dmitrijus medvedevas

Veikiausiai ir apie sąvokas „giesmė“... Ukrainos holodomoro 75-erių metų paminėjimui skirtame vokiečių dienraščio „Berliner Zeitung“ straipsnyje „Kaip Dmitrijus Medvedevas parenka žodžius“ (11 18) cituojamas Rusijos prezidentas, pareiškęs, jog Maskva nesutinka su tuo,  kad Ukraina vadina holodomorą ukrainiečių genocidu. Pasak pono D. Medvedevo, milijonai žmonių žuvo ir Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje.

Prieš kurį laiką pasirodė labai įdomi futurologinė studija „Pasaulio raidos tendencijos 2025 m.: transformuotas pasaulis“, kurią pristatė Amerikos nacionalinė žvalgybos taryba („Global Trends 2025: A Transformed World“). Tai ne vienintelis tokio pobūdžio darbas, atliktas šios institucijos. Paskutinis tyrimas ypatingas tuo, kad jo tikslas yra pateikti naujajam JAV prezidentui pasaulio, kokiame jam teks dirbti, vaizdą.

Ukrainai išgyvenant ekonomikos krizę ir nuolatinius barnius su didžiąja kaimyne Rusija, šalies prorusiškoji opozicija apkaltino valdžią, kad ji Rusijos ir Gruzijos karo metu Tbilisiui nelegaliai teikė ginklus. Kaltinimai ginklų prekyba Nors parlamentinis tyrimas prasidėjo beveik prieš du mėnesius, tyrėjų komitetas iki šiol negali pateikti jokių tvirtų Ukrainos kaltės įrodymų, tik abstrakčias kalbas per šalies žiniasklaidą.

Vakarų europiečiai bei amerikiečiai mano, jog Dalailama  yra pats gerbtiniausias tarp pasaulio lyderių, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel puikiai suderina pagarbą jai su įtaka pasaulio politikai, informuoja „Herald Tribune“. Tai yra pirmieji naujosios apklausos, pavadintos „Pasaulio lyderiai“, duomenys. Nuo šiol ši apklausa bus atliekama kas du mėnesiai.

Lankydamasis Kuboje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šalių santykius pavadino „itin intensyviais“, praneša BBC. Rusijos kompanijos tikisi leidimo Kuboje išgauti naftą bei nori investuoti į nikelio pramonę. Po susitikimo su Kubos prezidentu Rauliu Kastro, Rusijos vadovas tikino, jog per pastaruosius šešis mėnesius bendradarbiavimas tarp abiejų šalių itin suintensyvėjo. Havanoje D. Medvedevas taip pat susitiko su buvusiu Kubos lyderiu Fideliu Kastro.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šaltai atsakė Prancūzijos prezidentui Nikolas Sarkozy, šiam paprašius garantuoti energijos tiekimą Lietuvai uždarius Ignalinos atominę elektrinę, skelbia britų dienraštis „Financial Times“. Anot laikraščio, klausimu dėl „Družbos“ naftotiekio atidarymo D. Medvedevas absoliučiai niekuo neįsipareigojo, o prašomas pažadėti, kad Lietuvai ir nuo 2010 metų sausio bus tiekiama elektra, D. Medvedevas atsakė: „Nikolas, kodėl tu apie tai kalbi su manimi? Jei lietu...

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia besidžiaugiantis JAV sprendimu nebesiekti, kad Gruzijai ir Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas narystės NATO aljanse veiksmų planas, skelbia „Unian.net“. D. Medvedevas pareiškė besidžiaugiantis, kad paskutiniais George'o W. Busho prezidentavimo mėnesiais jo administracijoje ėmė veikti racionalus mąstymas nagrinėjant daugiausiai nesutarimų keliančius klausimus.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas viliasi, kad treneriai iš Brazilijos išmokys rusus žaisti futbolą, rašo „Postimees.ee“. „Savaime suprantama, kad taip greitai mes negalėsime pasiekti tokių laimėjimų, kokius yra iškovojusi Brazilija. Tačiau viliuosi, kad, padedant brazilų treneriams, mes sugebėsime pakelti Rusijos futbolo lygį į visai kitas aukštumas“ - kalbėjo Brazilijoje prieš kelias dienas viešėjęs Rusijos prezidentas.

