daržas

Vis artėjanti šiluma priverčia susimąstyti ne tik apie sodo, tačiau ir apie artimųjų kapų apželdinimą. Tinklaraštininkė ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė atskleidė, kokius augalus reikėtų sodinti, jei norite žydinčias kapavietes matyti nuo pavasario iki rudens, ir papasakojo, kokios naujos kapų apželdinimo tendencijos ateina į Lietuvą. Apželdinimo specialistė pasakojo, kad prieš renkantis augalus labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiose sąlygose jie augs.

Saldžiavaisiai šermukšniai brandina vitaminingas uogas, labai naudingas sveikatai, ir džiugina akį savo dekoratyvumu. Bet kuris šermukšnis taps gražiausiu perliuku, puošiančiu aplinką nuo pavasario iki pirmų žiemos dienų. Šermukšnius sodybose galima auginti ir kaip vaisinius, ir kaip dekoratyvius augalus. Jie dera su pušimis, eglėmis, kėniais, dauguma lapuočių. Gražiai atrodo auginami pavieniui, grupėmis, sodo priekyje ar toliau.

Pavasariui įsibėgėjus didėja ir susidomėjimas namų daržininkyste, o ypač populiarios tampa ant palangių žaliuojančios prieskoninės žolelės. Žmonės jas augina ne tik kaip puošmeną, bet ir dėl turimų vitaminų, kurių po šaltojo sezono daugeliui ima trūkti. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad palangių darželiai vis labiau populiarėja, o prekyba įvairiausiomis sėklomis jau įsisiūbavo ir pastaruoju metu jos vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Duris pravėrus parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko, turgavietėms, tautiečiai pradėjo plūsti į daržo prekių skyrius, mat kai kas, pagal gamtos ciklą, jau ir pavėluota. Žmonės perka pomidorų, agurkų sėklas, gėlių sodinukus. O kol ateis tinkamas metas sodinti daržuose, jais tautiečiai pavertė savo namų palanges. Ir džiaugiasi, kad nors tokią pramogą gali sau leisti karantino metu.

Nors dauguma žmonių sodo darbus jau pradėjo, nesijaudinkite, jei dar nesuspėjote užsiauginti daigelių. „Daigų pasaulio“ įkūrėja Odeta Rimkevičienė sakė, kad palankiausias laikas sėti – dabar. Moteris taip pat atskleidė, kad viena didžiausių daromų klaidų – sėjimas per anksti. Kovo vidurys, pasak jos, yra tinkamiausias laikas pradėti daiginti daigelius.

Nors populiarumo stokoja dėl aitroko skonio, gražgarstė daugelio vertinama dėl maistinių, gydomųjų savybių. Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti. Tai galima padaryti aštriadančiu grėbliu, suakėti arba panaudoti mechaninį ar elektrinį aeratorių.

Kambarinės gėlės – vienas jaukiausių namų akcentų. Tačiau tam, kad savo žaluma jos džiugintų ilgai – būtina ne tik nepamiršti jų palaistyti, pasirūpinti, kad joms užtektų šviesos, bet ir užtikrinti, kad jų persodinimas būtų atliekamas reguliariai ir tinkamai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, o aktyviausi gėlių priežiūros prekių pardavimai, anot jos, būna kovo-balandžio mėnesiais.

Šviežio derliaus bei tvarkingos namų aplinkos poreikis skatina gyventojus jau nuo ankstyvo pavasario planuoti darbus sode, darže bei gėlyne. Anot specialistų, norint džiaugtis gausiu derliumi ir sutvarkytu kiemu, tereikia susipažinti su sodo darbų kalendoriumi. Ekspertai dalijasi patarimais, kokių darbų vertėtų imtis jau dabar, o kuriuos galima atlikti pavasario pabaigoje.

Žiemos pabaiga – pats laikas ne tik pradėti ruoštis sodo ar daržo darbams, bet ir suplanuoti seno kiemo erdves. Paprastai perplanavimo procesas gali būti nelengvas, juk sklypas nėra tuščias popieriaus lapas, kuriame gali pažymėti norimas erdves, tačiau yra keletas aspektų, padėsiančių susikurti akiai mielą aplinką. Pradėti reikėtų nuo minties, kad idealios aplinkos nesukursi, o grožis yra skonio reikalas ir būtų geriausia apsieiti be kaimynų ar draugų nuomonės.

Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkyje šiuo metu – pats darbymetis. Šeimos ūkyje darbams vadovaujantis A. Žemaičio sūnus Eimantas sako, kad tulpių paklausa pavasarį labiausiai šokteli dėl tradicijos dovanoti gėles moterims kovo 8-ąją. Apie 250 tūkst. įvairių spalvų tulpių, užaugintų Žemaičių šeimos šiltnamiuose, jau atsidūrė „Maximos“ parduotuvėse.

Vidutinio atsparumo vienmetės gėlės turi ilgesnį vegetacijos periodą, todėl jos sėjamos anksčiau – kovo–balandžio mėn., šiltnamiuose arba inspektuose. Šios vienmetės gėlės gerai pakelia nedideles pavasario šalnas. Į atvirą gruntą jos sodinamos gegužės antroje pusėje. Šiai grupei priskiriamos gėlės: darželinis arktotis (Arctotishybridahort.), pilkoji bajorė (Centaureacinerea L.), kininis gvazdikas (Dianthuschinensis L.), darželinis šlamutis (HelichrysumbracteatumWilld.

Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sodininkai. Būtent kovo mėnesį įprastai pradedame genėti medžius, tačiau šį darbą svarbu atlikti teisingai. Šis laikas, pasak LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio, yra pats tinkamiausias daugumos vaismedžių genėjimui. Genėti medžius galima ir anksčiau ar vėliau, tačiau temperatūros stulpelis neturėtų siekti daugiau nei 10 laipsnių šalčio.

Pomidorai – kone viena mėgstamiausių ir populiariausių daržovių lietuvių tarpe. Termometro stulpelyje kylantys skaičiai signalizuoja, kad laikas pradėti galvoti, ką auginsime daržuose ar šiltnamiuose ir jau visai čia pat laikas pradėti pomidorų daiginimą.  Jei šiemet norite užsiauginti pomidorų, agronomė, mokslų daktarė Marija Čižauskienė duoda keletą patarimų, ką daryti, kad ne tik nepraleistumėte laiko pomidorus daiginti, bet ir kaip juos prižiūrėti, kad šie ateityje duotų puikų derlių.

Daugelis vaisių ir daržovių augintojų, siekdami išauginti gausų derlių ar optimizuoti maisto produktų gamybą, ūkininkaudami į pagalbą neretai pasitelkia pesticidus. Pesticidai – augalų apsaugos produktai, skirti apsaugoti augmeniją nuo kenkėjų. Jie naikina ligas sukeliančius ir keliančius grėsmę visuomenės sveikatai organizmus, naikina pasėlius pažeidžiančius vabzdžius, grybus ir piktžoles, kontroliuoja kenkėjus, kurie gadina visuomenės saugumui gyvybiškai svarbius namus ir statinius.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Nors graikiniai riešutmedžiai daugiau įsivaizduojami kaip egzotinių šalių medžiai, jie jau išsikovojo savo vietą kaip mėgstami sodo augalai ir Lietuvoje. Įdomu tai, kad riešutmedį galima užsiauginti pasodinus sėklą, tiesa, laukti reikės ne taip jau trumpai. Bet verta – juk apie graikinių riešutmedžių gydomąsias savybes žinota jau antikos laikais.

Savo darže ant palangės galite užsiauginti daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Ir tam nereikia nei didelės patirties, nei išmonės. Ant namų palangės gali augti itin daug įvairiausių augalų – ne tik tradiciniai svogūnai ar pipirnės.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Šiemet rekordiškai anksti kėdainiškiai skina pirmuosius trumpavaisius agurkus. Pirmiausia derlius keliaus į prekybos centrus. Tuo metu tiems, kurie laukia lietuviškos šviežienos turgavietėse, teks palaukti – ten karaliauja lenkiški ir ukrainietiški. Visas kitas lietuviškų daržovių derlius – pernykštis arba, kaip svogūnų laiškai, auginamas ištisus metus.

Nors už lango žiema rodo dantis ir nė nežada trauktis, pats laikas pradėti želdinti namų palanges ir ruoštis šiltnamių sezonui. Bene populiariausios daržovės – pomidorai ir paprikos. Jas augina dauguma sodininkų, nes įdomios šių daržovių rūšys taip ir prašosi būti išmėgintos. Kaip teisingai auginti daigus, kad sulauktume gausaus derliaus? Prieš 14 metų aktyviai daržininkauti pradėjusi kaunietė Tatjana Miliuk prisipažino bandžiusi auginti bene 300 įvairiausių pomidorų veislių.

