dmitrijus medvedevas

Ekonominė Rusijos padėtis atrodo itin įtempta. Didėjant nedarbui, smunkant pramoninei gamybai, augant infliacijai, krentant rublio kursui ir girgždant biudžetui, eiliniai rusai klausia, kas vyksta. Apklausos rodo, kad dauguma – daugiau nei pusė gyventojų – neturi jokio supratimo, ką daro vyriausybė, kad jiems padėtų.

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Astrachanės srityje, pietų Rusijoje, užsidegus mediniam gyvenamajam namui žuvo 13 žmonių ir buvo sužeisti septyni, sekmadienį pranešė šalies prokuratūra. Gaisras trijų aukštų gyvenamajame pastate Molodežno gyvenvietėje kilo šeštadienio vakarą ir buvo užgesintas po dviejų valandų. Iš namo buvo evakuoti 59 gyventojai. Prokuratūros atstovas teigė, kad pastatas buvo pripažintas nesaugiu dar 1997-aisiais ir buvo ketinama jo gyventojus apgyvendinti kitur.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Aleksandro Puškino medaliu apdovanojo Lietuvos operos ir baleto teatro baleto meno vadovę Tatjaną Sedunovą. Apdovanojimas baleto meistrei įteiktas ketvirtadienį Rusijos ambasadoje Vilniuje vykusioje ceremonijoje. Kaip BNS sakė T.Sedunova, medalis jau skirtas už Rusijos kultūros platinimą ir vystymą užsienyje.

Tai buvo galimybė dar vienam Kremliaus viešųjų ryšių triukui, tačiau viskas nuėjo perniek. Rusijos biurokratai tiesiog pažemino trulikametę Anastasiją Ivlejevą bei jos šeimą. Pažemino vien todėl, kad mergaitė paprašė Rusijos prezidento padovanoti jau jūrų kiaulytės patelę. Anastasija nusiuntė elektroninį laišką į oficialią Kremliaus internetinę svetainę.

Nors vyriausybės ne kartą skelbė susidorojusios su šiais sukilėliais, tačiau jų kova nesiliauja iki pat šios dienos. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato sąrašą sukilimų, kurie tęsiasi jau keletą dešimtmečių ir kurie jau pareikalavo gausybės žmonių gyvybių.

Leidimas žlugti V. Putino režimui padėtų ne tik Rusijos žmonėms, tačiau ir užnuodytam pasaulinės ekonomikos klimatui. Režimo, kuris dešimtmetį trypė moralines vertybes, žlugimas žymėtų pokytį, savo laiške teigia vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Garis Kasparovas. Toliau pateikiame visą G. Kasparovo laišką. „Tačiau pasaulis neturi padėti Vladimirui Putinui. Per ilgai ir per daug mitų supo jo diktatorinį režimą.

Rusijoje auga iš rasistinių paskatų įvykdomų nusikaltimų skaičius ir ši tendencija jau tampa grėsme nacionaliniam saugumui, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Ekstremistų išpuoliai kelia didelį susirūpinimą. Praėjusiais metais tokių išpuolių skaičius išaugo beveik 30 proc. Rusija yra multinacionalinė ir multikonfesinė valstybė, todėl tokie nusikaltimai kelia pavojų nacionaliniam saugumui“, – teigė Rusijos prezidentas.

Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl bendros sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos, kuriuo vadovaujantis bus kuriama integruota regioninė oro gynybos sistemos, tai yra vieninga priešlėktuvinės gynybos sistemos (PLGS). Dokumentai pasirašyti antradienį per sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdį, kuris buvo atidėliojamas nuo lapkričio ir kuriam dabar kartu pirmininkavo Rusijos ir Baltarusijos prezidentai – Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka.

Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas antradienį pareiškė, kad bus uždaryta šalyje veikianti JAV karinių oro pajėgų bazė, iš kurios remiamos NATO karinės operacijos Afganistane. Tiesa, JAV kariuomenė tokias kalbas apie bazės uždarymą neigia. K. Bakijevas apie amerikiečių bazės uždarymą prabilo iš karto po to, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva suteiks Biškekui 2 mlrd. dolerių paskolą ir dar 150 mln. dolerių pagalbą, kurios grąžinti Kirgizijai nereikės.

Rusija ir Baltarusija antradienį pasirašys susitarimą dėl bendros sąjunginės valstybės oro erdvės apsaugos. Be to, bus susitarta ir dėl integruotos regioninės oro gynybos sistemos sukūrimo, skelbia agentūra „RIA Novosti“. Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Prichodko pareiškė, kad susitarimas bus pasirašytas per sąjunginės valstybės aukščiausiosios tarybos susitikimą, kuriam kartu pirmininkaus Rusijos bei Baltarusijos prezidentai – Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka.

