daržas

Mūsų klimato sąlygomis rožės dažniausiai atidengiamos apie balandžio vidurį arba pabaigą, kai atšyla oras. Taip pat reikėtų nepamiršti jų nugenėti. Atidengimas Nudengti rožes geriausia apsiniaukusią dieną arba lietingu oru. Ne laiku tai padarius, šios gėlės gali nukentėti nuo vėjo, saulės ir temperatūrų kaitos, stiebai gali nudegti ir apšalti. Kultūrinės rožių veislės žiemos antroje pusėje jau baigia ramybės periodą ir vasario pabaigoje pumpurai dažnai būna pabudę.

Sodininkai ir daržininkai seniai žino, kad daržovių derinimas sodinimo metu – šventas reikalas. Priklausomai nuo to, kas bus auginama šalia daržovės, priklausys ir derlius. Taigi, jeigu norite, kad jūsų svogūnų derlius būtų kiek įmanoma geresnis ir jų nepultų įvairūs sodo ir daržo kenkėjai, jums reikėtų šalia svogūnų sodinti šių daržovių sėklas: burokėlių, špinatų, kopūstų, bulvių, morkų.  Blogiausi kaimynai: pupelės, žirniai.

Pomidorai geriausiai auga minkštoje, purioje, derlingoje žemėje. Jos galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba patiems pasiruošti dar rudenį. Sėja Sėkite pomidorus kas 5 cm 1–2 cm gylyje. Palaistykite. Svarbu išsirinkti tinkamas sėklas, todėl nebijokite pasikonsultuoti su specialistais. Yra veislių, tinkamų auginti būtent vazonuose. Pasėję uždenkite plėvele ir pastatykite šiltoje, saulėtoje vietoje. Jau po savaitės gali išlįsti pirmieji daigeliai.

Vilnietė Irena jau šeštą pavasarį kiekvieną vakarą ir rytą džiaugiasi pomidorų draugija. Jiems skirta miegamojo palangė. Iš varganos pensijos gyvenanti moteris taip myli augalus, kad net ir įsigijo specialią įrangą. Moteris tiki, kad violetinė šviesa gelbsti ir nuo šviesos trūkumo, ir kitų dalykų. Pomidorams draugiją palaiko krapai, o visus juos saugo, kaip juokauja vilnietė – pelargonija. Gėlė, kurios kvapas atbaido visus kenkėjus. O štai balkone, kaip akį džiugina ir daugiau augalų.

Šiltnamis yra naudingas tuo, kad suteikia galimybę daržovių derlių skinti kur kas ilgesnį laiką nei auginant juos paprastose lysvėse. Norint turėti gausų ir kokybišką derlių, labai svarbu daržoves tinkamai prižiūrėti ir laistyti, nes vasaros laikotarpiu galima susidurti su įvairiomis problemomis: permaininga oro drėgme bei temperatūra ar intensyviu kenkėjų ir ligų plitimu.

 Artėjant vasarai sodo darbais užsiimti mėgstantys žmonės kaip tik kuria planus, ką reikės atnaujinti, sodinti. Visgi retą nuo pokyčių atbaido didelės kainos, tačiau mes pateikiame išskirtinę galeriją, kur rasite puikių patarimų, kaip pigiai pagražinti, atnaujinti ir atgaivinti sodą. Galime garantuoti, kad pavydės kiekvienas kaimynas, o sutaupytus pinigus galėsite skirti naujų sėklų pirkimui.

 Kuliuose apsilankę ekologė, aplinkosaugininkė ir vandens tiekėjų atstovas liko šokiruoti. Miestelyje prie bendros sistemos dar neprisijungė trečdalis gyventojų ir iki šiol visos jų buitinės nuotekos – iš tualeto, vonios, virtuvės, skalbimo mašinų – plaukia tiesiai į atvirus vandens telkinius, pavyzdžiui, Alanto upelį. Žmonės kaupia nuotekas į rezervuarus po langais, o iš jų nevalytas vanduo teka kur tik papuola.

