Donaldas Trumpas

JAV pasiuntinys Johnas Coale'as ketvirtadienį Minske susitiko su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, Vašingtonui siekiant šimtų politinių kalinių išlaisvinimo šioje Rusijos sąjungininkėje.

Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tuo daugiau NATO išteklių jis eikvoja, kurie skiriami pagrindinėms NATO užduotims – paramai Ukrainai ir pasirengimui galimam karui su Rusija, rašo „Politico“. Po kelių savaičių Europos šalys turės priimti sprendimą, ar būsimas oro gynybos sistemų siuntas siųsti savo sąjungininkams Persijos įlankoje, ar Ukrainai, pažymėjo Pieteris Wezemanas, tarptautinio saugumo ekspertas ir ginkluotės kontrolės specialistas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paprašius Europos šalių prisijungti prie pastangų prieš Iraną ir dislokuoti laivus, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, sulaukė neigiamo atsako net iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkų.

 Prodemokratiška tyrimų grupė „Freedom House“ trečiadienį pranešė, kad laisvės lygis Jungtinėse Valstijose nukrito į žemiausią lygį per pusę amžiaus, prezidentui Donaldui Trumpui agresyviai naudojantis vykdomąja galia.

Dėl naujų išpuolių prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose padidėjus nuogąstavimams dėl pasaulinių naftos ir dujų tiekimo sutrikimų, naftos kainos ketvirtadienį kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ketvirtadienio ryte pašoko daugiau nei 5 proc., priartėjusi prie 113 JAV dolerių už barelį ribos, o WTI rūšies naftos kaina paaugo 1,06 proc. iki 97,34 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

JAV naikintuvas F-35 atliko avarinį nusileidimą JAV karinėje bazėje Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip manoma, buvo pataikytas Irano ugnies, teigia du su situacija susipažinę šaltiniai, rašo CNN.

Kinija neplanuoja kitais metais įsiveržti į Taivaną, o kontrolę savivaldžioje saloje siekia perimti nenaudodama jėgos, teigiama trečiadienį paskelbtoje metinėje JAV žvalgybos ataskaitoje. Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą grasino panaudoti jėgą salos kontrolei perimti, pastaraisiais metais didindamas karinį spaudimą ir rengdamas pratybas aplink salą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą Briuselyje, kuriame su Bendrijos lyderiais aptars paramą Ukrainai, saugumo padėtį Artimuosiuose Rytuose. Kaip pranešė Prezidentūra, dvi dienas vyksiančiame susitikime lyderiai taip pat kalbėsis apie Europos saugumo ir gynybos stiprinimą, Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo ir bendrosios rinkos stiprinimo klausimus.

Karinę operaciją prieš Iraną pradėjusios JAV ir Izraelis iki galo neįvertino energetinių išteklių eksportui itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio uždarymo pasekmių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, dėl Irano sprendimo blokuoti su JAV ir jos sąjungininkėmis susijusių laivų eismą šia kritiškai svarbia logistikos arterija ilgainiui gali rimtai nukentėti pasaulio ekonomika, todėl Vašingtonas ir Europos partneriai turėtų išspręsti nesutarimus.

Laivų sekimo sistemų duomenys trečiadienį parodė, kad į Kubą, kurioje dėl JAV ekonominės blokados reguliariai sutrinka elektros tiekimas, plaukia Rusijos tanklaivis su daugiau nei 700 tūkst. barelių naftos. Pasak jūrų transporto analitikų bendrovės „Kpler“, kovo 8 d. į laivą „Anatolij Kolodkin“, kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos, Rusijos Primorsko uoste buvo pakrauta 730 tūkst. barelių naftos, o trečiadienį 16.00 val. Grinvičo laiku jis plaukė Rytų Atlanto vandenynu Kubos link.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard savo kalboje Senate nepaminėjo dalies parengto pareiškimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kad po 2025 m. JAV smūgių Iranas nebandė atkurti savo branduolinės programos, praneša „Bloomberg“. Pagal iš anksto parengtą jos kalbos tekstą, Iranas metus nebandė atkurti savo urano sodrinimo pajėgumų po operacijos „Midnight Hammer“. Visų pirma buvo pažymėta, kad įėjimai į požemines patalpas buvo užsandarinti.