Mielės ne tik puikiai stimuliuoja augimą ir lemia audringą žydėjimą, bet ir stiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos ypač naudingos po persodinimo ir augalo persirgtų ligų. Ingredientai: 1 g sausų mielių arba 10 g presuotų; 1 arbatinis šaukštelis su kaupu cukraus; vanduo. Paruošimas: Mieles ir cukrų užpilti nedideliu kiekiu vandens, išmaišyti ir palikti 15–20 min, kol pasirodys burbuliukai. Perpilti skystį į 1 litrą vandens.

Artėjant kalendoriniam pavasariui pastebimas žmonių susidomėjimas palangių daržininkyste: įvairiausių prieskoninių žolelių bei svogūnų laiškų auginimu namuose. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad per karantiną ši tendencija tik sustiprėjo: prekyba įvairiausiomis sėklomis bei svogūnų sodinukais jau prasidėjo ir pastaruoju metu jie vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Vasaris – apgaulingas mėnuo: dar ne pavasaris, bet dienos ilgėja, saulutė kyla vis aukščiau ir kambariniai augalai gauna daugiau šviesos. Tačiau lauke vis dar spaudžia šaltukas, ypač naktimis, o dieną ant saulėtų palangių šilta ir šviesu. Kambariniai augalai nežino, ar jau pabusti iš žiemos miego, ar laukti tikro pavasario. Kaip jais pasirūpinti žiemos pabaigoje? Kambarinius augalus, mėgstančius šviesą, dažniausiai laikome ant palangių.

„Kas atsitiko anturiui – pradėjo gelsti lapai, kai kurie net iškrito, parudavo lapų stiebai. Gal perlaisčiau? Ką daryti?“ – klausia Inga L. iš Panevėžio. Anturiai gerai auga šviesioje, šiltoje vietoje. Pernelyg tamsiame kambaryje anturiai nežydi, o prie pietinių langų vasarą nuo saulės apdega, todėl pagelsta lapai. Anturiai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl turi būti reguliariai laistomi, kad žemė visą laiką būtų drėgna. Vandens perteklių reikėtų nupilti.

„Mūsų kiemui ir sodui trūksta privatumo, tačiau nenorime tvorų, tik greitai augančių augalų. Kokius medžius ir krūmus ar jų veisles rekomenduotumėte?“ – teiraujasi Sigita iš Molėtų r. Jei norite visžalių augalų, rinkitės paprastąsias egles (jos nebrangios) ir vakarines tujas „Columna“, „Brabant“. Iš lapuočių medžių greičiausiai auga liepos, klevai, beržai, kaštonai ir tuopos, bet tai dideli medžiai.

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Tęsiame genėjimą Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Pastaruoju metu augalai konteineriuose pasidengė didžiuliu sniego sluoksniu, puikiai apsaugančiu nuo šalčio. Tačiau atlydžio metu esant sniego pertekliui gali užmirkti substratas, kuris atšalus virsta ledo luitu. Ką daryti? Gelbsti agroplėvelė Jei oro prognozės pranašauja didelį šaltį, konteineriuose esančius augalus galima apvynioti agroplėvele, prieš tai nupurčius sniego kepurę. Temperatūrai pakilus agroplėvelę reikėtų nuimti, nes gali pradėti brinkti pumpurai.

Jau pats metas pakalbėti apie pomidorus, ypač jei norime jų sulaukti kuo anksčiau. Vieni sodininkai pomidorus sėja jau vasario pradžioje, kiti – tik kovo viduryje. Ir štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Pomidorų sėją galite pradėti vasario mėnesį, jei augančius daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Mėgėjai namuose (ant palangių) pomidorus turėtų sėti kovo viduryje ar balandžio pradžioje.

Kalendorinei žiemai persiritus į antrąją pusę, parduotuvėse atsirado stovai, kviečiantys pirkti daržovių sėklas ir planuoti pavasario sėją. Pamažu internete sukruto ir pomidorų mylėtojai – kada gi galima bus sėti šių raudonskruosčių sėklas. Apie tai, kada laikas sėti pomidorus, pasakojo tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė ir rekomendavo, kokias veisles išbandyti.

