darbo kodeksas

Seimui ėmus svarstyti nevienareikšmiškai vertinamo naująjį Darbo Kodeksą, įnirtingos diskusijos vyko visą dieną. Dalis verslo atstovų jau iš anksto piktinosi Socialinių reikalų ir darbo komitete pakoreguotu Kodekso variantu, ir jų baimės pasitvirtino: Parlamentas nusprendė, kad už įmonės įsipareigojimus turi atsakyti ir buvęs įmonės savininkas. Verslininkai tokį sprendimą vadina nelogišku.

Nepaisant kai kurių parlamentarų įspėjimų apie galimus teisminius ginčus, ateityje liberalesnės darbo sąlygos gali būti darbuotojams, gaunantiems didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti naująjį darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė pažymi, kad komitetas siūlo išsaugoti „tėvadienius“ ir „mamadienius“, trumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus, atkreipiamas dėmesys į šeimas, auginančias vaikus. Visgi Komitete pakoreguoto Darbo kodekso varianto kritikai sako, kad jis visai neliberalizuoja darbo santykių ir palieka Lietuvą stagnuoti.

Seimas kitą savaitę pradės svarstyti naująjį Darbo kodeksą, pranešė Seimo vadovė Loreta Graužinienė. Anksčiau ji teigė neteiksianti svarstyti kodekso projekto atskirai nuo viso socialinio modelio. „Pradėsime svarstymą“, - ketvirtadienį paskelbė L.Graužinienė, Seimui pristatydama kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Naujasis Darbo kodeksas, ilgai nagrinėtas, keistas ir tobulintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete gerokai pasikeitė nuo pirminės savo versijos, rengto mokslininkų grupės. Dalis verslininkų ir Kodekso rengėjų atvirai piktinasi, kad siūlomas Kodekso variantas tampa nepalankiu nei darbdaviui, nei darbuotojui, tačiau profsąjungų atstovai ir dalis Seimo komiteto narių tikina, kad verslininkai tiesiog nėra gerai įsiskaitę į įstatymą.

Seime užregistruotas naujojo Darbo kodekso projektas, kuris turėtų įsigalioti 2017 metais. Tai reiškia, kad atvertas kelias projektą svarstyti Seime. Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad dabar laukiama, kada projektas bus įtrauktas į plenarinių posėdžių darbotvarkę. „Jis jau gali būti įrašytas į plenarinių posėdžių darbotvarkę ir prasidės jo svarstymas. Aš įsivaizduoju, kad po Velykų tai galėtų atsitikti“, - teigė parlamentarė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui baigus svarstyti naująjį Darbo kodekso projektą, sukėlusį tiek diskusijų visuomenėje, ima ryškėti tam tikros tendencijos. Profsąjungų, parlamentarų ir verslininkų atstovai skirtingai vertina, kaip pasikeis darbuotojų ir darbdavių padėtis, tad tv3.lt siūlo jums tai įvertinti patiems. Išeitinės išmokos mažėja Trumpiau nei metus dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka mažėja nuo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iki pusės mėnesio VDU.

Nenuspėjama politinė padėtis gali apsunkinti investicijas į Lietuvą skatinančių teisės aktų priėmimą, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui priklausantys parlamentarai nesutaria, ar trečiadienį komitete baigtas svarstyti naujasis Darbo kodeksas tikrai padės liberalizuoti darbo santykius. Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad siūlomi pakeitimai darbo santykius padarys lankstesnius tik iš dalies. Anot jos, įvertinti komiteto patobulintą projektą bus galima šiek tiek vėliau, kai bus parengta galutinė jo versija.

Be darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams priklausančias išmokas siūloma susieti su jų nepertraukiamu stažu toje darbovietėje, o greitai darbdavių atleidžiami darbuotojai turėtų gauti 6 atlyginimų dydžio kompensaciją.