Teisėsaugos pareigūnų teigimu, trečiadienį Rio de Žaneiro favelose vykusios Brazilijos policijos operacijos metu žuvo septyni įtariami prekeiviai narkotikais, tarp jų – gaujos vadas, taip pat vienas vietinis gyventojas, patekęs į kryžminę ugnį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (79) sukėlė naujų diskusijų dėl savo sveikatos, kai supainiojo Baltųjų rūmų spaudos sekretorę Karoline Leavitt su į ją panašia buvusia patarėja Kellyanne Conway, skelbia „RadarOnline.com“. Prezidentas kelis kartus kreipėsi į buvusią vyresniąją patarėją K. Conway, nors iš tiesų norėjo pagirti savo spaudos sekretorę K. Leavitt.

JAV federalinis teisėjas antradienį nurodė Donaldo Trumpo administracijai grąžinti į darbą daugiau nei 1 tūkst. radijo „Amerikos balsas“ (Voice of America, VOA) darbuotojų ir leisti vyriausybės finansuojamai žiniasklaidos priemonei atnaujinti transliacijas.

Daliai NATO šalių atsisakius padėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) dėl susiklosčiusios situacijos Hormūzo sąsiauryje, o vėliau Baltųjų rūmų šeimininkui Donaldui Trumpui pareiškus, jog nebereikia jokios pagalbos, prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, jog visus nesutarimus pavyks užglaistyti.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad karinio aljanso nariai svarsto „geriausią būdą“ atverti Hormūzo sąsiaurį, per kurį paprastai keliauja didžioji dalis pasaulio naftos atsargų. „Bendravau su daugeliu sąjungininkų. Žinoma, visi sutinkame, kad sąsiauris turi būti vėl atidarytas.

Irano režimas kovo 18-osios naktį surengė balistinių raketų ataką Izraelyje. Teigiama, kad taip keršijama už tai, jog žydai ir amerikiečiai nukovė jų saugumo vadą ir represijas vykdančių Basidžų vadovą. Tačiau naktį Izraelis paskelbė sunaikinęs ir režimo žvalgybos vadovą. Savo ruožtu Vašingtonas praneša apie 2 tonas sveriančių bombų smūgius Irano raketų bazėms prie Hormūzo sąsiaurio. Naktiniame danguje virš Izraelio – visas spiečius nuo balistinių raketų atsiskyrusių smogiamųjų užtaisų.

Artėjant rugpjūčio mėnesį Islandijoje įvyksiančiam referendumui dėl šalies derybų dėl narystės ES atnaujinimo, Europos Sąjunga trečiadienį pasirašė gynybos susitarimą su šia Šiaurės Atlanto sala. Šiuo susitarimu siekiama stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, ypač Arktyje, kuri, dėl visuotinio atšilimo tirpstant jūros ledui, tampa strategiškai vis svarbesnė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino sąjungininkams palikti juos vienus užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis trečiadienį rašė, kad šalims, kurios naudojasi šiuo sąsiauriu laivybai, galėtų leisti pačioms rasti sprendimą. Taip jis reagavo į daugelio šalių atsisakymą karinėmis priemonėmis paremti JAV šioje laivybos teritorijoje.