Rusija ir Venesuela pasirašė susitarimą, kuriame numatomas branduolinės energijos vystymas civiliniams tikslams. Susitarimą su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu pasirašė Karakase viešintis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pagal susitarimą Rusija padės Venesuelai pastatyti branduolinę elektrinę. Be to, buvo susitarta ir dėl bendrų dujų tiekimo projektų. Kiek vėliau Venesuelos ir Rusijos kariniai laivynai dalyvaus bendrose pratybose.

Taigi, pirmosiomis savo triumfo dienomis išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama buvo priverstas šokti pagal Kremliaus dūdelę. Jis paskambino Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui ir pranešė, kad – nors ir su išlygomis – pritaria Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalių dislokavimui Lenkijos teritorijoje.

Ukrainos valstybinė dujų kompanija „Naftogaz“ iki gruodžio 1 dienos sumokės Rusijos valstybiniam dujų monopolininkui „Gazprom“ skolas už dujas, patiektas rugsėjo mėnesį. Be to, bus sumokėta dalis pinigų ir už spalio mėnesį Ukrainos gautas dujas. Susitarimas dėl tokio skolos išmokėjimo pasiektas per „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Millerio susitikimą su „Naftogaz“ vadovu Olegu Dubinu. Skelbiama, kad iš viso Ukraina „Gazprom“ už dujas yra skolinga 2,4 mlrd. dolerių.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), kurią šiuo metu sudaro Rusija, Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas bei stebėtojo statusą turintys Indija, Iranas, Mongolija ir Pakistanas. ŠBO kūrimosi pradžia - 1996 m. balandžio mėn., kai Kinijos mieste Šanchajuje susitiko tuomečiai Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano vadovai.

Trisdešimties Čekijos miestų merai pasirašė kolektyvinį laišką išrinktajam JAV prezidentui Barackui Obamai, kuriame ragina atsisakyti planų dislokuoti Čekijoje priešraketinės gynybos skydą, nes ši sistema kelia pavojų Europai. Tačiau buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas mano, kad to daryti nereikėtų.

Naujųjų metų naktį Rusija ir vėl gali užsukti dujų čiaupą Ukrainai. „Gazprom“ reikalauja padengti milijardinius įsiskolinimus, tik tada pasirašys sutartis dėl naujų tiekimų. Maskvos ir Kijevo „dujų ginčas“ tęsiasi. „Gazprom“ teigia, kad Ukraina nevykdo sąlygų, kurios leistų pasirašyti ilgalaikes sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo ir tranzito.