 Spalis – darbų pabaigos metas darže bei sode prieš artėjančias šalnas. Taip pat laikas nurinkti paskutinius vaisius, sutvarkyti aplinką ir paruošti dirvą kitų metų sėjai. Šio mėnesio pradžioje darže baigiami nurauti burokėliai, morkos, kitos daržovės. Spalio pabaigoje nuimamos tokios vėlyvosios daržovės kaip salierai, pastarnokai, kopūstai. Plotuose, kur buvo auginamos daržovės, reikia pašalinti derliaus likučius, piktžoles, žemę patręšti fosforo bei kalio trąšomis ir aparti.

Už keleto mylių nuo Škotijos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau miesto gyventojų. Ūkio originalumas slypi jo paprastume: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį. Vaikams – nemokamai Škoto ūkis – apie 10 ha, toks mūsiškai būtų vadinamas natūriniu ūkiu. Jame auginamos daržovės, vaisiai, uogos, mūkia karvės, kudakuoja vištos, gagena žąsys, ganosi arkliukai, ožkos, avys.

Gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos, primena Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI). Tačiau prireikus jie turėtų būti pasiruošę pateikti žemės ūkio paskirties sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą ar sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Prekiaujančiųjų savo sodo ar daržo gėrybėmis pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įsibėgėjanti prekyba žalumynais turgaus prekiautojų nedžiugina. Jų teigimu, pirkėjų nedaug, o ir perkama gerokai mažiau. Žmonės sako norintys šviežių daržovių, todėl perkantys tik tam kartui. Dažnas laukiame pavasario, kada prekystalius nuguls šviežios daržovės, žalumynai. Močiučių užaugintos petražolės, krapai, svogūnų laiškai ir kitos žolelės po žiemos – tikra atgaiva ir puikus vitaminų šaltinis.

 Aplinkosaugininkai pavasario proga kviečia susiburti į bendruomeninius daržus, kad gyventojai galėtų skanauti savus ridikus, svogūnus, ridikėlius, pomidorus. Kas tai tokio ir kuo tai naudinga?   „Bendruomeninis daržas turi dvi funkcijas: pirmiausia – burti bendruomenę. Tai yra vieta, kur bendruomenė renkasi, kur mato bendrą tikslą, kažką veikia kartu. Antras – daržovių auginimo vieta.

Tyrimai rodo, kad apie 70 proc. visų lietuvių vienokiu ar kitokiu būdu užsiima sodininkyste. Vieni daržus sodina kieme, kiti daržoves augina sode, treti – ant palangių ir balkonuose. Pastarasis būdas kelerius metus Lietuvoje itin populiarus, tapęs ne tik komforto ar atsipalaidavimo, bet ir mados ženklu. Reiškinys įgavo „Miesto sodininkystės“ pavadinimą. Tačiau ar ta mada, laisvalaikio praleidimas ir praktiškumas išties naudingas mūsų organizmui? Gegužės pradžia sodininkystei ypač tinkama.

Kiekvienas turintis prie namų didesnį ar mažesnį šiltnamį yra bandęs auginti ne tik pomidorus, agurkus, bet ir saldžiąsias bei aitriąsias paprikas. Nijolė Baronienė Alytuje gyvenančiai Loretai Ažukienei kasmet smagu išbandyti vis kitas įdomias šios šiltnaminės daržovės veisles. Gėlė pipiras Loreta pasakojo, kad ilgus metus nemėgo, nevalgė paprikų, todėl nė nemanė jų auginti. Tačiau atsitiko taip, kad po truputį, pasak jos, šiltnamyje įsitvirtino aitrioji paprika.

