Donaldas Trumpas

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad Britanija kartu su sąjungininkais rengia perspektyvų planą, kaip atidaryti svarbų Hormūzo sąsiaurį, tačiau atmetė NATO misijos galimybę. Per spaudos konferenciją Dauningo gatvėje K. Starmeris žurnalistams sakė, kad situaciją gyvybiškai svarbiame naftos transportavimo kelyje, kurį per Artimųjų Rytų karą faktiškai uždarė Iranas, jis aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui prasidėjęs karas „neturi nieko bendro su NATO“ ir „nėra NATO karas“, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atstovas spaudai. „NATO yra teritorijos gynybos aljansas“, o dabartinėje situacijoje „trūksta mandato dislokuoti NATO pajėgas“, per reguliarią spaudos konferenciją sakė Stefanas Kornelius.

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei slaptu reisu buvo išskraidintas į Maskvą gydytis, pranešė jam artimas aukšto rango šaltinis Kuveito laikraščiui „Al Jarida“. Anot šaltinio, naujasis Irano aukščiausiasis lyderis, kuris nė karto nepasirodė viešumoje nuo JAV ir Izraelio karinės operacijos pradžios, buvo sužeistas pirmąją karo veiksmų dieną – vasario 28 d. Dėl to jam prireikė hospitalizacijos ir nuolatinės medicininės priežiūros.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus, kad NATO aljanso gali laukti „labai bloga“ ateitis, jei sąjungininkai nepadės užtikrinti saugaus komercinės laivybos kelio per Hormūzo sąsiaurį, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog pagalbos opciją aljansas turėtų rimtai aptarti. „NATO šalys turėtų svarstyti, kai, arba jei, toks prašymas būtų gautas iš JAV.

Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje pirmadienį bus aptariamos galimos naujos sankcijos Iranui bei jo šešėliniam laivynui, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Kalbėsime, kokie yra mūsų tolimesni veiksmai. Vienas iš jų – sankcijos Iranui ir Irano šešėliniam laivynui. Suprantame ir matome, kad jis vis dar operuoja pasaulio vandenyse.

JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas sekmadienį pareiškė, kad amerikiečiai turės ištverti „trumpalaikį skausmą“ dėl padidėjusių degalų kainų, kol JAV kariauja su Iranu. JAV ir Izraelio pradėtas karas su Iranu bei Teherano atsakas raketų ir dronų atakomis prieš kelias kaimynines valstybes smarkiai padidino pasaulines energijos kainas. Be to, išaugo susirūpinimas, kad ilgalaikė Irano vykdoma itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio blokada gali smarkiai pakelti naftos kainas.

Pirmadienį naftos kainos svyruoja ties 100 JAV dolerių už barelį riba, o pagrindiniai akcijų biržų indeksai juda skirtingomis kryptimis, karui Irane tęsiantis jau trečią savaitę. Abi pusės nerodo jokio noro nusileisti, o diplomatai stengiasi užtikrinti saugų tanklaivių praplaukimą per svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Taivano gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad prie salos pastebėtas staigus Kinijos karinių lėktuvų skaičiaus padidėjimas, nors per pastarąsias dvi savaites tokių skrydžių skaičius buvo smarkiai sumažėjęs, rašo „Politico“. Ministerija pranešė, kad šeštadienį aplink salą užfiksuoti 26 Kinijos kariniai lėktuvai, iš kurių 16 įskrido į šiaurinę, centrinę ir pietvakarių oro gynybos atpažinimo zoną. Taip pat pranešta, kad aplink salą pastebėti septyni karo laivai.

Per bepiločio orlaivio smūgį netoli Dubajaus tarptautinio oro uosto užsidegė degalų saugykla, pirmadienio rytą pranešė miesto žiniasklaidos biuras. „Dubajaus civilinės gynybos komandos sėkmingai suvaldė gaisrą, kilusį dėl smūgio į vieną degalų saugyklą netoli Dubajaus tarptautinio oro uosto.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas neprivalo padėti Ukrainai. Pasak jo, buvęs prezidentas Joe Bidenas tai darė todėl, kad esą buvo „apsuktas aplink pirštą“, rašo UNIAN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė miglotą karo su Iranu trukmės terminą, sakydamas, kad jis „netrukus bus užbaigtas“....

