daržas

Ūkininkams, auginantiems morkas, kopūstus ir svogūnus, aktuali daržovių apsauga nuo ligų. Reikėtų stebėti meteorologines sąlygas ir įvertinti, ar jos palankios ligoms plisti. Naudojant fungicidus svarbu atkreipti dėmesį į didžiausią apdorojimų skaičių per augalų vegetacijos sezoną. Stebėjimo metu svogūnai BBCH 19–41, morkos BBCH 40–42, o kopūstai BBCH 21–42 tarpsnio.

„To dar nebuvo, žmonės net keliukus daržais paverčia. Ir ne kur kitur, o pačiame Kėdainių senamiestyje“, – atsidūsta senamiesčio gyventojas Aras Leonavičius. Vyriškis stoja į kovą ir ieško teisybės, mat, jo nuomone, kaimynė servitutinį keliuką pavertė daržu, o vyriškio noras labai paprastas – kad ten augtų tiesiog graži žalia žolytė. Kėdainietis dabar mina visų valdžios institucijų takus, o ar bus pasiekta pergalė – paaiškės visai netrukus.

Itin efektyvių trąšų pomidorams receptu internete pasidalijo vienas šių daržovių augintojas. Vyras teigė, kad kol pats pernai neišbandė šių naminių trąšų, netikėjo, kad jos taip patinka ir tinka pomidorams. Receptas labai nesudėtingas. Jį skelbia shustryak.com. Trijų litrų stiklainį užpilkite 2,6–2,7 litro nusistovėjusiu vandeniu.Tuomet į jį įpilkite šiltame vandenyje ištirpintų 100 gramų mielių ir pusę stiklinės cukraus.

Pelargonijos – vieni populiariausių ir mėgstamiausių augalų visame pasaulyje, turbūt todėl, kad jos žydi spalvingais žiedais, jas gan lengva prižiūrėti ir jų žydėjimas gali tęstis visus metus. Nors šioms gėlėms ypatingos priežiūros nereikia, keletą dalykų vis dėlto reikės atsiminti, jei norite, kad augalai augtų sveiki ir krautų dailius žiedus. Štai keletas patarimų, kaip auginti pelargonijas.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) gavo pranešimą iš Lenkijos augalų sveikatos ir sėklų inspekcijos pagrindinio inspektorato apie tai, jog Warminsko-Mazurskie vaivadijoje, viename iš pomidorų daigus auginusių ūkių, buvo aptiktas ToBRFV. Nustatant galimą viruso kilmę bei išplitimą buvo aptikta, kad viena pomidorų daigų siunta parduota Lietuvos ūkio subjektui.

Amžinas klausimas braškių augintojams: ką daryti su braškių lapais šioms baigus derėti? Braškių augintoja Sandra Stanislavičė pataria laiku nupjauti lapus. Tai pati ekologiškiausia priemonė norint suvaldyti ligas ir kenkėjus. Net pirmamečiame braškyne jau būna grybelinių ligų sporų, kenkėjų kiaušinėlių – jie niekur nedingsta, sėkmingai įsitaiso ant lapų, stiebelių, šaknyne.

Vidurvasarį daržus ir sodus apnikę kenkėjai suėda daug sodininkų sveikatos. Tačiau neskubėkite griebtis chemijos – pesticidai ne visuomet duoda norimą rezultatą, todėl vertėtų išbandyti kitas priemones. Sodininkai teigia, kad nuo miltligės padės valgomoji soda, augalinis aliejus ir skystas muilas – sumaišykite šiuos ingredientus lygiomis dalimis (po 1 valgomąjį šaukštą), o tuomet supilkite į litrą vandens ir gerai išmaišykite.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Jukos – tai spygliuoti priešistoriniai augalai, puikiai tinkantys sausai sodo zonai. Unikali jukos forma bus puikus naujoviško stiliaus sodo akcentas. Šis nuostabus augalas subrendęs sukrauna žiedą – jei pasiseka, tai nutinka kartą per metus, bet paprastai – kartą kas keletą metų. Žydėjimas trunka kelias savaites, o tuomet žiedas nuvysta. Manoma, kad nukirpus jukos žiedynkočius jiems nuvytus augalas sukraus daugiau žiedų.

