daržas

Vaismedžiai ir krūmai balandžio mėnesį pradeda aktyviąją vegetaciją. Kai pradžius žemė, reikia nuvalyti nuo kamienų atsilupusią žievę, reikalui esant, nubalinti medžius iš naujo, apkasti žemę aplinkui ir pridėti trąšų. Būtinai nuraškykite nuo šakelių pernykščius vaisius, kad jie netaptų infekcijų židiniu. Kai kurie sodininkai, kol dar nepradėjo skleistis pumpurai, serbentų ir agrastų krūmus aplieja karštu (70 laipsnių) vandeniu iš laistytuvo.

Visai neseniai apsilankėme svečiuose pas apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorę Liną Liubertaite. Drauge su portalo skaitytojais ji pasidalino itin vertingais patarimais, kaip daiginti, pikuoti ir prižiūrėti naminius pomidorus. Apželdinimo kursų organizatorė Lina Liubertaitė atskleidžia, kad geriausias laikas juos sėti yra daugmaž kovo vidurys.

„Kol ruošiamės sodinti bulves, rūpi sužinoti, kas svarbiausia bulvėms, kad jos derėtų, būtų geros kokybės, išvengtų ligų?“ – klausia sodininkė Marija Ramelienė iš Vilniaus. Atsako agronomas Rimas Ramonas. Pirmiausia pasirinkite tinkamus priešsėlius, nes tai lemia derliaus dydį ir kokybę, būna lengviau prižiūrėti pasėlius, saugoti juos nuo ligų ir kenkėjų.

Agurkai – viena mėgstamiausių ir populiariausių šalyje daržovių. Kaip turime juos prižiūrėti, kad sulauktume gero derliaus? Agurkus rekomenduojama laistyti anksti ryte, praėjus dviem arba trims valandoms nuo saulės patekėjimo. Vakare palietos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis. Agurkai turi būti laistomi šiltu, 18–24 laipsnių, temperatūros vandeniu. Šios daržovės nemėgsta chloruoto vandens, todėl jų negalima laistyti vandentiekio vandeniu.

Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų. Siūlome pabandyti pasigaminti organinių trąšų patiems.

Nors vasara jau praeityje, vis dėlto atsipalaiduoti dar nederėtų. Kol šalčiai neaplankė, darbai sode tęsiasi. Ant medžio žievės aptikote samanų ar kerpių? Nupurkškite kamienus 5 proc. geležies sulfato tirpalu. Tai padaryti galima ir profilaktiškai. Kiti sodo darbai Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, šį darbą reikėtų atidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario.

Sodybų ir sodų šeimininkai rudenį laužo galvas, kur dėti gausybę vasaros paliktų organinių atliekų. Paprasčiausias būdas – išmesti į konteinerį, tačiau taip pasielgus prarandamas vertingas augalų maistinių medžiagų šaltinis. Nupjauta žolė, kitos žaliosios atliekos gali būti daug naudingesnės nei cheminės trąšos. Atliekų nauda Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai gamta pati perdirba atliekas ir tręšia dirvą. Organines medžiagas skaido įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai.

Iki rugsėjo vidurio pats tinkamiausias laikas dauginti ir persodinti puikiuosius, vaistinius, siauralapius, rūšinius bei sumedėjusius bijūnus. Persodinus vėlų rudenį, nutrupa antrojo šaknų augimo metu, rudenį, išaugusios jaunos siurbiamosios šaknys, o iki šalnų pasodinti augalai nesuspėja vėl išleisti naujų šaknelių, todėl blogai prigis, bus silpni.

Svogūninės gėlės – didžiausia pavasarinio gėlyno puošmena. Vienos iš pirmųjų išsiskleidžia puikiosios lelijos – jos tarsi atidaro žydėjimo sezoną. Kad svogūninės gėlės trauktų mūsų akis, reikia rudenį tinkamai jomis pasirūpinti. Būtina persodinti Skirtingai nei kitos daugiametės gėlės, kurias galima persodinti bet kuriuo šiltuoju metų laiku, svogūninės (joms priskiriamos ir tos gėlės, kurios turi stiebagumbius ar šakniagumbius) gėlės persodinamos rudenį.