Šį rudenį vaikai iš įvairių Lietuvos mokyklų ir globos namų nuims derlių ir surengs muges. Jaunieji daržininkai visą pavasarį plušėjo kasdami lysves ir želdindami augalus savo ugdymo įstaigų aplinkoje, o dabar džiaugsis darbo vaisiais. Jie stebi augalus nuo sėklos pasėjimo iki derliaus subrandinimo, taip išsiaiškindami gyvybe pulsuojančios gamtos paslaptis. Globos namai ir mokyklos šiais metais organizuos derliaus šventes, kurios bus skirtos pasidžiaugti nuveiktais darbais.

Birželio mėnesį intensyviai naikinkite piktžoles. Iš jų galite spręsti, kokia sodo dirva. Kai stinga kalkių, auga dirviniai asiūkliai, svėrės, rūgtys, rūgštynės, tūbės, dirvinės našlaitės, žliūgės. Birželio mėnesį intensyviai naikinkite piktžoles. Darbai darže * Kalkingose dirvose tarpsta dilgėlės, notrelės, usnys, veronikos, trikertės žvaginės. Naikinkite ant komposto krūvos augančias piktžoles, kol jos nesubrandino sėklų.

Vietoje parduotuvėje perkamų „plastmasės“ skonio pomidorų ir apvytusių krapų norėtumėte užsiauginti savo ekologiškų daržovių, bet neturite žemės? Ne bėda – jei tik turite balkoną, nedidelį ir jaukų ekologinį daržą galite įsirengti jame! Kad tai padaryti būtų paprasčiau, pateikiame Jums keletą patarimų iš Odile Koenig knygos „Ekologinis daržas balkone“. 3 būtiniausi elementai Kad subrandintų vaisius, išleistų lapus ar šaknis, daržo augalams reikia daug maisto medžiagų.

Nors už lango dar šalta, žmonės gana aktyviai perka įvairiausias sėklas, vyrauja tradicinių augalų, tačiau nevengiama išbandyti ir naujovių. Aktyviausia prekyba sėklomis paprastai būna prasidėjus sėjimo sezonui, tačiau žmonės dar iki tol jau dairosi norimų sėklų, ieško, ką galėtų pasėti darže ar ant palangės. Tinka ir palangė Prekybininkai teigia, kad šiemet sėklos iš esmės nebrango ir ši prekių grupė yra viena stabiliausių.

Šiemet susidomėjimas sėklomis ir sodinukais prasidėjo kaip niekada anksti – dar sausio mėnesį. Prekybos tinklo MAXIMA parduotuvėse daugiausiai įsigyjama kasdieninių daržovių sėklų – agurkų, burokėlių, ridikėlių, tarp gėlių sėklų populiariausia – Velykų žolė. Sėklų, palyginti su pernai metais, nupirkta du kartus daugiau.

 Tiems, kas tiki Mėnulio įtaka augalams, verta žinoti, kad kovo 12–14 dienomis – tinkamas metas sėti pomidorus. Šias daržoves sės ir Alytuje gyvenanti Loreta Ažukienė. Ji – pomidorų veislių kolekcininkė. Ir šiais metais moteris sės 56 skirtingų veislių pomidorus. Valgo iki Kalėdų Pomidorai – itin vertingos daržovės, tad nieko nuostabaus, kad dideliuose ar mažuose šiltnamiuose juos augina daržininkai mėgėjai.

Vis aukščiau pakylanti saulė primena, kad laikas susirūpinti sėja. UAB agrofirmos „Sėklos“ produkto vadovė Liucija Kunigiškytė pavasario darbus siūlo pradėti nuo daržo plano ir sukauptų atsargų peržiūros. Žiemos pabaigoje -pavasario pradžioje sėjamos ilgos vegetacijos daržovės, gėlės, prieskoniai. Patikrinti daigumą – Kokius darbus kovo pradžioje turi atlikti daržininkas, gėlininkas? – Vasarį, kovą darbus pradedame namuose.

