darbo užmokestis

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Pastaruoju metu viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo kur kas sparčiau nei privataus sektoriaus dėl to nuo kitų metų pradžios valdininkų algos nebus didinamos taip sparčiai. Vyriausybė jas siūlys didinti triskart mažiau nei šiemet. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Nepaisant koronaviruso ir karantino, ekonomistų įspėjimų apie galimą krizę, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didėjo beveik visose Lietuvos savivaldybėse, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis mėnesinis bruto (t.y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 556,9 euro ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.

Liepos mėnesį didžiausi mokėti atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose, palyginti su birželiu, buvo mažesni. Visgi didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo 9 įmonės. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Didžiausiu atlyginimu liepą pasižymėjo šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų ir kitos įrangos pardavėjai „FlaktGroup Baltics“, šiuo metu turintys 8 darbuotojus.

Koronavirusas pakoregavo geriausiai Lietuvoje apmokamų profesijų penkioliktuką. Jame dabar ne tik skrydžių vadovai, teisėjai ar finansinių paslaugų padalinių vadovai, bet ir skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai. Nuo praėjusių metų birželio jų vidutiniai atlyginimai išaugo net 68 proc. Remiantis „Sodros“ duomenimis, geriausiai apmokama profesija šių metų birželį buvo skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekė daugiau nei 5,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Birželį įspūdingų atlyginimų Lietuvos įmonėse ir organizacijose netrūko. Didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo net 18 įmonių, o vienoje jų atlyginimų vidurkis siekė beveik 50 tūkst. eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Birželį didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, buvo didesnės nei 10 tūkst.

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje atrodo sunaikino poilsio ir pramogų industriją, palikdama be darbo daugybę žmonių. Tačiau Lietuvos pajūryje atrodo šie ekonomikos dėsniai bent jau vasarą negalioja. Darbdaviai čia darbuotojams neretai moka kur kas daugiau – atlyginimai gali būti net keliais šimtais eurų didesni nei įprastai. Vasaros laikotarpiu pajūryje išauga sezoninių darbuotojų poreikis: padavėjų, virėjų, virtuvės pagalbininkų, kambarių tvarkytojų, pardavėjų.

Prasidėjus vasaros sezonui, daugelis darbuotojų pradeda planuoti atostogas ir rinktis tikslias datas. Tiesa, prieš pateikiant prašymą darbdaviui, vertėtų dar kartą gerai apsvarstyti savo atostogų planus, kadangi atostoginių dydis gali skirtis priklausomai nuo to, kuriomis dienomis rinksitės atostogauti. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžia, kad darbuotojams, kurie buvo prastovose, atostoginių išmokos keistis neturėtų.

Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio pardavimo, kai kurios įmonės ir sunkmečiu darbuotojams mokėjo įspūdingus atlyginimus. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 24 įmonės, kurių darbuotojams mokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Nors Lietuvoje dar karantinas, vis daugiau žmonių pradeda grįžti į įprastą darbą ir iš naujo planuoti vasaros atostogas. Tačiau jų planus gali apkartinti ne tik karantino ribojimai, bet ir mažesni atostoginiai. Pastarųjų gaus mažiau prastovose buvę tautiečiai. Pasak Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės Daivos Čibirienės, atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios. O jis karantino metu, tikėtina, daliai darbuotojų keitėsi.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Dėl karantino uždarius daugelį verslų, maisto prekių parduotuvės buvo likę viena iš nedaugelio vietų, kuriose leista lankytis. Dėl padidėjusio pirkėjų srauto ir darbo apimčių prekybos įmonės žadėjo didinti algas ir samdyti daugiau darbuotojų. Tačiau oficialūs duomenys neduoda vienareikšmio atsakymo, ar visi laikėsi pažadų. Savaitės pradžioje „Sodra“ paskelbė informaciją apie kiekvienos darbovietės išmokėtų algų vidurkį ir turimų darbuotojų skaičių.