Jau šį penktadienį Miunchene prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kuri tapo plataus masto pasaulio lyderių susitikimo vieta. Šiemet JAV į Vokietiją atsiunčia aukšto lygio delegaciją, kuriai vadovaus viceprezidentas Joe Bidenas, kuris, kaip manoma, gali siekti užmegzti neformalų dialogą su Iranu. Prezidento Baracko Obamos patarėjai ilgai svarstė klausimą, kas turėtų atstovauti JAV 3 dienas truksiančioje Miuncheno konferencijoje apie saugumo politiką.

Maskvoje iškilmingai vainikuotas naujasis visos Rusijos stačiatikių patriarchas Kirilas. Ceremonija buvo nepaprastai iškilminga ir išsiskyrė puikiu reginiu. Istorinė Maskvos ir visos Rusios patriarcho intronizacija - iškilminga metropolito Kirilo pasodinimo į sostą ceremonija - buvo pirmas toks įvykis šiame amžiuje ir pirmą kartą vykęs Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje.

Kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino paspartinti dviejų naujų dujotiekių, aplenkiančių Ukrainą, tiesimo darbus, praneša „Žinių radijas“. Pasak D. Medvedevo, Rusija nėra atsakinga dėl dujų tiekimo Europai nutraukimo šią žiemą. Be to, jis tvirtino, jog šalis neprivalo pasirašinėti sutarčių dėl dujų tiekimo su kompanijomis tarpininkėmis.

Kubos prezidentas Raulis Castro atvyko į Maskvą. Tai – pirmoji Kubos prezidento kelionė į Rusiją nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Raulis Castro, kuris prezidento postą iš brolio Fidelio perėmė 2008 vasarį, pareiškė norįs išplėsti bendradarbiavimą su Rusija. Dvišaliai Rusijos ir Kubos santykiai atšalo pasibaigus Šaltajam karui, kai sumažėjo dvišalės prekybos apimtis ir baigėsi subsidijos diktatoriškam Kubos režimui.

Stabdydama planus dislokuoti raketas Kaliningrado srityje Rusija žengtų teisinga kryptimi, mano Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis. „Manau, kad bet kuris žingsnis, kuris mažina puolamosios ginkluotės buvimą regione, yra sveikintinas“, - trečiadienį BNS sakė URK pirmininkas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad Rusija turi priešintis kai kurių savo kaimynių, anksčiau priklausiusių Sovietų Sąjungai, bandymams „falsifikuoti“ II pasaulinio karo istoriją nuvertinant Maskvos vaidmenį nugalėti nacistinę Vokietiją, rašo „Moscow Times“. „Mes turime būti kietesni gindami savo pozicijas, pasakyti tiesą savo partneriams apie istorijos falsifikavimą, nacistinių nusikaltėlių šlovinimą kaimyninėse valstybėse. Čia nėra vietos diplomatinėms malonybės.

Rusijos kariuomenė pranešė sustabdanti savo planus Kaliningrade dislokuoti trumpojo nuotolio raketas, skelbia BBC. Kariuomenės atstovai teigia, kad tokį sprendimą lėmė pasikeitęs JAV požiūris. Esą naujoji JAV administracija neskuba vykdyti savo planų dėl priešraketinės gynybos skydo Vidurio Europoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas lankosi Uzbekistane, kur susitinka su šalies vadovu Islamu Karimovu, praneša BBC. Tikėtina, jog prezidentai aptars šalių ekonominį bendradarbiavimą. Tai yra pirmasis Rusijos ir Uzbekistano pareigūnų susitikimas po to, kai Uzbekistanas pareiškė pasitraukiąs iš Eurazijos ekonominės bendrijos, kurioje dominuoja Rusija. Esminis pokytis dvišaliuose santykiuose įvyko 2005 metais, kai Andijano mieste uzbekų pajėgos apšaudė tūkstančius protestuotojų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį įgalino šalies vyriausybę įvesti ekonomines sankcijas bet kuriai valstybei, kuri parduos ginklų Gruzijai, prieš kurią Kremlius rugpjūčio mėnesį vykdė agresiją.