Komunistams jis buvo pagrindinis priešas: priespaudos gynėjas, klasinis priešas. Būtent taip ilgus dešimtmečius knygose ir kino juostose buvo vaizduojamas admirolas Aleksandras Kolčakas, vadovavęs kovai prieš 1917 metų komunistinę revoliuciją, davusią pradžią Sovietų Sąjungai. Dabar su valstybės parama jau yra sukurtas filmas, kuriame A. Kolčakas vaizduojamas kaip žmogus, bandęs išsaugoti Rusiją. Filmo kūrimas kainavo 20 mln. dolerių.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ parengė dokumentus, kurie leis paduoti skolos už patiektas dujas nesusimokančią Ukrainą į tarptautinį teismą. Tai patvirtino koncerno atstovas Aleksandras Medvedevas. Kiek anksčiau kitas „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas teigė, kad dujų monopolininkas vėl gali užsukti dujų kranelį Ukrainai. Priminsime, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tvirtina, kad Ukraina „Gazprom“ už dujas yra skolinga 2,4 mlrd. dolerių.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas į Prancūzijos mieste Nicoje vykusį Europos Sąjungos ir Rusijos susitikimą su savimi atsivežė du profesionalius maisto ragautojus. Kaip rašo „The Telegraph“, ragautojai turėjo nustatyti, ar Rusijos prezidentui patiekiamas maistas yra saugus. Oficialiai šie maisto ragautojai buvo įforminti kaip gydytojai. D. Medvedevo komanda iš Maskvos taip pat lėktuvu atsigabeno ir 17 šarvuotų limuzinų.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir vėl pasirodė kaip puikus strategas: viso pasaulio žurnalistai buvo pasirengę tuoj pat spausdinti antraštes apie jo pasirengimą grįžti į prezidento kėdę, tačiau ilgai lauktoje kalboje apie savo karjeros planus jis nė neužsiminė. Vietoj to V.Putinas susitelkė į ekonominius aspektus. O jie nieko gera nežada.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko liepė šalies vyriausybei per 5 dienas grąžinti skolą Rusijos valstybiniam dujų monopolininkui „Gazprom“. Lapkričio 20 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas liepė dujų koncernui atsiimti iš Ukrainos 2,4 mlrd. dolerių. Tiesa, kompanija „Naftogaz Ukraini“ teigia nesanti nieko skolinga „Gazprom“. Pabrėžiama, kad kompanija yra skolinga tik dujų tarpininkui „RosUkrEnergo“, o pati skola neviršija 1,3 mlrd. dolerių.

Demokratinio pasaulio žiniasklaida sėkmingai pasigavo savo kolegų iš Rusijos keliamą ažiotažą dėl valdančios ir totaliai dominuojančios „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavimo, kurio svarbiausiu akcentu turėjo tapti premjero, o tiksliau – šalies valdovo Vladimiro Putino kalba.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per susitikimą su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu pareikalavo, kad kompanija išsireikalautų iš Ukrainos 2,4 mlrd. dolerių siekiančią skolą už patiektas dujas. D. Medvedevo teigimu, Ukraina gali atiduoti skolą geranoriškai arba „Gazprom“ turės bandyti ją išsireikalauti kitais būdais. Priminsime, kad D. Medvedevas prieš tapdamas Rusijos prezidentu buvo „Gazprom“ direktorių tarybos vadovas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį pakartojo, kad Kremlius nesiruošia palaikyti jokių santykių su Gruzijos prezidento Mikhailo Saakašvilio režimu, skelbia „Civil.ge“. „Mes manome, kad jų [Gruzijos valdžios] veiksmai [rugpjūčio mėnesį] buvo nusikalstami. Mes manome, kad šalies valdžia, o ypač jos lyderis, turi būti patraukti atsakomybėn už tai“, - kalbėjo Kremliaus vadovas. Jis pridūrė, kad Rusija ir toliau teiks pagalbą, taip pat ir karinę, Pietų Osetijai ir Abchazijai.

Rusijos ir Venesuelos dvišalis bendradarbiavimas intensyviai plečiasi. Antradienį paaiškėjo, kad šalys susidarė, jog Rusija Venesueloje pastatys pirmąjį per visą šios šalies istoriją branduolinį reaktorių, skelbia „The Guardian“. Manoma, kad per kitą savaitę vyksiantį vizitą į Lotynų Ameriką Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas su Venesuelos lyderiu Hugo Chavezu pasirašys branduolinio bendradarbiavimo susitarimą.

Rusija yra pasirengusi atkurti normalius dvišalius santykius su Gruzija, teigia specialusis Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasiuntinys Viačeslavas Kovalenko. V. Kovalenko buvo Rusijos ambasadorius Gruzijoje, tačiau po rugpjūčio mėnesio karo Tbilisis nutraukė diplomatinius santykius su Maskva. „200 metų Gruzijos žemėje nebuvo jokių karų, ir visus tuos metus Rusija darė viską, kad apsaugotų Gruziją nuo šios negandos.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Kremlius remtų tarptautinį karo Gruzijoje tyrimą, rašo „Civil.ge“. Paklaustas, ar Rusija pritartų raginimams, kad būtų vykdomas nepriklausomas tyrimas dėl karo Gruzijoje pradžios, D. Medvedevas, viešėjęs Vašingtone, pareiškė: „Mes apie tai kalbėjome nuo pat karo pradžios“. „Vakarų valstybėse, o ypač JAV, įvykių Kaukaze nušvietimas buvo iškreiptas.