Pirmasis rudens mėnuo kupinas darbų ir rūpesčių. Jau galima džiaugtis derliumi, tačiau reikia nepamiršti pasirūpinti sodo bei daržo augalais. Sodinimas Sodinkite gerai įsišaknijusius braškių daigus.Tai daryti patartina ūkanotą dieną. Užberti žemėmis reikia tik daigų šaknų kaklelius. Pasisodinkite remontantinių braškių, kurios dera iki vėlyvo rudens – Selva, Hummi, Gento, Mount Everest. Braškės, kaip ir avietės, nemėgsta drėgnos dirvos.

Norintiems gausaus kitų metų derliaus, kvapnių gėlių ir tvarkingos aplinkos reiktų kaip reikiant padirbėti. Be jokios abejonės, rudenį soduose ir daržuose laukia daugybė užduočių, todėl geriausia jas sudėlioti prioritetine tvarka. Pristatome 5 darbus, į kuriuos rudenį reikia atkreipti dėmesį. Sodinti reikia net ir rudenį Medžiams, krūmams ir kitiems daugiamečiams augalams itin naudinga šilta dirva ir gausus rudeninis lietus, todėl rudenį tinkamai pasodinti augalai suvešės itin gausiai.

Be abejonės, žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių yra vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Taigi kaip geriausiai tai išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelėse. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Baklažanai – lepios šilumamėgės daržovės. Net ir švelnaus klimato juostose juos reikėtų sodinti po stiklo ar plėvelės priedangomis, kad jauni daigai būtų apsaugoti nuo lietaus ir būtų sudarytos palankios temperatūros sąlygos. Baklažanams sodinti skirta dirva turi būti humusinga, giliai įdirbta, turinti laidų podirvį. Arti dirvos paviršiaus stovintis vanduo pražūtingas baklažanams. Populiarūs hibridai Yra išvesta daug naujų baklažanų hibridų, kurie skiriasi spalva, forma, dydžiu ir derlingumu.

 „Ar yra priemonių bulvių dygimui pagerinti?“ – klausia Jovita iš Ukmergės r. Atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elena Survilienė. LAMMC Elmininkų bandymo stotyje ir ūkininkų praktikoje atlikti tyrimai parodė, kad prieš sodinimą bulvių gumbai, apdoroti specialia trąša – „Raykat Start“, paankstina dygimą. Stambių ūkių savininkai šią trąšą naudoja kartu su beicu.

Kovoti su šliužais – būtina, kitaip jie gali nuniokoti visą derlių. Šiuo metu priemonių kovai su jais yra įvairiausių – ir natūralių, ir cheminių, reikia tik pasirinkti. Ir sraigės, ir šliužai priskiriami moliuskų tipui, pilvakojų klasei. Gera žinia ta, kad tik menka dalis iš visų Lietuvoje esančių moliuskų rūšių gyvena šalia žmogaus ir minta jo auginamais augalais.

Juodieji serbentai turi tiek vitaminų, kad jais tiesiog privaloma vasarą mėgautis. O ką reikia žinoti apie jų auginimą? Kad uogos būtų didesnės Kaip užauginti maksimalaus dydžio uogas? Yra paprastas būdas. Kai uogos paauga, bet dar būna žalios, nugnybkite visų per vasarą užaugusių pažastinių šakelių viršūnes. Tada jūsų serbentams nebus konkurentų. Du svarbiausi dalykai Apie juoduosius serbentus sunku pasakyti ką nors ypatingo – agrotechnika paprasta ir, atrodo, visiems žinoma.

