darbo kodeksas

Lankstumas reikalingas ne darbdaviui, o pirkėjams ir klientams, kurie faktiškai ir moka darbuotojams algas. Dabartinio darbo kodekso šaknys siekia dar sovietinius laikus, ir jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių realijų, stabdo užsienio investicijas, vietos verslo plėtrą, taigi ir naujų darbo vietų kūrimą – ko išties labiausiai ir reikia darbuotojams.

85 tūkst. naujų darbo vietų, pritrauktos užsienio investicijos, 60 naujų teisių darbuotojams, įskaitant lankstesnį darbo grafiką, kūrybines atostogas ir pan., didėjantys atlyginimai – tai tik nedaugelis privalumų, kuriuos akcentuoja naujojo socialinio modelio kūrėjai ir šalininkai. „Investuotojų forumo“ atstovas, darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius nurodo, kad su naujuoju Darbo kodeksu į Lietuvą ateis ir stambios užsienio investicijos, kurios kels atlyginimus visame sektoriuje.

Socialiniai partneriai Trišalėje taryboje turėtų susitarti dėl maždaug 90 proc. naujojo Darbo kodekso straipsnių, kurie kartu su kitais teisės aktais bus teikiami Seimui. Socialinės ministerijos darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė teigia, kad Vyriausybė savo nuomonę dėl pertvarkos jau yra išsakiusi, o Trišalėje taryboje suderintas variantas į Seimą bus siunčiamas kaip kitų organizacijų nuomonė.

 Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje Trišalėje taryboje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai ieškojo sutarimo dėl atidėtų naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatų. Profesinės sąjungos ir darbdaviai sutarė steigti Garantinį fondą, iš kurio didesnį stažą sukaupusiems darbuotojams būtų mokamos papildomos išeitinės išmokos. Darbdavių atstovai sutiko, kad fondui reikalingos lėšos būtų kaupiamos mažiau intensyviai mažinant socialinio draudimo įmokas.

 Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame Trišalės tarybos posėdyje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai toliau svarstė naująjį Darbo kodeksą. Pavyko sutarti dėl tam tikrų nuostatų, reguliuojančių kolektyvines sutartis, darbo ginčus, darbuotojų dalyvavimo juridinio asmens valdyme. Taigi, beliko sutarti dėl naujosios darbo ginčų ir lokautų reglamentavimo redakcijos.

 Svarstant Darbo kodekso pakeitimus Lietuvos gyventojams mažiausiai patrauklūs atrodo planai mažinti išeitines kompensacijas, rodo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa. Penktadalis arba 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepatrauklus išeitinės kompensacijos mažinimas, 16 proc. - trumpinamas įspėjimo terminas atleidžiant iš darbo, o 14,5 proc. - nuostata, kad minimalus atlyginimas turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Socialiniai partneriai turėtų rasti sutarimą dėl Seimui Vyriausybės skubotai pateikto Darbo kodekso projekto, teigia prezidentė „Pasiūlymai dėl Darbo kodekso pakeitimo yra įvairūs ir kontroversiški. Jau anksčiau vertinau, kad tokie rimti pokyčiai turi vykti, tik susitarus su socialiniais partneriais, tik sutarimo būdu. To nebuvo padaryta.

Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad Darbo kodekso pakeitimai neturi grįžti į Vyriausybę. Trišalė taryba antradienį turėtų nuspręsti Seimui pasiūlyti kodekso pakeitimus grąžinti svarstyti Vyriausybei.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame Trišalės tarybos posėdyje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai toliau svarstė naujojo mokslininkų siūlomo Darbo kodekso projekto nuostatas. Socialiniai partneriai rado sutarimą dėl dalies ginčytinų nuostatų ir toliau ieško visoms suinteresuotoms pusėms palankiausio sprendimo. Svarstyti poilsio laiko, darbo užmokesčio, žalos atlyginimo klausimai.