Kalnų Karabacho konfliktas – pirmasis rimtas tautų konfliktas buvusioje Sovietų Sąjungoje. Jis tęsiasi iki šiol ir atrodo, kad tokios padėties „įšaldymas“ daug kam naudingas kaip rankovėje slepiama korta, kurią galima, reikalui esant, ištraukti ir pakreipti žaidimą savo naudai. Pradžioje trumpai grįžkime atgal į istoriją ir prisiminkime, kaip viskas prasidėjo.

Rusijoje įsteigta liberalų partija „Teisingas reikalas“ remia Kremlių ir pati yra jo remiama. Tai - naujas politinis projektas, kuriame dalyvauti nusprendė 3 politinės jėgos: Dešiniųjų jėgų sąjunga (DJS), Pilietinė jėga ir Rusijos demokratų partija.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva pasirengusi artimiausiu metu pratęsti derybas su Europos Sąjunga dėl naujos strateginės partnerystės sutarties, kuri turėtų pakeisti senąją ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį, bet derybų pradžios datos nenurodė. Naujienų agentūros dpa diplomatinis šaltinis Briuselyje tvirtino, kad derybos prasidės gruodžio 2 dieną. „Tikiuosi, kad artimiausiu laiku prasidės derybos dėl visų esminių šio dokumento sąlygų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nusiuntė laišką savo kolegai Ukrainos prezidentui Viktorui Juščenkai. Šis laiškas Ukrainos prezidentui nusiųstas 75-ųjų Holodomoro metinių minėjimo proga. Laiške D. Medvedevas pareiškia negalįs dalyvauti jokiuose Holodomoro minėjimui skirtuose renginiuose, nes pati Holodomoro istorija Ukrainoje esą dabar yra paversta tam tikrų konjunktūrinių politinių jėgų tarnaite.

Rusijos valdžia ekonomikos sektoriaus paramai išleis 200 mlrd. JAV dolerių, pareiškė šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Tačiau jis pabrėžė, kad, nepaisant globalinės finansinės krizės, Rusijos siekiai modernizuoti ekonomiką ir atnaujinti gamybos technologijas peržiūrimi nebus. Lapkričio 12 dieną pristatytame kitų metų Rusijos biudžeto projekte numatoma, kad įplaukos į biudžetą sudarys 10,9 trilijonus rublių, o tai yra maždaug 397 mlrd. dolerių.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas planavo nuversti Gruzijos prezidentą Mikhailą Saakašvilį ir pakarti jį už kiaušinių, teigia Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vyriausiasis patarėjas, kurio žodžius cituoja „Times Online“. Savo tikslus, pasak Jeano-Davido Levitte'o, V. Putinas atskleidė rugpjūčio 12 dieną, kai N. Sarkozy į atvyko į Maskvą derėtis dėl ugnies Gruzijoje nutraukimo.

Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis trečiadienį pareiškė, kad JAV priešraketinio skydo dislokavimas Lenkijoje ir Čekijoje yra prieš Rusiją nukreipta provokacija, rašo „Polskie radio“ internetinė svetainė. „Kalbėkime atvirai: mes manome, kad būta provokacijų prieš Rusiją. Viena tokių provokacijų yra projektas dislokuoti raketas Lenkijoje ir Čekijoje“ - teigė S. Berlusconis.

Antradienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Dūmai pateikė įstatymo projektą, kuriame numatoma iki 6 metų pratęsti  prezidento kadenciją. Šis planas, apie kurį D. Medvedevas kalbėjo ir savo metiniame pranešime, kelia pagrįstas kalbas, kad į prezidento postą grįš šalį ir dabar de facto valdantis premjeras Vladimiras Putinas.