Užderėjo cukinijų ir jūsų sode? Žurnalo  „Verdu ir kepu“ redaktorė Elžbieta Monkevič tv3.lt skaitytojams ir žiūrovams atskleidė, ką su jomis daryti ir kaip ruošti.  Daugeliui atrodo, kad iš cukinijos galima paruošti tik blynelius ir troškinius, tačiau Elžbieta galvoja visiškai kitaip. Idėjų ir fantazijos nestokojanti moteris sako, kad iš cukinijų galima pagaminti ne tik karštuosius patiekalus, tačiau ir pagardus ar net kečupus.

Jau mūsų protėviai pastebėjo, kad svogūnai prastai auga po kopūstų, morkos nemėgsta burokėlių kompanijos, tačiau gerai lysvėje sutaria su krapais, žirniais, ridikėliais ar česnakais, kad obelis į tą pačią vietą geriau sodinti tik po 50 metų. Alelopatija Taigi augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė eina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei.

„Darbas dėl akių duonos nepelno“, – sako lietuvių liaudies išmintis. Todėl pasidarbavę soduose ir daržuose, kibkime į gėlyną. Tulpės Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės, taip pat ir eritroniai. Svogūnėliai atskiriami ir pasodinami 5–10 cm gylyje, kas 5–7 cm vienas nuo kito. Jeigu dėl laiko stokos ar kitų aplinkybių tektų ilgiau palaikyti, galima juos sluoksniuoti drėgname smėlyje. Sausai laikomi eritronio gumbeliai sudžiūva ir žūva.

Fitoftorozė – klastinga grybinė liga, kuri pažeidžia mūsų mėgstamus pomidorus. Kaip ir visi grybai, fitoftora labai gyvybinga. Šio grybo sporų yra visur– žemėje, ant sodo įrankių, augalų liekanose, daiguose. Anksčiau pomidorai fitoftoroze pradėdavo sirgti rugpjūčio mėnesį, tačiau dabar stebima šios ligos ankstyvesnio pasireiškimo tendencija. Miške pasirodžius pirmiesiems grybams, visai netrukus ir jūsų darže gali pasirodyti fitoftorozė.

Liepa – pats uogų ir vaisių metas. Sodininkams tai papildomi rūpesčiai, tačiau kai kurių darbų vis dėlto atidėti nevalia. Vienas iš įdomiausių darbų sode – vaismedžių akiavimas, kitaip sakant, skiepijimas miegančia akele. Labiausiai šis būdas tinka jauniems medeliams ir medelynuose auginamiems laukinukams perskiepyti. Norint akiuoti senesnius medžius būtina iš anksto nupjauti jų šakas, paliekant atitinkamo ilgio stagarus. Ant jų priauga vilkaūglių, į kuriuos ir akiuojama.

Įpusėjus įvairių uogų sezonui, ne viena šeimininkė skuba ruošti atsargas žiemai. Bene populiariausias būdas uogas pasilikti žiemai – pagaminti iš jų uogienę. Tačiau kaip greitai ir lengvai pašalinti uogų kauliukus? Žinoma, įvairiuose prekybos centruose galima rasti ne vieną eurą, o kartais ir dešimtį jų kainuojančius aparatus, kurie pašalina kauliukus iš uogų.

Apžiūrėkite augalus, augančius jūsų darže ir sode. Ar yra kokių nors mineralinių medžiagų trūkumo požymių? Susipažinkite, kokie simptomai tai išduoda. Mineralai Daržovėms, vaisiams ir kitiems augalams augti ir vystytis, kaip ir gyvūnams bei žmonėms, reikia mineralinių medžiagų – fosforo, azoto, kalcio, magnio, kalio, geležies. Jų daržovės gauna iš dirvožemio. Augalai perdirba vandenį, įsisavinamą iš dirvožemio, kuriame būna ištirpusios gyvybiškai svarbios mineralinės medžiagos.

