Donaldas Trumpas

Charlie Kirko našlė Erika Kirk šeštadienio vakarą buvo viešnia Baltųjų rūmų  korespondentų vakarienėje, kai Vašingtono „Hilton“ viešbutyje pasigirdo šūviai. Remiantis liudininkų pranešimais, E. Kirk buvo tarp daugelio dalyvių, kurie chaoso metu slėpėsi po stalais pobūvių salėje. Vėliau ji buvo matoma ašarojanti, ją ramino FTB direktorius Kash Patel, skelbė people.com. Paviešintame vaizdo įraše E. Kirk sakė: „Noriu namo.

Baltųjų rūmų korespondentų vakarienė Vašingtone šeštadienį vyko tame pačiame viešbutyje, prie kurio 1981 m. buvo pašautas tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, rašo BBC. 1981 m. kovo 30 d. Johnas Hinckley Jr. šovė į R. Reaganą, einantį limuzino link po viešbutyje „Washington Hilton“ Konektikuto prospekte pasakytos kalbos. R. Reaganą į krūtinę sunkiai sužeidė nuo limuzino šono atšokusi kulka: jam lūžo šonkaulis, buvo pradurtas plautis.

Šeštadienį Vašingtono „Hilton“ viešbutyje vykusi Baltųjų rūmų korespondentų vakarienė virto chaosu, kai nuaidėjus šūviams JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pirmoji ponia Melania Trump buvo skubiai evakuoti. Incidento epicentre atsidūręs ir vos už kelių metrų nuo prezidento sėdėjęs UFC vadovas Dana White'as atsisakė slėptis ir stebėjo, kaip slaptosios tarnybos agentai šturmuoja salę.

Vašingtone šeštadienio vakarą vietos laiku aidėjo šūviai Baltųjų rūmų surengtoje vakarienėje su žurnalistais. Prezidentas Donaldas Trumpas su pirmąja ponia, taip pat viceprezidentas ir Vyriausybės nariai buvo skubiai evakuoti. Pranešama, kad ginkluotas užpuolikas bandė patekti į salę, kurioje vyko renginys. Tačiau po susišaudymo su pareigūnais buvo neutralizuotas. Pasak pranešimų, per incidentą buvo pašautas vienas slaptųjų tarnybų agentas. Jo gyvybę išgelbėjo neperšaunama liemenė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Irano derybininkai gali skambinti Vašingtonui „bet kada, kai tik panorės“. Tai jis pasakė po to, kai atšaukė savo pasiuntinių kelionę į taikos derybas Pakistane.

Popiežius Leonas XIV šeštadienį paragino visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę. Tą jis padarė po dienos, kai JAV administracija svarstė galimybę ją plėsti. „Žmogus orumo nepraranda net ir įvykdęs labai sunkius nusikaltimus“, – sakė popiežius Leonas vaizdo žinutėje, skirtoje 15-osioms mirties bausmės panaikinimo jo gimtojoje Ilinojaus valstijoje metinėms.

Šeštadienio vakarą gali kilti nejaukių akimirkų, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus Baltųjų rūmų korespondentų vakarienėje – pirmą kartą kaip šalies prezidentas. Baltųjų rūmų korespondentų asociacija (WHCA), organizuojanti kasmetinį politinės spaudos susitikimą, šiemet nusprendė atsisakyti įprasto aktoriaus vedėjo ir pasikvietė mentalistą bei iliuzionistą Ozą Pearlmaną.

Remiantis penktadienį paskelbta JAV prezidento administracijos ataskaita, šalies Teisingumo departamentas ragina ateityje federaliniu lygmeniu įtvirtinti galimybę nuteistuosius mirties bausme sušaudyti. Ataskaitoje generalinis prokuroras Toddas Blanche'as teigia, kad reikėtų apsvarstyti kitus bausmės vykdymo būdus, įskaitant mirties bausmės vykdymą sušaudant.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė prieštaraujanti galimam Rusijos vadovo Vladimiro Putino pakvietimui į gruodį JAV numatytą Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą. Apie tai remdamasi Italijos laikraščio „Il Messaggero“ straipsniu praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Manau, kad dabar yra tas laikas, kai turėtume prašyti Putino žengti keletą žingsnių mūsų link, o ne žengtume link jo patys.

Karingoji Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt penktadienį pranešė prieš antrojo vaiko gimimą išeisianti motinystės atostogų, tačiau nepaminėjo, kas ją pavaduos. „Pereinant prie apie asmeninių reikalų, tai greičiausiai bus mano paskutinė spaudos konferencija kuriam laikui. Kaip matote, bet kurią akimirką galiu pagimdyti“, – žurnalistų grupei Baltuosiuose rūmuose sakė K. Leavitt. „Pasimatysime labai greitai.

