darbo užmokestis

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1262,7 euro. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,4 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 802,7 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Dvi šalies bendrovės balandžio mėnesį darbuotojams mokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 20 tūkst. eurų. Be to, visoje Lietuvoje buvo 25 įmonės kurių algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Didžiausių darbdavių mokami atlyginimai buvo kur kas kuklesni. „Sodros“ duomenimis, praėjusį mėnesį didžiausias mokėtų atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „Advantec Lietuva“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo 22,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1262,7 Eur. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 Eur ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo šiek tiek lėčiau nei 2018 m. Gana pastebimai išsiskyrė augimo tendencijos privačiajame ir viešajame sektoriuose. Pastarajame atlyginimai kyla vis sparčiau, o privačiajame jų augimas lėtėja.

Susidomėjimas Europos Parlamento rinkimais Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra kur kas mažesnis nei kitų rūšių rinkimais. Tačiau jų laimėtojams darbas Briuselyje garantuoja gyvenimą, kurio pavydėtų daugelis. Paprastas Seimo narys Lietuvoje uždirba kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų į rankas, prezidento alga – apie 5,7 tūkst. euro.

Nuo birželio 1 d. Lietuvos paštas didins darbo užmokesčio apie 4 tūkst. mažiausiai uždirbančių darbuotojų. Tai bendrovei papildomai kainuos apie 2,4 mln. eurų per metus, teigiama pranešime žiniasklaidai. Šią sumą padalijus iš 12 mėnesių ir 4 tūkst. darbuotojų išeitų, kad „popierinis“ atlyginimas kiekvienam paštininkui didės apie 50 eurų.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 25 įmonės, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. Eur, o didžiausias mokėtas vidurkis viršijo 37 tūkst. Eur. Kokiose įmonėse uždirbamos tokios sumos? „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „TekhnoNIKOL-Stroitelnye Sistemy“. Gargžduose registruotos įmonės 7 darbuotojai vidutiniškai uždirbo 37 250 Eur neatskaičius mokesčių.

Į prezidentus kandidatuojančio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nusprendė pinigais pamaloninti šimtus tūkstančių rinkėjų – valstybės sektoriaus darbuotojų. Vyriausybė pritarė jų algų didinimui nuo keliasdiešimt iki kelių šimtų eurų, ir kasmetiniam indeksavimui.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2018 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Pernai valandinis darbo užmokestis versle – įmonėse, turinčiose bent 10 darbuotojų, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 9 eurus ir buvo 10,4 proc. didesnis nei 2017-aisiais (8,1 euro), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo sulaukti spalio ir tada aiškintis, kodėl vienam ar kitam pedagogui sumažėjo atlyginimas, jeigu taip nutiks. „Reikia sulaukti spalio mėnesio, kada bus išmokėtas pirmas atlyginimas. Tada bus galima žiūrėti, dėl ko, dėl kokių priežasčių kam nors mažėja atlyginimas. Neturėtų niekam mažėti“, – antradienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei mokytojų atlyginimų koeficientų, nei darbo užmokesčio fondo.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje rasite lentelę, kurioje nurodoma, kokios algos mokamos Lietuvos savivaldybėse. Statistikos departamentas nurodo, kad algos, neatskaičius mokesčių, 2018 m. antrąjį ketvirtį sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad per atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pagaliau perkopė 900 eurų ribą. Ekonomistai sako, kad tai neabejotinai turės įtakos ir kainų lygiui šalyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Trijų šimtų penkiasdešimties didžiausių JAV įmonių generaliniai direktoriai 2017 metais uždirbo vidutiniškai 312 kartų daugiau negu jų darbuotojai, parodė Ekonominės politikos instituto atliktas tyrimas. Šis atotrūkis vis didėja, nes vadovų darbo užmokestis kasmet sparčiai didėja, tuo tarpu eilinių amerikiečių atlyginimai beveik nekyla, pažymima Vašingtone įsikūrusios nekomercinės organizacijos tyrimo ataskaitoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė įstatymus dėl valstybės tarnybos pertvarkos. „Įstatymai pasirašyti šiandien ir išsiųsti į Seimą“, – BNS sakė šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Baigiantis Seimo pavasario sesijai priimtame įstatymų pakete numatyta, kad nustatant darbo užmokestį konkrečiam valstybės tarnautojui daugiau sprendimo galios turės jo vadovas.

Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi ir ateityje. Gyventojai daugiau taupo, o labiausiai juos neramina brangstantys maisto produktai ir komunalinės paslaugos, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. „Apklausa atspindi naujausias darbo rinkos tendencijas – žmonės uždirba daugiau, atitinkamai geriau vertina ir savo finansinę padėtį. Dar vienas svarbus aspektas – toliau didėja savo pajamas ir išlaidas planuojančiųjų skaičius.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad per metus atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio tik padidėjo. 2017 m. atotrūkis sudarė 14,2 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 38,1 proc., informacijos ir ryšių – 28,2, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 28 proc.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žadėjo, kad nuo gegužės atlyginimai medikams bus didinami 20 proc. Tačiau 20 proc. atlyginimais kils ne visiems medikams, o tik mažiausiai uždirbantiems pirminės sveikatos priežiūros gydytojams ir slaugytojams.  TV3 žinių studijoje apsilankęs A. Veryga paaiškino, kad buvo laikytasi visų įsipareigojimų. „Susitarimo pirmoji dalis yra didinti pirmiausia algas mažiausiai uždirbantiems, tai aš manau, kad šitas principas bus įgyvendintas.