Kaip kovoti su daržo priešais? Į pagalbą reikia pasitelkti kompleksinius sprendimus – kenkėjai ir ligos naikinami agrotechninėmis, fizinėmis mechaninėmis, biologinėmis, biofizinėmis ir cheminėmis priemonėmis. Agrotechninės priemonės yra tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinkamas sėklos parengimas, savalaikė sėja ir tręšimas, optimali augalų priežiūra.Jei vienos rūšies augalai toje pačioje vietoje auginami tik po 3–4 metų, mažėja piktžolių, daržoves mažiau puola ligos ir kenkėjai.

Kiekvienas sodininkas ar daržininkas turi savo receptus, kaip geriau prižiūrėti ūkį. Daugumos jų panašūs, tačiau laišką atsiuntęs alytiškis pasidžiaugė surinkęs patarimų iš skirtingų šaltinių ir jais nori pasidalinti su kitais bendraminčiais. Jo atrastos trąšos – visos virtuvės. Druska Dar iki pumpurų išsiskleidimo vaismedžiai apipurškiami stipriu druskos tirpalu. Tai – profilaktinė grybelinių susirgimų priemonė. Pusė stiklinės druskos ištirpinama 1 kibire vandens.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.

Įpusėjus vasarai, jau galima mėgautis uogų ir daržovių derliumi, džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Liepos mėnesį itin svarbus darbas – ravėjimas. Tik piktžolėmis neapaugusios lysvės gali garantuoti gausų daržovių derlių. Patyrę daržininkai ieško įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo piktžolių. Pavyzdžiui, žinoma, kad itin sunkiai išnaikinami paprastieji varpučiai nepakenčia šalia augančių jurginų.

Gėlių žiedai visada gražūs, tačiau liepos mėnesį jie tampa ypač margaspalviai. Tuomet žydi aibė daugiamečių gėlių: rožės, astilbės, pentiniai, levandos, šilingės, kraujažolės, eremūrai, melsvės, viendienės, astrancijos ir kitos. Tikras gėlių choras, patraukiantis mūsų akį. Tačiau nepamirškime pasirūpinti gėlėmis – juk jau žengiame link rudens. Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės, eritronis. Jo vaikučiai atskiriami ir tuojau pat sodinami 5–10 cm gylyje, 5–7 cm atstumu.

Bijūnai arba liaudiškai gražiai vadinamos pinavijos – sodybų darželiams būdingi dekoratyvūs, daugiamečiai žoliniai augalai, tinkantys gėlynams ir puokštėms bei turintys gydomųjų savybių. Jie puošnūs ne vien puikiais žiedais, bet ir tamsiai žaliais lapais, krūmo forma. Bijūnai žydi visomis spalvomis, išskyrus mėlyną. Šiuolaikinis pasaulyje auginamų bijūnų asortimentas labai platus ir įvairus.

Sakoma, kad mėlynes patartina vartoti gerai prinokusias, šviežias, džiovintas arba sušaldytas, trintas. Termiškai apdorotose uogose žūsta dalis vitaminų ir kitų medžiagų, netenkama gydomųjų savybių. Sveikatos specialistai vieningai teigia, kad mėlynės yra naudingos mūsų imuninei sistemai stiprinti. Mėlynės ypač padeda akims, mažina cukraus kiekį kraujyje bei padeda sergant šlapimo takų ligomis, diabetu ar mažakraujyste.

