daržas

Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato. Taipogi jame yra dar net 27 elementai, tarp kurių fosforas, fluoras, varis, silicis, cinkas. Beverdant kiaušinius, vanduo yra prisotinamas kalcio jonais bei kitais mikroelementais.

Žinoma daugybė jurginų gumbų apdorojimo ir saugojimo būdų. Tai priklauso nuo jų auginimo technologijų, laiko aplinkybių, saugojimo sąlygų. Norint išsaugoti kuo daugiau jurginų gumbų, reikia laikytis svarbiausių taisyklių, tačiau kiekvienas augintojas jas susikuria pats. Nukastus gumbus galima saugoti neplautus arba nuplautus. Paprasčiausia – apvalytus gumbus apdžiovinti saulėje, sudėti į dėžes ir padėti saugoti.

„Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Porą vazonėlių pernai parnešiau į verandą, ten temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Kitos kuo puikiausiai jautėsi kieme, žydėjo, nors visai buvo neprižiūrimos. Kaip jas šiemet išsaugoti per žiemą, o pavasarį užsiauginti naujų daigelių?“ – klausia Jadvyga iš Molėtų rajono. Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų. Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasirūpinti tuo, kad kitais metais mūsų derlius būtų dar gausesnis. Taigi kokiomis trąšomis ir priedais tręšti dirvą rudenį? Nukritę lapai Norėdami pagerinti dirvožemį, panaudokite nukritusius medžių lapus, kurie puikiai tinka ir kompostui. Svarbu, kad patys medžiai nesirgtų jokiomis ligomis. Nukritusius lapus permaišykite su dirvožemiu ir palikite per žiemą. Labiausiai nukritę lapai tiks tose vietose, kuriose auginamos bulvės ir įvairios daržovės.

Visą rudenį ir žiemą, kol dar neužsnigo, aukštapelkėse, ežerų liūnuose, drėgnuose durpynuose galima prisirinkti vertingiausių uogų – spanguolių. O tie, kas bijo gyvačių, spanguolių tikrai ras ūkininkų turguose. Dabar pats laikas pasirūpinti jų atsargomis žiemai, nes prieš Kalėdas spanguolių kainos pakils dvigubai. Tai vienintelės uogos, kurių nereikia apdoroti termiškai – jos puikiai išsilaiko 5–8 mėnesius.

Kai žemę vis dažniau apgaubia rūkai ir laisto lietutis, o dienos ima pastebimai trumpėti, savo gražius spalvingus žiedynus išskleidžia chrizantemos. Ir nėra ko stebėtis, kad kai vieni augalai peržydėję ir seniai išmėtę savo vaisius kaip tikri lokiukai ruošiasi ilgam žiemos miegui, chrizantemos tarytum prieštarauja visiems gyvybės dėsniams, nes jos – trumpadieniai augalai (kaip ir soja, tabakas, ratiliai, soros, kukurūzai, kilę iš pietinių geografinių platumų, kur diena trumpa). Kai diena ilga...

Yra žmonių, kurie nuo vaikystės gyvena augalų pasaulyje – puikiai juos pažįsta, lengvai įsimena net lotyniškus pavadinimus, deja, savo sklypo gražiai susitvarkyti negali, nemoka. Kodėl? Jei pakanka botaninių žinių, galbūt trūksta estetinio požiūrio, išmanymo dizaino srityje? Šiais klausimais pasidalinau su trylikos metų darbo patirtį turinčia kraštovaizdžio dizainere Gintare Dubakiene. Erdvė padiktuoja „Manęs tai nestebina, nes tą patį galiu pasakyti ir apie save, – nusijuokė ji.

Bulvinės saulėgrąžos, plačiau žinomos kaip topinambai, – astrinių šeimai priklausantys augalai. Jos išsiskiria ne tik karoteno ir mikroelementų gausa, bet ir auginimo ypatybėmis – bulvines saulėgrąžas galima sodinti ir rudenį, o jų derliumi mėgautis ištisus metus. Tai daugiametis žolinis augalas aukštu stiebu, užaugančiu beveik iki 4 metrų, ir saulėgrąžas primenančiais žiedais. Topinambai žemėje subrandina įvairaus dydžio ir formos stiebagumbius.