Naujajame Darbo kodekse siūloma lanksčiau reguliuoti darbo sąlygas tiems darbuotojams, kurie dėl jų poreikio rinkoje turi didesnes galimybes išsiderėti palankesnes sąlygas bei didesnį darbo užmokestį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas sutinka, kad liberalesnės darbo sutarties sąlygos ateityje būtų tiems, kas gaus didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.

Seimui svarstant naują socialinį modelį, prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo koncentruotis į pensijų indeksavimą bei darbo santykių lankstumą, kad iki rinkimų būtų priimta nors dalis Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisų.

2016 m. užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį toliau kilo ir viršijo praėjusių metų pabaigoje pasiektą rekordą. Teigiamus didžiausių investuotojų Lietuvoje lūkesčius labiausiai skatina puikūs įmonių veiklos rodikliai. 98 proc. įmonių vadovų tikisi, kad augs ne tik jų įmonių pelningumas, bet ir paklausa produkcijai bei paslaugoms. Nei viena iš apklaustų įmonių neketina mažinti eksporto apimčių, beveik kas antras (45 proc.

Socialinis modelis jau kone metus kursto visuomenės, žiniasklaidos ir politikų diskusijas. Profsąjungos piktinosi siūloma blogėjančia darbuotojo padėtimi, socialinio modelio kūrėjai aiškino apie jo pažangumą, o darbdaviai džiaugėsi, kad darbuotojus bus galima lengviau priimti ir atleisti. Po naujojo Darbo kodekso narstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, šis gerokai pasikeitė: džiugina profsąjungas, tačiau ne visus jo kūrėjus, o darbdaviai ne juokais sunerimo.

 Ateityje bus galima dirbti iki 180 valandų viršvalandžių per metus - 60 valandų daugiau nei dabar, o už juos, skirtingai nei šiuo metu, bus mokama papildomai. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, baigęs svarstyti naujo Darbo kodekso projektą, pritarė visoms naujoms darbo sutarčių rūšims, išskyrus nenustatytos apimties. Be to, komiteto nuomone, turi likti vadinamieji „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ bei galimybė tėvams dalyvauti rugsėjo 1-osios šventėje, pranešė Seimo komitetas.

Visai neseniai kelios Švedijos bendrovės paskelbė trumpinančios darbo dieną iki 6 valandų. Tuo tarpu lietuviai dirba dviem valandomis ilgiau. Daugelis sociologų teigia, kad sutrumpinus darbo dieną, išaugtų darbuotojų produktyvumas, padidėtų koncentracija ir sumažėtų laikas, skiriamas pašaliniams darbams.

Daug ginčų sukėlusio naujojo Darbo kodekso priėmimui būtų šaukiama Seimo neeilinė sesija, tačiau sausį Seimas dirbtų tik tokiu atveju, jeigu projektą apsvarstys ir išvadą pateiks Socialinių reikalų ir darbo komitetas, žada Seimo pirmininkė.

Seimas tebesvarsto birželį Vyriausybės pateiktą Darbo kodekso projektą, kuriame nėra Trišalėje taryboje padarytų pakeitimų, rašo „Lietuvos žinios“. Profesinių sąjungų atstovai priversti vaikščioti pas atskirus Seimo narius ir prašyti, kad jie registruotų įstatymo pakeitimų, o darbdaviai abejoja, ar bus susidorota su užduotimi, nes tenka dirbti su bent keturiais skirtingais Darbo kodekso projekto variantais.

