daržas

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Kai ruduoja tujos, dažnai žmonės pasimeta – juk sakoma, kad tujos yra nereiklūs augalai, ir nieko daryti joms nereikia, tai kas čia dabar? Vis dėlto tujos – ne plastikinės, ir joms skirti dėmesio tikrai reikia. Su Vaiva Maroziene, želdynų specialiste ir mūsų kursų lektore, kalbėjomės apie priežastis, kodėl ruduoja tujos. Priežastys, kodėl ruduoja tujos: 1. NATŪRALI ŠAKELIŲ KAITA Kaip atpažinti: Spygliukai ruduoja ties kamienu, šakelių pradžioje.

Kada geriau sodinti hortenzijas – rudenį ar pavasarį? Kokioje vietoje jas įkurdinti? Vieni gėlininkai teigia, kad joms būtinas pavėsis, kiti priešingai – šias gražuoles augina atokaitoje ir džiaugiasi stambiais žiedais. Internete mirga patarimų, o ką sako hortenzijų augintojai? Svarbiausia tinkamai iškarpyti stiebus Pandėlietė Audronė Butėnienė augina šluotelinės hortenzijos 12 rūšių ir 20 rūšių didžialapių. Pastarąsias vadina lepiomis. Hortenzijomis susidomėjo vartydama vokiškus žurnalus.

Nors už lango apniukę, vis dėlto pagalvoti apie tai, kaip reikėtų pasirūpinti sodu, kad aplinka jame džiugintų visą rudenį, žiemą ir net pavasarį, reikėtų jau dabar.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje apie tai, kokias klaidas darome bei kaip jų išvengti, šiandien kalbamės su apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite.

Vienmetės kapų gėlės, kurias tenka keisti kas sezoną – ir brangu, ir laiko daug suryja, ir visai neekologiška. Visai kas kita – daugiametės kapų gėlės. Kai kurios iš jų žydi visai vėlai rudenį – kaip tik per Vėlines. Pradėkime nuo to, kad turiu omenyje astrus, kurie yra daugiamečiai, o ne vienmečius ratilius (jie dažnai astrais pavadinami). Augančių astrų tikrai pamatysite kapinėse, ir ne veltui – tai puikios kapų gėlės, žydinčios ramunėlės tipo žiedais rudenį.

Dauguma specialistų įsitikinę, kad žmonėms, norintiems turėti patikimą derlių, sėklų vis dėlto vertėtų nusipirkti. Žinoma, iš patikimų firmų. Aišku, niekas nedraudžia eksperimentuoti ir pabandyti sėklų prisirinkti patiems. Ruošimas Yra augalų, kurių sėklų auginti tikrai neapsimoka, pavyzdžiui, salotų. Pasiruošti sėklų paprasta – išsirinkite gražiausią vaisių, išimkite sėklas, išdžiovinkite, suberkite į pakelį, užsirašykite, kad nesupainiotumėt per klaidą, ir ramiai laukite pavasario.

Dauguma daržuose puoselėtų daržovių jau skaniai suvalgytos arba užšaldytos, sugulusios į stiklainius ar saugiai sudėtos rūsiuose. Bet daržininkų darbai dar toli gražu nesibaigę – tuščios lysvės ruošiamos kitam sezonui. Apie populiariausius tarp mūsų rajono daržininkų mėgėjų dirvos paruošimo ir gerinimo būdus kalbėjomės su parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Gene Šinkūniene. Ji ne tik mato visas populiarias tendencijas, negaili daržininkams patarimų, bet ir pati dalijasi ilgamete patirtimi.

Daržininkai džiūgauja – šiemet pomidorų derlius toks gausus, kad nuo jų lūžta šakos. Pomidorai – viena mėgstamiausių lietuvių daržovių. Šią vasarą pomidorų užteko ir pavalgyti, ir atsargų žiemai prisiruošti. Beje, ši daržovė ne tik skanus maistas, bet ir vaistas. „Gali nieko daugiau nebūti – lašinių, pomidorų, grietinės, svogūnų. Ir ištisus metus. Ir 12 nakties“, – prisipažįsta entuziastai. Lazdijų rajone, Stebulių kaime gyvenanti Rita be pomidorų neįsivaizduoja gyvenimo.

„Pomidorus jau ima pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas. Kai labai karšta, stiebai būna ploni, lapai smulkūs, pradeda kristi žiedpumpuriai ir žiedai.