Įtampa tarp Europos ir Amerikos vis didėja. Vakarų žiniasklaida skelbia, kad supykęs Donaldas Trumpas nurodė savo administracijai sudaryti „gerųjų“ ir „blogųjų“ europiečių sąrašą – pagal tai, kiek kuri šalis padėjo Amerikai kare su Iranu. Tuo metu Pentagonas jau svarsto suspenduoti Ispanijos narystę NATO. Europos šalių lyderiai jau viešai abejoja NATO 5-ojo straipsnio patikimumu ir kurpia planus, kaip europiečiai kariautų su Rusija vieni, be Jungtinių Valstijų paramos.

Šią savaitę Kipre vykęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas pasižymėjo itin atsipalaidavusia atmosfera, nes į jį neatvyko Viktoras Orbanas, kuris neseniai pralaimėjo rinkimus ir turi trauktis iš Vengrijos ministro pirmininko pareigų. 16 metų jis buvo viena iš nuolatinių įtampos ir susierzinimo priežasčių ES viduje.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos penktadienį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl kritinės svarbos mineralų, reikalingų pagrindinėms pramonės šakoms, įskaitant gynybą, nes Kinijos dominavimas šioje srityje kelia nerimą. Šis paktas žymi retą atvejį, kai prezidento Donaldo Trumpo administracija pripažįsta ES vaidmenį, nors dažnai ją kritikuoja ir labiau remia dešiniojo sparno populistus Europoje.

ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 24 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Generalinė prokuratūra penktadienį informavo prašanti panaikinti buvusio ministro pirmininko, socialdemokrato Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę. Surinkus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime, politikui siekiama pareikšti įtarimus dėl galimai neteisėto praturtėjimo.

NATO purtoma vidaus įtampų: Donaldas Trumpas žeria priekaištus europiečiams, Ispanija tiesia ranką Kinijai, o Slovėnijoje net svarstoma išstoti iš NATO. Aljanso vienybė vis dažniau keliama į viešą diskusiją, o skirtumai tarp sąjungininkų dėl gynybos prioritetų ir finansavimo tampa vis labiau matomi. Tuo metu kyla klausimas, ar NATO išlieka tokia pat tvirta saugumo garantija, kokia buvo iki šiol? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su saugumo ekspertu Edvinu Kerza.

Lietuva vertina augančią geopolitinę įtampą ir reaguoja į naujausius perspėjimus dėl regiono saugumo. Institucijos tikina stebinčios situaciją ir remiasi tiek nacionaliniais, tiek sąjungininkų pajėgumais. Vis dėlto visuomenėje kyla klausimų dėl galimų grėsmių ir gynybos užtikrinimo.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimams Deividu Matulioniu.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas penktadienį pažėrė priekaištų Amerikos sąjungininkams, kad šie nepasiuntė savo karinių jūrų pajėgų Hormuzo sąsiauriui atverti jėga – po to, kai Iranas, keršydamas už JAV ir Izraelio bombardavimą, faktiškai uždarė šį svarbų vandens kelią.

Indija ketvirtadienį sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo įrašą, kuriame ši Pietų Azijos šalis buvo pavadinta „landyne“, kaip netinkamą. Tokie komentarai nuskambėjo prieš kitą mėnesį planuojamą JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio vizitą Indijoje – Amerikos diplomatijos vadovas sieks praeityje palikti neseniai tarp šių paprastai draugiškų valstybių kilusią įtampą. D. Trumpas vėlyvą trečiadienio vakarą socialiniuose tinkluose paskelbė tekstą, kurį, matyt, parašė kažkas kitas.

ES parengs „veiksmų planą“, kaip turėtų veikti jos savitarpio pagalbos sąlyga, jei kuri nors šalis būtų užpulta, penktadienį pareiškė Kipro vadovas. Tokio plano prireikė JAV prezidentui Donaldui Trumpui suabejojus JAV įsipareigojimais NATO. Dėmesys ES steigimo sutarties 42.7 straipsniui, skirtam padėti bet kuriai užpultai valstybei narei, išaugo, D. Trumpui vis garsiau reiškiant abejones, ar Vašingtonas padėtų ginti NATO sąjungininkes.