Kad pomidorai džiugintų derliumi, juos būtina kelis kartus per sezoną patręšti. Trąšų galima įsigyti parduotuvėse, bet galima ir patiems pasigaminti. Skaitytojas Jonas pasidalijo, kaip pats teigė, itin veiksmingu trąšų receptu. Jonas Kvaputis iš Varėnos sakė, kad visi, kas tik išbandė šias itin lengvai paruošiamas trąšas, buvo maloniai nustebinti. Tiesa, vyras neslėpė, kad šį receptą sugalvojo ne pats, o prieš kelerius metus išgirdo per vieną sodininkų laidą.

Kėdainių rajone, ko gero, nerasite nei vieno miestelio, kaimo ar kaimelio, kuriame žydėtų tokia didelė jūra bijūnų kaip Aristavoje. Čia jų pražydo šimtai – įvairiausių rūšių ir spalvų žiedai džiugina vietinių ir traukia prašalaičių akis. Bijūnai žydi ir žmonių kiemuose, ir pačiame kaimo centre. Aristavos kaimo viešose erdvėse prieš keletą metų bijūnus pradėjo sodinti kaimo bendruomenės aktyvistė, buvusi seniūnaitė Lida Kanapinskienė.

Soduose jau pradeda sirpti uogos, bręsta vaisiai, nerimsta kenkėjai – visa tai susiję su papildomais rūpesčiais ir darbais. Nuėmus braškių derlių reikia sutvarkyti braškyną. Jei jame daug ligotų, pažeistų lapų, nedelsdami juos nušienaukite, kad dar spėtų ataugti jauni ir sveiki lapai. Mažiau pažeistus uogynus nupurkškite 0,3 proc. vario oksichlorido tirpalu arba 1 proc. Bordo skysčiu. Jeigu pastebėjote voratinklinių arba žemuoginių erkių, braškynus derėtų nupurkšti ir 0,2 proc.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

„Pomidorus pernai ėmė pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas.

Levandos ne be reikalo yra vienos mėgstamiausių sodininkų auginamų žolelių. Jų raminančios spalvos ir kvapas pasklinda visame sode ir persikelia į namus jas išdžiovinus. Sunku atsispirti levandų žavesiui.  Jei žiemos per šaltos, o dirva per tanki, bet vis tiek norite namuose turėti levandų, galima pabandyti auginti jas vazonuose. Kaip auginti ir rūpintis vazone augančia levanda? Šiuos augalus galima auginti iš sėklų ar iš gyvašakių.

Avietės yra daugiamečiai augalai, kurie vis atsinaujina leisdami naujus ūglius. Jos nesunkiai prižiūrimos, auga beveik kiekvienoje dirvoje, gausiai dauginasi. Jų priežiūra nėra labai reikli ir sudėtinga, be to – greitai duoda gausų derlių. Avietės naudojamos ne tik maisto gaminimui, bet ir turi daug gydomųjų savybių. Vaistinei žaliavai avietės renkamos liepos–rugpjūčio mėnesį, giedrą dieną, nudžiūvus rasai. Šviežios uogos turi daug vitaminų, malšina troškulį, gerina virškinimą.

Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė žolininkė Jolanta skaitytojams primena puikią ir nepelnytai nuvertinamą Lietuvoje augančią žolelę – asiūklį. Pasak jos, dabar yra tinkamiausias metas prisirinkti šio naudingo augalo. Paklausite, kuo gi naudingas yra asiūklis? Žolininkė Jolanta sako, kad jis naudingas ne tik mūsų sveikatai, bet ir daržui: „Šalia visų gėrybių sveikatai, jis dar nepaprastai naudingas daržui, sodui, gėlėms.

Prieš išmesdami kavos tirščius į šiukšliadėžę, dukart pagalvokite. Kavos tirščiuose yra daug azoto, todėl juos galima panaudoti kaip natūralias trąšas arba kaip priemonę nuo kenkėjų, kuri ypač tinka tuomet, jei auginate pomidorus. Priklausomai nuo to, kokio rezultato tikitės, kavos tirščius galite barstyti aplink pomidoro augalo stiebą arba naudoti jiems tręšti skirtam kompostui.