Nuo kovo vidurio Lietuvoje įvestas karantinas ir daugelio įmonių veikla sustabdyta. Tačiau net dalies jų įtraukimas į nukentėjusių nuo koronaviruso bendrovių sąrašą darbuotojų algų nesumažino. Priešingai, šį kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, daug daugiau įmonių mokėjo gerokai didesnes algas. „Sodros“ duomenimis, šių metų kovą Lietuvoje buvo 41 įmonė, kurioje darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja direktoriams susitarti su darbuotojais, kad šie dabar pasiimtų dalį kasmetinių atostogų, nes ir taip jų trukmė yra 40 dienų. Taip būtų sutaupyta darbo užmokesčio. Darbuotojai tai laiko spaudimu ir jų teisių pažeidimu. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vieno sostinės darželio pedagogė Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri tapatybės nenorėjo viešinti, nes bijo netekti darbo.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Vilniaus regione ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo 3,4 proc. iki 1509,4 euro, tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,7 proc. iki 1241,5 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3,1 proc. Metinis atlyginimų augimas viršijo 8 proc., skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,6 euro ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc.

Sausį didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo kiek mažesni nei praėjusį gruodį. Tačiau įspūdingų penkiaženklių sumų netrūko. Tarp didžiausias algas mokėjusių įmonių – ir pasaulinių bendrovių atstovybės Lietuvoje, ir mažiau žinomos vietinės įmonės. „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis mokėtas Alytaus bendrovei „Marisa“. Jis viršijo 19,4 tūkst. eurų.

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo lėtesnis, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. „Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Vis dėlto skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų skaičiuojami kartais. Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1,3 tūkst. eurų. Prieš metus, augimo tempas siekė 12 proc.

Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas reguliuoja tie patys įstatymai. Tačiau panašu, kad metų pabaigoje vieniems tarnautojams buvo išmokėtas tryliktas atlyginimas, o kiti papildomai negavo nė cento. Praėjusio gruodžio pradžioje naujienų portalas tv3.lt paklausė visų ministerijų, ar jose darbuotojams planuojama išmokėti šventines premijas. Į šį klausimą tuomet gavome gana aptakius atsakymus – niekas konkrečių sumų neatskleidė.

Pastaruosius kelis metus atlyginimai kilo daugelyje sričių. Didžiausias atlyginimų augimas užfiksuotas technologijų srityje – išaugo daugiau nei 60 proc. Tačiau, nors atlyginimai šioje srityje ir augo sparčiai – didžiausią uždarbį gauna aukščiausio lygio vadovai. Kaip rašoma bendrovės „CV-Online LT“ pranešime, 2015 – 2019 m. laikotarpiu daugiau nei 30 proc.

Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. „Sodros“ duomenimis, 2019 m. gruodį didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams išmokėjo nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“. Penkių bendrovės darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau. Jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija turėtų būti panaši, tačiau šiek tiek didesnė nei pernai ir sudaryti 2,3 proc. Energijos produktų kainas reikšmingai veiks valdžios sprendimai. Daugiau kaip 6 proc.

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ nuo kovo 1-osios žada didinti atlyginimų biudžetą. Visų parduotuvių darbuotojų algos didės iki 10 proc., teigiama įmonės pranešime. Nuo naujų įmonės finansinių metų pradžios taip pat didės ir motyvacinis priedas, kurį gauna parduotuvių bei logistikos centro Kaune darbuotojai.  Nuo kovo 1 d. šio tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimai visoje Lietuvoje padidės iki 10 proc.

Per pastaruosius metus bent jau statistiškai darbuotojų atlyginimai didėjo visose savivaldybėse – kai kuriose ir beveik penktadaliu. Tačiau ir toliau atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių rajonų išlieka milžiniškas. Statistikos departamento duomenimis, neskaičiuojant individualių įmonių atlyginimų, daugiausia Lietuvoje uždirba Vilniaus miesto gyventojai. Trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 941 eurą.

Praėjusį mėnesį kai kuriems Lietuvos darbuotojams mokėti didžiuliai atlyginimai. Dviejose įmonėse atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų – tai kur kas daugiau nei kitais šių metų mėnesiais. „Sodros“ duomenimis, spalį didžiausias algas išmokėjo Didžiosios Britanijos banko paslaugų padalinys „Barclays Group Operations Limited“. Atlyginimų vidurkis čia siekė 34,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus neatskaičius mokesčių. Tokias ir didesnes pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Praėjusį mėnesį dešimt įmonių savo darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, kuris viršijo 10 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Dešimtuke galima rasti ne tik informacinių technologijų ar medicinos įmonių, bet ir žemės ūkio bendrovę. Pagal išmokėto darbo užmokesčio vidurkį rugsėjį pirmavo „Microsoft Lietuva“. Savo darbuotojams bendrovė mokėjo vidutinę 18,6 tūkst. eurų algą neatskaičius mokesčių.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Lietuva – toli gražu nėra ta valstybė, kurioje dirbti mokytoju apsimoka. Mūsų šalis pagal metinius 15 metų darbo stažą turinčių pradinio ir vidurinio lavinimo pedagogų atlyginimus rikiuojasi paskutinė tarp kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. Tai rodo 2018 metų EBPO duomenys, kur palyginti metiniai 15 metų stažą turinčių pedagogų atlyginimai 33 valstybėse. Daugiausiai pradinio ugdymo mokytojai, turintys 15 metų stažą, uždirba Liuksemburge – beveik 99,4 tūkst.

Valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Tačiau mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas ir toliau turi gauti mažiau. Ir tikrai ne tiek, kiek buvo žadėta prieš metus priimant mokesčių reformą. Antradienį tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

Pasaulyje daugėja ekonomikos recesijos ženklų, tačiau Lietuvos ūkis kol kas sėkmingai iriasi prieš srovę, niūrias nuotaikas sklaidydamas geresniais nei tikėtasi rezultatais, geriausiais Europos Sąjungoje namų ūkių lūkesčiais ir tvariu eksporto apimčių augimu. Bankas „Luminor“ naujausioje ekonomikos apžvalgoje konstatuoja, kad šiemet Lietuvos ūkis turėtų augti netgi sparčiau nei prognozuota, tačiau jau 2020-iesiems augimo prognozės šiek tiek prastinamos (nuo 2,8 iki 2,6 proc.

Šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys gana spartų augimą, tačiau artimiausiu metu jos plėtra lėtės. Mažiau nei pastaruosius kelerius metus augs ir darbo užmokestis, lėtės namų ūkių vartojimas. Tokias prognozes antradienį pristatė Finansų ministerijos vadovybė. „Šiemet ekonomika auga gan sparčiai. Bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Ir toks spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai“, – žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, daugiausia rizikų kyla iš užsienio rinkų.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Sostinės regione antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su sausio–kovo mėnesiais, padidėjo 1,9 proc. iki 1437,9 euro, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,3 proc. iki 1175,4 euro. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų antrąjį ketvirtį 262,5 euro (sausį–kovą – 261,5 euro), pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje antrąjį ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 1,2 proc.

Pastaruoju metu nemažai valdžios institucijų su darbuotojais yra sudariusios kolektyvines sutartis. Kai kurių jų nuostatų galėtų pavydėti daugelis paprastų darbuotojų. Kolektyvinių sutarčių registre yra dešimtys sutarčių, sudarytų valstybės ir savivaldybių institucijose. Kai kurias atsirinkus visiškai atsitiktine tvarka, aiškėja, kad kai kurie tarnautojai ir pareigūnai užsitikrinę kur kas geresnes darbo sąlygas nei numato Darbo kodeksas.

Ekonomistai kalba, kad gyventojų pajamos pastaruoju metu auga. Kyla vidutinis darbo užmokestis. Nepaisant to, lietuviai neretai skundžiasi, kad prekių kainos parduotuvėse auga itin sparčiai. Specialistai teigia, kad kainų augimas priklauso nuo pačių gyventojų pajamų augimo.  Apie tai, kodėl kyla maisto produktų kainos ir kokia yra pagrindinė to priežastis TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kasmetinės atostogos Lietuvoje darbuotojams yra apmokamos. Dėl to dažnai galvojama, kad už mėnesį, kai žmogus poilsiauja, jis uždirbs įprastą sumą pinigų. Tačiau taip nėra. Priklausomai nuo pasirinkto atostogų laiko, jūsų pajamos gali skirtis dešimtimis ar šimtais eurų.

Daugelyje Europos šalių rugpjūtis yra bene populiariausias atostogų mėnuo, o Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ suskaičiavo, kokia dalis skirtingų bendrijos šalių gyventojų negali sau leisti paatostogauti bent dvi savaites. Paaiškėjo, kad praėjusiais metais 28,3 proc. visų ES gyventojų, kurie yra vyresni nei 16 m., neturi galimybių bent savaitę per metus atostogauti ne namuose. Prieš penkerius metus, 2013 m. tokių gyventojų dalis siekė net 39,5 proc.