 Vokietija nedalyvaus tarptautinėje karinėje operacijoje, skirtoje prekybos laivams Hormūzo sąsiauryje apsaugoti, sekmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. „Ar mes netrukus tapsime aktyvia šio konflikto šalimi? Ne“, – sakė J. Wadephulas visuomeniniam transliuotojui ARD, kalbėdamas apie karą Irane ir šiuo metu vykstančios ES misijos galimą išplėtimą į Hormūzo sąsiaurį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad NATO ateitis gali būti „labai bloga“, jei sąjungininkai nepadės užtikrinti saugaus komercinės laivybos kelio per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra gyvybiškai svarbus pasauliniam naftos transportui, sekmadienį vakare pranešė laikraštis „Financial Times“ (FT). „Tiesiog derėtų žmonėms, gaunantiems naudos iš sąsiaurio, padėti užtikrinti, kad jame neatsitiktų nieko blogo“, – FT citavo D. Trumpo žodžius, pasakytus per aštuonių minučių trukmės pokalbį telefonu.

Per pasaulį nuvilnijo konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmės: energetikos kainos ne tik išaugo, kuro ir dujų Azijos šalyse jau trūksta. Kai kurios valstybės, tarp jų ir Indija, planuoja degalų kvotas. Du Indijos tanklaivius vakar praleidęs Teheranas ciniškai skelbia, kad draugiškoms valstybėms Hormūzo sąsiauris yra atviras. O Donaldas Trumpas vis griežčiau spaudžia Vakarų valstybes ir Kiniją užtikrinti saugią laivybą, pasaulio energetikai svarbiu keliu.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas ir toliau ginsis nuo JAV ir Izraelio atakų tol, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas supras, kad nėra kelio į pergalę.

Iranas nėra suinteresuotas derybomis su Jungtinėmis Valstijomis, pareiškė Islamo Respublikos užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, paneigęs JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Teheranas nori susitarimo, kuris užbaigtų karą. „Esame pakankamai stabilūs ir stiprūs. Mes tik giname savo žmones“, – sekmadienį transliuotame interviu CBS laidai „Face The Nation“ sakė A. Araghchi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paviešintuose komentaruose pareiškė, kad yra pasirengęs kitam trišalių taikos derybų dėl jau penktus metus besitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą užbaigimo ratui, tačiau susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko turi Vašingtonas ir Maskva.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Vakarus padėti užtikrinti saugų tanklaivių judėjimą Hormūzo sąsiauryje, Teheranui ciniškai skelbiant, kad šis laivybos kelias draugiškoms šalims yra atviras. Konflikto pasekmes jau jaučia Azijos šalys: trūksta degalų ir dujų. Vairuotojai eilėse laukia padangų remonto, o valdžia pripažįsta – visų duobių neišlygins.

Karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis šešioliktą dieną, naujienų agentūra AFP sekmadienį apžvelgia svarbiausius naujausius su juo susijusius įvykius. Izraeliui tęsiant smūgius Libanui, Irano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ pranešė, kad jos kovotojai paleido „pažangią raketą“ į Izraelio Palmachimo oro pajėgų bazę, esančią į pietus nuo Tel Avivo.

JAV ir Kinijos atstovai Paryžiuje pradėjo naują prekybos derybų ratą. Tai patvirtino valstybinė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“. Šie pokalbiai laikomi pasirengimu JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimui per kovo pabaigoje D. Trumpo planuojamą vizitą Kinijoje. Kinų delegacijai vadovauja vicepremjeras He Lifengas, kuris yra artimas Xi Jinpingo patarėjas ekonomikos klausimais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad šalys, kurios kliaujasi per Hormūzo sąsiaurį gabenama nafta, turėtų prisiimti atsakomybę už šio kelio atvirumo išlaikymą su amerikiečių pagalba. Pasaulinės naftos kainos išaugo 40 proc., Iranui užblokavus gyvybiškai svarbų jūrų kelią ir užpuolus Persijos įlankos energetikos objektus po to, kai JAV ir Izraelio smūgiai sukėlė karą prieš Iraną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos sąjungininkams pareiškė, kad spaudimas atidaryti Rusijos žaliavinę naftą tiekiantį naftotiekį „Družba“ prilygsta šantažui, teigė prezidentas sekmadienį paviešintuose jo komentaruose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė šiuo metus nesąs pasirengęs susitarimui su Iranu dėl karo pabaigos. „Iranas nori sudaryti susitarimą, o aš nenoriu, nes sąlygos dar nėra pakankamai geros“, – citavo jį sotis „NBC News“. Paklaustas, kokios turėtų būti sutarties dėl karo užbaigimo sąlygos,  D. Trumpas telefonu atsakė: „Nenorėčiau jums to pasakyti“. Tačiau jis patvirtino, kad Irano įsipareigojimas atsisakyti bet kokių branduolinių ambicijų yra tarp sąlygų.