JAV žvalgyba trečiadienį padarė išvadą, kad Iranas neatkūrinėjo branduolinio sodrinimo pajėgumų, kurie buvo sunaikinti per 2025 metų birželio mėnesio JAV ir Izraelio ataką, ir tai prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo pateiktiems tebesitęsiančio karo pateisinimams. Nacionalinės žvalgybos direktorė ir D. Trumpo sąjungininkė Tulsi Gabbard šia išvada pasidalijo rašytiniuose parodymuose, pateiktuose atliekant kasmetinį grėsmių vertinimą, tačiau kalbėdama su senatoriais šio fakto nepakartojo.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalaus 50 šalių piliečių sumokėti 15 000 dolerių (apie 13 800 eurų) užstatus kreipiantis dėl atvykimo į JAV, trečiadienį pranešė Valstybės departamento pareigūnas. Pareigūnas, naujienų agentūrai „Reuters“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad į sąrašą, kuriame jau yra 38 kitos šalys (daugiausia Afrikoje), įtraukiama 12 naujų valstybių.

Šios savaitės įvykiai Amerikos sąjungininkams atvėrė akis: už impulsyvių ir kaprizingų prezidento Donaldo Trumpo veiksmų neslypi jokia strategija, ideologija ar planas, leidinyje „The Atlantic“ rašo istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum. Pasaulio lyderius įžeidinėjusiam ir jų interesus ignoravusiam JAV prezidentui nepavyko įtikinti sąjungininkų prisidėti prie saugumo Hormūzo sąsiauryje užtikrinimo, nes jie jau supranta, kad jų pasiaukojimą D. Trumpas labai greitai pamirš, tikina ji.

Po trečiadienį įvykusio JAV delegacijos vizito Minske laukiama sprendimo dėl dar vienos politinių kalinių grupės paleidimo. Baltarusijos opozicijos veikėjas ir pats buvęs politinis kalinys Siarhejus Cichanouskis apie tai sakė interviu „Ukrinform“. Jis pažymėjo, kad JAV valdžios institucijos veda derybas su Aliaksandro Lukašenkos režimu dėl tolesnio politinių kalinių paleidimo. „Tokios derybos vyksta.

Nuo karo su Iranu pradžios Hormūzo sąsiaurį kirto apie 90 laivų, įskaitant naftos tanklaivius, ir šalis vis dar eksportuoja milijonus barelių naftos tuo metu, kai vandens kelias praktiškai uždarytas, rodo laivybos ir prekybos duomenų platformos.

JAV federalinis teisėjas antradienį įpareigojo šalies prezidento Donaldo Trumpo administraciją grąžinti daugiau kaip 1 tūkst. „Amerikos balso“ (angl. „Voice of America“, VOA) darbuotojų į darbą ir atnaujinti šios vyriausybės finansuojamos žiniasklaidos priemonės transliacijas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį susitikti ir rasti bendrą kalbą, gilėjant politiniams nesutarimams tarp abiejų lyderių dėl karo Irane. Kalbėdamas po derybų su K. Starmeriu Londone, V. Zelenskis interviu britų transliuotojui BBC teigė nenurodinėsiantis D. Trumpui, ką daryti, tačiau pabrėžė dialogo būtinybę.

NATO ir daugumai kitų sąjungininkų atmetus JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, jis antradienį skundėsi paramos trūkumu karui, kurį teigė vykdąs pasaulio labui, net jei pasaulis jo pastangų ir nevertina. D. Trumpas taip pat užsiminė apie galimybę persvarstyti santykius su NATO.

Donaldas Trumpas mėgsta sandorius, o Suomijos prezidentas mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą, kuris padėtų vienu ypu išspręsti tiek Persijos įlankos naftos krizę, tiek karą Ukrainoje, rašo „Politico“ Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas teigia matantis realią galimybę pasiūlyti D. Trumpui tai, ko jis nori: Europos karinę paramą Hormūzo sąsiaurio, svarbiausio naftos transportavimo maršruto, kurį Iranas faktiškai blokavo reaguodamas į JAV ir Izraelio bombardavimus, apsaugai užtikrinti.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį interviu „Aljazeera“ pareiškė, kad Iranas „netiki paliaubomis“, rašo „Clash Report“. „Mes netikime paliaubomis – mes tikime karo pabaiga. O karo pabaiga reiškia būtent tai: karo pabaigą visose fronto linijose“, – sakė Irano diplomatijos vadovas. Jis pridėjo, kad tai reikštų, jog karo problema būtų „išspręsta kartą ir visiems laikams“, ir kad visame regione įsivyrautų taika: Libane, Jemene, Irake, Irane ir kitose šalyse.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dažnai sukeldavo Europos sąjungininkų nepasitenkinimą savo atviru kreipimusi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir griežtais žodžiais Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu.