Vyriausybė penktadienį iš esmės pritarė naujo socialinio modelio projektui, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos. Galutinai paketui pritarti ministrų kabinetas ketina birželio 8 dieną. Nepaisant profesinių sąjungų protestų, premjeras teigia nesutinkantis vilkinti projektų, kurie esą tik pagerins darbo sąlygas dirbantiems žmonėms.

Asociacijos “American Chamber of Commerce” nariai apskritojo stalo diskusijoje apsvarstę mokslininkų paruoštą darbo kodekso projektą, reiškia savo principinį palaikymą šiai darbo reguliavimo santykių tobulinimo iniciatyvai. Tikime, kad naujasis darbo kodeksas prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo bei investicijų pritraukimo, kas savo ruožtu prisidės prie visos valstybės bei jos gyventojų gerovės augimo.

Nauja galimybė atleisti iš darbo darbdavio valia be svarbios priežasties neramina beveik kas trečią Lietuvos dirbantįjį. O kas dešimtas naujajame Darbo kodekso (DK) projekte neįžvelgia nepriimtinų dalykų, rodo specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas.

Donatas Brimeris, Žinios.lt Darbdaviai su profesinėmis sąjungomis įstrigo derybose dėl naujo darbo kodekso ir socialinių garantijų mažinimo. Profsąjungos pakeitimams toliau priešinasi, tad nusileisdami darbdaviai vis garsiau žada papildomas įmokas į bedarbių pašalpų fondą. Ar bus mažinamos išeitinės pašalpos, paliekama spręsti politikams, o šie sprendimų irgi kratosi, mat artėja Seimo rinkimai.

 Advokatai prognozuoja, kad naujasis Darbo kodeksas, jei bus pataisytas taip, kaip planuojama, skatins teisinius ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių. Verslo tarpusavio bylų kasmet mažėjant, gyventojai dėl įmonių skundžiasi vis dažniau. Pernai, palyginti su užpernai, tokių bylų skaičius išaugo 7 proc. Dažniausi skundai – dėl kokybės, atsiskaitymų. Tiesa, darbuotojų bylinėjimosi su darbdaviais skaičius išlieka panašus – pernai Darbo ginčų komisija gavo daugiau nei 5 tūkst.

Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas, sukėlęs visuomenės diskusijų audrą, antradienį bus svarstomas Trišalėje taryboje. Tiesa, jau dabar akivaizdu, jog nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus norų, kad su juo susiję įstatymų projektai kuo greičiau keliautų į Seimą, diskusijos dėl jo virs ilgai ir bus karštos.

Artūras Anužis, Žinios.lt Vyriausybė toliau bando įtikinti visuomenę ir Prezidentūrą, kad naujasis darbo kodeksas padės kelti Lietuvos ekonomiką ir konkurencingumą. Tam mesta dar viena korta – autoritetingų verslininkų ir vadovų įtikinėjimai. Dešimt metų kasininkėm prekybos centruose išdirbusios moterys šiuo metu turi teisę ilgiau atostogauti. O jei kartais jas darbdavys sugalvotų pakeisti jaunesniais darbuotojais, kaip kompensaciją jos gautų daugiau nei pusės metų atlyginimą.

Vyriausybė turėtų pritarti Garantinio fondo kompensacijoms atleistiems darbuotojams, jeigu tokį mechanizmą patvirtintų Trišalė taryba, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, išmokant išeitines kompensacijas darbdaviai apeina dabar galiojantį Darbo kodeksą ir fondas galėtų padėti spręsti problemą. „Jeigu Trišalė taryba pritars, tikrai aš pritarčiau.

Jei Lietuvoje yra stabilių dalykų, tai Darbo kodeksas tikrai yra vienas jų. Šis ilgas, daugiau nei 300 straipsnių jungiantis įstatymas per 13 jo galiojimo metų buvo pakeistas 52 kartus. Palyginimui, lygiai tiek pat kartų buvo keistas ir Pelno mokesčio įstatymas. Tik jis yra 5 kartus už Darbo kodeksą trumpesnis ir reglamentuoja žymiai siauresnį objektą, nei darbo santykiai. Ir keisti mokesčius siekiama kuo rečiau, nes mokesčių stabilumas yra didžiausias jų privalumas.