Maždaug prieš septynis mėnesius Ukrainos pareigūnai bandė JAV parduoti savo mūšio lauke patikrintą technologiją, skirtą Irano gamybos dronams naikinti. Jie net parengė „PowerPoint“ prezentaciją, kurioje rodė, kaip ši įranga galėtų apsaugoti Amerikos pajėgas ir jų sąjungininkus kare Viduriniuose Rytuose. Donaldo Trumpo administracija ukrainiečių pasiūlymą „pamiršo“, tačiau praėjusią savaitę, susidūrusi su didesniu nei tikėtasi Irano dronų smūgių skaičiumi, buvo priversta pakeisti savo poziciją.

Didžiosios Europos energetikos bendrovės paskelbė „force majeure“ dėl nutrūkusio suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo iš Kataro. Analitikai perspėja, kad tiekimo šokas gali tęstis mėnesius. Didžiosios Europos energetikos bendrovės, tarp kurių „Shell“ ir „TotalEnergies“, taip pat Azijoje veikiančios įmonės, paskelbė „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybes dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Kataro nutrūkimo.

Donaldas Trumpas visiškai nuginklavo svarbiausią Irano naftos infrastruktūrą Charko saloje – sunaikino priešraketines sistemas ir perspėjo Teheraną netrukdyti judėjimo Hormūzo sąsiauryje, antraip nusitaikys ir į naftos perdirbimo infrastruktūrą. Tačiau spaudimui Teheranas nepasiduoda: atsakė smūgiu į svarbų regiono uostą ir demonstruoja, kad kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį – praleido du tanklaivius su Indijos vėliava. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės šeštadienio vakarą sustabdęs darbą, Vilniaus oro uostas jį atnaujino anksčiau nei planuota, pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).  Oro uosto erdvė atidaryta 22.03 val.  „Institucijos įdėmiai stebi situaciją Lietuvos oro erdvėje ir užtikrina skrydžių saugą“, – teigė įstaiga.  Ribojimai oro uoste buvo įvesti 21.46 val., planuota, kad jie galios iki 23.35 valandos.

Šeštadienį Romoje vykusioje demonstracijoje prieš vyriausybės teismų reformą ir karą Artimuosiuose Rytuose protestuotojai degino JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Italijos premjerės Giorgios Meloni atvaizdus. Eitynėse Italijos sostinėje, kurios iš pradžių buvo surengtos protestuojant prieš kraštutinės dešinės atstovės G. Meloni planuojamas teismų sistemos reformas, dėl kurių kitą savaitgalį vyks referendumas, dalyvavo keletas tūkstančių žmonių.

Ekonomistai perspėja, karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes netrukus skaudžiai gali pajusti kiekvienas gyventojas: maisto produktų kainos gali šoktelti į viršų kone dešimtadaliu. Mat Hormūzo sąsiauris, kuris yra vienas svarbiausių kelių, kuriuo keliauja nafta, dujos ir trąšos, užblokuotas. Donaldas Trumpas visiškai nuginklavo svarbiausią Irano naftos infrastruktūrą Charko saloje – sunaikino priešraketines sistemas ir perspėjo Teheraną netrukdyti judėjimo Hormūzo sąsiauryje.

Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris šeštadienį paragino valstybes nares įgalioti Europos Sąjungą derėtis su Rusija, nes iki šiol nepavyko pasiekti, kad Maskva atsisakytų karo Ukrainoje.