Žymi kino ir teatro aktorė Larisa Kalpokaitė visuomet spindi gera nuotaika bei pozityvumu. Garsi aktorė spėja ne tik suktis skirtingose filmavimo aikštelėse, sveikai maitintis, bet taip pat ir prižiūrėti mylimą gėlyną, atrasti laiko artimiesiems. tv3.lt kalbinta aktorė papasakojo, kaip leido savo vasaros dienas, bei atskleidė, kodėl kurį laiką buvo dingusi iš viešumos.

Šiaulietė Rima moliūgus augina jau ne pirmus metus, tačiau šis, užaugęs, įspūdingas gražuolis yra didžiausias moters užaugintas moliūgas per visą laiką. Būtent jis viešoje „Facebook“ erdvėje pastarosiomis dienomis sulaukė ir didžiulio lietuvių dėmesio. Pati šiaulietė Rima, kalbėdama su tv3.lt portalo žurnalistais šiek tiek kuklinasi. Mat, didelių pastangų moliūgo auginimui ji tikrai neskyrė, o jo dydis buvo nemenka staigmena ir pačiai augintojai. „Pasodinau į komposto krūvą ir pamiršau.

Mūsų soduose populiarėja vynuogininkystė. Pasirodo, ir mūsų krašte puikiausiai dera šios saldžios ir vitamino C gausa išsiskiriančios uogos, kurios kaip tik šiuo metu įpusėjo derėjimo sezoną. Šiemet saulės nepašykštėjusi vasara vynuogių augintojus džiugina išskirtiniu derliumi. „Moldaviška vynuogė „Kodrenka“ labai normaliai dera Lietuvoje faktas, sąlygos jai biški per šaltos, bet šiltnamy kuo puikiausiai atrodo.

Baigiantis vasarai ir turint omenyje klimato kaitos aktualijas, dar kartą vertėtų pakalbėti apie augalus, kuriems tikrai turėtų atsirasti vietos mūsų aplinkoje. Dauguma augalų nuo karščio ir sausros leipsta ir džiūsta. Tačiau yra augalų, kurie nuo seno prisitaikę prie sausros. Alpinariumus ir sodus galima puošti ir žoliniais augalais, kurie gražiai atrodo ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. Pasiruošia iš anksto Sausrai pakantūs augalai dažniausiai turi ilgas šaknis.

Senovėje šeivamedžiai vadinti šventais medžiais, vaistais nuo visų ligų. Buvo manoma, kad kas mėnesį suvalgius po saują jo vaisių, galima išgyventi 100 ir daugiau metų. Atbaido kenkėjus Juodų, raudonų ar mėlynų šeivamedžių uogų sultimis blizgindavo odą, o atskiedus alūnu gautais rudai žaliais dažais dažydavo siūlus. Labai geras šeivamedžių vynas, jų vaisių galima įmesti į degtinę. Pramoniniu būdu iš šeivamedžių gaminami vermutai, likeriai, trauktinės.

Rugpjūčio viduryje švenčiama Žolinė – ne vien krikščioniška šventė. Šią dieną lietuviai nuo seno atsisveikindavo su želmenimis ir gėlėmis, rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo žemei už derlių ir grožį. Tad žolininkams tai – ypatinga šventė. Jų teigimu, per Žolinę surinkti augalai sukaupia savyje stiprią saulės energiją, o iškart po Žolinės prasideda sėklų ir šaknų metas. Žolininkas-vaistininkas Marius Lasinskas sako, jog jam Žolinė asocijuojasi su žolininkų švente.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Jau ketvirtus metus Pagaičiškių kaimo gyventoja tuo pačiu metu sulaukia pražystant kaktuso. Pirmą kartą jo žiedus moteris išvydo, kai palaidojusi sūnų sugrįžo iš kapinių. Moteris ir jos artimieji spėlioja, ar tai sutapimas, ar kažkoks jiems siunčiamas ženklas. Pagaičiškių kaime gyvenanti 77 metų Zina Karinauskienė savo namuose šiuo metu šeimininkauja su šuneliu ir katinėliu. Tiesa, viena retai būna – sulaukia netoli gyvenančių dviejų dukterų bei dvylikos anūkų apsilankymų.

Vilnietė Asta Baronėnienė drauge su vyru visą savo gyvenimą itin mylėjo gamtą. Drauge jie dažnai žvejoja, grybauja ar tiesiog ilsisi, apsupti žalumos ir ramybės. Vieną dieną, sugalvoję atnaujinti tėvų sodą Kaišiadorių rajone, pora šiame kieme pradėjo auginti tikrų tikriausius persikus. Nors vilniečiai iš pradžių persikus bandė auginti atsargiai, vis eksperimentuodavo, dabar jų sode užauga net iki penkiasdešimt kilogramų persikų.

