dienos pjūvis

Praėjusią savaitę skrydžio Londonos–Singapūras metu įvyko tikras košmaras – mažiausiai vienas keleivis žuvo ir dar kelios dešimtys patyrė sužeidimus, kai pakliuvo į stiprią turbulenciją. Dauguma keleivių susitrenkė galvas, kai lėktuvas ėmė šokinėti skrydžio metu. Orlaivį teko leisti avariniu būdu.

Meteorologai perspėja, kad Europoje, sparčiausiai pasaulyje šylančiame žemyne, laukia dar viena karšta vasara. Praeitais metais dėl alinančio karščio atostogos buvo nutrauktos visą vasaros sezoną, nes turistų perpildytose turistinėse vietose lankytojai alpdavo nuo karščio, o dėl miškų gaisrų Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje teko evakuotis. „The New York Times“ skelbia, jog dabar šalys bando adaptuotis, o draudimo kompanijos siūlo draudimus nuo karščio.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad po Seimo rinkimų rudenį, jei laimės socialdemokratai, premjero poste matytų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Paramą Nausėdai išreiškusi ir šiuo metu reitingų viršūnese esanti Blinkevičiūtė patogiai dirba Europarlamente ir sako, kad nenori užbėgti įvykiams už akių, tačiau apie premjero postą galvoja. Apie tokias išankstines postų dalybas išgirdę politologai kraipo galvas – esą ankstyvas postų dalinimasis abiem politikams gali grįžti bumerangu.

Vos kiek daugiau nei dvidešimt procentų surinkusios premjerės Ingridos Šimonytės štabas vakarėlį baigė dar iki vidurnakčio. Vis dėlto štabe netrūko dainų apie Lietuvą, šokių ir gausių sveikinimų. Šimonytė pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimuose, telefonu naktį pasveikino Nausėdą su pergale. Tiesa, žurnalistams Šimonytė pridūrė, kad pasirodė geriau už bet kokį kada nors nepriklausomos Lietuvos istorijoje rinkimuose dalyvavusį premjerą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį buvo perrinktas prezidento rinkimuose ir jau planuoja būsimus darbus. Jis paminėjo, kad toliau ketina siekti gerovės tikslų visoms visuomenės grupėms, susitelks į užsienio politiką, nes Lietuvai labai svarbi yra draugų ir partnerių vienybė. Apie tai, kokie darbai laukia Nausėdos ir kokias pamokas gavo konservatoriai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas.

Rusijos provokacija – šį kartą Kremlius užsimojo perbraižyti jūrų sienas su Lietuva ir Suomija. Rusijos Vyriausybės nutarimo projekte nurodyta vidaus vandenimis pripažinti teritorijas aplink Kaliningradą, o taip pat ir Suomijos įlankoje. Lietuvos politikai atkerta, kad tai eilinė Kremliaus provokacija, kuria bandoma testuoti vakarų reakciją.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16-a centų, o benzino beveik 9-iais centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.

Po ilgų diskusijų, Vyriausybė pagaliau pristatė savo planą, kuriuos mokesčius siūlo didinti norint daugiau pinigų skirti gynybai. Planuoja labiau apmokestinti alkoholį, tabako gaminius, degalus. Taip pat papildomai apmokestinti draudimo kompanijas ir metams pratęsti bankų solidarumo mokestį. Nors premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl šių siūlymų iš esmės visi pritarė, tačiau taip nėra. Atskirus siūlymus kritikuoja ne tik opozicija, bet ir patys koalicijos partneriai.

Prieš artėjančius rinkimus socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia pensijų augimo prognozes. Pasak ministrės Navickienės, per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027-aisiais su būtinuoju stažu pensininkas turėtų vidutiniškai gauti 900-us eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830-imt eurų. Tiesa, ekonomistų prognozės niūresnės, mat mažėjant dirbančiųjų, orias pensijas būsimiems senjorams teks pamiršti.

Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos miestu, Senamiestį paskelbusiu mažos taršos zona ir apmokestinusiu žmones, važiuojančius per jį. Nuo rugpjūčio 1-osios kelio trumpintojai, važiuodami per unikalią Kauno vietovę, privalės mokėti 2 eurus. Dalis gyventojų tokius mokesčius vertina skeptiškai, o kavinių savininkai viliasi, kad lankytojams bus patogiau.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjo diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviams ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Skolų turintys bedarbiai, pradėję dirbti, galės pasinaudoti vadinamosiomis „skolų atostogomis“, tai yra laikinai sustabdyti išieškojimą, o išskaitos iš atlyginimo bus mažesnės nei iki šiol, taip skatinant žmones dirbti legaliai. 0 Be to, numatyta griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos už pažeidimus. Tokioms Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoms pataisoms ketvirtadienį pritarė Seimas.