Hormūzo sąsiauriui sustingus, Tarptautinė energetikos agentūra skelbia apie didžiausią istorijoje 400 mln. barelių naftos išleidimą iš rezervų. Agentūra skelbia, kad šalys vienbalsiai sutiko pasinaudoti rezervu, o nafta rinką pasieks palaipsniui, pagal poreikį. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu. Kaip vertinate staigų degalų kainų šuolį? Aš manau, kad nelabai yra dėl ko piktintis, kadangi tam yra realios priežastys.

Karui Artimuosiuose Rytuose šeštadienį peržengus dviejų savaičių žymą, naujienų agentūra AFP apžvelgia naujausius su juo susijusius įvykius. „Irano naftos infrastruktūra nepažeista“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Vašingtonas smarkiai subombardavo karinius taikinius svarbiame Irano naftos komplekse Charko saloje, Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi ten esančiais šaltiniais pranešė, kad naftos infrastruktūra nenukentėjo.

Pentagonas siunčia daugiau karo laivų ir karių į Artimuosius Rytus, penktadienį pranešė JAV žiniasklaida. Japonijoje dislokuotas desantinis laivas „USS Tripoli“ keliauja į regioną kartu su jūrų pėstininkais, pranešė „Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnais. Regione jau dislokuotas JAV pajėgas sustiprins tūkstančiai jūrų pėstininkų, keli karo laivai ir naikintuvai F-35, rašo naujienų portalas „Axios“, citavęs aukšto rango JAV pareigūną.

Šiaurės Korėja šeštadienį paleido apie 10 neidentifikuotų balistinių raketų link Japonijos jūros, pranešė Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas, praėjus kelioms dienoms po Pchenjano perspėjimo apie „baisius padarinius“ dėl Pietų Korėjos ir JAV karinių pratybų.

Iranas šeštadienį paleido naują raketų salvę į Izraelį, pranešė Irano valstybinė televizija. Nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Teheranas nuolat paleidžia raketų salves į Izraelį.

Liūdnai pagarsėjęs Lotynų Amerikos narkotikų kontrabandininkas Sebastianas Marsetas, kuris daugelį metų slapstėsi nuo policijos, penktadienį buvo suimtas Bolivijoje ir perduotas JAV institucijoms. Valstybinė televizija parodė, kaip S. Marsetas, Urugvajaus pilietis, kuris buvo įtrauktas į JAV ieškomiausių asmenų sąrašą, Santa Kruso oro uoste buvo perduotas JAV Narkotikų kontrolės administracijos (DEA) agentams, o vėliau įlaipintas į JAV lėktuvą.

Grenlandijos centro kairioji partija „Siumut“ palieka salos valdančiąją koaliciją, praėjus maždaug metams po parlamento rinkimų Arkties saloje. Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas sakė, kad šis žingsnis siunčia neteisingą signalą Jungtinėms Valstijoms, ir penktadienį „Facebook“ tinkle rašė, kad jis kenkia vienybei tuo metu, kai didėja tarptautinis spaudimas.

Irano rinktinė oficialiai atmetė Donaldo Trumpo pastabas apie pasaulio čempionatą. Po JAV prezidento D. Trumpo ketvirtadienį paskelbto įrašo Truth Social, kad Irano futbolo rinktinė laukiama“2026 m. čempionate JAV, Kanadoje ir Meksikoje, bet jų dalyvavimas nebūtų tinkamas dėl jų gyvybės ir saugumo, Irano komanda penktadienį pateikė atsaką socialiniuose tinkluose. Oficialiame pareiškime, Irano rinktinės teigė, jog niekas negali atimti iš jų iškovoto kelialapio.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis penktadienį patvirtino, kad jo vyriausybė surengė derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kurios siekia nuversti salos komunistinę valdžią. Prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad Kuba bus kitas jo darbotvarkės klausimas po Irano ir po JAV įvykdyto pagrindinio Kubos sąjungininko Venesuelos lyderio Nicolas Maduro nuvertimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Ukrainos pasiūlymą padėti JAV sustiprinti savo gynybą nuo Irano bepiločių orlaivių atakų. Pasak „Ukrinform“, D. Trumpas tai pareiškė per interviu „Fox News Radio“. Laidos vedėjas Brianas Kilmeade‘as paklausė D. Trumpo, ar Ukraina padeda Jungtinėms Valstijoms apsisaugoti nuo dronų. „Ne, mums nereikia jų pagalbos ginantis nuo dronų. Mes apie dronus žinome daugiau nei kas nors kitas.

