines išlaidas gynybai iki mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir rizikuoja užrūstinti JAV bei kitas NATO sąjungininkes, praneša „Politico“. Čekijos premjero Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji populistų koalicija parengė biudžeto projektą, kuriame numatoma gynybos finansavimą mažinti 900 mln. eurų, palyginus su buvusios vyriausybės pasiūlymu 2026 metams.

JAV gyvenęs vyras, kurį kartu su keletu kitų asmenų per susišaudymą nukovė Kubos pakrančių apsauga, norėjo išlaisvinti komunistinę salą, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė jo politinis bendražygis. Trečiadienį Kubos pakrančių apsauga apšaudė greitaeigį katerį ir nukovė vieną bei sužeidė dar vieną amerikietį, pranešė oficialus JAV asmuo. Kubos teigimu, susišaudymo metu žuvo keturi ir buvo sužeisti dar šeši laive buvę žmonės.

Derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos dėl karo išlieka sudėtingos ir daugiasluoksnės. Kol kas neįmanoma prognozuoti tikslių jų pabaigos terminų. Tai interviu leidiniui „Al Modon“ pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. K. Budanovas trijų šalių taikos derybas įvertino kaip itin sudėtingą ir daugialypį procesą, kuriame šiuo metu neįmanoma nustatyti konkrečių užbaigimo terminų.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“ ketvirtadienį įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

Vasario 26 d. Ukrainos ir JAV pareigūnai susitiko Ženevoje deryboms dėl pokarinio atkūrimo, nepaisant aklavietės diskusijose su Rusija. Kyjivas tikisi patvirtinti pagrindines susitarimo detales trišaliame susitikime kovo mėnesio pradžioje. Vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas pranešė, kad po susitikimo, įvykusio po naktinės Rusijos atakų serijos, jo dalyviai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokių šansų, jog smūgis Iranui, kurį svarsto suduoti Donaldas Trumpas, sukeltų ilgą karą regione, teigiama leidinio „Washington Post“ paskelbtame interviu.

Prekybos ryšius Kinijoje puoselėjantis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragina Pekiną spausti Rusiją nutraukti agresiją Ukrainoje ir priekaištauja dėl 80 mlrd. eurų prekybos deficito tarp Vokietijos ir Kinijos. Tuo pat metu F. Merzas džiaugiasi vizito vaisiais – Pekinas įsipareigojo įsigyti 120 Europos gamintojo „Airbus“ lainerių, kurių bendra vertė siekia apie 16 mlrd. eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iki istorinio UFC renginio Baltuosiuose rūmuose likus keturiems mėnesiams, aiškėja vis daugiau finansinių detalių, kurios organizatoriams žada rekordines išlaidas. Birželio 14-ąją dieną JAV prezidento Donaldo Trumpo valdose vyksiantis turnyras gali kainuoti daugiau nei 60 mln. JAV dolerių. Šis unikalus renginys taps itin brangiu iššūkiu UFC organizacijai, nes ją valdanti bendrovė „TKO Group Holdings“ prisiims visas su turnyru susijusias išlaidas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujo Ukrainos, JAV ir Rusijos taikos derybų raundo vietą ir galimą datą. Šį kartą susitikimas vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „24 Kanal“. Apie tai V. Zelenskis pranešė per savo vakarinį kreipimąsi vasario 26 dieną. „Šiandien kelis kartus kalbėjausi su Rustemu Umerovu, Davidu Arakhamia ir JAV prezidento atstovais Steve‘u Witkoffu bei Jaredu Kushneriu po jų šiandien vykusių susitikimų rezultatų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį kino legendą Robertą De Niro išvadino ligotu pamišėliu, kai šis paragino amerikiečius priešintis jo administracijai. Juostų „Taksi vairuotojas“ (Taxi Driver) ir „Krikštatėvis“ (The Godfather) žvaigždė yra žinomas D. Trumpo kritikas. Pernai Kanų kino festivalyje atsiimdamas apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus aktorius griežtai kritikavo, jo žodžiais, lėkštą prezidentą.