Į skaitytojų kausimus atsako biologė Marija Kuraitienė. Kaip apsaugoti braškes nuo karkvabalių? Šie kenkėjai nuolat nuėda šaknis, todėl braškių kelmeliai nuvysta. Karkvabalius naikinti turėtų visi apylinkės sodininkai – tik tada galima pasiekti rezultatą. Kasmet stenkitės supurenti žemę, perkasti tuščius plotelius ir išrinkti kuo daugiau lervų. Sode galima sukrauti kelias nedideles durpių ir mėšlo krūveles. Jose karkvabaliai noriai dės kiaušinėlius.

Tinkamiausias metas genėti vyšnias ir trešnes yra po žydėjimo arba liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šiuo laiku tai padarius, medelių žaizdos gyja geriau, jie mažiau išskiria sakų negu nugenėti pavasarį. Nuolat retinama Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunamos tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Nedideliame plėveliniame šiltnamyje saulėtomis dienomis oro temperatūra labai greitai pakyla aukščiau leistinos ribos (26–28 ºC), dėl to augalai nukenčia: jie nustoja augti, neužsimezga arba krenta užuomazgos. Todėl šiltnamyje būtina palaikyti tinkamą oro temperatūrą ir drėgnumą. Šio statinio konstrukcija turėtų būti tokia, kad orą galėtume greitai atvėsinti. Be to, patartina langus uždengti plaušiniais dembliais, neaustinėmis medžiagomis ar apipurkšti kalkinėmis medžiagomis.

Juodieji serbentai turi tiek vitaminų, kad jais tiesiog privaloma vasarą mėgautis. O ką reikia žinoti apie jų auginimą? Du svarbiausi dalykai Apie juoduosius serbentus sunku pasakyti ką nors ypatingo – agrotechnika paprasta ir, atrodo, visiems žinoma. Deramai rūpinantis nuo krūmo galima priskinti kibirą uogų. Bet ar daugeliui tai pavyksta? Agronomė Judita Petrauskienė pasidalijo keliais esminiais patarimais. „Serbentus reikia sodinti pačioje drėgniausioje, žemiausioje sklypo vietoje.

Vos išgirdus apie varliagyvius, šliužus, šikšnosparnius, vabzdžius ir kitus panašius gyvius, apima nemalonus jausmas. Daugelis sodinininkų įvairiais būdais bando šių „draugų“ atsikratyti ar užkirsti kelią jiems atsirasti sode. Tačiau neskubėkite – šie padarėliai yra labai naudingi, nes kovoja su kenkėjais. Be išvardytų, reikėtų paminėti ir mūsų bičiulius paukštelius – vienus svarbiausių sodo sanitarų.

Piktžolės gali gadinti nuotaiką. Todėl verta išbandyti būdus, kurie padėtų jų atsikratyti ilgam, vadinasi, ir išvengti varginančio darbo. Vienas iš efektyviausių ir greitai įgyvendinamų būdų, tam reikės: 3 l acto; 1 puodelio druskos; 1 valgomojo šaukšto indų ploviklio. Druską supilkite į actą ir palaukite, kol ši ištirps. Tada įpilkite indų ploviklį ir gerai viską išmaišykite. Gautą skystį supilkite į butelį su purkštuvu. Piktžoles šiuo skysčiu purkškite sausą, saulėtą dieną.

 Namuose auginti pomidorai yra daug naudingesni ir skanesni nei pirktiniai. Parduotuvėse randami pomidorai auginami norint išlaikyti jų gražią spalvą ir ilgą transportavimo laiką, todėl skonio faktorius lieka paskutinėje vietoje. Dauguma tokių pomidorų yra auginami ne dirvoje, o naudojant dirbtines trąšas, kurios juos paverčia gražiais, bet ne itin skaniais. Namuose auginti pomidorai yra daug naudingesni mūsų organizmui, kadangi jie turi didesnę likopeno koncentraciją.