Kubos lyderis antradienį pareiškė, kad JAV susidurs su „nepalaužiamu pasipriešinimu“, jei bandys perimti nuskurdusios salos valdymą, komunistų valdžiai bandant susidoroti su visą šalį apėmusiais elektros tiekimo sutrikimais. Kubos vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą: Vašingtonas vykdo naftos blokadą ir atvirai kalba norintis užbaigti beveik septynis dešimtmečius trunkančią JAV priešpriešą su vienpartine komunistine valstybe.

Nesugebėjęs aiškiai apibrėžti tikslo ar pasitraukimo strategijos ir įtikinti Amerikos visuomenės pilnai paremti naujo karo Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjus vos kelioms savaitėms nuo konflikto pradžios atsidūrė aklavietėje, sako analitikai.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano įkaitu tapusiame Hormūzo sąsiauryje. Ir grasina, jei neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalį šalių Europoje tokie Trumpo reikalavimai supykdė. Spaudžiamas britų premjeras sako, kad sąsiaurio apsauga – nėra kolektyvinis NATO reikalas, o Vokietijos gynybos ministras rėžė dar aštriau, kad tai – ne Europos karas. O kokios pozicijos laikosi Lietuva?  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.

Ukraina yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl dronų su visais patikimais partneriais, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Jungtinės Karalystės parlamente. Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad Ukraina partnerių, įskaitant JAV, prašymu buvo išsiuntusi ekspertus dėl „Shahed“ dronų į Artimuosius Rytus.

Didžiosios Britanijos karalius Karolis Bakingemo rūmuose priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris į Jungtinę Karalystę atvyko pasirašyti naują gynybos susitarimą. Karolis V. Zelenskį priėmė antradienį po pietų, jiedu šiltai paspaudė vienas kitam rankas ir, stovėdami šalia vienas kito, pozavo fotografams.

Nepaisydamas Teherano perspėjimų dėl antrojo Vietnamo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmeta sausumos dalinių nusiuntimo į Iraną. „Ne, nebijau to. Aš visiškai nieko nebijau“, – pareiškė jis susitikime su Airijos premjeru Michealu Martinu Baltuosiuose rūmuose. Vienas reporteris paklausė prezidento apie Irano grasinimus, kad JAV turėtų pasiskaityti, kas atsitiko Vietname, jei nuspręstų nusiųsti dalinius. D. Trumpas praėjusiomis savaitėmis neatmetė tokio puolimo prieš Iraną galimybės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad 201 Ukrainos karinis ekspertas, apmokytas kovoti su dronais, yra Artimuosiuose Rytuose, siekiant padėti regionui apsiginti nuo Irano sukurtų „Shahed“ dronų, o dar 34 yra pasirengę dislokavimui. „Tai yra kariniai ekspertai, ekspertai, kurie žino, kaip padėti, kaip apsiginti nuo „Shahed“ dronų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macronas žodžius. E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija yra pasirengusi padėti Hormūzo sąsiauryje, kai tik kovos baigsis. Prancūzijos prezidentas E. Macronas paaiškino, kad Prancūzija būtų pasirengusi padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje – tačiau tik tada, kai baigsis kovos šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Kubos sprendimas leisti tremtiniams investuoti ir turėti verslą nėra pakankamas, užsimindamas apie tolesnį JAV spaudimą. „Kuba turi ekonomiką, kuri neveikia politinėje ir vyriausybinėje sistemoje, kuri negali jos sutvarkyti. Taigi jie turi dramatiškai pasikeisti“, – sakė M. Rubio, kubietis-amerikietis ir aršus salos valdančiųjų komunistų kritikas. „Tai, ką jie paskelbė vakar, nėra pakankamai dramatiška.