Medikai pasakė, kad su tokiomis „lanksčiomis“ naujojo Darbo kodekso nuostatomis jie, kaip ir slaugytojai, neliks dirbti Lietuvoje – pirks bilietus į užsienį, nurodė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atsakingoji sekretorė, teisininkė Jurgita Šimkuvienė. „Šiuo metu Lietuvoje yra didelis trūkumas ir slaugytojų, ir gydytojų. Kalbant apie slaugytojus, didžiosios įstaigos, tokios kaip Santariškės, Kauno klinikos, neranda, kas dirba. Kodėl neranda? Dideli darbo krūviai, maži atlyginimai.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad „vaikadienių“ išėmimas iš naujojo Darbo kodekso jai, kaip ir kitiems tėvams, kelia didelį susirūpinimą. Pasak jos, žmonės jau dabar pasiskaičiuoja, ir nenorėdami nukentėti finansiškai, susilaiko nuo gausesnės šeimos. Jeigu lengvatų šeimai bus dar mažiau, M. Jankauskaitės teigimu, vaikų Lietuvoje dar labiau sumažės.

Lietuvoje pradėjus svarstyti permainas darbo rinkoje numatantį naują Darbo kodeksą, pagerėjo investuotojų nuomonė apie Lietuvą, sako premjeras. „Bus gėda kitą savaitę, kai bus paskelbta informacija, kaip investuotojai vertina Lietuvos aplinką, pradėjus svarstyti šitą socialinį modelį... Kiek jau turiu informacijos tai bus pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo patys geriausi rezultatai“, - ketvirtadienį Seime sakė A.Butkevičius.

Nors socialinis modelis dar ketvirtą mėnesį tebedūla Seimo stalčiuose, valdantieji su opozicija kaunasi, kada Vyriausybė turi jį pristatyti. Opozicija socialinės apsaugos ministrę mėgino išsikviesti jau šiandien, tačiau valdantieji tam pasipriešino, žadėdami, kad didžiulis dokumentas bus pristatytas ketvirtadienį. Ant profesinių sąjungų stalo – naujojo socialinio modelio projektas. Jame daugybė pribraukymų ir pataisų, dėl kurių vyko mūšiai su darbdavių ir Vyriausybės atstovais.

Trišalė taryba užbaigė naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą. Socialiniams partneriams visais klausimais nepavyko sutarti, todėl Seimui bus teikiamos atskiros nuomonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad Trišalė taryba pirmadienį sutarė dėl terminuotų sutarčių taikymo, darbo laiko režimo, budėjimo, viršvalandžių, darbo švenčių ir poilsio dienomis nuostatų.

 Darbdaviams, vyriausybei ir profesinėms sąjungoms įklimpus derybose dėl naujojo Darbo kodekso, kol kas sutarta dėl vieno svarbiausių darbdaviams klausimų – išeitinių kompensacijų. Naujasis Darbo kodeksas skelbs, kad darbdavys atleistam darbuotojui privalės mokėti tik vieno jo atlyginimo dydžio kompensaciją. Visą kitą mokės naujai kuriamas Išmokų fondas, į kurį visi šalies darbdaviai už kiekvieną darbuotoją kas mėnesį turės pervesti po  0,3 proc. darbuotojo atlyginimo dalies.

 Nors Vyriausybė viliasi, kad lankstesnius darbo santykius nustatantis naujasis Darbo kodeksas (DK) bus priimtas dar šį rudenį ir įsigalios nuo kitų metų, Seimo vadovai ir teisininkai tuo smarkiai abejoja, rašo „Verslo žinios“. Praėjusios savaitės pabaigoje, jau prasidėjus rudens sesijai, Seimo teisininkai pagaliau pateikė išvadą dėl naujojo Darbo kodekso projekto.

Lankstumas reikalingas ne darbdaviui, o pirkėjams ir klientams, kurie faktiškai ir moka darbuotojams algas. Dabartinio darbo kodekso šaknys siekia dar sovietinius laikus, ir jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių realijų, stabdo užsienio investicijas, vietos verslo plėtrą, taigi ir naujų darbo vietų kūrimą – ko išties labiausiai ir reikia darbuotojams.