Norint sulaukti kuo gausesnio derliaus, darže svarbu ne tik paisyti sėjomainos principų, bet ir tinkamai parinkti kaimynus augalams. Augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė išeina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei. Augalai gali sugyventi tarpusavyje arba konkuruoti, padėti vieni kitiems arba išstumti nepageidaujamą kaimyną iš savo teritorijos. Augalas – gyvas organizmas, kovojantis dėl savo gyvenamosios aplinkos.

Mielės ne tik tobulai stimuliuoja augimą bei veikia audringą žydėjimą, bet ir sustiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos yra itin naudingos po persodinimo bei augalo persirgtų ligų. Gėlių mišiniui reikės: 1 gramo (arba 10 gramų presuotų) sausų mielių; 1 arbatinio šaukštelio cukraus; vandens.  Pirmiausia mieles ir cukrų užpilame nedideliu kiekiu vandens, išmaišome ir paliekame maždaug 15–20 minučių, kol pasirodys burbuliukai. Tuomet perpilame skystį į vieną litrą vandens.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Aptarsime dažnesnes pomidorų augintojų daromas klaidas. Tankus sodinimas Užsiauginus per daug daigų, žmonės gaili juos atiduoti ar išmesti ir šiltnamyje pomidorus susodina per tankiai. Dažniausiai taip daroma iš gobšumo: vietos mažai, o daigų daug!Per tankus augalų susodinimas stabdo jų augimą. Be to, dėl per tankaus susodinimo, kai kurie daigai gauna nepakankamai šviesos, ima kristi šešėlis ir kauptis drėgmė, o tai gali sukelti įvairių pomidorų ligų.

„Savo darže nenaudojame jokių cheminių preparatų – saugome savo šeimos narių sveikatą. Mieliau naudojamės mūsų kaimynės patarimu – pomidorus ir agurkus apipurkšti mielių užpilu. Puikiu patarimu norime pasidalinti su visais.“ Tokį laišką gavome šią savaitę ir iškart juo dalijamės. Mielių užpilo receptas: 3 ltr. vandens pašildau iki 38 laipsnių – ne aukščiau, nes žus mielės. Ištirpinu 10 valgomųjų šaukštų cukraus ir 10 gr. sausų mielių. Beje, tara turi būti didesnė nei 3 litrai.

Praėjusių metų rudenį „Šiaurės rytai“ rašė apie Biržų mieste, Agaro gatvės rajone ir A. Dauguviečio parko teritorijoje, pastebėtus naujus nepageidautinus gyventojus – invazinius šliužus luzitaninius arionus. Tai sraigės giminaitis, bet be „namelio“ ant kupros. Vieniems jie kėlė pasišlykštėjimo jausmą, kitiems – rimtą galvos skausmą dėl niokojamo derliaus. Šiemet šliužai ėmė „užkariauti“ kitas teritorijas.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. Reprezentacinę ekspoziciją saloje sudaro laukinės bijūnų rūšys ir jų veislės.

Nemažai sodininkų vis dažniau atsisako chemijos darže, nes nori valgyti sveiką ir ekologiškai švarią produkciją. Tad vietoje mineralinių trąšų dabar galite naudoti natūralias trąšas. Tręšimas mielėmis Jas naudoti galima praktiškai visoms sodo kultūroms, bet geriausiai į mieles reaguoja būtent agurkai. Jas galite naudoti ir šiltnamyje, ir atvirame grunte. Egzistuoja keli mielinių trąšų receptai, visi jie yra vienodai geri, kokį išsirinkti – spręsti tik jums.