Žiemą medžiai ir krūmai galėtų mėgautis šaltojo sezono ramybe, tačiau kai kuriuos iš jų galima apgenėti formuojant vainikus. Dauguma medžių nebijo šaltuko, todėl genėjimas tokiomis sąlygomis jiems tikrai nepavojingas. Tiesa, oro temperatūra lauke turėtų būti ne žemesnė kaip –10 laipsnių. Jei spaudžia rimtesnis minusas, genėjimą verta atidėti šiltesnėms dienoms dėl jūsų pačių patogumo ir saugumo. Dabar galima pažeminti, kartu atjauninti senų ir, atrodo, beviltiškai aukštų obelų vainikus.

Pomidorai – mėgstami visų daržininkų. Pernai metais jie gausiai užderėjo ir šiltnamiuose, ir lauke. Puikų derlių atseikėjo tiek seniai augintos, tiek naujos veislės. Daugiau nei tris dešimtmečius pomidorus auginanti Anykščių rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė teigė, jog praeiti metai buvo palankūs daržovėms. Pomidorai gerai augo ir derėjo ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Ji pastebi, kad lauke auginami pomidorai yra skanesni.

Norint vasarą turėti gerą derlių sodo darbams reikia pradėti ruoštis jau žiemą. TV3 laidai „Svajonių sodai“ želdynų dizaineris ir kraštovaizdžio architektė atskleidė, kaip susikurti daržą, kuriam nereikia daug priežiūros.  Artūras Poškus ir jo žmona Loreta Poškienė jau trejus metus savo namuose kuria naujos kartos želdynus, sodą ir daržą, kurio nereikia laistyti. Jų naudojamas metodas nenualina dirvos, neužteršia dirvožemio ir subrandiną švarų bei sveiką maistą.

Paskutinis metų mėnuo paprastai kviečia mėgautis būsimomis šventėmis, vis dėlto pamiršti sodo darbų dar nevertėtų. Pirmasis žiemos mėnuo truputį palepino sniegu, kuris paprastai palengvina sodininkų dalią, tačiau, deja, jo vėl nebeliko.Todėl už lango siaučiantys vėjai ir šaltis gali pakenkti mažiau atspariems augalams. Nors daugelis gėlynais pasirūpino lapkritį, nevėlu tai padaryti ir dabar.

Ar jūsų puansetija greitai pradžiugins dailiais žiedais, priklauso nuo keleto dalykų. Augalo brandos, kada jį įsigijote ir kaip jį prižiūrite. Jei tinkamai jomis rūpinsitės, puansetijos džiugins keletą savaičių, o kai kurios jų rūšys – net kelis mėnesius. Išsirinkę savo puansetiją, būtinai prieš nešdamiesi namo gerai ją suvyniokite, nes kontaktas su žema temperatūra net ir kelioms minutėms gali pažeisti pažiedes ir lapus.

Daugeliui žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinių tyrimų tikriausiai visus užsiėmimus. Net atrodytų toks primityvus dalykas kaip kiaušinių virimas. Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai tyrė ir ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato.

Žiemą kambariniai augalai serga ta pačia liga – sausėja lapų galiukai. Ši problema yra gana dažna. Tai atsitinka dėl to, kad viršutinėje augalų dalyje, esančioje virš dirvožemio, trūksta vandens, net ir gausiai laistant. Taip atsitinka šildymo sezono metu, kai sumažėja drėgmė. Jei norite padėti augalams, turite imtis keleto dalykų: nuimti vazonus su gėlėmis nuo bet kokio šilumos šaltinio, įskaitant ir šildytuvus.

Puansetija yra vienas ryškiausių Kalėdų simbolių. Sodrus ir dailus puansetijos (Euphorbia pulcherrima) augalas pasižymi ryškiais žiedlapiais su smulkiais žaliais ir geltonais žiedeliais viduryje. Puansetijų būna įvairiausių spalvų – nuo baltos iki oranžinės, tačiau pati populiariausia yra raudonųjų puansetijų rūšis. Puansetijos augalas yra kilęs iš Centrinės Amerikos – actekai jį naudodavo puošybos ir gydymo tikslais, rašoma ftd.com.

Rudenį labai svarbu paruošti žemę pavasariniam sodinimui. Laiku patręšta žemė pavasarį atsidėkoja gausiu derliumi. Per augimo sezoną nualintas dirvožemis turi būti atgaivintas ir atnaujintas. Kiekvienam augalui reikia skirtingų trąšų, todėl suplanavus, kur kokias daržoves sodinsite, žemę galima paruošti pagal augalo poreikius. Jeigu dirvožemis per rūgštus, rudenį reikėtų nukalkinti klintmilčiais, gesintomis kalkėmis, kreida, pelenais, maltais kiaušinių lukštais ir pan.