Dėl Donaldo Trumpo su Izraeliu Irane pradėto karo per Ameriką ir Europą ritasi antisemitizmo banga. Jungtinėse Valstijose libanietis automobiliu taranavo vieną didžiausių sinagogų ir pradėjo joje šaudyti. Žydų maldos namai atakų taikiniu tapo ir Nyderlanduose bei Belgijoje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Iš vienos didžiausių sinagogų Amerikoje veržėsi dūmai. Į žydų maldos namus Detroito priemiestyje su automobiliu įsirėžė ginkluotas vyras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį transliuotame interviu pareiškė įtariantis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui kare prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Manau, kad jis galbūt jam šiek tiek padeda, taip, spėju, ir jis tikriausiai galvoja, kad mes padedame Ukrainai, tiesa?“ – radijo stočiai „Fox News Radio“ teigė JAV vadovas.

Baigiantis antrai karo Irane savaitei – ne tik naujos amerikiečių, bet ir Europos karių aukos. Iranas „Shahed“ dronu atakavo prancūzų bazę Irake, pražudydamas vieną karį. O Amerikos oro pajėgų operacijos metu sudužo degalų papildymo lėktuvas – susidūrė su kitu tokiu pačiu lėktuvu. Avarijos metu žuvo mažiausiai keturi amerikiečiai. Dar viena Teherano režimo raketa skriejo į Turkijos pusę, o Izraelis taip pat patyrė didelę ataką, kurios metu net pusšimtis žmonių sužeisti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu baigsis, kai tai jis pajus „kaulais“, pateikdamas dar vieną asmenišką kriterijų, pagal kurį bus galima spręsti apie karinio konflikto pabaigą, rašo CNN. Penktadienį „Fox Radio“ laidoje paklaustas, kada bus aišku, kad karas baigėsi, D. Trumpas atsakė: „Kai tai pajusiu, gerai, pajusiu kaulais.“ Kiek anksčiau JAV lyderis užsiminė, kad karo veiksmai gali netrukti ilgai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė įsitikinimą, kad Irano žmonės sukils ir pakeis savo vyriausybę po JAV bei Izraelio karinių smūgių, tačiau penktadienį transliuotame interviu pridūrė, kad tai gali neįvykti akimirksniu. „Tikrai manau, kad tai didelė kliūtis žmonėms, kurie neturi ginklų. Manau, kad tai labai didelė kliūtis (...). Tai įvyks, bet tikriausiai, galbūt ne iš karto“, – radijui „Fox News Radio“ sakė D. Trumpas.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastebima, jog mažėja Lietuvos piliečių, esančių šiame regione, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Skaičiuojama, kad regiono valstybėse šiuo metu gali būti apie 650 lietuvių.  „Pastebime mažėjimo tendenciją, šiuo metu regione yra apie 650 lietuvių“, – penktadienį Eltai nurodė URM.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sąjungininkams teigė, kad Iranas buvo pasirengęs pasiduoti, tačiau po dienos naujasis šalies aukščiausiasis lyderis pažadėjo tęsti kovą ir atverti naujus frontus, praneša „Axios“, remdamasis trimis G7 šalių pareigūnais, supažindintais su pokalbio turiniu.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Johnas Healey ketvirtadienį užsiminė, kad Rusija daro įtaką Irano dronų atakoms kare su JAV ir Izraeliu. J. Healey teigė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino „paslėpta ranka“ gali slypėti už kai kurių Teherano naudojamų taktikų kare Artimuosiuose Rytuose, kuris prasidėjo, kai JAV ir Izraelis vasario 28 dieną smogė Iranui.

Kinijos vyriausiasis ekonomikos pareigūnas šeštadienį išvyks į Prancūziją derybų su JAV atstovu, pranešė Pekinas. Apie tai paskelbta likus mažiau nei trims savaitėms iki laukiamo prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su prezidentu Xi Jinpingu. Vašingtonas patvirtino Paryžiuje įvyksiant dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų diskusijas, o JAV delegacijai vadovaus iždo sekretorius Scottas Bessentas.