Tręšimas yra metinis ritualas kiekvienam augintojui. Tačiau nuomonė, kad reikia tręšti kuo daugiau norint užauginti didesnį derlių ar gražesnius gėlių žiedus, yra klaidinga. Tręšimas priklauso nuo metų laiko ir tinkamų trąšų parinkimo. Kaip aiškina Nikojalus Zubko, nereikėtų pamiršti, kad trąšos nėra augalų maistas, trąšos – padeda tą maistą geriau įsisavinti, geriau vykdyti natūralius augalo procesus. “Renkantis trąšas, pirmiausia, reikia suprasti ką reiškia trąšų formulės ant pakuočių.

Ar dar galima sodinti tulpes? Kažkur skaičiau, kad iki spalio pradžios būtina tai padaryti. Tačiau, pamenu, vienais metais įkišau jų svogūnėlius į žemę sausio 10-ąją, nes buvo kelios savaitės atlydžio, ir tulpės kuo puikiausiai žydėjo. Atsako Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotoja dr. Regina Juodkaitė. Spalio vidurys – tinkamas metas sodinti tulpes. Mes savo kolekciją irgi tik dabar pradedame sodinti. Manau, kad darbai tęsis iki lapkričio vidurio, nes tulpių daug, o dirbančiųjų mažai.

Laikas nuo rugsėjo 20 iki spalio 25 dienos daržininkams yra žieminių česnakų sodinimo metas. Žieminiai česnakai sodinami rudenį tokiu laiku, kad iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti, o tam reikia 40–50 dienų. Žieminiams česnakams auginti reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios. Česnakai labai jautrūs dirvos rūgštumui.

Lietuvoje du pastaruosius savaitgalius vykusiose „Senukų“ sodininkų mugėse apsilankė per 40 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tokiose mugėse visoje Lietuvoje dalyvavo apie 20 tūkst. lankytojų. Šiemet sodininkai labiausiai domėjosi vaismedžių ir dekoratyvinių augalų sodinukais. „Šį savaitgalį vykusi rudeninė mugė Kaune sulaukė ne tik sodininkų, bet ir didesnio šeimų dėmesio.

Jei ne savo, tai kaimynų darže tikrai matėte išdidžiai pūpsantį auksaspalvį moliūgą. Šiandien vargiai rastumėte jauną mamą, savo kūdikiui neduodančią šia daržove skanintų košių. Tačiau moliūgų naudingi ne tik kūdikiams, vėlyvą rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas sumenksta, juos valgyti reikėtų visiems. Moliūgai – vienas didžiausių geležies šaltinių, o jų sėklos – gausiausias natūralus cinko šaltinis.

Įspūdingi augalai puošia ir džiugina, tačiau kai kurie sodininkai mano, kad geriau ką nors pasisodinus turėti ir naudos. Kultūrinės bruknės, sausmedžiai ir putinai vis dažniau auginami prie namų ar soduose. Vis labiau domimasi naujais sodo augalais, kurių vaisiuose yra daug žmogaus organizmui naudingų savybių. Apie tai kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininke dr. Laima Česoniene.

Pasvalio gyventojas pranešė policijai, kad trečiadienį vakare savo darže neberado apie 20 kg česnakų. Nuostolis - 180 litų.  ...

Iš Kinijos į Europą atkeliavusios didžiažiedės gėlės išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Aromatingi įvairių spalvų ir formų bijūnai, kuriems retas atsispiria, puikiai žydės, jei bus tinkamai prižiūrimi. Nepakenčia įmirkusios dirvos Bijūnai – ilgaamžiai augalai. Vienoje vietoje jie gali augti 10–15 metų. Mėgsta erdvią saulėtą vietą. Gražiai atrodo pavieniai krūmai prie terasų, vartelių, pasodinti gėlyne ar žalioje pievelėje. Iš jų galima sudaryti gyvatvorę, atskiriančią daržo ir sodo zonas.