 Darbuotojų atstovai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams. Patys darbdaviai teigia, jog jis naudingas Lietuvai ir apskritai nereiktų jo dėti ant svarstyklių. Tuo metu projektą rengę mokslininkai pabrėžia, kad geriausias rezultatas bus pasiektas Seimui priėmus visus jų siūlomo socialinio modelio įstatymų projektus.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Žinių radijas LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, jog Lietuvos Darbo kodeksas yra pavyzdys, kaip per 25 metus galima nieko nenuveikti ir gyventi visiškoje stagnacijoje. Reformos būtinybę jau daugybę metų aiškina visi – nuo Lietuvos įmonių iki Europos Komisijos. Bet Lietuvos Darbo kodeksas – nė krust.

Antanas Guoga, Europos Parlamento narys, ALDE frakcija, Liberalų sąjūdis Tą patį, ką ir su euru – žodžius paversti kūnu. O konkrečiau – įgyvendinti prieš keletą mėnesių premjero skambiai duotą pažadą dėl radikalių darbo rinkos reguliavimo pokyčių. Tuo labiau, kad ir konkretus bei pažangus, darbuotojų teises apsaugantis pasiūlymų paketas dėl darbo kodekso keitimo jau yra paruoštas.

Žinių radijas Darbo grupei, kuri, kaip teigiama, susideda iš mokslininkų, siūlant pertvarkyti Darbo kodeksą dėl ko esą padidės užimtumas ir kils atlyginimai, Maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė „Žinių radijui“ pirmadienį teigė, kad pačio Darbo kodekso pakeitimo projekto viešumoje dar nėra, todėl labai sunku suprasti, ar juo yra primetama politinė valia, ar tai yra derybos tarp socialinių partnerių. „Dabar mes kapstome razinas iš pyrago.

 Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas griežtai laikantis darbo sutartyje numatytų terminų. Darbo kodekse numatyta, jog darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas du kartus per mėnesį, o esant rašytiniam darbuotojo prašymui – vieną kartą per mėnesį. Jei šių reikalavimų darbdavys nesilaiko, darbuotojui už uždelstą atsiskaitymo laiką turi būti mokami delspinigiai.

Albinas Čaplikas Gerumo niekada nebus per daug, meilės niekada nebus per daug, dėmesio niekada nebus per daug, juoko niekada nebus per daug, vyrams – automobilių ir meškerių, o moterims – suknelių ir papuošalų, ir apskritai, daug ko niekada nebus per daug. Bet pabandykite geroje kompanijoje pasakyti, kad darbo niekada nebus per daug, ir jus nutildys, liksite nesuprastas, mintyse išjuoktas, geriausiu atveju būsite palaikytas darbomanu.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Darbo kodekso 180 straipsnio pataisas (projektas Nr. XIIP-820(2), nustatydamas, kad per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ atlikta darbuotojų ir darbdavių apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita.

Liberalas Gintaras Steponavičius siūlo užtikrinti geresnes galimybes jaunimui susirasti darbą. Šiandien Seime įregistruotos Darbo kodekso pataisos, įtvirtinančios lankstesnę ir jauniems žmonėms palankesnę darbo aplinką. Atsižvelgiant į įstatymo projektą, darbo sutartį būtų leidžiama nutraukti ir tokiu atveju, kai darbuotojui sukanka 65 metai. Priėmus pataisas, jauniems specialistams atsirastų daugiau galimybių įsidarbinti švietimo, kultūros ir kitose srityse.

