Šios uogos pražysta gana anksti, todėl jų žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus dažnai pažeidžia pavasario šalnos. Pašalusių žiedų vidurys būna juodas. Kai temperatūra nukrinta iki 4 laipsnių šalčio, žūsta net pusė žiedų.
Labiausiai nukenčia ankstyvųjų veislių braškės. Jeigu po ilgesnės šalnos dalis piestelių ir išlieka, užsimezga smulkios deformuotos uogos. Vienintelė priemonė gintis nuo pašalimo – dengti braškes.
Pavojingiausi uogų kenkėjai yra žiedgraužiai, žemuoginiai nematodai, žemuoginės erkės, kiaušiniškieji pjovėjai, lapgraužiai ir pjūkleliai. Su visais jais mokslininkai rekomenduoja kovoti dažnai purenant žemę bei naikinant piktžoles. Taip pat reikia naikinti kenkėjų pakenktus braškių kerelius – jų lapai būna pageltę arba išmarginti geltonomis dėmėmis, skylėti.
Yra ir cheminių kovos priemonių. Kad kitais metais šitų kenkėjų būtų mažiau, chemikalais patariama purkšti ir nuėmus uogų derlių. Pavyzdžiui, žemuoginiai-avietiniai straubliukai (jie taip pavadinti todėl, kad graužia ir aviečių žiedus) žiemoja pasislėpę po nukritusiais lapais. Anksti pavasarį maitinasi išgrauždami mažas skylutes jaunuose lapuose, vėliau pradeda maitintis žiedpumpuriais.
Patyrusių sodininkų praktika rodo, kad nedidelėje braškių lysvėje vabaliukus galima atbaidyti ir be chemikalų. Kenkėjus aštriais kvapais nubaidys tarp braškių pasodinti česnakai. Kas nemėgsta česnakų, prieš žydėjimą braškių lysvėje gali pamėtyti, tarkime, aštrų kvapą turinčių tujų ar kitokių spygliuočių šakelių. Tiks ir kiečiai bei ajerų lapai iš balos, vaistingosios ramunėlės. Gali padėti čiobreliai, šaltmėtės, mėtos, melisos.
Ilgai stiprų kvapą skleidžia mėtų ir šaltmėčių šaknys, jeigu jos ką tik iškastos bus išdėliotos tarp braškių krūmų. Aštrūs kvapai atbaido vabalus, bet nukritusiuose žiedpumpuriuose lieka lervų. Jos užaugs ir tada su vabalais teks kovoti rankomis – paprasčiausiai surinkti žiedpumpurius.