Vis garsiau aidi prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad jam laimėjus rinkimus Vyriausybės sudėtis turės keistis. O premjerei Ingridai Šimonytei esą gali tekti ieškoti ne vieno naujo ministro, o bent keleto. Konservatoriai ir kiti koalicijos partneriai ramina save – esą tai tik Nausėdos rinkiminė retorika, kuri po antrojo turo galimai pasikeis.

Praūžus skandalingajam „Eurovizijos“ finalui, socialinėje erdvėje kilo nemažai diskusijų dėl dainų konkurse pasirodžiusių atlikėjų. Dalis socialinių tinklų vartotojų piktinosi, kad dauguma pasirodymų buvo labai vulgarūs, o laimėtojas atvirai kalbėjo apie savo lyties tapatybės paieškas ir pripažino, kad jis savęs nelaiko nei moteriškos, nei vyriškos lyties atstovu.

Jei dėl antrojo prezidento rinkimų turo varžėsi trys kandidatai, tai likę 5 kandidatai medžiojo politinę naudą savo ateičiai. Daliai jų pavyko – visus gerokai nustebino Remigijaus Žemaitaičio populiarumas, nuostabą sukėlė ir prorusiško kandidato Eduardo Vaitkaus gauti balsai. Ir jeigu šie kandidatai po rinkimų nakties liko laimingi, tai kitus tris galima užtikrintai vadinti patyrusiais skaudžius pralaimėjimus.

Prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. O tai yra geras scenarijus G. Nausėdai, nes 2019 metų rinkimuose jis prieš I. Šimonytę laimėjo į vienus vartus. Kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intrigos neprognozuoja.

Sekmadienį paaiškės, kas iš kandidatų pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad tai galėtų būti dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingridą Šimonytė arba save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laikomas Talino regionas – Harju apskritis.

Gegužės 12 dieną vyks ne tik prezidento rinkimai, bet ir referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo, kitaip tariant, galimybės turėti dvigubą pilietybę. Artėjant referendumui vis daugiau žmonių piktinasi, kad nesupranta klausimo formuluotės, todėl neaišku, kokį atsakymą pasirinkti.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja. Ji perspėjo, kad Maskva atsakys „asimetrinėmis priemonėmis“, nors ir nenurodė, ką konkrečiai neva padarė Baltijos šalys.

Iki rinkimų likus mažiau nei dviem savaitėms, prezidentiniuose reitinguose – pokyčiai. Ilgą laiką atotrūkį nuo konkurentų didinusio dabartinio prezidento Gitano Nausėdos palaikymas krito beveik dešimčia procentinių punktų. Savo ruožtu pagrindiniai antrosios kadencijos siekiančio G. Nausėdos konkurentai per mėnesį savo simpatikų gretas sustiprino. Labiausia augo palaikymas premjerei Ingridai Šimonytei.

Seimo opozicijoje gimė idėja pailginti dirbantiems lietuviams kasmetines atostogas – pridėti dar dvi dienas. Tai reikštų, kad pagal įprastą darbo sutartį plušantis tautietis per metus atostogautų ne 20, o 22 darbo dienas. Profsąjungos palaiko šį siūlymą: esą lietuviai atostogauja mažiausiai Europos Sąjungoje, tačiau verslininkai kritikuoja projektą, sutinka ilginti kasmetines atostogas tik jei Lietuva atsisakytų kelių šventinių dienų, pavyzdžiui, Joninių.

Kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis teigia, kad tapęs prezidentu didelį dėmesį skirtų trims sritims: užsienio politikai, gynybos politikai ir teisingumui. Apie tai, ką keistų tapęs prezidentu ir kodėl jis kritikuoja Gitano Nausėdos politiką, A. Mazuronis atsakė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kodėl žmonės turėtų už jus balsuoti?  Ką siūlau: užsienio politikoje, priiminėjant bet kokius sprendimus, reikia vadovautis savo šalies ir savo piliečių interesais.