Lenkijos spauda skundžiasi, kad JAV prezidento kadenciją baigiantis George'as W. Bushas, atsisveikinęs su įvairių pasaulio valstybių lyderiais, nesugebėjo susisiekti nė su vienu Lenkijos politiku. Dienraštis „Dziennik“ rašo, kad G. W. Bushas paskambino įtakingiausių pasaulio valstybių lyderiams, tarp kurių buvo Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

2008 m. antroje pusėje pasaulinė finansų krizė skaudžiai atsiliepė beveik visoms išsivysčiusioms valstybėms. Ne išimtis buvo ir Rusija, tuo pačiu metu susidūrusi su dar dviem problemomis: kapitalo bėgimu iš šalies po karo Gruzijoje ir galimu biudžeto deficitu krintant naftos kainai. Tačiau, kaip bebūtų paradoksalu, dalis rusų pasaulinę finansų krizę pasitiko su neslepiamu džiugesiu. Kai kurie politikos apžvalgininkai, stebėdami rinkų griūtį visame pasaulyje, ėmė tiesiog trykšti optimizmu.

Kol Maskva ir Kijevas nesugeba susitarti dėl dujų tranzito per Ukrainos teritoriją atnaujinimo, Europa netenka kantrybės ir pasitikėjimo Rusijos dujų milžinu „Gazprom“. Briuselis neslepia artimiausioje ateityje ieškosiantis rusiškų dujų alternatyvos. Rytų fronte – nieko naujo Ketvirtadienio naktį „Gazprom“ dar kartą išsiuntė prašymą Ukrainos energetikos kompanijai „Naftogaz Ukrainy“ dėl leidimo transportuoti 99,2 mln. kubinių metrų dujų ukrainiečių dujotiekiais.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas valstybiniam dujų monopolininkui „Gazprom“ liepė išsiieškoti 1,1 mlrd. dolerių, kurių Rusija, nutrūkus dujų tranzitui per Ukrainą, negavo iš dujas perkančių Europos valstybių. „Tokių pinigų prarasti nevalia. Dovanos baigėsi. Pinigai turi būti išieškoti iš atsakovų, kurie kalti dėl tokios situacijos“, – teigė D. Medvedevas. Jis taip pat liepė daryti „Gazprom“ viską, kad tik būtų atnaujintas dujų tiekimas Europai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sukritikavo savo pirmtako Vladimiro Putino vadovaujamą vyriausybę, kuri, anot jo, pernelyg lėtai įgyvendina priemones, skirtas kovoti su ekonomine krize šalyje. D. Medvedevas pareiškė, kad kol kas įgyvendinta tik 30 proc. visų planų, apie kuriuos vyriausybė paskelbė dar prieš 3 mėnesius. Tokia D. Medvedevo kritika savo pirmtakui yra itin neįprasta. Rusiją smarkiai paveikė globalinė ekonominė krizė.

2008-iesiems su kiekviena sekunde sparčiai artėjant į pabaigą, verta dar kartą peržvelgti, kas įdomaus ir reikšmingo per šiuos metus įvyko visame pasaulyje. Tai verta daryti ne tik dėl to, kad dalis šiuos metus sudrebinusių įvykių atguls į istorijos knygas, tačiau dar ir dėl to, kad nemaža dalis šiemet prasidėjusių įvykių lems tai, kaip mes gyvensime kitąmet. Laisvosios Europos radijas išrinko 10 pačių įsimintiniausių šių metų įvykių.

Šiandien Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įstatymo projektą, pailginantį prezidento kadenciją nuo ketverių iki šešerių metų, praneša BBC. Šis įstatymo projektas parlamente ir regioninėse asamblėjose apsvarstytas ypač greitai. Įstatymas įsigalios D. Medvedevui baigus prezidento kadenciją. Daugelis mano, jog iki to laiko Vladimiras Putinas grįš į šį postą. Skubotas įstatymo priėmimas sukėlė įtarimų, jog V. Putinas iš tikrųjų ruošiasi vėl tapti šalies vadovu.

Prieš krizę papūsti negali ir pasaulio galingieji. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kalba ministrų kabineto susirinkimo metu, šių metų gruodžio 29 dieną. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas kvietė krizės metu būti vieningais.

Metų įvykis - Pasaulio finansų krizė Žodžių junginio „pasaulio finansų krizė“ šiais metais netarė turbūt tik tinginiai. Kartu kasdieniame paprastų žmonių žodyne atsirado toks dažniausiai ekonomistų ir politikų vartojamas terminas kaip „recesija“, žmones pradėjo kamuoti baimė dėl savo ir savo artimųjų ateities.

Jelena Boner - garsi žmogaus teisių gynėja, akademiko Andrejaus Sacharovo našlė. Pastaraisiais metais ji retai pasirodo viešumoje, dar rečiau duoda interviu, todėl tuo reikšmingesnis šis jos pokalbis su Sankt Peterburgo savaitraščio „Delo“ korespondentu Nikolajumi Kudinu. Šiame interviu E.Boner apibendrina tą kelią, kurį nuėjo Rusija ir visas pasaulis po SSRS žlugimo.

Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino kaip šalies gelbėtojo įvaizdis po truputį nyksta. Pastaruosius porą savaitgalių Vladivostoke prieš importo muito įvežamiems automobiliams padidinimą protestavę asmenys laikė plakatus, atvirai įžeidžiančius V. Putiną. Iki tol tik radikalų Nacionalbolševikų partijos nariai drįsdavo viešai užsipulti V. Putiną.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas iš karto po Baracko Obamo inauguracijos, vyksiančios kitą mėnesį, tikisi susitikti su naujuoju JAV prezidentu, skelbia Laisvosios Europos radijas. „Prezidentas D. Medvedevas ir B. Obama susitarė bendradarbiauti remdamiesi pragmatizmu ir surengti aukščiausio lygio susitikimą iš karto po B. Obamos inauguracijos“, - teigė S. Lavrovas per susitikimą su JAV senatoriumi Richardu Lugaru.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį Dūmai pateikė įstatymo projektą, kuriuo visiems nepilnamečiams šalyje siekiama įvesti komendanto valandą. Pagal naująjį įstatymą visiems jaunesniems nei 18 metų asmenims po tam tikro laiko būtų uždrausta vieniems rodytis viešosiose vietose. Nuo kurio laiko nepilnamečiai negalės vieni vaikščioti viešosiose vietose, kol kas neatskleidžiama. Pagal Rusijos įstatymus dabar nakties laiku yra laikomas laikas nuo 22 iki 6 val.

Šiais metais Rusija ir vėl buvo vienu pastebimiausių žaidėjų Rytų Europos regione. Iš tikrųjų – nieko nuostabaus, nes būtent ši šalis bando prisiimti regiono lyderės vaidmenį.

Jei prisijungs prie naftą eksportuojančių valstybių kartelio OPEC planų mažinti šio ištekliaus gavybą, Rusija gali sumažinti naftos gavybą 200-300 tūkst. barelių per dieną, pirmadienį pareiškė Rusijos naftos kompanija „Lukoil“. Trečiadienį OPEC šalys renkasi į neeilinį susitikimą Alžyre. Šiame susitikime bus svarstomi tolimesni planai dėl naftos gavybos mažinimo. Laukiama, kad kartelis nuspręs sumažinti gavybą 2 mln. barelių per dieną, kad pakeltų pasaulines naftos kainas.

 Krašto apsaugos ministerija (KAM) paneigė Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius aukštų Rusijos kariuomenės atstovų pareiškimus, esą Lietuva trukdo karinės ginkluotės išgabenimui iš Kaliningrado srities. Tuo metu Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sako, jog Lietuva sveikintų, jei Rusija atsisakytų ketinimų dislokuoti „Iskander“ raketas Kaliningrado srityje. Apie tokius ketinimus neseniai yra pareiškęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį neatmetė galimybės, kad jo šalis gali prisijungti prie naftą eksportuojančių šalių kartelio OPEC ir sumažinti naftos gavybą, kad taip reguliuotų šio ištekliaus kainą. „Aš noriu pasakyti, kad esame pasiruošę prisijungti prie OPEC, mes turime apsaugoti save, nes tai yra mūsų pajamų pagrindas – tiek kalbant apie naftą ir dujas.

2008 m. gruodžio 31 d., likus kelioms minutėms iki vidurnakčio, prezidentas Dmitrijus Medvedevas išeis iš Kremliaus ir atsistos prieš kameras Raudonoje aikštėje. Savo pirmo naujametinio kreipimosi į tautą metu jis kalbės apie Rusijos atgimimą ir pagarbos poreikį. Jis gali kalbėti ir apie savo sudėtingą sprendimą pasiųsti karius į Gruziją. Jis taip pat gali užsiminti apie turbulencinį ekonominį klimatą ir Rusijos gebėjimą įveikti audrą.

Rusija iš Kaliningrado srities išgabens visus ten laikomus savo tankus, trečiadienį pareiškė Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas. „Kaliningrado regione mes turėjome 880 tankų ir mes visus juos iš ten išvešime“, – teigė generolas. Tiesa, jis pridūrė, kad procesas gali užtrukti keletą metų, nes Lietuva neleido Rusijai savo teritorija gabenti karinės technikos. Todėl tankai esą bus išgabenami jūra.

Gruodžio 13 dieną Pamaskvėje vyks steigiamasis opozicinio judėjimo „Solidarumas“ suvažiavimas. Laukiama, kad į suvažiavimą atvyks daugiau nei 300 delegatų iš 45 Rusijos miestų, kuriuose anksčiau buvo rengiamos regioninės judėjimo konferencijos. Organizatoriai kol kas neatskleidžia konkrečios vietos, kurioje vyks suvažiavimas, nes baiminasi, kad valdžios organai gali viską sugriauti.