Daržovėms per vegetaciją reikia daug drėgmės. O jei dar vyrauja sausi ir karšti orai, kaip pastaruoju metu Lietuvoje, laistymui būtina skirti ypatingą dėmesį. Skirtingoms daržovėms reikia nevienodai drėgmės, todėl pravartu žinoti, kaip laistyti įvairius augalus. Kopūstinės daržovės Dieną prieš sodinant kopūstinių daržovių daigus į dirvą reikia išlieti 15–20 l vandens į 1 kv. m. Pasodintus daigus dar reikia palieti du kartus po 5–10 l į kv.

Sodybose ar prie namų esantys gėlynai tampa dažnos moters tikru rūpesčio objektu. Tačiau neretai mylimas gėles ima pulti skruzdėlių būriai, taip pridarydami nemenkos žalos. Išbandykite šiuos patarimus, kurie galbūt padės greitai atsikratyti skruzdėlių jūsų gėlyne.  Internete galima rasti įvairiausių būdų, kaip yra siūloma atsikratyti skruzdėlių.

Patyrę daržininkai žino, kad, tinkamai susodinus augalus, galima mažiau naudoti augalų apsaugos priemonių, nes kai kurios daržovės geba ginti kaimynus nuo kenkėjų ir ligų. Nepataikius jos lėtins greta augančių augalų vystymąsi. Kai kurie augalų deriniai padeda apsiginti nuo ligų ir kenkėjų. Pavyzdžiui, garstyčios žirnius apsaugos nuo žirninių vaisėdžių ir skatins augimą. Gerai jie augs tada, jei greta bus salierų, svogūnų, bulvių, kmynų.

Birželį tęsiasi darbymetis, todėl atsipalaiduoti neverta, kitaip atlygio už įdėtą triūsą galime ir negauti. Šį mėnesį jau skinsime braškes, skanausime ankstyvųjų serbentų, ankstyvųjų trešnių. Purškimas Birželį augalus pradeda pulti kenkėjai.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

 Kenkėjai sode yra tikras galvos skausmas sodininkams. Vis dėlto, yra būdų, galinčių padėti su lapus ir sodo daržoves graužiančiais parazitais. Jei nenorite naudoti chemijos ir kitų priemonių, galinčių kainuoti nemenkus pinigus, drąsiai bandykite paprasčiausią pačių pagamintą naminę priemonę, rašoma pomada.cc Jums prireiks tik muilo ir vandens.  Taigi, sutarkuokite pasirinkto muilo gabalėlį ir sumaišykite su vandeniu.

Amarai ir įvairūs kenkėjai, gadinantys sodo augalus, daržoves ir vaisius, - tikras sodininkų galvos skausmas. Ar žinote, kaip kovoti su jais be brangių cheminių priemonių, siūlomų parduotuvėse? Yra vienas būdas, padėsiantis atsikratyti tai, kas jums sukelia nuolatinį erzulį. Tai mišinys, pagamintas iš kelių paprastų sudedamųjų dalių. Būtent tokiu patarimu dalijasi kaunietė Rūta.  Jums reikės: 5 šaukštų indų ploviklio, 5 šaukštų vandens ir poros šaukštų amoniako.

Yra nemažai daržovių, kurias galima auginti įdėjus minimaliai pastangų, netgi tinkamai neparuošus žemės. Vienos iš jų yra būtent bulvės.  Taigi, kaip efektyviausia yra auginti bulves? Užsodinti bulvėmis ištisus laukus ir vėliau jas nukasti rankomis nėra lengva. Tačiau kelis krūmus savo darže galite užsiauginti be jokio vargo. Jei paprastos bulvės jūsų nedomina, pamėginkite paeksperimentuoti su įdomesnėmis jų veislėmis, tada galėsite nustebinti svečius, pavyzdžiui, violetine bulvių koše.

„Nusipirkau arbūzų sėklų. Gal galėtumėte parašyti, kaip juos auginti. Praėjusiais metais jų derlius buvo labai prastas, tad manome, kad kažką darėme ne taip“, – patarimo prašo Margarita N. iš Molėtų. Atsako agronomė Odeta Bačinskienė. Arbūzų sėklos daiginamos trečią balandžio dekadą. Prieš daiginimą parą laikomos kalio permanganato tirpale (tirpalas turi būti rausvas). Daigios bus tos sėklos, kurios truputį pamirkusios nuskęs.