Prieštaringai vertinamas kanditatas į prezidentus medikas Eduardas Vaitkus yra pateikęs į vieną klausimų keliantį teiginį tiek apie Rusiją, Ukrainą ir kitas aktualijas. Dėl tokių pareiškimų jam net teko pakoreguoti prezidento rinkimų programą. Sprendimo projekte VRK buvo nurodžiusi, kad E. Vaitkaus programa neatitinka reikalavimų – joje yra teiginių prieš Lietuvos narystę NATO, skleidžiamas nepasitikėjimas ukrainiečiais.

Teisėsaugos akiratyje vėl atsidūrusios Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako nepatikėjęs buvusio „darbiečių“ lyderio Viktoro Uspaskicho aiškinimais dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su neteisėtu Europos Sąjungos (ES) lėšų įgijimu. Apie tai, ar Darbo partiją iškeis į prezidento postą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su Andriumi Mazuroniu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Apie žydus ir Izraelį žeminančius komentarus laidęs Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tokį verdiktą priėmė Konstitucinis Teismas. Tai reiškia, kad skandalingojo parlamentaro dienos Seime suskaičiuotos – jo laukia apkalta ir pašalinimas. Bet Žemaitaitis nors ir nesigaili ištartų ir parašytų žodžių, sako pats dėsiantis Seimo nario mandatą ant stalo. Pasitraukdamas pats, jis išvengs draudimo 10 metų kandidatuoti į renkamas pareigas.

Savaitės pradžioje sostinės Nepriklausomybės aikštėje buvo organizuojama palaikymo akcija už prekybą kanapių produktais nuteistam Martynui Simanynui.

JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.

Kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus deklaravo savo pajamas, kai kurių jos siekia net 2 milijonus. Deklaravus turtą paaiškėjo, kad daugiausiai jo turi teisininkas Ignas Vėgėlė. Nekilnojamojo turto – už 1,58 mln. eurų, banko sąskaitose ar grynais laiko 256 tūkstančius ir turi paskolinęs daugiau nei 1,34 mln. eurų.

2024-ieji rinkimų metai – visame pasaulyje jų bus daugiau nei 60. Dėl to šie metai bus kertiniai, mat rinkimai jau dabar daro neigiamą efektą svarbiems politiniams procesams, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas. 45 metų kandidatas į prezidentus yra rimtą karjerą karinėse struktūrose padaręs politikas, o taip pat – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Valdančiųjų laisviečių kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. Sutartį su tu teisininke Ingrida Danėliene Laisvės partija sudarė kovo 21 dieną.

Parlamente – siūlymas įpareigoti visus paspirtukų bei kito elektra varomo transporto vairuotojus visada dėvėti šalmus. Parlamentarai sako, kad lietuviai vis dar nemoka atsakingai vairuoti paspirtukų, riedžių, kito panašaus transporto – viršija greitį, trankosi į stulpus, mašinas, praeivius ir taip žaloja save bei kitus. Tai patvirtina medikai – jiems tenka gydyti ir ypač sunkias paspirtukininkų traumas – veido, žandikaulio ar atvirus kitų kaulų lūžius.

Lietuvoje plinta nauji stiprūs narkotikai, kurie žmones paverčia sau ir aplinkiniams pavojingais zombiais. Per porą savaičių į Vilniaus ligoninę greitoji atvežė tris jaunuolius, jie buvo sunkiai apsinuodiję sintetiniais narkotikais, kuriuos žmonės vadina „fliaka“. Tam, kad gygytojai galėtų suleisti vaistų, vieną apsvaigusį vos sutramdė aštuoniese, o kitą nuo narkotikų apkvaišusį jaunuolį tramdė net dešimt žmonių. Gydytojai šiurpsta – nauji narkotikai sukelia psichozes ir haliucinacijas.

Pasaulis sulaikęs kvapą laukia, kaip Izraelis atsakys į precedento neturinčią Irano ataką, kai šis į žydų valstybę paleido 300 raketų ir dronų. Didysis septynetas ragina Izraelį įtampos nekelti ir savo pergale laikyti tai, kad beveik visus oro taikinus pavyko sunaikinti. Tačiau vargu ar Izraeliui toks diplomatijos kelias tinka. Jį sustabdyti nuo smūgių Iranui gali nebent Vašingtonas. Pranešama, kad Bidenas jau neva pasakė Netanyahu, kad kariniuose veiksmuose prieš Iraną nedalyvaus.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta: pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Lukašenkos metodai nesikeičia. Prie Lenkijos sienos jis pasiuntė pusę tūkstančio nelegalių migrantų. Agresyvūs nelegalai mėtė akmenis į lenkų pasieniečius, badė juos vinimis. Kad sutramdytų sieną šturmuoti bandžiusius migrantus, Lenkija pasitelkė kariuomenę. Incidentas vyko už pusantro šimto kilometrų nuo Lietuvos.