Omano užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad trečiasis Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų ratas baigėsi ir kad techninės diskusijos vyks kitą savaitę Vienoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pažadėjo nepasirašyti taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos tol, kol ukrainiečiai nebus įsitikinę, kad Maskva daugiau nekels prieš juos ginklo. Apie tai rašo „New York Post“. „Jokio susitarimo nebus, jei Ukraina ir jos žmonės nepatikės, kad galės gyventi taikoje, jei bus rastas diplomatinis sprendimas. Tai turi būti galutinis rezultatas – reali taika.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ketvirtadienį pareiškė, kad tyrimą dėl Jeffrey Epsteino atliekantis Atstovų Rūmų komitetas turėtų pakviesti prezidentą Donaldą Trumpą duoti parodymus apie savo ryšius su šiuo dabar jau mirusiu nuteistu seksualiniu nusikaltėliu. Duodama parodymus respublikonų vadovaujamam Atstovų Rūmų Priežiūros komitetui ir sakydama įžanginę kalbą, H. Clinton apkaltino komitetą, kad šis ją pakvietė, jog „nukreiptų dėmesį“ nuo D. Trumpo.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ketvirtadienį už uždarų durų liudys Kongreso komitetui, tiriančiam velionį nuteistą lytinį nusikaltėlį Jeffrey Epsteiną ir jo bendrininkę Ghislaine Maxwell. Buvęs prezidentas Billas Clintonas kitą dieną turėtų atsakyti į respublikonų vadovaujamo Atstovų Rūmų priežiūros komiteto klausimus apie jo ryšius su J. Epsteinu, kuris mirė Niujorko kalėjimo kameroje 2019 metais, laukdamas teismo.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tęsia karą Ukrainoje, kai padėtis fronte iš esmės yra aklavietėje, o šalies ekonomika patiria vis didesnių sunkumų, rašo „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad žiemos bombardavimo kampanija nesugebėjo priversti ukrainiečių kapituliuoti, nors per dar vieną masinę naktinę ataką dešimtys žmonių buvo sužeisti. Straipsnyje teigiama, kad geriausia Rusijos lyderio galimybė šiuo metu gali būti susijusi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, minint Pasipriešinimo Krymo aneksijai dieną, pasiuntė aiškią žinią pasauliui – karas prasidėjo dar 2014-aisiais, tačiau tuomet daugelis pasirinko „užmerkti akis“. Pasak jo, būtent Vakarų abejingumas padrąsino Vladimirą Putiną imtis dar didesnės agresijos ir pradėti plataus masto karą prieš Ukrainą. Jis apgailestavo, kad „pasaulis patarė Ukrainai tylėti“ ir „užmerkė akis“, pridurdamas, jog Krymo aneksija buvo karo pradžia.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad šių metų visuotiniai rinkimai vyks kovo 24 dieną.  „Mieli danai, šiandien paprašiau Jo Didenybės karaliaus paskelbti Folketingo rinkimus“, – parlamente sakė M. Frederiksen.  „Ar toliau būsiu jūsų ministre pirmininke, priklausys nuo to, kokį stiprų mandatą suteiksite socialdemokratams per parlamento rinkimus 2026 m. kovo 24 d.“, – pridūrė ji.

Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį nusprendė dar metams pratęsti sankcijas Baltarusijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Jos galios tokia pačia apimtimi, kaip iki šiol – jokių pakeitimų nepadaryta. Tai reiškia, kad pratęstos sankcijos ir baltarusiškoms kalio trąšoms, dėl kurių galimo tranzito atnaujinimo Lietuvoje spekuliuota pastaraisiais mėnesiais.

Rusijos grėsmę jaučianti Lenkija šiais metais toliau didins savo išlaidas gynybai. 2026 m. gynybai numatyta skirti 4,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kalboje parlamente sakė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Iš 46,6 mlrd. eurų daugiau kaip pusė bus investuojama naujai įrangai pirkti. Lenkija turi sukurti tokią kariuomenę, kuri nuolat atgrasytų prezidentąVladimirą Putiną, pabrėžė R. Sikorskis. Jau 2025 m. ES ir NATO narė Lenkija gynybai skyrė 4,7 proc.

JAV sausumos pajėgoms Europoje vadovavęs atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas Lietuvos gynybos politikoje sako pasigendantis skubos jausmo. „Aš pasigendu skubos jausmo, net ir čia, Lietuvoje, kur turite bendrą sieną su Rusija ir Baltarusija. (...). Kalbame ne apie penkis procentus. Juk negalima pasienyje pastatyti lentelės su užrašu „Ei, mes skiriame penkis procentus ir viską išsprendėme“, – ketvirtadienį Vilniaus saugumo forume sakė jis.

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui užsimenant apie galimybę išplėsti savo šalies branduolinį skėtį į likusį kontinentą, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės vadas Europoje Benas Hodgesas tikina, jog amerikiečiai ir toliau bus suinteresuoti užtikrinti branduolinę apsaugą. „Amerika ir toliau užtikrins branduolinio atgrasymo pajėgumus Europoje, nes tai yra mūsų interesas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo B. Hodgesas.