FIFA neplanuoja šią vasarą vyksiančiame pasaulio futbolo čempionate Irano pakeisti Italija, praneša BBC. Dėl tebesitęsiančio karo su JAV ir Izraeliu nuolat kyla neaiškų dėl Irano dalyvavimo turnyre. „Patvirtinu, jog pasiūliau Donaldui Trumpui ir Gianni Infantino, jog Italija pakeistų Iraną pasaulio čempionate. Esu gimęs Italijoje, būtų svajonė pamatyti šią rinktinę JAV rengiamame turnyre.

NATO teigia, kad Aljanso statute nėra nuostatų dėl narystės sustabdymo ar valstybių narių pašalinimo. Apie tai BBC pareiškė NATO atstovas po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie JAV norą sustabdyti Ispanijos narystę.

Jungtinės Valstijos svarsto galimybę „sustabdyti“ Ispanijos narystę NATO, taip pat peržiūrėti JAV poziciją dėl Folklando salų, siekdamos „atsilyginti“ sąjungininkams už jų poziciją kare prieš Iraną, praneša „Reuters“. Pasak vieno šaltinio, pasirodė vidinis Pentagono dokumentas, kuriame išdėstyti galimi „atsakomieji veiksmai“ prieš sąjungininkus, dėl kurių JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra nepatenkinta dėl jų pozicijos Irano karo klausimu.

Žiniasklaidai kovą skelbus, kad premjerė Inga Ruginienė Lietuvos diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui davė užduotį suorganizuoti susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, ši tokią informaciją neigia. „Ji (skelbta informacija – BNS) netikra. Aš ne tai, kad neigiu, ji netikra“, – naujienų portalo „15min“ penktadienį paskelbtame interviu sakė ministrė pirmininkė, paklausta, ar ministrui davė tokią užduotį.

Popiežius Leonas XIV paragino Jungtines Valstijas ir Iraną grįžti prie derybų stalo. Grįždamas iš kelionės po Afrikos šalis, Romos Katalikų Bažnyčios vadovas paragino sukurti naują „taikos kultūrą“, kad konfliktai būtų sprendžiami nenaudojant karinės jėgos. Leonas kalbėjo apie situaciją, kuri yra „chaotiška“. „Vieną dieną Iranas sako „taip“, Jungtinės Valstijos sako „ne“ ir atvirkščiai. Mes nežinome, kur tai nuves“, – pridūrė pontifikas.

Jungtinės Valstijos pakvies Rusijos vadovą Vladimirą Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Majamyje, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. Vis dėlto prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė abejojantis, ar Rusijos vadovas atvyks. Šis kvietimas reikštų didelį tarptautinio spaudimo V. Putinui sumažėjimą. Nuo 2022 metais įsakytos invazijos į Ukrainą pradžios jo vengia didžioji dalis Vakarų, bet ne D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas supyko dėl princo Harry pareiškimo apie JAV ir Ukrainą. JAV prezidentas sukritikavo jaunesnįjį Didžiosios Britanijos karaliaus sūnų po jo raginimo JAV laikytis savo įsipareigojimų kare Ukrainoje, praneša „Sky News“. Vizito Kyjive metu princas Harry paragino JAV vadovybę laikytis savo „tarptautinių sutartinių įsipareigojimų“. „Jungtinės Valstijos šioje istorijoje atlieka unikalų vaidmenį.

Izraelis ir Libanas susitarė trims savaitėms pratęsti Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės paliaubas, ketvirtadienį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.  Savo „Truth Social“ platformoje D. Trumpas teigė, kad susitarimas buvo pasiektas jam susitikus su Izraelio ir Libano ambasadoriais bei atstovais Ovaliajame kabinete.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas ketina pateikti pasiūlymą, kuriuo siekiama patenkinti JAV reikalavimus, praneša naujienų agentūra „Reuters“....