Vasara – metas, kai dauguma žmonių iš triukšmingų miestų ir didmiesčių persikelia į sodus – ten prabėga savaitgaliai, didžioji atostogų dalis, ten skubama pailsėti po dienos darbų. Tradicinis lietuviškas sodas mums dažniausiai asocijuojasi ne tik su poilsiu, bet ir su praktine nauda – čia organiškai dera ir rožių krūmai, ir bulvių lysvės. Vis dėlto sodininkystė –  ne tik praktinė nauda ar gyvenimo būdas. Sodas kaip savotiškas mažytis parkas gali teikti atgaivą sielai ir akims.

Braškės – nereiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Be to, labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. „Kuo smėlingesnė dirva, tuo daugiau braškes reikia tręšti organinėmis trąšomis. Molio ir sunkaus priemolio dirvoje pasodinti augalai vargsta, skursta, nes supuolusi žemė nepraleidžia oro. Į tokią dirvą taip pat reikia įterpti mėšlo ir durpių. Taigi žemę braškynui reikia ruošti iš anksto. Nepatartina jų sodinti po bulvių.

Ankstyvosios daržovės. Pavasarį sunku atsispirti vos pasirodantiems agurkams, ridikėliams, bulvėms, morkoms ir žalumynams. Bet kas iš tikrųjų slypi po daržovių odele? Nesubrendusiose ir ankstyvose daržovėse visada yra daugiau... nitratų. Nitratai – azoto rūgšties druskos. Gamtoje jos susidaro natūraliai, todėl be jų negali augti jokios daržovės. Taigi, nitratų yra visose uogose ir daržovėse. Bet visa esmė – jų kiekyje.

Pasirodė plukės, prasidėjo darbingo, bet malonaus laiko sode ir darže pradžia. Dėmesio! Daržas paruoštas Daržoves, pvz., pupas ir cukinijas, kurioms reikia daugiau šilumos, galima sėti nuo gegužės vidurio, ir jei prieš sodindami porus palauksite birželio 5-osios, išvengsite juose svogūninės kandies. Pirmoji morkinės musės karta ima skraidyti gegužę, todėl jei nepaslėpėte morkų tarp svogūnų ar medetkų, uždenkite jas tinkleliu nuo vabzdžių. Jį galima naudoti daug kartų. Pvz.

Pasak pašnekovo, užsiimti gamtine žemdirbyste nesunku. Kita vertus, ji verčia mąstyti, analizuoti, ugdyti intelektą ir tokiu būdu padeda žmogui tobulėti. D.Ražauskas – diplomuotas vadybos ir firmų organizavimo magistras. Jis išbandė įvairią veiklą: dirbo pagalbiniu darbininku, tarpininku, žurnalistu ir naktinio klubo direktoriumi. „Gyvenime atsirado tikrasis pašaukimas ir širdies džiaugsmas – Vedų studijos ir dalijimasis jų žiniomis.

Norintieji užsiauginti savų daržovių jau ne pirmus metus noriai perka sėklas, tačiau augintojai tvirtina konkurencijos nejaučiantys. Brangstantis maistas, ekonominė krizė, kalbos apie chemiją maisto produktuose – įvardijamos priežastys, kodėl žmonės aktyviau imasi dirbti savo daržuose. Tai rodo ir sėklas parduodančiųjų turimi duomenys. Nors gyventojai, kiek galima spręsti pagal didėjantį sėklų pardavimą, vis dažniau daržoves auginasi patys, ūkininkai to itin nejaučia.

Kapstymasis sode gali padėti įveikti įtampą, padaryti jus lankstesnius ir pakelti nuotaiką. Niujorko laikraščio „Maplewood“ redaktorė Gillian Aldrich (42) prieš trejus metus sode pradėjo auginti daržoves, o šiuo metu jau rūpinasi gėlių darželiais ir krūmokšniais. „Jei visą dieną sėdi prie darbo stalo, imi vertinti tokias akimirkas, kai gali sukišti rankas į dirvą ir sukurti ką nors išties gražaus“, – sako G. Aldich. Ji – ne viena tokia.