85 tūkst. naujų darbo vietų, pritrauktos užsienio investicijos, 60 naujų teisių darbuotojams, įskaitant lankstesnį darbo grafiką, kūrybines atostogas ir pan., didėjantys atlyginimai – tai tik nedaugelis privalumų, kuriuos akcentuoja naujojo socialinio modelio kūrėjai ir šalininkai. „Investuotojų forumo“ atstovas, darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius nurodo, kad su naujuoju Darbo kodeksu į Lietuvą ateis ir stambios užsienio investicijos, kurios kels atlyginimus visame sektoriuje.

Socialiniai partneriai Trišalėje taryboje turėtų susitarti dėl maždaug 90 proc. naujojo Darbo kodekso straipsnių, kurie kartu su kitais teisės aktais bus teikiami Seimui. Socialinės ministerijos darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė teigia, kad Vyriausybė savo nuomonę dėl pertvarkos jau yra išsakiusi, o Trišalėje taryboje suderintas variantas į Seimą bus siunčiamas kaip kitų organizacijų nuomonė.

 Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje Trišalėje taryboje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai ieškojo sutarimo dėl atidėtų naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatų. Profesinės sąjungos ir darbdaviai sutarė steigti Garantinį fondą, iš kurio didesnį stažą sukaupusiems darbuotojams būtų mokamos papildomos išeitinės išmokos. Darbdavių atstovai sutiko, kad fondui reikalingos lėšos būtų kaupiamos mažiau intensyviai mažinant socialinio draudimo įmokas.

 Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame Trišalės tarybos posėdyje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai toliau svarstė naująjį Darbo kodeksą. Pavyko sutarti dėl tam tikrų nuostatų, reguliuojančių kolektyvines sutartis, darbo ginčus, darbuotojų dalyvavimo juridinio asmens valdyme. Taigi, beliko sutarti dėl naujosios darbo ginčų ir lokautų reglamentavimo redakcijos.

 Svarstant Darbo kodekso pakeitimus Lietuvos gyventojams mažiausiai patrauklūs atrodo planai mažinti išeitines kompensacijas, rodo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa. Penktadalis arba 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepatrauklus išeitinės kompensacijos mažinimas, 16 proc. - trumpinamas įspėjimo terminas atleidžiant iš darbo, o 14,5 proc. - nuostata, kad minimalus atlyginimas turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Socialiniai partneriai turėtų rasti sutarimą dėl Seimui Vyriausybės skubotai pateikto Darbo kodekso projekto, teigia prezidentė „Pasiūlymai dėl Darbo kodekso pakeitimo yra įvairūs ir kontroversiški. Jau anksčiau vertinau, kad tokie rimti pokyčiai turi vykti, tik susitarus su socialiniais partneriais, tik sutarimo būdu. To nebuvo padaryta.

Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad Darbo kodekso pakeitimai neturi grįžti į Vyriausybę. Trišalė taryba antradienį turėtų nuspręsti Seimui pasiūlyti kodekso pakeitimus grąžinti svarstyti Vyriausybei.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame Trišalės tarybos posėdyje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai toliau svarstė naujojo mokslininkų siūlomo Darbo kodekso projekto nuostatas. Socialiniai partneriai rado sutarimą dėl dalies ginčytinų nuostatų ir toliau ieško visoms suinteresuotoms pusėms palankiausio sprendimo. Svarstyti poilsio laiko, darbo užmokesčio, žalos atlyginimo klausimai.

Vyriausybė penktadienį iš esmės pritarė naujo socialinio modelio projektui, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos. Galutinai paketui pritarti ministrų kabinetas ketina birželio 8 dieną. Nepaisant profesinių sąjungų protestų, premjeras teigia nesutinkantis vilkinti projektų, kurie esą tik pagerins darbo sąlygas dirbantiems žmonėms.

Asociacijos “American Chamber of Commerce” nariai apskritojo stalo diskusijoje apsvarstę mokslininkų paruoštą darbo kodekso projektą, reiškia savo principinį palaikymą šiai darbo reguliavimo santykių tobulinimo iniciatyvai. Tikime, kad naujasis darbo kodeksas prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo bei investicijų pritraukimo, kas savo ruožtu prisidės prie visos valstybės bei jos gyventojų gerovės augimo.