Su triukšmu ir skambiais pareiškimais vakar ministerijos durimis trenkęs švietimo ministras Gintautas Jakštas, nors ir buvo suplanavęs, šiandien nė nepasirodė Vyriausybės posėdyje. Jo kaltinimų dėl primetamų nelogiškų sprendimų sulaukusi Šimonytė ir feisbuke, ir viešai toliau teisinasi, kad jokio diktato ministrams neprimetinėja.

Piršlybos prie Niagaros krioklio ar lėktuve, naujas Gineso rekordas ir net prognozės Donaldui Trumpui. Visiškas saulės užtemimas įkvėpė žmones daryti beprotiškus dalykus. Milijonai Šiaurės Amerikos gyventojų susižavėję stebėjo, kaip Mėnulis uždengė Saulę ir vos per vieną minutę tamsa prarijo šviesą.

Daug dėmesio sulaukė verslo pasiūlyta iniciatyva didinti finansavimą krašto apsaugai – anot iniciatorių, krašto apsaugai turėtų būti skiriami bent 4 proc. nuo šalies BVP. Visai netrukus, iniciatyva susilaukė kritikos, mat iniciatoriai nenurodė priemonių, kaip būtų surenkamos papildomos lėšos. Nors verslo bendruomenė sutinka su kai kurių mokesčių padidinimu, iš verslo surinktų lėšų vos užteks pasiekti 3 proc. tikslą.

I. Šimonytė pakomentavo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą. Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu penktadienį apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius.

Konservatoriai Seime toliau tęsia Lietuvos desovietizaciją – susiruošė keisti visus kelio ženklus, nes tokius pat naudoja Rusija ir Baltarusia. Idėją iškėlęs konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad kelių eismo ženklai Lietuvoje užsiliko nuo sovietmečio, kai tokios valstybės kaip Latvija ir Estija juos seniausiai pasikeitė. Apie tai, ar tikrai tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Gintautas Paluckas.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją analizavusiai Seimo komisijai paviešinus parlamentinio tyrimo išvadas, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, o atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė priesaikos nuostatas, Prezidentūra pateikė savo atsakymą. Jame tvirtinama, jog tai – desperatiškas bandymas paveikti Prezidento rinkimo rezultatus.

Jau greit teks atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. Seimas apsisprendė, kad nuo kitų metų gegužės pirkėjai negaus grąžos smulkiomis 1 ir 2 centų monetomis, o pirkinių krepšelio ar paslaugų suma bus apvalinama į didesnę arba mažesnę pusę. Kai kurie gyventojai jau dabar guodžiasi, kad centai kišenę spaudžia, todėl geriau būtų, jei jų neliktų visai. Tačiau neabejoja, kad tuo pasinaudos prekybininkai – esą pirkėjai nesutaupys, o prekės ir paslaugos brangs.

Nuo šiol vairuotojus keliuose stabdys ne tik policijos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai. Iki šiol automobilių taršą aplinkosaugininkai matuodavo tik kartu su policija. Apie pokyčius išgirdę vairuotojai sako, kad bijo užpuolikų ir žaliai apsirengusiam žmogui, mojuojančiam lazdele šalikelėje, nesiruošia sustoti. Aplinkosaugininkai atkerta, kad jei vairuotojas nesustos, grės bauda net iki 1200 eurų.

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją analizavusiai Seimo komisijai paviešinus parlamentinio tyrimo išvadas, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, o atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė priesaikos nuostatas, Prezidentūra pateikė savo atsakymą.  Jame tvirtinama, jog tai – desperatiškas bandymas paveikti Prezidento rinkimo rezultatus.

Maskvoje – didžiausias teroro išpuolis per 20 metų. Keturi ginkluoti teroristai koncertų salėje sušaudė apie pusantro šimto žmonių, dar tiek pat sužalojo. Smogikai žudyti rusus pradėjo koncertui dar neprasidėjus, o žudynėms įsismarkavus koncertų salę dar ir padegė. Ir visų nuostabai sugebėjo pasprukti. Visgi Putino pareigūnai jau skelbia sulaikytų, kraujais paplūdusių ir nuo išgąsčio drebančių teroristų prisipažinimus apie šaudynes.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.