darbo užmokestis

Daug kalbant apie augančius atlyginimus, dauguma žmonių nepastebi jokių pokyčių. Statistikos departamentas pateikia, kiek ir kuriose apskrityse augo atlygimai. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Tauragės (3,2 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.) apskrityse, kitose padidėjo nuo 0,6 iki 2 proc.

Lietuvoje didėja atlyginimai, tačiau bent jau kol kas gausiau pinigai į kišenes byra ne visiems darbuotojams. Kokių profesijų atstovai gali pasidžiaugti tūkstantiniais atlyginimais, o kokiems darbuotojams tenka katino ašaros? Ekonomistai vardija, kad labiausiai padidėjusiais atlygiais džiaugsis informacinių technologijų specialistai ir statybininkai, o viešojo sektoriaus darbuotojams teks kantriai laukti. Mūsų sutikti žmonės optimizmu nespinduliuoja.

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų, ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis - 7400 respondentų. Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą. Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų.

 Nespėjome nė mirketelėti, ir kažkada utopiška atrodžiusi idėja integruotis į Europos Sąjungą iš monetarinės pusės tapo realybe. Lietuviški eurai jau paruošti mūsų piniginėms. Tik kiek žmonių iš tiesų tikisi papildyti jas šia nauja nacionaline valiuta? Ar tikrai tarp žmonių egzistuoja baimė, galinti paskatinti laimės ieškoti ir pinigines tikėtis papildyti svetur? Tiesioginio ryšio tarp euro įvedimo ir emigracijos nėra – euras nedaro tam jokios tiesioginės įtakos.

Premjeras pareiškė, kad minimalios algos bei mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokesčio didinimui Vyriausybė neketina ieškoti 500 mln. litų, kurių, pasak Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, trūksta jos įsipareigojimų vykdymui. Pasak Algirdo Butkevičiaus, ši suma gali siekti apie 100 mln. litų. „Tikrai 500 mln. litų mes nesurasime ir tokios sumos neieškosime, nes tai yra neįmanoma pasiekti. Kalbame apie 102 mln. litų.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

Seimas plenariniame posėdyje pritarė Vyriausybės siūlymui ir priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo nuspręsta iki kitų metų pavasario atidėti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto parengimą.

  Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prognozuoja, kad dėl Rusijos paskelbtų sankcijų biudžeto pajamos labai kristi neturėtų ir teigia, jog mato galimybių didinti minimalią mėnesio algą (MMA).   „Neklydau, sakydama, kad reikės minimalią algą kelti. Kitos išeities nėra, o tokių galimybių yra. Mes viską skaičiuojame, bet yra ir kiti ekonominiai procesai, kur mes matome ne kritimą, o augimą.

Zenonas Gipiškis, LRT radijas, LRT.lt Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo penkiais procentais. Kaip praneša Statistikos departamentas, beveik tiek pat padidėjo ir realusis atlyginimas, tai yra perkamoji galia. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį, atskaičius mokesčius, sudarė 1832 litus ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 86 litais, tai yra maždaug 5 procentais.

 Lietuvoje valstybiniame teisiniame darbo santykių reguliavime nėra teisinių normų, konkrečiai nustatančių darbo, išdirbio ar darbo laiko normas gamybos vienetui pagaminti. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę riziką, nustatomi kolektyvinėse sutartyse.

 Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas griežtai laikantis darbo sutartyje numatytų terminų. Darbo kodekse numatyta, jog darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas du kartus per mėnesį, o esant rašytiniam darbuotojo prašymui – vieną kartą per mėnesį. Jei šių reikalavimų darbdavys nesilaiko, darbuotojui už uždelstą atsiskaitymo laiką turi būti mokami delspinigiai.

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo apmokėjimo sąlygos turi būti teisingos, aiškios ir suprantamos. Darbui apmokėti įprastai naudojamos dvi darbo užmokesčio formos: laikinė ir vienetinė. Abi šios formos gali būti derinamos. Laikinis darbo apmokėjimas Naudojant laikinę darbo užmokesčio formą, darbo užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išdirbtas valandas.

Žinių radijas Tik 12 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euro įvedimas šalyje neturės jokių neigiamų pasekmių, nepaisiant to, Lietuvos Vyriausybė nestabdo euro įvedimo ir sako, kad viskas bus gerai. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas mano, kad nėra kito kelio, jei nenorime skursti. Jo nuomone, nereikia bijoti kainų kilimų, nes to išvengti neįmanoma.