Lietuvos daržuose sojos auginamos nuo seno. Visgi mūsų klimatas šioms ankštinėms daržovėms nėra labai tinkamas, tad jos mūsų lysvėse gana retos. O štai mokytoja senjorė Liuda Paliulienė iš Gražiškių miestelio (Vilkaviškio r.) sojas augina kone 20 metų. „Sojas mūsų šeima pamėgusi dėl saldesnio skonio ir naudos širdžiai, – prisipažino L. Paliulienė. – Kadangi jos šilumamėgės, auginu arba paprastame, dirbtinai neapšildomame šiltnamyje, arba lauke, bet užuovėjoje.

Birželį soduose prasidėjęs spartus augimas kviečia pasiraitoti rankoves – ir vaismedžiams,ir uogakrūmiams šiuo metu reikialabai daug šviesos, vandens ir šilumos, o dar daugiau – maisto medžiagų. Žinoma, negalima reguliuoti šilumos, tačiau vandeniu ir maisto medžiagomis galima pasirūpinti. Laistome ir maitiname Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir ten esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis.

Auginti paprikas nėra sudėtinga, tačiau reikia žinoti keletą svarbių dalykų apie šias lietuvių pamėgtas daržoves. Ilga vegetacija Paprikos – ilgos vegetacijos daržovė, todėl lietuviška vasara joms per trumpa. Kol sėkla išdygsta ir išauga iki daigo, kurį galima sodinti į dirvą, praeina 60–80 dienų. Dar nemažai laiko užtrunka, kol paprikos pradeda megzti vaisius. Jei šiek tiek pavėluosite arba ką nors padarysite netinkamai, gali atsitikti taip, kad jūsų paprikos tiesiog nespės sunokti.

Ne paslaptis, kad visi sodininkai nori džiaugtis sveikais ir gražiais augalais. Nors svarbiausia yra tinkama sodinimui dirva, reikšmingą vaidmenį atlieka ir tręšimas. Ką daryti, jei nenorite išleisti daug pinigų augalų trąšoms? Tai ne problema. Veiksmingų trąšų galite rasti tiesiog savo virtuvėje. Nikki Tilley sako, kad gailisi, jog šitų dalykų nežinojo anksčiau, tačiau dabar šios ranka pasiekiamos trąšos – nepamainomos. Ji keliais savo atradimais dalijasi ir su kitais.

Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijose ir ekspozicijose – vis daugiau aromatingų ir įvairiaspalvių žiedų. Kol didžiausiame Lietuvoje rožyne pirmuosius pumpurus ima formuoti rožės, romantiškąją istorinę pergolę visu smarkumu puošia balti, rožiniai ir kreminiai vanile kvepiantys kalninių raganių (Clematis montana) žiedai.

Karštėjant vasaroms, vis aktualesnės tampa pomidorų grybinės ir bakterinės ligos. DĖMĖTLIGĖ Tenka matyti įvairių dėmių ant lapų. Iš pradžių gausiau jų būna ant apatinių, o vėliau – ir ant viršutinių lapų. Visos dėmėtligės atsiranda, kai keletą valandų lapai būna sudrėkę ar nuolat drėkinama. Vieną tokių dėmėtligių sukelia grybas Corynespora cassiicola.

Kai ateina metas tręšti, pravartu žinoti, kad ne visada naudinga naudoti trąšas iš rinkos. Daugelio rūšių trąšos parduodamos specializuotose parduotuvėse, tačiau didelėje jų dalyje yra chemikalų, taip pat jos yra brangios. Tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai atsisakyti trąšų, kurios yra būtinos augalų augimui. Savo virtuvėje turite natūralų ir daug efektyvesnį variantą, kuris gali būti puiki natūrali trąša jūsų augalams.