Prieš išmesdami kavos tirščius į šiukšliadėžę, dukart pagalvokite. Kavos tirščiuose yra daug azoto, todėl juos galima panaudoti kaip natūralias trąšas arba kaip priemonę nuo kenkėjų, kuri ypač tinka tuomet, jei auginate pomidorus. Priklausomai nuo to, kokio rezultato tikitės, kavos tirščius galite barstyti aplink pomidoro augalo stiebą arba naudoti jiems tręšti skirtam kompostui.

Apvalučiai, dailūs ir raudoni, pailgi, geltoni, o kur dar tamsūs kaip naktis ir dideli pomidorai. Nors gana vėjavaikiškai būtų galima pajuokauti, kad būtent taip skamba pomidorų rojaus aprašymas, vis dėlto tai tikrai nėra ištrauka iš fantastinio skyriaus. Kupiškio rajone gyvenanti Ingrida (28) savo šiltnamyje yra įkūrusi tikrų tikriausią pomidorų oazę, į kurią vos įėjus, derlius raibsta akyse.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Kaip kovoti su daržo priešais? Į pagalbą reikia pasitelkti kompleksinius sprendimus – kenkėjai ir ligos naikinami agrotechninėmis, fizinėmis mechaninėmis, biologinėmis, biofizinėmis ir cheminėmis priemonėmis. Agrotechninės priemonės yra tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinkamas sėklos parengimas, savalaikė sėja ir tr꬚imas, optimali augalų priežiūra.

„Šią vasarą mūsų augalus šiltnamyje užpuolė mažos baltos muselės. Išsiaiškinome, kad tai – baltasparniai. Patarkite, ką daryti, kaip atsikratyti šių vabzdžių?“, – klausia Irena iš Alytaus r. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Baltasparniai labai maži, tačiau kenksmingesni nei atrodo. Be to, jie labai vislūs vabzdžiai, būtent dėl to prarandama gana daug derliaus. Viena patelė apatinėje augalo lapo pusėje deda apie 100–200 kiaušinėlių, kurie tokie maži, kad plika akimi sunkiai pastebimi.

Dažnas, išvydęs piktžoles savo sode, stengiasi jas kuo greičiau pašalinti. Tačiau pradžioje neskubėkite, o užmeskite akį į šių žolių įvairovę, kuri padės apie sodą gauti nemažai naudingos informacijos. Jei sode auga daug vaistinių ramunių, juodųjų kiauliauogių ar baltųjų balandų, dirvožemyje trūksta azoto. Gailiosios dilgėlės mėgsta perpuvusį mėšlą, o jei dar dirvožemyje gausu fosforo ir drėgna, jų sąžalynus sunku išnaikinti net herbicidais.

Nuostabus jausmas ragauti savo užsiaugintų salotų, o dabar – pats laikas pasisėti jų šiltnamyje. Norite salotų turėti kuo ilgiau, bet pasėti jas galite tik per vieną kartą? Jei nesugudrausite, gausite didelį salotų derlių vienu metu. Dažnai taip atsitinka, kad dalį dar įmanoma suvalgyti, o dalis perauga ir tenka išmesti. Kad taip neatsitiktų jums, štai keletas gudrybių, kaip prailginti derliaus laiką.

Citrinos, mandarinai, apelsinai, o kur dar laimai, greipfrutai ar net bananai ir figos. Ne, tai nėra tik paprastas egzotinių vaisių sąrašas. Nors dažnam lietuviui visai nesudėtinga užduotis yra namuose užsiauginti pomidorų ar agurkų, štai Jūratė Rachmangulova galėtų pasigirti savo namuose augančiais egzotiniais vaisiais. Vilniaus rajone gyvenanti Jūratė Rachmangulova savo namuose skaičiuoja jau daugiau nei penkiasdešimt vaismedžių.

Dauguma iš mūsų susiduriame su nederlinga žeme, kurią sunku pagerinti ir kurioje sudėtinga ką nors išauginti. Šiuo atveju gali padėti gamtinės kilmės medžiagos agroperlitas ir agrovermikulitas. Paveikus aukšta temperatūra, jos išgarina vandens likučius ir išsipučia, tampa lengvos ir porėtos. Oras. Augalui vystytis reikalingas oras, kurio patenka per šaknis. Jei dirva suplūkta, nekvėpuoja, blogai vystosi šaknų sistema, sulėtėja augimas, ir augalas skursta.