Kiekviena moteris, kuri augina gėles, svajoja apie tai, kad jos gėlės augtų ir žydėtų. Jei nepavyksta pasiekti geriausio rezultato su pirktinėmis trąšomis, siūlome išbandyti šimtus metų siekiančią gudrybę, kuri tikrai yra pasiteisinusi.  Žydinčius augalus gali atgaivinti ir padėti dailius žiedus krauti bananų žievės. Jose yra labai daug kalio, todėl gali padėti krauti žiedus.  Tereikia išdžiovinti bananų žievę, gerai sutrinti, susmulkinti ir patręšti gėlių žemę.

Kurkliai – vieni iš didžiausių sodininkų priešų. Šie vabzdžiai apsigyvenę daržuose palieka dažną šeimininką be mėgstamų daržovių ir vaisių. Tačiau kaip efektingai su jais kovoti? Skaitytoja Regina jau daug metų augina daržoves savo sodybos darže. Moteris tikina, kad su kurkliais jai tenka susidurti tikrai ne pirmus metus, todėl ji yra išbandžiusi įvairias jų naikinimo priemones.

Jei turite bent menkiausią agurkų lysvelę, tikrai svajojate, kad jų užaugtų ir galėtumėte mėgautis skoniu. O kas galėtų būti skaniau už savo sode išaugintus šviežius agurkėlius? Pomada.cc siūlo išbandyti natūralią trašą, kuri tikrai padės užauginti tiek skanių agurkų, kad patiems bus per daug, todėl norėsite dalintis su kaimynais ir giminaičiais. Į 10 litrų vandens supilkite 700 gramų svogūnų lūkštų ir virkite. Kai užvirs, atjunkite viryklę ir palikite pastovėti 13-15 valandų.

Daugelis alpinariumą vadina akmenų sodu arba dykumos gėlių darželiu. Jis iš tiesų primena dykumą, kur tarp akmenų žydi samaninės gėlės, žaliuoja dekoratyviai krūmeliai. Gerai įrengto alpinariumo beveik nereikia prižiūrėti. Tai – idealus sprendimas nemėgstantiesiems darbuotis sode. Kaunietė kraštovaizdžio specialistė Skaiva Stalnionienė sako, kad alpinariumai tampa vis populiaresni.

Išpakavus pomidorus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Medžių šakos po truputį puošiasi žaliais lapeliais, karščiau šviečia saulė, todėl gegužės mėnesį vis daugiau žmonių išėję į sodus ims juos ruošti vasarai. Po šaltojo periodo sode ir darže laukia daug darbų, tačiau iš kur žinoti, ką reikia atlikti, kad ateinančiais mėnesiais galėtumėte džiaugtis jaukia aplinka savo teritorijoje? Portalas womansweekly.com pasidalino patarimais, ką būtina padaryti ateinantį mėnesį.

Balandžio 25-oji Lietuvoje buvo minima kaip daržų diena. Būtent šią dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Nors dabar sėja prasideda ir anksčiau, galima manyti, kad balandžio pabaiga – puikus metas pradėti darbuotis daržuose. Daržo specialistai primena auksines 10 taisyklių, kurios padės savo darže darbus atlikti lengviau ir taip, kad derlius tikrai būtų garantuotas. „Dabar tas tikrasis pavasaris, kai žemė pakankamai sušilusi ir galima pradėti sodinimą.

Vėluojantis pavasaris žemės darbų išsiilgusiems daržininkams stabdo sėją, užtat lysvės nestovi tuščios šiltnamiuose. Jau kai kas ne tik ridikėlių ar pirmųjų salotų juose užsiaugino, gudresni daržininkai šiltnamiuose ir ūgtelėjusius pomidorų daigus grūdina, ir net pirmuosius agurkėlius šaltibarščiams raško.