Kėdainių rajono Tiskūnų kaime gyvenanti senjorė Laimutė Žukauskienė pelnytai vadinama jurginų karaliene. Moters sode ir darže auga ne daržovės, o gėlės – net 746 jurginų krūmai. Daugelis jų skirtingų veislių, kurias visas garbaus amžiaus moteriškė išvardija be jokių vargų. Ypatingą meilę gėlėms senjorė teigė atradusi prieš keletą metų. Nuo to laiko kasmet jurginų sodas vis plečiasi.   Daugėja kasmet „Jurginus sodinti savo sode pradėjau prieš penkerius metus.

Rudenį susiduriama su problema, kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų. Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia naudingiau namų ūkiui – atliekas kompostuoja. Tačiau iš tiesų visa, kas iš gamtos, turi ir atitekti gamtai. Lapai Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė.

Ropės – seniai žinomos, bet nepelnytai pamirštos daržovės. Dėl sveikatai naudingų medžiagų, esančių ropėse, daržininkai jas rekomenduoja įtraukti į kasdieninį racioną. Lietuvoje ropės Upytės teismo dokumentuose yra minimos nuo 1586 m. Šios daržovės buvo gausiai augintos iki XVIII a., kol jas išstūmė bulvės. Ropių tėvynėmis laikomos Europa ir Azija. Senovės persai ir egiptiečiai ropes augino maistui, tačiau manė, kad jos tinkamos valgyti tik varguomenės sluoksniui.

Šiltas ruduo nenustoja stebinti daržininkų. Pas kai kuriuos laukuose dar guli nenuimti arbūzai. Kad šilumą mėgstančios uogos lauke išbūtų iki spalio vidurio, dar nebuvę, sako patyrę arbūzų augintojai. Beje, jie pastebi, kad kasmet arbūzams mūsų lietuviškas klimatas tinka vis labiau, o šiemet užderėjo itin gausiai. Kalvarijos miestelio gyventoja Daiva Macijauskaitė arbūzus augina dešimt metų. Spalio vidurys, o darže dar pūpso kelios dešimtys mažesnių ir labai didelių arbūzų.

Serbentai nėra reiklūs dirvožemiui, tačiau geriausiai auga ir dera pasodinti įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juos galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį, bet geriausiai – spalio mėnesį. Serbentai puikiai augs, jei juos pasodinsite saulėtoje vietoje, 5–8 cm giliau, nei augo medelyne. Atstumas tarp pasodintų serbentų krūmų – 0,8–1 m. Genėti ir formuoti juos galima vasarą, nuskynus uogas, rudenį ir pavasarį, nutirpus sniegui.

Šiemet ruduo lepina šiluma bei gražiu ir saulėtu oru. Ir nors spalvingasis metų laikas jau ritasi į antrąją pusę, sodininkystės sezonas dar nesibaigė. Dar iki pirmųjų šalnų sodininkai skuba suspėti nuveikti svarbiausius darbus – ne tik sugrėbti lapus ar nurinkti derlių, bet ir pasodinti vaismedžius.

Rudens sezonas lietuvaičiams dovanoja daug įvairių gėrybių. Štai Kauno rajone gyvenanti Adelė Astromskienė šiais metais džiaugiasi įspūdingu moliūgų derliumi. Jų darže užderėjo tiek, kad moteriai net šovė mintis įkurti moliūgų kiemą ir leisti juo grožėtis visiems norintiems. Dėl šeimos poreikių ūkininkė moliūgų sėklas sodindavo kiekvienais metais. Ryškios oranžinės spalvos daržoves Astromskiai valgydavo šviežias, iš jų spausdavo sultis ar padovanodavo kaimynams.

