Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos pozicija dėl galimų derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos išlieka aiški – tam dabar netinkamas metas. Jo teigimu, derybos su šalimi, kuri nėra pasirengusi užbaigti savo pačios pradėto karo, yra neįmanomos.
„Dabar nėra tinkamas laikas derėtis su Rusija, nes ji mums aiškiai parodo, kad nenori mūsų dalyvavimo ir yra pasirengusi tęsti šį karą“, – NATO viršūnių susitikime Ankaroje kalbėjo valstybės vadovas.
„Galbūt Vladimiras Putinas mato iškreiptą realybės vaizdinį tikėdamasis, kad jam šiais metais pavyks okupuoti visą Donbaso teritoriją, bet tokia yra situacija. Ir aš nematau, kaip derybos galėtų būti įmanomos, jeigu viena konflikto pusė nėra pasiruošusi derėtis“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jis nurodė, kad tikėtina, jog NATO viršūnių susitikime tarp sąjungininkų gali būti diskusijų šiuo klausimu. Vis tik, anot G. Nausėdos, Lietuvos pozicija išlieka tvirta.
„Mūsų pozicija yra aiški – netinkamas laikas tai daryti šiandien“, – pažymėjo prezidentas.
Europa liko nuošaly
Kaip skelbta, Vokietijos vyriausybė mano, kad derybos su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos galėtų įvykti artimiausiais mėnesiais, nepaisant abiejų pusių intensyvėjančių atakų ir ilgamečių nesutarimų dėl pagrindinių ginčytinų klausimų, birželį pranešė naujienų agentūra „dpa“.
Agentūros šaltinių teigimu, tikėtina, jog taikos derybose Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – grupė, žinoma kaip E3, – galėtų atlikti svarbų vaidmenį.
Ankaroje vykstančiame NATO viršūnių susitikime trečiadienį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu turėtų susitikti ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas.
ELTA primena, kad praėjusiais metais E3 šalys dalyvavo pastangose užbaigti karą, vedė derybas su JAV ir Ukraina. Tačiau derybose tarp Rusijos ir Ukrainos tarpininkavo JAV, o europiečiai liko nuošalyje.
Visgi JAV vadovaujamos derybos taip pat įstrigo, nes Vašingtonas sutelkė dėmesį į Iraną.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio praėjusį mėnesį sakė, kad derybos tapo „begaliniu susitikimų ciklu, kuris niekur neveda“, ir pridūrė, kad bandyti užbaigti karą Ukrainoje gali ir kiti.
Europos pastangos priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo ryškėja šalių vyriausybėms vis labiau nerimaujant, kad karas gali išplisti už Ukrainos sienų, nes Rytų Europoje daugėja su dronais susijusių incidentų.
Manoma, kad beveik nėra galimybių, jog 27 Europos Sąjungos valstybės narės paskirtų deryboms vadovauti asmenį, nepriklausantį nė vienai iš bloko vyriausybių.
Rusijos prezidentas V. Putinas anksčiau kaip tarpininką siūlė buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroderį. Šis palaiko bičiuliškus santykius su V. Putinu ir po savo kadencijos dirbo Rusijos energetikos įmonių lobistu.
Taip pat minėtos buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo ir buvusio Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi pavardės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