Nuolat margaspalvėje televizijos karuselėje besisukanti Violeta Baublienė nemėgsta dalyti interviu ir būti dėmesio centre. Ji nelaiko savęs kuo nors išskirtinesne nei kitų profesijų atstovai ir nesistengia visiems įtikti nei išvaizda, nei balsu. Violeta ne iš tų žurnalistų, kuriems vis tiek kokiame kanale dirbti. Viliojama buvo ne sykį. Vis dėlto liko ištikima televizijai, kurioje pradėjo žurnalistės karjerą.

Ne naujiena, kad lietuviai – itin prie žemės prisirišę žmonės, mėgstantys sukišti pirštus į dirvą ir nemenkai paplušėti, kad užsiaugintų sveikų, meile tręštų žalumynų ir susikurtų jaukią aplinką. Juk kiekvieno mūsų sodelis – savaip išpuoselėtas! O jei neturime žemės plotelio, galime tokį įsirengti kad ir daugiabučio balkone. Kaip įrengti sodą? Svarbu – tinkamai pasiruošti. Apsispręskite, ko norite. Sugalvokite sodui temą, išsikelkite tikslą.

„Mes augalais nesirūpiname, mes rūpinamės dirvožemio gyvų organizmų bendrija, o ana jau tikrai žino, ko reikia mūsų bulvėms ar burokėliams“, — sako kaunietis Saulius Jasionis, sparčiai populiarėjančios Lietuvoje Gamtinės žemdirbystės pradininkas.

Apklausos rodo, kad šiemet kas antras miestietis ketina pats užsiauginti daržovių. Grįžimas atgal į daržą, nuo kurio lietuviai ir taip nebuvo toli, susijęs su keliais pagrindiniais dalykais: ekonomija, ekologija, patiriamu malonumu ir net mada, besiritančia ir per Ameriką, ir per Europą. Sėklų pardavėjai trina rankas: šiemet prekyba sėklomis patrigubėjo. Ekologija Sėklų parduotuvėje sutikta jauna radviliškietė Dovilė Adomaitienė ieškojo sėklų savo mamai, turinčiai kolektyvinį sodą.

Nors ruduo dar nė neįpusėjo, soduose jau baigiamas nuimti derlius. Privirta uogienių, prikonservuota daržovių, priraugta vynuogių vyno, nukastos bulvės. Beliko rudeninių veislių obuolius sandėliuoti, burokėlius ir morkas nurauti. Lengviau atsipūtę sodininkai apie šį sezoną jau kalba būtuoju laiku ir skaičiuoja, ką šįmet pavyko nuveikti. Jei kas ir skundžiasi sulaukę mažesnio derliaus, tik ne kauniečiai Rina, Romanas ir Asta Zamkevičiai.

Ruduo – gėrybių metas. Sodai lūžta nuo obuolių, miškai – nuo grybų, o daržuose – pačios įvairiausios daržovės. Šviežią ir gardų maistą gali valgyti net tie, kurie neturi sąlygų užsiauginti gamtos gėrybių, mat jų gausu turguose. Tačiau šiomis gėrybėmis galima džiaugtis ne vien šviežiomis, bet ir pasiruošti skanėstų žiemai. Pateikiame kelis receptus, kurie leis pasireikšti jūsų fantazijai ir geram skoniui.

Ne tik valdžia, bet ir gamta nenusiteikusi padėti bedarbiams. Daugelio viltys bent kiek užsidirbti rudenį skinant obuolius versliniuose soduose sužlugo. Verslinių sodų savininkai rudeninių veislių obuolius skina nuo šios savaitės pradžios, bet darbininkų pasamdė perpus mažiau ir darbo jie turės ne du mėnesius, o tik iki spalio vidurio. Taip yra dėl to, kad soduose šiemet obuolių derlius gerokai menkesnis nei pernai.

Sekmadienio vidudienį Vilniuje rastas, kaip įtariama, sprogmuo. Pranešimą, kad Avinėlių gatvėje, darže, rastas daiktas, panašus į sprogmenį, Bendrasis pagalbos centras bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gavo 12.35 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.