Žurnalistai paklausė JAV prezidento Donaldo Trumpo apie jo santykius su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, o JAV prezidentas pasinaudojo proga pakartoti savo kritiką šalies ministrui pirmininkui, rašo „Sky News“. Jis teigė, kad JAV turi „puikius ilgalaikius santykius su Jungtine Karalyste“, kurie „turėtų būti patys geriausi“. Trumpas kaltina Starmerį D. Trumpas toliau sakė, kad jie buvo „visada geriausi, kol neatsirado Keiras“. „Man jis patinka, jis yra malonus žmogus.

Teherano režimo saugumo vadas Ali Leridžianis – antras žmogus po Ajatolos – nukautas, praneša Izraelis. Tačiau Iranas naktį raketomis ir dronais, jau trečią kartą, atakavo Jungtinių Valstijų ambasadą Bagdade. Tuo metu Europos lyderiai atmeta Trumpo reikalavimą užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Bagdado gyventojas filmavo atskriejantį droną ir oro gynybos šūvius. Iranas paleido mažiausiai penkis dronus ir raketą.

Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas, ar jis turi „dienos po“ planą Iranui, rašo „Sky News“. JAV prezidentas pradėjo atsakymą teigdamas, kad jei jo pajėgos pasitrauktų dabar, „jiems prireiktų 10 metų atsistatyti“. „Mes dar nesame pasirengę pasitraukti, bet pasitrauksime artimiausiu metu, pasitrauksime iš esmės labai netrukus“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad tikisi apsilankyti Kinijoje maždaug po mėnesio, atidėjęs kelionę dėl karo su Iranu. „Turime labai gerus darbinius santykius su Kinija, todėl kelionę surengsime maždaug po penkių ar šešių savaičių“, – žurnalistams sakė Trumpas...

Amerikos prezidentas Trumpas sako mielai priglausiantis Kubą – arba ją paims, arba išlaisvins. Šie žodžiai skamba tuo metu, kai po Trumpo paskelbto naftos embargo Kubai šalis nebegali pasigaminti elektros, o degalų kainos juodojoje rinkoje pasiekė 9 dolerį už litrą. Ir, panašu, kad komunistinis režimas rodo pasidavimo ženklus – šalies prezidentas jau pripažino, kad derasi su Vašingtonu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad JAV buvo informuotos, jog „dauguma mūsų NATO „sąjungininkų“ nenori įsitraukti“ į karą su Iranu. Jis teigia, kad „nėra nustebintas jų veiksmų“. „Mes juos ginsime, bet jie nieko nepadarys dėl mūsų, ypač tada, kai mums to reikės“, – rašė jis. Trumpui nebereikia NATO pagalbos D. Trumpas taip pat pareiškė, kad JAV nebereikia NATO šalių pagalbos. „MUMS NEREIKIA NIEKIENO PAGALBOS“, – rašė JAV prezidentas.

Prancūzija yra pasirengusi padėti lydėti laivus per Hormūzo sąsiaurį, bet tik tada, kai situacija taps ramesnė, antradienį pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas.

Karo Artimuosiuose Rytuose pradžioje per Izraelio ir JAV smūgius žuvus ajatolai Ali Khamenei, Irano saugumo vadovas Ali Larijani tapo dar įtakingesnis nei per pastaruosius dešimtmečius. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad A. Larijani buvo nukautas, nors Irano pareigūnai jo žūties nepatvirtino.

Naftos kainai laikantis apie 100 dolerių už barelį, vis dažniau keliami klausimai, kiek ilgai tai tęsis. Rinkos kryptį gali nulemti ne tik ekonomika, bet ir geopolitiniai konfliktai. Kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas. Naftos kaina ties 100 dolerių: kiek tai tęsis? Kas vyksta su degalų kainomis? „Brent“ nafta šiuo metu laikosi apie 104 dolerius už barelį.