Vydas Gedvilas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Tai, kad švietimo srityje turime daug problemų – akivaizdu. Nieko nauja ir jokia paslaptis. Tačiau bent jau mane asmeniškai kartas nuo karto nemaloniai nustebina žinios apie problemas aukštojo mokslo sektoriuje. Ten, kur tų problemų, atrodytų, turėtų būti bent kiek mažiau. Ar bent jau ne tokių, apie kokias atvirai pasakoja kai kurių aukštųjų mokyklų atstovai. Pabrėšiu – kai kurių. Tikrai ne visų.

Nuo šių metų pradžios atkūrus politikų ir kai kurių pareigūnų darbo užmokestį ministrų atlyginimai vidutiniškai padidėjo apie 2,5 tūkst. litų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Tai rodo daugumos ministerijų interneto svetainėse paskelbti šių metų pirmo ketvirčio darbo užmokesčio vidurkiai. Aplinkos ministerija nurodo, kad ministro Valentino Mazuronio alga pernai vidutiniškai siekė 9249 litus per mėnesį neatskaičius mokesčių, o šiemet - 11 tūkst. 674 litus per mėnesį.

Statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 2340,2 Lt ir per metus padidėjo 4,8 proc.: valstybės sektoriuje – 2,8 proc., privačiajame – 6,2 proc. Realus darbo užmokestis per metus ūgtelėjo 4,2 proc.

Savo laiku buvęs socialdemokratų vadovas prof. A.Sakalas komunistų partijos įpėdinę LDDP ir konservatorių partiją vadino broliais dvyniais. Matomai taip lygino tik dėl to, kad abi partijos, žodžiais pabrėždamos nesutaikomą priešiškumą, savo veiksmais užtikrindavo absoliučią veiksmų vienybę oligarchinio kapitalo naudai. Ypatingai tai galima pažymėti apie buvusią demokratinę darbo partiją dabar besivadinančią LSDP.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

 Vyriausybė pasitarime trečiadienį svarstys, kaip reformuoti statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir garantijų sistemą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra parengusi pataisas, kurios numato, jog visiems statutiniams valstybės tarnautojams būtų taikomas 40 valandų per savaitę darbo laiko režimas, o dirbantiems ilgiau būtų mokami viršvalandžiai.

Daiva Savickienė Penkerius metus iš duobės lipę panevėžiečiai pagaliau gali džiaugtis bent kiek pakilusiais atlyginimais, tačiau lengviau atsikvėpti dar nepajėgia. Po kelerių metų pertraukos Panevėžio apskrities gyventojų piniginės kiek papilnėjo – trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai čia augo sparčiausiai. Tačiau tai nereiškia, kad už tuos pinigus galime įsigyti tiek, kiek ir prieš keletą metų.

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Loreta Graužinienė teigia, kad daugelyje verslo sektorių reikėtų peržiūrėti atlyginimų mokėjimo sistemą pagal pareigybes, kvalifikaciją, įgytą patirtį ir kitus kriterijus. Pasak parlamentarės, darbdaviai turėtų atlyginimų mokėjimo sistemą paversti aiškesne ir skaidresne, labiau motyvuojančia dirbti efektyviau, ir leidžiančia darbuotojui jaustis saugiai dėl savo ir savo šeimos socialinės gerovės. „Dažnai oficialiai rodomas atlyginimas neatspindi tikrojo.

Gydytojai anesteziologai JAV gauną didžiausią darbo užmokestį, tvirtina „Forbes“. Apie tai rašoma naujame JAV darbo statistikos biuro tyrime. Pasak jo, kiekviena darbo valanda statistiniam anesteziologui JAV atneša 111,9 JAV dolerio, o per metus toks specialistas uždirba 232,8 tūkstančio dolerių. Įdomu tai, kad daugumą lyderiaujančių pozicijų šiame reitinge užima kitų sričių gydytojai – chirurgai, terapeutai, ginekologai ir ortodontai.

Kovo mėnesį, palyginti su vasario mėnesiu, statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,7 procento sumažėjęs darbo užmokestis bei 0,2 procento padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Per metus (2013 m. kovo mėn., palyginti su 2012 m. kovo mėn.) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4,3 procento.

Per 2012 metus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio fondas didėjo 5 proc. ir iš viso per mėnesį siekė apie 955 tūkst. neatskaičius  mokesčių, rodo Valstybės turto fondo (VTF) duomenys, rašo „Verslo žinios“. Didžiausią VVĮ atlyginimą Lietuvoje gauna bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovai, jų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 20 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Energetikos įmonių vadovų atlyginimai išlieka aukščiausi – per 10 tūkst.

Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, nepaisant pablogėjusių verslo lūkesčių, darbo užmokestis augo sparčiau ir buvo 2,8 proc. didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje ketvirtąjį pernai metų ketvirtį sudarė 2232 litų ir buvo 2,6 proc. didesnis nei 2011 metų pabaigoje, tačiau tuo pačiu laikotarpiu infliacija siekė 2,9 proc., todėl realaus darbo užmokesčio augimo pernai dar neužfiksuota.

Panevėžyje, penktame pagal dydį Lietuvos mieste, vidutinis darbo užmokestis gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio. Be to, įsiskolinimai bankams, greitųjų kreditų bendrovėms ar už komunalines paslaugas mieste ir rajone augo sparčiausiai šalyje, o vidutinė vieno skolininko pradelsta suma siekė daugiau nei 11 tūkst. litų.

  Pradedama įgyvendinti nauja Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojama priemonė „Parama pirmajam darbui“, pagal kurią darbdaviai, įdarbinę ar dar tik planuojantys įdarbinti darbinės patirties neturinčius jaunus asmenis, galės kreiptis dėl darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Tikimasi, kad tai padės mažinti jaunimo nedarbą.

Kelerius metus iš eilės nedidėjęs arba atsilikęs nuo infliacijos augimo darbo užmokestis Lietuvos gyventojams netrukdė pernai daugiau vartoti. 2012 metais namų ūkių vartojimas augo maždaug 4 proc. ,,Tai buvo netikėta, nes darbo užmokestis augo tik apie 1,5 proc. Tačiau taip yra dėl to, kad Lietuvos gyventojai mažiau taupė, o daugiau vartojo“, - remdamasis naujausiomis pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijomis teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus, profesoriaus Boguslavo Gruževskio, didžiausiu Lietuvos žmonių nepasitenkinimo šaltiniu lieka žemas darbo užmokestis. Būtent ši problema ir toliau verčia žmones bėgti iš senėjančios Lietuvos, kuri greitu metu gali tapti seniausia ES valstybe. Pasak profesoriaus, skęstančiai Lietuvai reikalingi drastiški sprendimai.

Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1 686 litus ir per metus padidėjo 2,4 procento. Tačiau realus darbo užmokestis (įvertinus infliaciją) per metus mažėjo 0,8 procento. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 1785,3 lito, privačiajame – 1627,7 lito. Per metus didėjo atitinkamai 2,6 ir 2,5 procento. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius padidėjo 0,5 procento.

Per ketverius Saulėlydžio komisijos darbo metus neliko 166 įstaigų, darbo užmokesčiui sutaupyta 700 mln. litų, o darbuotojų valstybės tarnyboje sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Tokius rezultatus trečiadienį Vyriausybėje pateikė Valstybės valdymo tobulinimo – Saulėlydžio – komisija savo veiklos ataskaitoje.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas verslui įdarbinti jaunus žmones, darbdaviams bus sudaryta galimybė kreiptis dėl pirmą kartą įdarbinto žmogaus darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Tai numatyta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotą priemonę „Parama pirmam darbui“. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos priemonės „Parama pirmam darbui“ esmė - dalies darbo užmokesčio kompensavimas pirmą kartą įsidarbinusiam žmogui.

Rin­ki­mų apy­gar­dų ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kai sa­ko, kad dau­ge­lis ko­mi­si­jų na­rių dir­ba iš idė­jos – jiems ­mo­ka­ma ne už vi­sas dirb­tas va­lan­das. Iš idė­jos dir­ba ir bend­ruo­me­nės – rin­ki­mų ko­mi­si­jas jos priė­mė į sa­vo pa­tal­pas, ku­rios šil­do­mos ir pri­žiū­ri­mos vie­tos žmo­nių.

Zarasų rajono mokytojai trečiadienį žada atnaujinti prieš mėnesį nutrauktą streiką, pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimas. Zarasų rajono politikus jie kaltina pažadų nevykdymu. LŠDPS Zarasų rajono susivienijimo teigimu, rajono politikai, „galimai nusipirkę vietas Zarasų rajono taryboje, o dabar galbūt perkantys vietas ir Seime“, neleido rajono merui Arnoldui Abramavičiui iki galo įvykdyti su streikavusiais mokytojais pasiekto susitarimo.

Estijos namų ūkių perkamoji galia atsigauna sparčiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, kol Latvijoje ir Estijoje realus darbo užmokestis didėja, Lietuvoje jis juda priešinga kryptimi.