Irano ambasada Italijoje atrėžė Donaldui Trumpui, kad bandymas išstumti Iraną iš Pasaulio taurės tik parodo JAV „moralinį supuvimą“. Po to kai JAV prezidentas pasiūlė Pasaulio taurėje Iraną pakeisti Italija, Irano atstovai kirto Pasaulio taurės šeimininkams. „Futbolas priklauso žmonėms, o ne politikams. Italija savo didybę futbole užsidirbo aikštėje, ne politiniais manevrais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose sukritikavo komentarus, esą jis „skuba“ užbaigti karą. Kreipdamasis į „New York Times“ ir CNN skaitytojus, D. Trumpas rašė: „Prašome atkreipti dėmesį, kad aš galbūt esu mažiausiai spaudžiamas žmogus, kada nors buvęs tokioje situacijoje.“ „Aš turiu visą laiką pasaulyje, bet Iranas – ne. Laikas senka“, – pridūrė JAV prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos su Iranu bus pratęstos, taip siekiant išlaikyti stabilumą regione. Tuo metu išlieka įtampa dėl galimų naujų derybų tarp Vašingtono ir Teherano. Ekspertai pabrėžia, kad abi pusės turi interesą vengti konflikto eskalacijos, tačiau susitarimas išlieka sudėtingas. Situaciją dar labiau komplikuoja Irano turimi svertai, galintys paveikti pasaulinę ekonomiką. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos sunaikins bet kurį laivą, kuris minuos Hormuzo sąsiaurį, tuo pačiu padidindamas spaudimą Iranui vėl atidaryti šį svarbų jūrų koridorių. „Aš įsakiau Jungtinių Valstijų kariniam jūrų laivynui pulti ir nuskandinti bet kurį laivą, net mažus laivelius... kurie Hormuzo sąsiaurio vandenyse dėlios minas“, – socialiniame tinkle parašė D. Trumpas. „Negali būti jokių abejonių.

Likus mažiau nei 50 dienų iki Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje vyksiančio pasaulio futbolo čempionato, įsiplieskė netikėtas diplomatinis skandalas. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Paolo Zampolli kreipėsi į šalies vadovą bei Tarptautinę futbolo federaciją (FIFA), reikalaudamas išmesti Irano rinktinę iš turnyro ir jos vietą atiduoti atrankos neįveikusiai Italijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi ir kitus įtakingus lyderius priversti karo iniciatorių, Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, nutraukti visapusišką karą prieš Ukrainą. Apie tai Ukrainos prezidentas kalbėjo interviu CNN.

Pasak kelių JAV pareigūnų, susipažinusių su žvalgybos informacija, Iranas turi daugiau karinių pajėgumų, nei viešai pripažino Baltieji rūmai ar Pentagonas, praneša „CBS News“. Trys pareigūnai „CBS News“ teigė, kad balandžio pradžioje, įsigaliojus paliauboms, apie pusė Irano balistinių raketų atsargų ir su jomis susijusių paleidimo sistemų buvo nepažeistos. Taip pat, anot „CBS News“ šaltinių, vis dar egzistuoja maždaug 60 proc. Islamo revoliucinės gvardijos laivyno pajėgų.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas ketvirtadienį pareiškė, kad šalis yra „pasirengusi atnaujinti karą prieš Iraną“, pridurdamas, jog jo šalis laukia Jungtinių Valstijų žalios šviesos grąžinti Iraną į „akmens amžių“....

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt buvo paklausta apie JAV ir Irano paliaubų pratęsimą. Ji aiškino, kad „jis [Donaldas Trumpas] laikosi savo pozicijos ir dosniai suteikia šiek tiek lankstumo režimui, kuris yra visiškai susikompromitavęs“. „Šiuo metu Irane vyksta kova tarp pragmatikų ir griežtosios linijos šalininkų, o prezidentas nori vieningo atsako“, – aiškino ji.

Irano prezidentas, panašu, kad apkaltino JAV „begaline veidmainiška retorika“.Masoudas Pezeshkianas, rašydamas platformoje „X“, išverstame įraše teigė: „Irano Islamo Respublika palankiai vertino dialogą ir susitarimą ir tai daro toliau. Įsipareigojimų nesilaikymas, blokada ir grasinimai yra pagrindinės kliūtys tikroms deryboms.“ „Pasaulis mato jūsų begalinę veidmainišką retoriką ir prieštaravimus tarp teiginių ir veiksmų“, – aiškino Irano prezidentas.

Artėjant savaitgaliui atrodė, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kuris užbaigtų septynių savaičių karą, tačiau tada JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė būtent tai, ko, kaip ne kartą tvirtino jo padėjėjai, jie nedarys: atrodė, kad jis bandė derėtis per žiniasklaidą, socialiniuose tinkluose skelbdamas pranešimus apie vykstančias derybas. Plačiau apie tai ir tolimesnę karo eigą TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Žilvinu Švedkausku.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Iranas sustabdė numanomus planus įvykdyti mirties bausmę aštuonioms dėl antivyriausybinių protestų įkalintoms moterims. Jis paragino Teheraną jas paleisti, siekiant padėti taikos deryboms. Štai ką vertina Trumpas „Labai vertinu tai, kad Iranas ir jo lyderiai atsižvelgė į mano, kaip Jungtinių Valstijų prezidento, prašymą ir nutraukė planuotą egzekuciją“, – sakė jis. Iranas paneigė planavęs įvykdyti mirties bausmę šioms moterims.