Liepos 27 d. įsigaliojo neseniai Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis darbdaviai buvo įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti darbuotojui siūlomą algą. Tačiau naujos taisyklės kol kas nesilaiko ne tik žinomos privačios, bet ir valstybės įmonės.

Birželio mėnesį aštuonių iš dešimties didžiausias algas šalyje mokėjusių įmonių darbuotojai vidutiniškai uždirbo per 10 tūkst. eurų. Dešimtuko viršūnėje – pasaulinių Kinijos ir Japonijos įmonių atstovybės Lietuvoje. „Sodros“ duomenimis, birželio mėnesį didžiausias darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) mokėtas bendrovėje „Huawei Technologies Vilnius“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo po daugiau nei 18 tūkst. eurų.

Nuo kitų metų pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti didinamas 3 eurais arba 1,73 proc. Dėl to politikų, teisėjų, pareigūnų, valstybės tarnautojų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų algos didės nuo 12 iki beveik 97 eurų per mėnesį. Tai numatantį įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tikimasi, kad jį Seimas priims dar šią sesiją.

Jei jūsų alga kurį laiką nesikeitė, o kainos ir kitų atlyginimai kilo, tai reiškia, kad realiai jūs uždirbate mažiau. Siekiant pakeisti šią situaciją prieš dvejus metus Darbo kodekse buvo numatytas atlyginimų indeksavimas – tai yra didinimas arba mažinimas nustatyta tvarka. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip veikia ši naujovė. „Su naujuoju Darbo kodeksu – didesnės algos“, – taip prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują dokumentą.

Didžiausias šalies darbdavys, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad savo darbuotojams papildomai išmokės 6,3 mln. eurų premijų. Kaip teigiama bendrovės pranešime, iš viso premijų fondas šiemet esą padidintas dviem trečdaliais. Bendrovės atstovai patikino, kad skatinamuosius priedus gali gauti visi „Maxima“ parduotuvių ir maisto gamybos padalinio darbuotojai, kurie pasiekia užbrėžtus tikslus arba rodiklius.

Nuo kitų metų pradžios didės minimali mėnesinė alga ir minimalus valandinis atlyginis. Dėl to taip pat didės kai kurios socialinio draudimo išmokos ir įmokos. Taip trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Priimtu nutarimu nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 607 eurų minimali mėnesinė alga (MMA) ir ir 3,72 euro minimalusis valandinis atlygis neatskaičius mokesčių. Dabar galioja 555 eurų MMA ir 3,39 euro minimalus valandinis atlyginis.

Praėjo dveji metai, kai Lietuvoje įsigaliojo naujas darbo kodeksas. Jis numato lengvesnį darbuotojų atleidimą, naujas darbo sutarčių rūšis, išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbantiems asmenims. Darbuotojų ir darbdavių atstovai skirtingai vertina kodekso poveikį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo aptarta, kaip naujas dokumentas veikia realiai, ką jame reikėtų keisti, kokie dažniausi ginčai kyla tarp darbuotojų ir darbdavių.

Jau netrukus visuose darbo skelbimuose bus privaloma nurodyti, koks darbo užmokestis siūlomas ieškomam darbuotojui. Tai numatančiai nuostatai po svarstymo trečiadienį pritarė Seimas. Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Tomas Tomilinas posėdyje kalbėjo, kad siūloma priemonė būtų tarsi meškerė, padėsianti žmogui pagauti laimikį – didesnį atlyginimą.

Praėjusį mėnesį penkiose Lietuvos bendrovėse mokėtų algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai kur kas prastesnis rodiklis nei balandį, kai šį dydį viršijo 25 įmonės. „Sodros“ duomenimis, didžiausias algų vidurkis gegužę fiksuotas informacinių technologijų bendrovėje „Samsung Electronics Baltics“. Jos darbuotojams vidutiniškai mokėta 13,3 tūkst. eurų alga neatskaičius mokesčių.

Šiuo metu darbo skelbimuose nebūtina nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis siūlomas laisvoje darbo vietoje. Tačiau Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kurios įpareigos darbdavius tai daryti.

Tūkstančiai atleistų darbuotojų, gerokai sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos, įmonių ir bankų bankrotai. Tokius ekonominės krizės padarinius prieš dešimt metų regėjo Lietuva ir daugelis kitų pasaulio šalių. Dabar vis dažniau įspėjama apie naujos krizės požymius ir jie Lietuvos neaplenks.