Lietuvoje ne tik kainos auga ganėtinai sparčiai palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, bet ir darbo jėga. Ekonomistė tikina, kad ir toliau algų kilimas Lietuvoje lenks daugelį ES šalių. Eurostato duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį valandiniai darbo kaštai per metus euro zonoje vidutiniškai didėjo 2 proc., o ES – 3,1 proc. Augimą labiausiai lėmė paslaugų, statybos ir pramonės sektoriai. Labiausiai valandiniai darbo kaštai padidėjo Rumunijoje (12,7 proc.), Latvijoje (11,2 proc.

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai reikšmingai skiriasi, tai – ženklas, kad mažiausias algas mokančioje įmonėje gali būti neapskaitytų („šešėlinių“) pajamų, nuo kurių nesumokamos socialinio draudimo įmokos. O tai lemia ir mažesnes darbuotojų socialines garantijas.

Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.

Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas skelbia, kad 2017 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 26,8 Eur. Tačiau po šiuo vidurkiu slepiasi didžiulė atskirtis tarp Vakarų ir Rytų šalių.

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo įstatymo pataisas, numatančias, kad darbuotojai atlyginimą galėtų gauti ne du ar tris, bet ir keturis kartus per mėnesį. Savo idėją „tvarkiečiai“ argumentuoja teigdami, kad tai padės skurstantiems. Partijos „Tvarka ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis inicijavo įstatymo pataisas, kuriose siūlo, jei tik darbdavys pritaria, leisti darbuotojui gauti atlyginimą dalimis daugiau nei du kartus per mėnesį.

Lietuvoje itin ryškūs netolygumai žvelgiant į algų pasiskirstymą. Uždirbančiųjų žemas pajamas dalis itin didelė, viduriniosios klasės beveik nėra, o uždirbančiųjų daug dalis mažoka. Netolygumus parodo ir toks paradoksas: daugiausia darbuotojų uždirbančią minimalią algą yra mažmeninėje prekyboje, tačiau čia ir daugiausia darbuotojų, kurie uždirba itin daug.

Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai yra nuolatinė visuotinė problema, vadinama lyčių nelygybe. Beveik visose pasaulio šalyse vidutinis vyrų atlyginimas yra didesnis už moterų. Tai ypač susiję su tuo, kad moterys paprastai dirba prasčiau apmokamus darbus. Nors gerokai daugiau moterų dirba prasčiausiai apmokamą darbą, tuo pačiu metu daugiau vyrų, palyginti su moterimis, dirba geriausiai rinkoje apmokamą darbą. Tai ypač susiję su tuo, kad nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamąsias pareigas.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais.

Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ekonominės formos. Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir viršijo 3,5 procento. Tiesa, daugeliui šis sintetinis ir labai daug informacijos savyje talpinantis rodiklis beveik nieko nepasako.

Lietuvos infliacija šiuo metu nekelia nerimo Europos Centriniam Bankui (ECB), nes kainų augimas yra lengvai paaiškinimas, tvirtina Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Infliacija yra labai aiškiai paaiškinima. Darbo užmokestis daro įtaką kainoms. Bazės efektas – naftos ir maisto kainos. Galiausiai mūsų grynai nacionalinis aspektas – mokesčiai, vienkartinis veiksnys, kuris padarė Lietuvą čempionais net ir kaimynų atžvilgiu“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

Beveik 4000 eurų per mėnesį. Tiek vidutiniškai uždirba geriausiai apmokama specialybė. Į geriausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka profesijos, kurių atstovai gauna daugiau nei 1230 eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos.

Bankams pats metas iš esmės keisti požiūrį į verslą, taip pat ir į jų darbuotojų bei vadovų darbo užmokesčio politiką, pareiškė „Nordea“ finansų grupės vadovas Casperas von Koskullas. Jo žodžiais, artėjantis masinis bankų veiklos automatizavimas ir robotizavimas neabejotinai sumažins jų darbuotojų skaičių bei atlyginimus. Didžiausias Skandinavijos finansų konglomeratas jau pradėjo persitvarkymą pagal naują verslo modelį, labiau paremtą technologijomis nei žmogiškaisiais ištekliais.