Paskutiniame LR trišalės tarybos posėdyje nebuvo išvengta nostalgijos seniems laikams. Pasirodo, Tarybų Sąjungos centrinio planavimo komitetai labai aiškiai nustatydavo, kiek darbuotojas turi įmūryti plytų per valandą. Kilo arši diskusija: kodėl ir dabar ekspertai negalėtų nustatyti, kiek kvadratinių metrų valytojos turi išvalyti per valandą, ar su chronometru išmatuoti, kiek sagų gali įsiūti siuvėjos.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

Neseniai paskelbtame šių metų Pasaulio banko sudaromame Konkurencingumo reitinge Lietuva nukrito iš 45-tos į 48-tą vietą. Lietuvoje blogiausiai įvertinti „galimybė prisitraukti talentus“ (135 vieta), „galimybė išlaikyti talentus“ (130 vieta), „priėmimo ir atleidimo procedūrų sudėtingumas“ (130 vieta) ir „atleidimo iš darbo kaštai“ (111 vieta). Nenuostabu, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos darbdavių teigia, kad nesamdo naujų darbuotojų būtent dėl šių priežasčių (2012 m. „Investuok Liet...

Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Eduardas Šablinskas vėl įregistravo Darbo kodekso įstatymo 162 straipsnio pataisą, kuria gruodžio 31 d. būtų paskelbta šventine diena. Kartą dėl to balsavęs Seimas grąžino projektą tobulinti. „Patobulinau tiek, kad dar pridėjau paaiškinimus ir palyginimus, kaip yra visoje Europos Sąjungoje.

Šiaulių universiteto (ŠU) darbuotojai, išeidami kasmetinių atostogų, negauna atostoginių, nors tai ir Darbo kodekso pažeidimas. Tačiau atostoginius iš karto sau nusprendė išsimokėti vyriausioji finansininkė. Universiteto profsąjungos pirmininkė, turinti ginti darbuotojų interesus, iš valdžios sulaukė dovanėlės. Pinigų „neprispausdino“ „Išeidami atostogų negauname atostoginių. Vėluoja ir atlyginimai.

Socialdemokratų Vyriausybė tęsia Konservatorių pradėtą darbo kodekso liberalizavimą, kuriame Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso atskirų straipsnių pakeitimus visiškai nederinusi su socialiniais partneriais. Vienu iš jų siūloma maksimalią darbo pamainos trukmę trumpinti nuo 24 val. iki 16 val. per parą.

 Šiandien save atrandame moderniame pasaulyje, kuris itin skiriasi nuo to, kuriame gyvenome prieš 50, 20 ar net 10 metų. Globalūs ekonominiai procesai ir technologijų kaita pakeitė ne tik mūsų ekonomikos veidą, tačiau ir mūsų darbą ar net asmeninį gyvenimą. Tapome mobilūs visomis prasmėmis: idėjomis, patirtimis ar tiesiog informacija mainomasi akimirksniu, o politiniai ir ekonominiai integracijos procesai atvėrė kelius žmonių fizinei migracijai.

Neseniai rašiau, kad Lietuvoje vis kalbama, kad neva visa Europa turi laisvą kalėdinę savaitę, o Seime pasigirdo balsų skelbti šventine diena ir gruodžio 31-ąją. Tiksliau, jau įregistruotas Darbo kodekso pakeitimo projektas dėl šios dienos skelbimo nedarbo diena. Pasinaudojome Europos Komisijos informacija apie keleto šalių narių turimas šventines-nedarbo dienas. Oficialiai pagrindinės nedarbo dienos „kalėdinę” savaitę yra gruodžio 25-26 d. ir sausio 1 d. Tačiau kelios šalys (pvz.

Darbo kodekso liberalizavimo pataisos, kurias Vyriausybė pateikė Seimui nesutarusi su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, kol kas atgulė į stalčius. Tačiau parlamente svarstomos Seimo narių grupės pateiktos Darbo kodekso pataisos, kurioms tada Trišalė taryba yra pritarusi, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Seimas svarsto darbo kodekso pataisas, kurių iki šiol šiame įstatyme nebuvo.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį darbo ginčų sprendimą steigiamas privalomas ikiteisminis organas - Darbo ginčų komisijos. Šios komisijos bus steigiamos ir veiks prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, bus sudaromos iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei Valstybinės darbo inspekcijos specialisto.