Už lango pliaupiant lietui norisi šviesos, akį džiuginančių spalvų, malonių emocijų. Paprastai daugeliui šiuo metų laiku sukasi mintys,kaip išgyventi šį tamsų periodą iki didžiausių metų švenčių. Tačiau ar šiemet jos atneš taip lauktą pagyvėjimą – neaišku. Kad saulėgrįžos ir pavasario spalvų laukti būtų ne taip ilgu, niūrų lapkritį atsigręžkime į pavasario pranašus ir pirmaisiais žiedais džiaugsimės kaip niekada anksti.

Lietuvoje nuo seno žinomos erškėtuogės pasižymi vitaminų ir mineralinių medžiagų gausa. Ypač jos tinka rudenį imunitetui stiprinti. Kad nuosavame sode, darže ar kieme subręstų gausus šių uogų derlius, erškėtrožių krūmams reikia parinkti šviesią vietą ir derlingą bei drėgną dirvožemį. Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kuriai būdingi labai šakoti ir spygliuoti krūmai. Priskaičiuojama, kad šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos, auga apie 100 skirtingų šių krūmų rūšių.

Mumija – tai susitraukęs ir sudžiūvęs sėklavaisinio ar kaulavaisinio augalo vaisius. Jį sudaro ne iki galo suirę vaisiaus minkštimo audiniai, apraizgyti patogeninio grybo micelio (grybienos).Vaisių mumijos dažniausiai būna juodos, kietos ir sausos, gana patvarios, todėl suyra tik per kitą vegetacijos sezoną. Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų.

Puošniausiosios karpažolės, kurias įprasta vadinti Kalėdų žvaigždėmis, – ilgaamžis augalas, kuris puoš namus ne vienerius metus, tačiau daugelis, vos atšventę Naujuosius metus, šias gėles išmeta, nes iš svetur atvežti kambariniai augalai labai greitai sunyksta, praranda turėtą grožį. Puansetijų neteks išmesti pasibaigus šventėms, jei jomis bus tinkamai pasirūpinta.

Trumpas dienas keičia tamsiausios metuose naktys. Dienomis vyrauja teigiama temperatūra arba nedidelės šalnos. Rūką ir dulkiantį lietų lapkričio mėnesio pirmoje pusėje pakeičia šlapdriba ir lietus, o kartais net sniegas. Sodininkai ir daržininkai mėnesio pirmomis dienomis dirba baigiamuosius pasiruošimo žiemai darbus, o kitomis dienomis tikrina, ar viskas patikimai padaryta.

Jei vietos darže turite mažai, o norite mėgautis braškėmis, rinkitės remontantines. Jomis gardžiuotis galėsite nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens, kai jau kitos braškės jau nederės. Remontantinės braškės vienu metu žydi baltais žiedeliais, mezga ir nokina raudonas uogas, todėl atrodo labai puošniai. Lietuvoje dažniausiai auginamos Muir, Selva, Ostara, Hummi Gento, Rapela veislių uogos, derlingiausios iš jų – Selva ir Hummi Gento.

Kėdainiečių daržuose ne ruduo, o pavasaris. Lapkritis stebina gamtos išdaigomis. Soduose sužaliavo bulvės, pražydo žirniai, vis dar puikiai dera avietės. Kėdainių mieste daržą turinti kėdainietė fotografė Loreta Budrienė pirmosiomis lapkričio dienomis pasivaikščiojusi po lysves nustebo pamačiusi, kad darže išdygo ir puikiausiai žaliuoja bulvės, žydi ir jau vaisius nokina žirniai. Moteris derlių įamžino fotoaparatu. „Vaizdas tikrai ne rudeninis“, – šypsosi fotografė.

Dramblinis česnakas – kol kas mažai žinomas poro ir česnako giminaitis, pasižymintis daug švelnesniu skoniu, tačiau išlaikantis gerąsias česnakų savybes. „Valstiečių laikraštis“ sulaukė skaitytojų klausimų, kaip tokius česnakus auginti ir prižiūrėti. Dramblinis česnakas (Allium ampeloprasum L.) – česnakinių (Alliaceae) šeimos, Lietuvoje beveik nežinomas Allium genties augalas. Šių česnakų galvutės itin stambios, 400–600 g svorio. Vis dėlto Lietuvoje jie užauga mažesni.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.