Įvedus progresinius mokesčius, papildomai surinktų pajamų neužtektų iš esmės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tikina finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasisako už algų didinimą Seimo nariams ir pareigūnams. Komitetas pasipriešino kai kurių „valstiečių“ idėjai jų nedidinti. Komitetas trečiadienį atmetė tokį „valstiečio“ Povilo Urbšio siūlymą – pagal jį atlyginimai didėtų tik kitos kadencijos parlamentarams. Už ir prieš balsavo po lygiai komiteto narių, bet nulėmė pirmininko balsas. „Valstietis“ Stasys Jakeliūnas mano, kad padidintos algos turėtų įsigalioti iškart.

Ką lietuviai tik svarstė, rumunai skelbia, kad ruošiasi įgyvendinti. Rengiama reforma nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį Rumunijoje pakeltų nuo 1450 iki 1900 lėjų (311,68 – 408,41 Eur). O tai reiškia, kad skelbiant Europos Sąjungos minimalių algų statistiką, Lietuva bus antra nuo galo. Žemiau liks tik Bulgarija. Rumunijos darbo ministrė Lia Olguta Vasilescu paskelbė, kad vyriausybė planuoja perkelti darbdavių socialines įmokas darbuotojams, rašo Business Review.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį 138,6 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, trečiąjį ketvirtį sudarė 84,9 proc., o išmokėtas (neto) – 86,7 proc. vyrų algos.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. padidintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) poveikiu. Ne visų darbuotojų grupių darbo užmokesčio augimas lėtėjo vienodai. Ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygio metinis augimas sumažėjo gana smarkiai – nuo 10 proc., buvusių pirmąjį pusmetį, iki 4 proc.

Lietuvos ekonomika skatinama pramonės ir statybos auga. Tačiau su kiekviena diena vis didesnė įtampa auga darbo rinkoje. Lietuvos banko prognozės atskleidžia, kad situacija – itin rimta. Lietuvoje vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių įsitraukia į darbo rinką, o palyginti su kitomis šalimis tik jaunimo aktyvumas Lietuvos darbo rinkoje yra mažesnis. Dėl to mažėjantis žmonių skaičius dėl emigracijos ir mirtingumo tampa itin didele problema.

Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o tokiais ir turėtume nenorėti būti. Eurostato duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį darbo jėgos kaina daugiau nei 10 proc. per metus augo penkiose šalyse – Rumunijoje (18,6 proc.), Vengrijoje (13 proc.), Čekijoje (11,1 proc.), Bulgarijoje (11 proc.) ir Lietuvoje (10,4 proc.

Vidutinį darbo užmokestį gaunantis darbuotojas lizingu šiemet galėjo įsigyti 10,1 tūkst. eurų vertės automobilį - 12 proc. brangesnį nei pernai, rodo SEB banko tyrimas. Analitikas sako, jog automobilių įperkamumą didina augančios gyventojų pajamos. „Šiais metais smarkų augimą lemia sparčiai didėjantis vidutinis darbo užmokestis - jis padidėjo daugiau kaip 10 procentų.

Šiais metais įmonių mokami atlyginimai buvo ištraukti iš po paslapties skraistės. Iš skelbiamos statistikos matyti ne tik, kas moka daugiausia, bet ir kiek moka daugiausia darbuotojų įdarbinusios įmonės. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ paviešina visų įmonių turinčių daugiau nei 3 darbuotojus mokamus vidutinius atlyginimus.

Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti. „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius.

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento.

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, kad augančių kainų poveikis verslui yra akivaizdus, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Beveik trys ketvirtadaliai, arba 77 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų nurodo, jog didėjančios kainos stabdo verslo plėtrą.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

Švedijoje prasidėjus masiniams šiukšlių rinkėjų streikams, daugeliui kilo klausimas, kaip jų 35-36 tūkst. kronų (3670-3770 eurų) atlyginimas atrodo, palyginus su kitų profesijų uždarbiais. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad šiukšlininkai per mėnesį uždirba maždaug 7 tūkst. kronų (735 eurai) daugiau negu ikimokyklinukų mokytojai, rašoma „Svenska Dagbladet“. „Šalyje pavadinimu Švedija mokslininkas, kuris mokėsi aštuoniais metais ilgiau, gauna tokį pat atlygį, kaip ir šiukšlių rinkėjas.

Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Kalbama, kad egzistuoja dvi Lietuvos: Vilnius ir visa kita. Būtent ir atlyginimai didžiausi - Vilniuje, tačiau Lietuvos statistikos departamenats įvardija, kur dar labiausiai kilo atlyginimai.  2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 774 EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc. (60 EUR), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bruto darbo užmokestis privačiajame sektoriuje augo sparčiau – padidėjo 9,4 proc.

Neretai pateikiama statistika apie sparčiai kilusius atlyginimus palydima Lietuvos gyventojų klausimu: „O tai kam ta alga pakilo?“. Ekonomistai patvirtina, taip, algų augimą galėjo pajusti ne visi, bet, vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pirmą šių metų ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų, o viena iš atlyginimų augimo priežasčių yra darbdavių siekis išlaikyti jiems būtinus darbuotojus, teigia analitikai.