Artėjant mokslo metų pradžios šventei ne vienam tėvui ar motinai, planuojančiam pamatyti, kaip jo atžala žengia per mokyklos slenkstį, tenka šį klausimą aptarti su darbdaviu, nuo kurio geranoriškumo priklausys, ar ši diena virs šeimos švente.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad rugsėjo 1 dienos šventė šiais metais oficialiai bus švenčiama rugsėjo 3 dieną, pirmadienį. Tėvai informaciją, kelintą valandą mokykloje vyks šventinis renginys, galės rasti ugdymo įstaigų tinklalapiuose, skelbimų lentose arba paskambinę į mokyklą nuo rugpjūčio 24 dienos.

Nuo trečiadienio minimali mėnesio alga (MMA) didės 50-čia litų ir bus 850 litų. Tai birželio 20 d. savo nutarimu patvirtino Vyriausybė. Kartu nustatytas ir 5,15 lito minimalusis valandinis atlygis. Didėjant MMA bus keičiami Vyriausybės nutarimu nustatyti visų kategorijų darbuotojų mažiausi tarnybinių atlyginimų koeficientai. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas iki 850 litų palies daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir 38 tūkst.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kuriuose nustatoma, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys turės pranešti „Sodrai“ apie asmens darbo  pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.

Darbo kodekso pataisos, kuriomis Vyriausybė siekė įteisini darbo santykių liberalizavimą, nepaisydama, kad daliai siūlymų nepritarė Trišalė taryba ir priešinosi profesinės sąjungos, įstrigo. Parlamentarai nusprendė atidėti  pataisų svarstymą, o profsąjungos penktadienį paskelbė atšaukiančios šeštadienį, birželio 30 d., numatytas protesto akcijas. Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis portalui Balsas.

Seimas, nepaisydamas aršaus ministro pirmininko, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus pasipriešinimo, pakeitė Darbo kodeksą ir nustatė, kad minimalią mėnesinę algą (MMA), nesusitarus Trišalei tarybai, gali nustatyti pats. Projektui pritarė 76, prieš buvo 10, susilaikė 20 parlamentarų.

Vyriausybės sumanymai dar šioje Seimo sesijoje pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas ir liberalizuoti darbo santykius piktina profesines sąjungas. „Ne visoms Vyriausybės teikiamoms pataisoms pritarė Trišalė taryba, kurią sudaro valdžios institucijų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, todėl tai profesinėms sąjungoms nepriimtina“, – sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Šią savaitę Vyriausybė skubiai teikia Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma galimybę prailginti darbo savaitę nuo 48 iki 78 valandų, sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, panaikinti garantijas, susijusias su labiau pažeidžiamų žmonių grupių (kaip neįgaliųjų) atleidimu, sumažinti išeitines išmokas ir apmokėjimą už viršvalandžius bei kt.

Žūtbūt prastumti Darbo kodekso liberalizavimą siekianti Vyriausybė nepasitenkino pateikdama Seimui projektą be Trišalės tarybos palaiminimo. Skandalingąsias pataisas siūloma svarstyti ir priimti skubos tvarka. Jei Seimas ryšis tokiai avantiūrai, profesinės sąjungos žada masinius protestus.

Šią savaitę Seimas pradės svarstyti Darbo kodekso pataisas, kurios turėtų liberalizuoti darbo santykius. Kaip žinoma, nors pataisos ilgai buvo svarstomos Trišalėje taryboje, sutarimo dėl kai kurių siūlymų taip ir nebuvo pasiekta. Nepaisant to, Vyriausybė nusprendė teikti jas Seimui svarstyti. Todėl Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras pirmadienį politikus, Vyriausybės narius ir šalies profesinių sąjungų atstovus pakvietė į viešą diskusiją. (Papildyta 16:44 val.