Afganistanas ir krizė Afganistane šiandien yra du savarankiški tarptautinių santykių subjektai ir atrodo, kad kaip tik pastaroji tampa kur kas įtakingesnė nei oficialusis Kabulas. Tuo įsitikinęs informacinio portalo Afghanistan.ru ekspertas Andrejus Serenka. Pasak jo, didžiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos suinteresuotos stiprinti savo įtaką ir galbūt netgi eskaluoti nestabilumą šioje valstybėje.

Nuo ilgabarzdžių popų ir skarelėmis pasipuošusių močiučių iki aukščiausių Kremliaus vadovų – tūkstančiai žmonių antradienį paskutinį kartą susirinko atiduoti savo pagarbą Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchui Aleksijui II, kuris bažnyčiai vadovavo 18 metų.Antradienį dvasiškis buvo palaidotas. Atsisveikinimo su patriarchu ceremonijoje, vykusioje Maskvos Kristaus išgelbėtojo katedroje, dalyvavo ir šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas bei premjeras Vladimiras Putinas.

Po NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo paaiškėjo, jog pamažėle bus atnaujinamos neformalios derybos su Rusija. NATO ir Rusijos santykiai atšalo, kai Rusija dideliu kariniu kumščiu smogė Gruzijai. Tie agresyvūs veiksmai įsirėžė ir į pasaulinius tarptautinius santykius – Rusija imama suvokti kaip nenuspėjamas partneris, kuris savo problemas linkęs spręsti vis atviriau rodomu agresyvumu bei šantažu.

Rusijos santykiai su Europos Sąjunga yra tokie komplikuoti, kad juos sunku būtų paaiškinti taikant kokią nors geopolitinę schemą. Visų pirma (ne tik dabartinei Rusijai) Europos Sąjunga yra mįslingas darinys – tai ne valstybė, bet ir ne valstybių federacija. Ir su šiuo visiškai nauju dariniu priverstas susidurti dažnai XIX amžiaus politinėmis kategorijomis mąstantis Rusijos politinis elitas. Abipusių santykių išvengti neįmanoma.

Indijoje lankęsis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė sutartį, pagal kurią Rusija padės Indijai pastatyti 4 branduolines elektrines, skelbia BBC. Susitarimas pasirašytas su Indijos ministru pirmininku Manmohanu Singhu. Kiek anksčiau šiais metais Indija susitarė ir su JAV dėl bendradarbiavimo vykdant civilinius branduolinius projektus. Rugsėjo mėnesį buvo panaikintas ir draudimas, pagal kurį Indijai nebuvo leidžiama prieiti prie globalinės branduolinės rinkos.

„Leninas atsako į visus klausimus“. Šie žodžiai iš kūrinio, kurį sovietiniais laikais mokykloje turėjo perskaityti visi, dabartiniam Rusijos ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui nėra tik abstrakcija. Kiekvienais savo prezidentavimo metais V. Putinas atsakydavo į klausimus, kuriuos jam užduodavo šalies gyventojai, žiūrintys televiziją, klausantys radiją ar susirinkę į specialiai šiam įvykiui paruoštus regioninius centrus. Būdavo rengiama kasmetinė klausimų-atsakymų laida.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas patvirtino neketinąs artimiausiu metu grįžti į prezidento postą. V.Putino teigimu, jis „neketina bėgti nuo problemų“. Taip premjeras atsakė į klausimą apie galimybę vyriausybei atsistatydinti. „Kiti rinkimai įvyks 2012 metais. Kiekvienas turi atlikti savo pareigą, nereikia blaškytis“, - sakė jis. Tai turėtų reikšti, kad dabartinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kol kas dar gali būti ramus dėl savo posto.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva neatmeta galimybė Indijai išnuomoti savo branduolinius laivus, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. „Mes kalbame ir apie bendradarbiavimą nuomojant branduolinius povandeninius laivus. Tai labai svarbi mūsų tecnologinio bendradarbiavimo sritis“, – teigė D. Medvedevas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad šalis privalo įvykdyti teismų reformą, kad sumažėtų prieš Rusiją pateikiamų ieškinių kiekis Strasbūro Žmogaus Teisių Teisme, skelbia Laisvosios Europos radijas. Daugiausiai ieškinių į Žmogaus Teisių Teismą atkeliauja būtent iš Rusijos. Tai atspindi faktą, kad Rusijos visuomenė itin nepasitiki savais teismais.