Irano pajėgos trečiadienį Hormuzo sąsiauryje atakavo tris konteinerinius laivus, du iš jų sulaikė, o trečiąjį apšaudė, pranešė pasauliniai saugumo stebėtojai ir šalies Revoliucinė gvardija. Tai naujausi incidentai, keliantys grėsmę svarbiam prekybos maršrutui kare Artimuosiuose Rytuose. Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO pranešė, kad Irano kateris trečiadienį apšaudė konteinerinį laivą prie Omano krantų, taip pat buvo apšaudytas laivas prie Irano.

Po 31-erių metų paramediko Manto Sadausko nužudymo aiškėja daugiau nusikaltimo detalių. Skelbiama, kad dviejų vaikų tėvo kūnas buvo užkastas ir galimai įvyniotas į tą patį batutą, kurį paramedikas turėjo pristatyti į netikrą šventę. Batutą esą buvo bandyta ir sudeginti. Policija sulaikė 3 nusikaltimu įtariamus asmenis. Tarp jų – buvusi paramediko sutuoktinė, Europos fitneso čempionė, ir galimai jos sugyventinis. Didelė tikimybė, kad Lietuva gaus vietą po Prancūzijos branduoliniu skėčiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė naujų kalbų apie savo sveikatos būklę po pasirodymo tiesioginės transliacijos metu. Internautai pastebėjo, kad D. Trumpas atrodė miegantis ir negailėjo jam aštrių žodžių. Praėjusį penktadienį Las Vegase surengtame „Tax Day“ apskritojo stalo susitikime D. Trumpas kalbėjo apie savo siūlomas mokesčių lengvatas arbatpinigius gaunantiems darbuotojams. Ši iniciatyva laikoma bandymu patraukti rinkėjus prieš šių metų vidurio kadencijos rinkimus, pranešė Express.

Baltieji rūmai yra parengę kažką panašaus į „gerųjų ir nepaklusniųjų“ NATO šalių sąrašą, prezidento Donaldo Trumpo administracijai ieškant būdų, kaip nubausti sąjungininkus, atsisakiusius paremti JAV karą su Iranu.

Pilni prekybos centrai, rekordiniai elektroninės prekybos srautai ir stringančios siuntų tarnybos rodo viena – pasak ekspertų, tokį spontanišką išlaidavimą dažnai lemia ne tik pagundos, bet ir finansinio planavimo stoka. Apie tai laidoje kalbėjo investuotojas Ilja Laursas. Kiek skaitau – prekybos centrai pilni, elektroninė prekyba, siuntų išvežiojimas „lūžta“. Kaip žmonės nori, taip elgiasi su pinigais, čia niekas jiems neįsakinės.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis svarstytų galimybę prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) misijos Irane, jei toks prašymas būtų pateiktas, tačiau kol kas oficialių kreipimųsi nėra gauta, sako premjerė Inga Ruginienė. „Kol kas svarstymų tikrai nėra. Mes prašymų nesame gavę, bet praėjusią savaitę buvau susitikusi su Baltijos šalių premjerais (…), visi trys esame sutarę, kad jeigu toks prašymas ateis – mes jį tikrai svarstysime labai rimtai.

Trečiadienį naftos kainos ir akcijų kursai juda žemyn, investuotojams vertinant JAV ir Irano taikos derybų perspektyvas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinę akimirką pratęsė paliaubas, tačiau amerikiečiai ir toliau blokuoja Hormuzo sąsiaurį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, ketina suteikti Irano vadovybei tik kelias dienas laiko susitarti dėl vieningo pasiūlymo karui užbaigti. Jis pasirengęs pratęsti paliaubas 3–5 dienas, pranešė žinių portalas „Axios“ ir stotis „Fox News“, remdamiesi JAV šaltiniu bei Baltųjų rūmų pareigūnu. D. Trumpo antradienį paskelbtas paliaubų pratęsimas esą numatytas tik trumpam laikotarpiui.

Naujausios finansinės ataskaitos atskleidžia, kad nepaisant viešos Elono Musko kritikos mokestinėms spragoms, jo valdoma elektromobilių gamintoja „Tesla“ Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vėl nemokės federalinių mokesčių. Per pastaruosius metus pasitelkus dukterines įmones Nyderlanduose ir Singapūre, E. Muskui pavyko apsaugoti net 18 milijardų dolerių pelno. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.