Šiemet žadate užsiauginti gardžių naminių pomidorų savo darže? Tuomet įsidėmėkite šiuos keturis patarimus, kurie gali tikrai praversti, auginant pomidorus.  1-a paslaptis: daug šviesos Pomidorus privalus sodinti yra ten, kur jie gaus daug saulės šviesos. Taip pat, pomidorai nemėgsta kamšaties. Jiems yra geriausia pietiniuose šlaituose, apsaugotuose nuo šaltų vėjų. 2-a paslaptis: teisingas laistymas Pomidorus privalu teisingai laistyti.

Jei nusprendėte, kad savo sode skruzdžių nenorite, štai ką reikėtų žinoti. Skruzdės yra vienas seniausių organizmų Žemėje. Pasirodo, kad jos egzistavo jau dinozaurų laikais.Tai reiškia, kad jos išgyvenimo masinį kitų rūšių išnykimą sukėlusius įvykius, taigi, jos neabejotinai moka prisitaikyti. Dėl to jas išguiti iš savo sodo gali būti nepaprasta.

Kad begonijos augtų aukštos, stiprios ir spalvingos, reikės šiltos temperatūros ir nuoširdaus sodininko atsidavimo. Šis augalas, kurio būna baltos, rožinės, geltonos ar purpurinės spalvos, puikuojasi tvirtais žiedais, o jį auginti – visai nesudėtinga. Viskas, ko reikia – tai truputis saulės, truputis vandens ir daug meilės. Naujas begonijos augalas namus puoš ilgą laiką, jei tik tinkamai juo rūpinsitės.

Jei mėgstate sodininkauti, auginti daržoves, tikriausiai žinote, kokie lepūs ir kiek rūpesčių kelia pomidorai. Reikia kovoti su kenkėjais ir ligomis, nepalankiomis oro sąlygomis, rūpintis trąšomis. Tikriausiai tenka pirkti chemines trąšas iš parduotuvės, tačiau yra ir kitas būdas. Jūsų pomidorai bus vešlūs ir sveiki, naudojant natūralius produktus, randamus namuose. Pavyzdžiui, kavos tirščius. Maltos kavos tirščiai yra vienos geriausių trąšų.

Darbingiausias pavasario mėnuo gegužė nuvylė daugelį. Sulaukėme sniego, šalnų, krušos ir intensyvaus lietaus. Todėl šiais klimato pokyčių laikais galima teigti, kad sprendimas kurti daržus balkonuose ar terasose iš tiesų gali pasiteisinti. Juk tuomet viena mažiausių namų erdvių gali tapti jaukiausia jų vieta, taip pat tokiu nedideliu plotu lengva pasirūpinti, apsaugoti jį nuo orų permainų.

Jei ieškote puošnių gėlių, tik nedaugelis nusileidžia ryškiems ir spalvingiems bijūnams – didžiulių jų žiedų pasitaiko ir nemažos lėkštės dydžio. Yra trys bijūnų rūšys: puikieji bijūnai, kurie kiekvieną žiemą pasislepia po žeme, krūminiai bijūnai, kurie būna aukštesni ir stambesniais kotais, ištveriančiais ir žiemą, bei hibridiniai bijūnai – krūminio ir žolinio bijūno hibridai, kurių gauti gali būti sudėtinga, rašoma gardenersworld.com.

Pavasaris – puikus metas sėti daržoves bei vaisius, tačiau, skirtingai nei daugelis galvoja, tai galima daryti ne tik darže, bet ir savo namų balkone. Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas tikina, kad balkonas – puiki vieta auginti ne tik krūmelius, bet ir daržoves bei vaisius. Tinkamai jas prižiūrint galima užsiauginti netgi bulvių ar obuolių. Pavasariui įsibėgėjus galima įsigyti paaugusių daigų, įvairių daržovių, krūmelių ir vaismedžių.

Kavarsko seniūnijoje (Anykščių r.) gyvenanti ūkininkė Danguolė Lingienė pastaruosius 30 metų užsiima braškininkyste ir yra visoje šalyje žinoma braškių daigų augintoja. Tačiau šie metai pirmieji, kai ji pati nebedirba braškyne.