Tinkama mityba – sveiko gyvenimo būdo pagrindas ir vienas iš gydytojų akcentuojamų veiksnių, padėsiančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Galima išskirti 5 nuosavame sode ar darže augančius vaisius bei daržoves, kurie pasitarnaus kovojant su dideliu cholesterolio kiekiu. Kai kurie jų kraujo riebalų kiekį gali sumažinti net iki 9 proc.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Kiaušinių lukštų galima daug prikaupti per žiemą, ypač ruošiantis šventėms, bet kur juos panaudoti? Jei turite savo kiemą ar sodybą, kiaušinių lukštai pravers ne tik norint pagerinti dirvožemį, bet ir kovojant su sraigėmis. Panagrinėkime, kiek naudingi kiaušinių lukštai augalams ir ar verta juos rinkti jau nuo dabar. KAIP KIAUŠINIŲ LUKŠTAI GALI PAGERINTI DIRVOŽEMĮ Tradiciškai kiaušinių lukštai augalams panaudojami dedant lukštus į kompostą arba tiesiog užkasant.

„Prie namų augančioje vejoje daugiau samanų nei žolės. Kaip reikėtų jų atsikratyti?“ – klausia Povilas. Atsako įmonės „Žalia veja“ agronomas Saulius Vaivada. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro.

Daugeliui kyla klausimas, kaip apsiginti nuo kenkėjų nenaudojant cheminių priemonių. Nors skeptikų netrūksta, esą tai neveikia, vis dėlto pati gamta moka išlaikyti balansą tarp to, kas saugo, ir to, kas kenkia mūsų sodui. Norėdami užkirsti kelią kenkėjams, skirkite kuo daugiau dėmesio kokybiškai, sveikai dirvai. Taip pat rinkitės auginti įvairių rūšių augalų.

Šiais metais palankios sąlygos augalų ligoms plisti. Daug daržininkų skundžiasi dėl pomidorų ligų, todėl keletas patarimų norintiesiems pasidaryti dilgėlių antpilo. Dilgėlių kotus ir lapus, kol dar nepasirodė sėklos, susmulkinkite ir sudėkite į plastikinį indą (žalioji masė turi užpildyti daugiau nei pusę jo). Metalinio kibiro geriau nenaudokite, nes dilgėlės gali pradėti reaguoti su metalu, ir daugybė naudingų elementų tiesiog suirs.

Kaip kovoti su grambuolio lervomis, kurkliais, juodaisiais pjovėjais ir kitais ūkininkams ir sodininkams Lietuvoje kasmet problemų sukeliančiais vabzdžiais? TV3 laidoje „Svajonių sodai“ šios srities specialistė Lina Makulskytė papasakojo, kokie yra natūralūs sprendimo būdai išnaikinti šiuos kenkėjus be chemijos? „Sprendimas yra biologinė kontrolė, kurią reikia jau įsisamonti ir pradėti suprasti, kas tai yra. Pasaulyje jau yra atrasti 90 naudingų nematodų, tam tikram kenkėjui neutralizuoti.

Birželio mėnesį vaismedžiams ir uogakrūmiams reikia labai daug šviesos, šilumos, vandens ir maisto medžiagų, nes jie labai sparčiai auga. Ravime ir tręšiame Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir giliau esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis. Jos prieš laistymą atskiedžiamos 5–7 kartus, o neturint jų į 10 1 vandens dedama 30–50 g karbamido ar 50 g amonio salietros.

Bene kiekvienas sodininkas žino, kad kurkliai yra tie parazitai ir derliaus naikintojai, kurie labiausiai gadina gyvenimus. Jeigu norite jų atsikratyti visam laikui, turėtumėte žinoti vieną gudrybę.  Ja su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo Vilma iš Kauno, kuri, tikina, žinanti, kaip su jais kovoti ir jų atsikratyti visam laikui.  Siūlome ir jums išbandyti tai, ką siūlo Vilma. Į kibirą su 10 litrų vandens, įpilkite 2 stiklines aliejaus.