Nesunku pastebėti keistą ginklavimosi ciklą: kiekvieną vėlyvą rudenį Rusija padaro militaristinius pareiškimus, kurių tikslas – užimti palankias pozicijas pasaulyje, nepaisant didėjančios krizės ir konfrontacijos su JAV. Ką reiškia toks dėsningumas? Šantažas sena ir nauja ginkluote Pernai rugsėjį tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė Įprastinės ginkluotės mažinimo Europoje sutarties moratoriumą, o gruodį pažadėjo visai pasitraukti iš jos.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį pateikė Rusijos parlamentui įstatymo projektą, kuriuo numatoma pratęsti prezidento bei Dūmos kadenciją. D. Medvedevas siūlo, kad prezidento kadencijos laikas būtų pratęstas iki 6 metų, o Dūmos – iki 5 metų. Pakeitimai, jei jiems bus pritarta, turėtų įsigalioti nuo kitos prezidento ir Dūmos kadencijos.

Apsiginklavusi už naftą gautais doleriais ir paakinta sėkmės, kai karo su Gruzija metu užsitikrino dviejų separatistinių šios valstybės respublikų kontrolę, Rusija didina spaudimą Ukrainai bei bando užkirsti šiai šaliai kelią į NATO bei neleisti Kijevui užmegzti glaudesnių ryšių su Vakarais, rašo „Washington Times“. Pastaraisiais mėnesiais Maskva kaltino Ukrainos prezidentą Viktrorą Juščenką, kad šis pritarė sprendimams parduoti ginkluotę Gruzijai.

Savaitgalį Kremlius pasiuntė aiškų signalą, kad Rusijos ir JAV santykiai bus virtualioje aklavietėje iki tol, kol sausio mėnesį į Baltuosius rūmus įžengs demokratas Barackas Obama. Kaip rašo „The Moscow Times“, tokie Kremliaus veiksmai reiškia tai, kad Maskva neabejotinai atmes visus George'o W. Busho administracijos siūlymus dėl priešraketinio gynybos skydo ar naujos branduolinių ginklų arsenalo sumažinimo sutarties.

Koks „sutapimas“ – tuo metu, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) tapo aišku, kad naujuoju šios šalies prezidentu bus Barackas Obama, ir ten prasidėjo masinis šventimas, persikėlęs į daugelį pasaulio vietų, vienoje prašmatniausių Kremliaus salių Rusijos elitui savo metinę kalbą pasakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusijoje per pastaruosius metus ženkliai išaugo bylų, susijusių su korupcija armijoje bei saugumo tarnybose, skaičius, skelbiama vyriausiojo šalies karinio prokuroro ataskaitoje, kurią cituoja „Moscow Times“. Tiesa, kai kurie saugumo tarnybų darbuotojai nesutinka, kad išaugęs bylų dėl korupcijos skaičius atspindi augantį Rusijos armijos bei saugumo tarnybų korumpuotumą. Jie teigia, kad korupcija neišaugo, o tik sustiprėjo kova su ja.

Penkios Rusijos armijos raketinės brigados, dislokuotos šalies vakaruose, iki 2015 metų bus apginkluotos raketiniais kompleksais „Iskander“, skelbia su Rusijos gynybos ministerija susiję šaltiniai, kuriuos cituoja „Lenta.ru“. Visų pirma, kaip teigiama, „Iskander“ raketinius kompleksus gaus Kaliningrado srityje dislokuoti daliniai. Be to, šie kompleksai bus perduoti ir Baltarusijai.