Nors vasara jau praeityje, atsipalaiduoti dar nederėtų. Spalio pradžioje nuimame likusį derlių, o kai kuriuos šakniavaisius iškasame, kad jie dar paaugintų lapijos ant palangės. Nuėmę likusius žalumynus, dalį petražolių palikime žiemoti. Anksti pavasarį bus lapelių. Spalį nurenkame obuolius. Rekomenduojama perkasti žemę aplink medžius ir krūmus, nes tai esą sunaikina dirvoje žiemojančius kenkėjus. Tačiau šiuolaikinis požiūris į dirvą yra kitoks: kuo mažiau perkasame, tuo ji sveikesnė.

Darbų, kuriuos dar reikia nudirbti prieš žiemą, kad sodas ne tik džiugintų akį, bet ir gerai derėtų, iš tiesų gausu. Rudenį visžalius augalus galima sodinti nuo rugpjūčio vidurio iki pat spalio, o vasaržalius – visą spalį, neretai ir pusę lapkričio. Yra kelios bendros sodinimo taisyklės. Lapuočius, iškastus iš dirvos (ne iš vazonų), sodiname, kai jie jau be lapų (rudenį, paprastai spalio mėn.) arba dar be lapų (pavasarį, paprastai balandžio mėn.

Rugsėjį dar žydi ir akį džiugina jurginai, kardeliai, galtonijos, rudeniniai astrai, saulainės, ratiliai, vėlyviai, ankstyvosios chrizantemos, rožės, raganės, stambiažiedės ląstūnės. Po vasaros sausros atsigavo veja, paryškinanti kitų augalų spalvas, formą. Todėl teks pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Nušienaukite veją, nes po lietaus ji gan sparčiai auga.Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienmečių gėlių sėklas.

Šiemet daržininkų nenuvylė žieminiai česnakai: užaugintas geras jų derlius, o dažname ūkyje – jau ir parduotas. Daržininkai teigia, kad česnakų populiarumą lėmė ir žmonių noras stiprinti imuninę sistemą, kad apsigintų nuo plintančių virusų, ir tai, jog česnakai – vis labiau virtuvėse populiarėjanti prieskoninė daržovė. Pernai jos plotai mūsų šalyje užėmė 140,98 ha, šiemet – 187,2 ha.

Pelargonijos – vieni populiariausių ir mėgstamiausių augalų visame pasaulyje, turbūt todėl, kad jos žydi spalvingais žiedais, jas gan lengva prižiūrėti ir jų žydėjimas gali tęstis visus metus. Tai pačiai rūšiai priskiriamos ir begonijos, kurios taip pat džiugina dideliais ryškiaspalviais žiedais. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Viendienės dėl nereiklumo ir ištvermingumo kartais net vadinamos inteligentiškų tinginių gėlėmis. Jos džiugina nuo pat vasaros pradžios kasdien išskleisdamos vis naują įspūdingos spalvos ir formos žiedą. Viendienė (Hemerocallis L.) – viendieninių šeimos žolinis dekoratyvinis augalas. Gentyje yra apie 26 rūšys. Ši aukšta, nelabai dekoratyvi gėlė net neprižiūrima vienoje vietoje gali augti ištisus dešimtmečius.

Norint mėgautis obuoliais žiemą, reikia tinkamai juos nurinkti ir laikyti. Pateikiame svarbiausias taisykles, kurių laikantis galėsite mėgautis obuoliais iki pat balandžio mėnesio. Rudeniniai obuoliai nuskinami, kai obuolio žievelė įgyja veislei būdingą spalvą, o sėklos paruduoja. Kitas požymis – obuolys lengvai atsiskiria nuo kotelio, nebereikia jo plėšti. Palankiausia skinti prieš šalnas, nors iki 5 laipsnių šalnos obuoliams nepakenkia.

„Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Pernai porą vazonėlių parnešiau į verandą, ten temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Kitos kuo puikiausiai jaučiasi kieme, žydi, nors visai neprižiūrimos. Kaip jas išsaugoti per žiemą, o pavasarį užsiauginti naujų daigelių?“ – klausia Jadvyga iš Molėtų rajono. Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje.

Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis:  paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai įvairių biologiškai aktyvių, stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, savo verte putinų vaisiai nenusileidžia vertingiausioms miškų ir sodų uogoms.

Spalvotas, auksiniais lapais apkaišytas ruduo jau ant slenksčio. Gausiu derliumi apdovanojantis rugsėjis pasižymi ir darbų gausa. Rugsėjis – slyvų, kriaušių, obuolių ir retų sodo augalų vaisių skynimo bei sandėliavimo mėnuo. Rugsėjo pradžioje genimi vienmečiai obelų ūgliai. Prašviesinus vainiką geriau nusispalvins nokstantys obuoliai. Rudenį nupjauti ūgliai neduos vilkūglių pavasarį. Iki šalnų nuskinti vaisiai rūšiuojami ir sukraunami į saugyklas.

Prasidėjęs astronominis ruduo džiugina derliumi ir darbų gausa. Rūsiai bei kitos patalpos, kur bus laikomi vaisiai, dezinfekuojamos ir išbaltinamos. Jei rūsiai yra negyvenamose patalpose, juos galima dezinfekuoti deginant sierą, o visais kitais atvejais purškiama fungicidais – 1 proc. geležies arba vario sulfato tirpalu. Kartu apipurškiamos ir naudotos dėžės, stelažai. Rugsėjo mėnesį reikia nuskinti ne tik vaisius, bet ir surinkti bei dezinfekuoti visas vaismedžių atramas.

Kėdainių rajone gyvenanti sodininkė savo darže užaugino daugiau nei kilogramą sveriantį pomidorą. Gigantas užaugo be ypatingų pastangų, bet su didele meile daržui, sodui ir visiems augalams. Ypatingai didelis, net 1002 gramus svėręs ‚Krasnyj gigant‘ veislės pomidoras užaugo sodininkės iš Surviliškio miestelio Erlendos Turskienės darže. „Kaip sakoma, kad žmogaus amžiaus tarpsniai yra vaikystė, jaunystė ir sodininkystė.

Rugpjūčio pabaiga skelbia derliaus nuėmimo pradžią. Žinoma, visų daržovių nuėmimo laikas yra individualus, jį neretai pakoreguoja atsitraukti nenorinti vasara. „Valstiečių laikraštis“ pataria, kaip teisingai nurinkti derlių. Pomidorų derlių patariama nuimti rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Pomidorai nemėgsta darganų, ypač bijo šalnų. Jei pastaroji krimstelės, tiek iš jų ir tebus naudos – netiks nei laikyti, nei konservuoti.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Vasaros pabaiga apsipylė įvairiausiais dideliais žiedais – į saulę galvas kelia saulėgrąžos, kanos, kardeliai, burnočiai, serenčiai ir daugelis kitų spalvingų vienmečių augalų, kurie žydės iki pat šalnų. Tačiau artėjantis ruduo praneša, kad dienos pradeda trumpėti, todėl viešpataus jas mėgstantys augalai. Sodininkės Aldonos Grinienės teigimu, rudenį gėlių pasirinkimas nėra toks didelis kaip vasarą, tačiau pakankamas, kad aplinka džiugintų akį iki pat rudens pabaigos.

Pomidorai – mėgstami visų daržininkų. Šiemet jie gausiai užderėjo ir šiltnamiuose, ir lauke. Puikų derlių atseikėjo tiek seniai augintos, tiek naujos veislės. Daugiau nei tris dešimtmečius pomidorus auginanti Anykščių rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė teigė, jog šie metai buvo palankūs daržovėms. Pomidorai gerai augo ir derėjo ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Ji pastebi, kad lauke auginami pomidorai yra skanesni.