Kai braškės pradeda žydėti, neretas sodininkas mėgėjas nustemba pamatęs, kad vieni žiedai pajuodavę, kiti iš viso nukritę. Visa tai – įvairių vabaliukų darbas. Braškės turi nemažai kenkėjų ir ligų. Šios uogos pražysta gana anksti, todėl jų žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus dažnai pažeidžia pavasario šalnos. Pašalusių žiedų vidurys būna juodas. Kai temperatūra nukrinta iki 4 laipsnių šalčio, žūsta net pusė žiedų. Labiausiai nukenčia ankstyvųjų veislių braškės.

Į atvirą gruntą pomidorai dažniausiai sodinami gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Pagal tai reikia apskaičiuoti ir pomidorų sėjos laiką. Persodinimui geriausiai pasirinkti apniukusią dieną, nes sodinant karštą, saulėtą dieną pomidorų daigai gali apdegti. Auginamų nuo skersvėjų neapsaugotoje, pavėsingoje vietoje pomidorų medžiagų apykaita sulėtėja, todėl sodinimui parinkite atvirą, saulėtą vietą.

Dažnas iš mūsų, galvojantis apie puikų derlių, vis pasvajoja apie didelius kiekius užaugintų svogūnų laiškų, kuriais galėtų gardinti salotas, troškinius, sriubas ir šaltibarščius. Skaitytoja Marija sako, kad savo sodyboje, vos pradėjusi auginti svogūnus, juos patręšia smulkinta bananų žieve. Smulkiai supjaustytą žievę Marija užkasa į žemę, šiek tiek giliau nei paviršinis sluoksnis. Tai padės užtikrinti reikalingas maistines medžiagas.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos Lietuvos botanikos soduose įvairiomis spalvomis ir žiedais akis džiugina rododendrai. Šie nuostabūs augalai jau populiarūs ir lietuvių darželiuose. Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis, jų priskaičiuojama apie 10–12 tūkst. veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medis“. Beje, Lietuvoje paplitusi vienintelė vietinė rododendrų rūšis – pelkinis gailis.

Yra nemažai daržovių, kurias galima auginti įdėjus minimaliai pastangų, netgi tinkamai neparuošus žemės. Kokie tai augalai? Žirniai Žirniai visiškai nereiklūs, jų sėklos ilgai išlieka gyvybingos. Šie augalai sėjami tiesiai į dirvą gegužės pradžioje ar viduryje, pasirinkus bet kokį laisvą daržo kampelį. Žirniai gerai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje, jie nėra išrankūs dirvai ir bet kokiu atveju duos gerą derlių.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Dažnai sodą prižiūrintiems asmenims didžiausiu galvos skausmu tampa kova su kenkėjais. Kokie geriausi būdai yra jų atsikratyti? 1) Jei šalia morkų auginsite svogūnines daržoves, savo kvapu jos atbaidys morkines museles. 2) Jei amarai puola vaismedžius, po jais pasodinkite česnakų – šis kvapas baido amarus. Taip pat juos atbaido bazilikai, mėtos, levandos ir serenčiai. 3) Kad petražolės būtų vešlesnės, jas auginkite šalia svogūnų ir morkų.

Gegužė – pats gražiausias pavasario mėnuo, beje, ir pats darbingiausias. Teks pasukti galvą, kaip nepasiklysti tarp darbų gausos. Žydint sodams, žaliuojant uogakrūmiams, smagu suktis sode. Sugrėbstykite senus užsilikusius po krūmais lapus, sukompostuokite augalų liekanas, užpilkite jas žeme ir įmaišykite trąšų. Paskui apie komposto krūvą pasodinkite cukinijų, vijoklinių pupelių. Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti. Daigams sėkite aguonas, celiozijas, flioksus, gazanijas, gubojas, gvaizdūnes, jurginus, kermėkus, kosmėjas, lakišius, lobelijas, medetkas, neužmirštuoles, o tiesiai į dirvą jau galite sėti ratilius (astrus), lobuliarijas, nasturtas, pelėžirnius, saulėgrąžas. Kol daigai dygsta, galima persodinti kambarines gėlės. Jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, o senesnius – kas dvejus ar trejus metus.

Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, gyvenanti ūkininkė, visoje šalyje žinoma braškių daigų augintoja Danguolė Lingienė braškininkystės verslu užsiima jau beveik 30 metų. Braškių sodinamosios medžiagos auginimas ir pardavimas – visas moters gyvenimas, šiam darbui ji skiria visą laiką, jėgas, investicijas ir viltis. D.Lingienė ilgą laiką dirbo buhaltere, ekonomiste Anykščių r. kolūkiuose. „Atsibodo man sėdėti šiltai prie stalo, išėjau duotis po laukus su motociklu.