Pernai Lietuvoje buvo 1 mln. 467 tūkst. (57,5 proc.) ekonomiškai aktyvių gyventojų. 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo kovo mėnesio duomenimis Lietuvoje iš viso gyveno 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. 2012 m. rugsėjį  šis skaičius sumažėjo iki 2,988 mln. Didžiausias ekonominio aktyvumo lygis užfiksuotas Neringos sav. – 68,3 procento, Visagino sav. – 66,6, Vilniaus m. sav. – 65,5, Vilniaus r. sav. – 62,6, Klaipėdos m. sav. – 60,7, Elektrėnų sav. – 60,6, Šiaulių m. sav.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, kasmet daugėja įvairių įdarbinimo įstaigų, kurios skelbiasi galinčios padėti susirasti gerai apmokamus darbus Anglijoje, Norvegijoje, Olandijoje ar Vokietijoje. Kartu daugėja ir apgautųjų, už trokštamus darbus sumokėjusių nemenkas sumas pinigų, bet taip nieko ir negavusių.

Dėl geležinkelio ir metro darbuotojų streiko pirmadienį Ispanijoje atšaukta šimtai traukinių reisų. Prie įvažiavimų į Madridą ir Barseloną susidarė ilgos automobilių spūstys, praneša agentūra AP. Valstybinės geležinkelio bendrovės RENFE duomenimis, anuliuota apie 300 greitųjų ir tolimojo susisiekimo traukinių reisų. Tačiau daugiau kaip 50 proc. traukinių kursuoja.

Visiems gerai žinoma, kad valstybės gyvavimo sėkmė priklauso nuo finansų būklės, realiai gaunamų pajamų ir tų pajamų efektyvaus panaudojimo. Taigi, galime daryti prielaidą, kad sėkmingas finansų valdymas yra valstybės ekonomikos ir žmonių gerovės pagrindas.

Vidutinis statistinis darbuotojas Vilniuje turi dirbti 168,5 valandos, kad galėtų  nusipirkti naująjį „iPhone 5“, o Ciuricho gyventojas – vos 22 valandas, byloja Šveicarijos banko USB atliktas tyrimas. Naujasis „iPhone 5“ kainuos tiek, kiek dabar Amerikoje kainuoja „iPhone 4S“. Tyrimas buvo atliekamas 72 pasaulio miestuose.

Iš dvi­de­šim­ties dar­bin­go am­žiaus žmo­nių, su­tik­tų ša­lia Ro­tu­šės aikš­tės ap­ka­sų, ku­riuo­se zu­ja dar­bi­nin­kai, tik vie­nas pa­sa­kė: „Ma­no at­ly­gi­ni­mas per va­sa­rą pa­di­dė­jo.“ „Aly­taus nau­jie­nos“ mies­te­lė­nų apie gal­būt iš­au­gu­sį at­ly­gi­ni­mą tei­ra­vo­si Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tui pa­skel­bus in­for­ma­ci­ją apie tei­gia­mą dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­tį.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Beveik 80 proc. britų verslo lyderių jaučia, kad vyriausiesiems vadovams yra mokama per daug, rodo „Grant Thornton“ atlikta apklausa. Tarptautiniame lygmenyje tokią nuomonę išsakė 66 proc. iš 2800 verslo atstovų, apklaustų 40 šalių, skelbia „The Telegraph“. Apklausa taip pat rodo, kad du trečdaliai (67 proc.) verslo lyderių nori, kad akcininkai turėtų didesnę balso teisę sprendžiant dėl vadovų atlyginimų. Simonas Lowe‘as.

Kalbant apie darbo rinką, yra temų, kuriomis nenoriai diskutuoja ir darbuotojai, ir darbdaviai. Viena iš jų – atlyginimai vokeliuose. Statistika stulbina – atlygis už darbą neoficialiai mokamas ne pavieniais atvejais, o vidutiniškai pusei dirbančiųjų. Tokius duomenis atskleidė darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai. Nors 55 proc.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.

2010 m. daugiausia uždirbo finansinės ir draudimo veiklos, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių vadovai ir specialistai, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Technikų ir jaunesniųjų specialistų, paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų darbo užmokestis didžiausias buvo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei finansinėje ir draudimo veikloje.

2010 m. spalį moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 87,3 proc. vyrų darbo užmokesčio, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Lyginant moterų ir vyrų darbo užmokestį pagal išsilavinimą bei pagrindines profesijų grupes, pastebimi didesni skirtumai. Moterų, turinčių pradinį ir vidurinį išsilavinimą, vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė atitinkamai 75 proc.

Lietuvoje darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2010 m. vidutiniškai per mėnesį uždirbo 2820 litų, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Tai yra 41,9 proc.