Agronomė Vilija Juškevičienė, pomidorus auginanti sodyboje netoli Jiezno, kasmet eksperimentuoja su naujomis veislėmis. Nors kiekvienos veislės augina tik po keletą daigelių, buvo metų, kai veislių buvo 500, o šiemet jų daugiau nei 350. Šį sezoną, kai pomidorai užderėjo vėliau, vadinamieji vyšniukai prinoko anksčiau už kitus ir džiugino savo spalvomis, formomis ir skoniu.

Tikrai taip, jūs neapsirikote – nuotraukoje matoma orchidėja yra tikrų tikriausia ir kuo puikiausiai auga ant kaunietės Onutės palangės. Moteris sako, kad prie tokių žiedų gausos ji jau pripratusi, mat prieš kelis metus atrastos naminės trąšos ir saikingas laistymas prastesnių rezultatų jau neatneša seniai. Kol visos draugės, vos pamačiusios tokias moters gėles, aikčioja iš džiaugsmo, pati Onutė su portalo skaitytojais dalijasi savo atrastomis auginimo gudrybėmis.

Avietės – vienas labiausiai paplitusių sodo augalų. Jos, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių net termiškai apdorotos. Ką reikėtų žinoti norint sulaukti gausaus aviečių derliaus? Visų pirma, avietės nedraugauja nė su viena kultūra, nes jų šaknys paviršinės ir augalui gali neužtekti maistinių medžiagų. Geriausia avietes sodinti vienas ir būtinai saulėtoje vietoje, toliau nuo medžių ar krūmų.

Daugelyje namų rastume kolos butelį – šaldytuve ar spintelėje, pirktą kokiam nors vakarėliui arba šiaip, nes patys mėgstate ją gerti. Deja, šis tamsus gėrimas išsigazavęs nėra labai skanus... Kai taip nutinka, daugelis jį tiesiog išpila, bet, pasirodo, to daryti neverta. Išsigazavusią kolą galite panaudoti sode. Kola turbūt yra populiariausias gaivusis gėrimas visame pasaulyje. „Coca Cola“ kompanija pažįstama visiems ir visi yra jos ragavę.

Daugelis ūkininkų ir sodininkų skundžiasi, kad šią vasarą laukuose, gėlynuose bei daržuose – sraigių ir šliužų antplūdis. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų.

Ingos Rimšienės iš Naujosios Akmenės šiltnamyje šiais metais auga tikri gigantai – pomidorai sveria ir daugiau nei kilogramą. Moteris pasakoja, kad šiais metais jos šiltnamyje auga daugiau nei 60 veislių pomidorų. Kai kurios iš jų, senos, lietuviškos, o kai kurios – gavusios apdovanojimus įvairiose parodose. „Tai yra mano hobis, auginu veislinius pomidorus jau apie 20 metų. Siunčiuosi sėklas iš viso pasaulio.

Yra daugelis įvairių natūralių trąšų, kurias galima naudoti sode arba vazonuose. Kai kurias jų galima pasigaminti ir sukaupti namie, pasitelkiant virtuvėje ar sandėliuke turimas priemones. Štai 8 geriausios trąšos, kurios tiks visiems poreikiams. 1. Nupjauta žolė Jei kieme turite ekologišką pievelę, nupjovę žolę būtinai surinkite nuopjovas – jas galėsite panaudoti sode.

Kiekvienam sodininkyste ar daržininkyste užsiimančiam žmogui bene daugiausia malonumo teikia derliaus nuėmimas ir galimybė džiaugtis užaugintais vaisiais ar daržovėmis. Tačiau kartais rezultatai pranoksta bet kokius lūkesčius ir sukelia didžiulę nuostabą. Būtent taip nutiko ir Mažeikiuose gyvenančiai Laimai, kuri ir su portalo tv3.lt skaitytojais dalijasi įspūdingu bulvių derliumi. Moteris nuotraukose užfiksavo bulves, kurių dydis prilygsta jos plaštakai.