Kanados vyriausybė nusprendė pasinaudoti pelningais kariniais užsakymais, siekdama pritraukti gyvybiškai svarbių investicijų į savo automobilių pramonę. Šiaurės Amerikos valstybė atvirai žaidžia dviejų galingų automobilių pramonės valstybių – Vokietijos ir Pietų Korėjos – interesais.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Didžiausias pasaulyje lėktuvnešis, kuris šią savaitę buvo išsiųstas į Viduržemio jūrą, siekiant karine galia daryti spaudimą Iranui, ketvirtadienį išplaukė iš karinės bazės Kretoje, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas. Jis išvyko tuo metu, kai ketvirtadienį ryte Ženevoje Omano užsienio reikalų ministrui tarpininkaujant prasidėjo naujas netiesioginių derybų tarp Jungtinių Valstijų ir Irano dėl pastarojo branduolinės programos raundas.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, kad ketvirtadienį vykstančiame trečiajame derybų su Jungtinėmis Valstijomis raunde dėmesys bus skiriamas tik branduoliniam klausimui ir sankcijų Teheranui panaikinimui. „Derybų tema (...) yra sutelkta į branduolinį klausimą“, – sakė Esmaeilas Baghaei.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pavadino ekrano legendą Robertą De Niro „nesveiku ir silpnapročiu“, kai aktorius paragino amerikiečius priešintis jo administracijai. Kino filmų „Taksistas“ ir „Krikštatėvis“ žvaigždė nevengia atvirai kritikuoti D. Trumpą, o praėjusių metų Kanų kino festivalyje savo kalboje, kurią pasakė gavęs apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus, griežtai sukritikavo „lėkštą“ prezidentą.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas ketvirtadienį pakartojo, kad Teheranas nesiekia branduolinių ginklų, laikydamasis šalies aukščiausiojo lyderio nustatytos politikos. „Mūsų aukščiausiasis lyderis jau pareiškė, kad mes visai neturėsime jokių branduolinių ginklų“, – sakė M. Pezeshkianas savo kalboje prieš derybas su Jungtinėmis Valstijomis Šveicarijoje. „Net jei norėčiau judėti ta kryptimi, negalėčiau – doktrinos požiūriu man nebūtų leista“, – pabrėžė jis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pekine susitikęs su Vokietijos federaliniu kancleriu Friedrichu Merzu, pareiškė, kad taikos derybose dėl Ukrainos turėtų būti užtikrintas lygiateisis visų šalių dalyvavimas, omenyje aiškiai turėdamas būtinybę į taikos procesą įtraukti ir Europos Sąjungą.

Jungtinėse Valstijose ir toliau verda aistros dėl Elono Musko valdomos „Tesla“ personalo politikos. San Fransisko apygardos teisėjas Vince'as Chhabria oficialiai atmetė elektromobilių gamintojos prašymą nutraukti bylą, kurioje bendrovė kaltinama sąmoninga diskriminacija prieš JAV piliečius. Ieškinyje tvirtinama, kad įmonė tyčia teikia pirmenybę pigesnei darbo jėgai iš užsienio, taip siekdama sutaupyti.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) atleido mažiausiai šešis agentus, susijusius su 2022 m. tyrimu dėl prezidento Donaldo Trumpo dokumentų laikymo savo Mar-a-Lago rezidencijoje, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida; ši žinia sukėlė asociacijos, atstovaujančios biuro darbuotojams, pasipiktinimą.

Buvusi NATO gynybos ir saugumo bendradarbiavimo direktorės pavaduotoja Gerlinde Nigus įvardijo, kas priverstų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą, rašo „Ukrinform“. Anot jos, Ukrainą reikia apginkluoti „iki dantų“ ir užtikrinti ilgalaikį finansinį bei politinį stabilumą šalyje.

Aiškėja netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambučio detalės, skelbia „Axios“. Anot leidiniui komentavusio ukrainiečių pareigūno ir dviejų kitų šaltinių, D. Trumpas V. Zelenskiui pareiškė norintis kuo greičiau užbaigti karą. D. Trumpas nori kuo greičiau užbaigti  karą Ukrainoje, tačiau Ukraina ir Rusija nesutaria dėl dalies klausimų, ypač teritorijų.

JAV trečiadienį pareiškė, kad leis komerciniais ir humanitariniais tikslais pardavinėti Venesuelos naftą Kubai, iš dalies sušvelnindamos blokadą, kuri sukėlė didelę degalų krizę šioje Karibų saloje. JAV iždo departamentas paskelbė, kad tam tikromis sąlygomis bus leidžiama eksportuoti naftą, skirtą Kubos gyventojams ir privačiam sektoriui. Tačiau kai kurios sankcijų režimo sąlygos galios toliau.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį perspėjo, kad Iranas privalo derėtis dėl savo raketų programos, praėjus dienai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Teheranas kuria raketas, galinčias pasiekti Jungtines Valstijas. „Sakau, kad Irano atkaklus atsisakymas aptarti balistines raketas yra didelė, didelė problema“, – sakė M. Rubio žurnalistams naujų derybų tarp Jungtinių Valstijų ir Irano išvakarėse.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis galėtų „gerai sutarti“ su Jungtinėmis Valstijomis, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Savo kalboje, pasakytoje baigiantis istoriniam partijos suvažiavimui, Kim Jong Unas paragino Vašingtoną gerbti Pchenjano, kaip branduolinės valstybės, statusą. Jei Vašingtonas „gerbs mūsų šalies dabartinį statusą, numatytą Konstitucijoje... ir atsisakys priešiškos politikos.