44-ojo JAV prezidento rinkimų kampanija baigėsi. Atrodo, kad jaunystė, entuziazmas ir puikūs oratoriaus sugebėjimai įveikė konservatyvų mąstymą, tradicines vertybes ir kiek senstelėjusią respublikonų užsienio politiką. Pirmą kartą per ilgesnę kaip 200 metų prezidentų rinkimų istoriją į Baltuosius rūmus įžengs 47-erių tesulaukęs juodaodis teisininkas Barackas Obama. Analitikai spėlioja, kokie sunkumai laukia šio „istorinio“ prezidento.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju valstybės vadovu, metusiu iššūkį naujai išrinktam JAV prezidentui Barackui Obamai. Savo pirmajam metiniam pranešimui, kuris truko 1 val. 28 min. (net 28 min. ilgiau nei Vladimiro Putino pranešimai) ir kurį Rusijos žiniasklaida iš karto pavadino sensacingu, daryti D.Medvedevas pasirinko tokią dieną, kai viso pasaulio dėmesys buvo sutelktas į tą, kurį amerikiečiai išrinko naujuoju šalies vadovu.

Net siautėjant krizei kai kurios pasaulio valstybės lieka stabilios ir net laimi iš visuotinės panikos, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Rima Janužytė. Praėjusią savaitę pranešta netikėta naujiena - Rusija prašo 20 mlrd. JAV dolerių paskolos iš Kinijos. Tiesa, Rusijos žiniasklaida tai vadina sėkmingu sandoriu, nes Kinija sutiko nupirkti iš Rusijos naftos dviem metams į priekį.

Rusijos verslo dienraštis „Vedomosti“ cituoja anoniminius šaltinius Kremliuje, kurie teigia, kad dabartinis šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas gali atsistatydinti jau kitais metais, kai bus priimtos atitinkamos Konstitucijos pataisos dėl prezidento kadencijos pratęsimo. Savo pirmojoje metinėje kalboje D. Medvedevas pareiškė, kad bus siekiama papildyti Konstituciją taip, kad prezidento kadencija būtų pratęsta iki 6 metų.

Po to, kai trečiadienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas prabilo apie planus pakeisti Konstituciją taip, kad prezidento kadencijos laikas būtų pratęstas nuo 4 iki 6 metų, kritikai išreiškė didelį susirūpinimą, kad taip dabartinis valdantysis elitas siekia tik dar tvirčiau uzurpuoti valdžią. D. Medvedevas aiškino, kad prezidento kadencijos laiko pratęsimas yra būtinas, nes garantuotų stabilumą Rusijoje ir padėtų šaliai geriau susidoroti su iškylančiais globaliniais iššūkiais.

Europos Komisija (EK) trečiadienį paragino ES nares kitą savaitę susitarti, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos bendradarbiavimo derybos, įšaldytos dėl Rusijos konflikto su Gruzija. Kai po trumpo, rugpjūtį kilusio karo tarp Rusijos ir Gruzijos šios derybos nutrūko, 27 ES narės užsakė išsamią Europos santykių su Maskva analizę.

Rusija savo Kaliningrado anklave Europoje, besiribojančiame su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, dislokuos taktines raketų sistemas „Iskander“, taip atsakydama į JAV priešraketinės gynybos (PRG) planų įgyvendinimą Rytų Europoje, trečiadienį sakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Jeigu reikės neutralizuoti PRG sistemą, Kaliningrado srityje bus dislokuotas raketų kompleksas „Iskander“, - sakė jis skaitydamas trečiadienį pranešimą Federaliniam Susirinkimui.

Perspėjimai dėl artėjančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės seniai liko praeityje. Pasaulis jau kuris laikas yra pačiame rinkų sutrikimo epicentre.

Naujuoju Ingušijos prezidentu ketvirtadienį paskirtas kietu charakteriu garsėjantis desantininkų vadas, kuris, kaip tikisi Kremlius, padės apsaugoti regioną nuo pilietinio karo, rašo „Laisvosios Europos radijo“ internetinė svetainė. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas spalio 30 dieną iš Ingušijos prezidento pareigų atleido Murato Ziazikovą ir naujuoju regiono, kuriame daugiausiai gyvena musulmonai, vadovu paskyrė Junusą-Bek Jevkurovą.