Sodus ir daržus puoselėjantys žmonės nuolatos ieško būdų, kurie padėtų užsiauginti geresnį derlių ar augalams sukrautų gražiausius žiedus. Viena iš tokių gudrybių – kavos tirščiai, kurių poveikis gali maloniai nustebinti. Net nedidelis kavos tirščių kiekis gali padaryti stebuklų augalams ir derliui jūsų sode. Tokie augalai kaip hortenzijos ir rododendrai, mėgsta tirščius, nes jiems patinka rūgštesnis dirvožemis, rašoma tips-and-tricks.co.

Panevėžietės 2 mergaičių mamos Erikos šiltnamyje užaugo tikras pomidoras gigantas, kurio svoris beveik 1 kg. Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakoja, kad toks įspūdingo svorio raudonskruostis išaugo be jokios ypatingos priežiūros – nenaudojo jokių trąšų, tik laistė. „Sodinau pomidorus iš atsisiųstų sėklų. Jų veislė „Tomato mulatka Ukraina“. Auginau nuo kovo pabaigos, bet šiemet daigeliai labai sunkiai augo ir buvo labai negražūs.

Agurkas – labai mėgstamas tarp daržovių augintojų. Tačiau net ir geras derlius ne visada teikia džiaugsmą sodininkams: iš pažiūros nuostabiai atrodantys agurkai kartais pasirodo labai kartaus skonio. Agurkų kartumo kaltininkas yra kukurbitacinas – natūraliai agurkuose susidaranti medžiaga, kurios koncentracija vaisiuose (pirmiausia žievelėje) kinta priklausomai nuo augalo augimo sąlygų.

Šiltomis dienomis ne vienam atsigaivinti padeda arbūzai. Nors daugeliui įprasta juos pirkti prekybos centruose, Panevėžio apskrityje gyvenanti Vilma Rakauskaitė-Žukienė su šeima to nedaro jau maždaug dešimtmetį, mat šiuos vaisius užsiaugina patys. Moteris naujienų portalui tv3.lt pasakoja, su kokiais sunkumais susidūrė vos pradėjusi auginti arbūzus, ko per gana ilgą laiką išmoko ir kur deda įspūdingą derliaus kiekį.

Ekologiška sodininkystė dar niekada nebuvo tokia populiari, o jai naudojami metodai yra itin svarbūs mūsų ir mūsų planetos sveikatai. Atliekas iš virtuvės ir sodo išnaudokite protingai – pasigaminkite komposto. Kompostas maistines medžiagas išleidžia po truputį, todėl gerai kompostuojamas sodas be papildomų trąšų gali išgyventi net ir metus ar dvejus. Kompostas taip pat padeda dirvai išlaikyti drėgmę, o tai – labai svarbu karštu ir sausu vasaros metu auginant daržoves.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Traukia sliekai Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y., daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Norite apsaugoti savo augalus nuo kenkėjų? Tuomet šalia jų pasisodinkite šių augalų, kurie jūsų prižiūrimame darže ar gėlyne tikrai pravers.  Serenčiai Plačiai paplitę ir daugelio gėlininkų mėgstami serenčiai padeda išnaikinti amarus, puolančius uogines kultūras. Šviežių arba džiovintų smulkintų augalų pridedama pusė 10 l talpos emaliuoto indo, iki viršaus užpilama šiltu vandeniu ir dvi paras ekstrahuojama. Purškiama, kol pradės nokti pirmosios uogos ir, jei reikia, nuėmus visą derlių.

Apgraužti agurkai, pomidorai, vaisiai – tokių nemalonumų patiria Šakių r. gyventojai. Apie tai, kad Zanavykijoje invaziniai šliužai puola žaliuojančius augalus, viešai prabilta neseniai. Esą tai gali būti invaziniai luzitaniniai arionai – šliužai, užaugantys iki 15 cm. Vienas toks šliužas sugeba padėti net iki 400 kiaušinėlių. Daržininkų nuomone, jeigu nebus imtasi tinkamų priemonių, šliužai gali išplisti ir į kitus rajonus.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.