Nauja galimybė atleisti iš darbo darbdavio valia be svarbios priežasties neramina beveik kas trečią Lietuvos dirbantįjį. O kas dešimtas naujajame Darbo kodekso (DK) projekte neįžvelgia nepriimtinų dalykų, rodo specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas.

Donatas Brimeris, Žinios.lt Darbdaviai su profesinėmis sąjungomis įstrigo derybose dėl naujo darbo kodekso ir socialinių garantijų mažinimo. Profsąjungos pakeitimams toliau priešinasi, tad nusileisdami darbdaviai vis garsiau žada papildomas įmokas į bedarbių pašalpų fondą. Ar bus mažinamos išeitinės pašalpos, paliekama spręsti politikams, o šie sprendimų irgi kratosi, mat artėja Seimo rinkimai.

 Advokatai prognozuoja, kad naujasis Darbo kodeksas, jei bus pataisytas taip, kaip planuojama, skatins teisinius ginčus tarp darbuotojų ir darbdavių. Verslo tarpusavio bylų kasmet mažėjant, gyventojai dėl įmonių skundžiasi vis dažniau. Pernai, palyginti su užpernai, tokių bylų skaičius išaugo 7 proc. Dažniausi skundai – dėl kokybės, atsiskaitymų. Tiesa, darbuotojų bylinėjimosi su darbdaviais skaičius išlieka panašus – pernai Darbo ginčų komisija gavo daugiau nei 5 tūkst.

Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas, sukėlęs visuomenės diskusijų audrą, antradienį bus svarstomas Trišalėje taryboje. Tiesa, jau dabar akivaizdu, jog nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus norų, kad su juo susiję įstatymų projektai kuo greičiau keliautų į Seimą, diskusijos dėl jo virs ilgai ir bus karštos.

Artūras Anužis, Žinios.lt Vyriausybė toliau bando įtikinti visuomenę ir Prezidentūrą, kad naujasis darbo kodeksas padės kelti Lietuvos ekonomiką ir konkurencingumą. Tam mesta dar viena korta – autoritetingų verslininkų ir vadovų įtikinėjimai. Dešimt metų kasininkėm prekybos centruose išdirbusios moterys šiuo metu turi teisę ilgiau atostogauti. O jei kartais jas darbdavys sugalvotų pakeisti jaunesniais darbuotojais, kaip kompensaciją jos gautų daugiau nei pusės metų atlyginimą.

Vyriausybė turėtų pritarti Garantinio fondo kompensacijoms atleistiems darbuotojams, jeigu tokį mechanizmą patvirtintų Trišalė taryba, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, išmokant išeitines kompensacijas darbdaviai apeina dabar galiojantį Darbo kodeksą ir fondas galėtų padėti spręsti problemą. „Jeigu Trišalė taryba pritars, tikrai aš pritarčiau.

Jei Lietuvoje yra stabilių dalykų, tai Darbo kodeksas tikrai yra vienas jų. Šis ilgas, daugiau nei 300 straipsnių jungiantis įstatymas per 13 jo galiojimo metų buvo pakeistas 52 kartus. Palyginimui, lygiai tiek pat kartų buvo keistas ir Pelno mokesčio įstatymas. Tik jis yra 5 kartus už Darbo kodeksą trumpesnis ir reglamentuoja žymiai siauresnį objektą, nei darbo santykiai. Ir keisti mokesčius siekiama kuo rečiau, nes mokesčių stabilumas yra didžiausias jų privalumas.

 Darbuotojų atstovai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams. Patys darbdaviai teigia, jog jis naudingas Lietuvai ir apskritai nereiktų jo dėti ant svarstyklių. Tuo metu projektą rengę mokslininkai pabrėžia, kad geriausias rezultatas bus pasiektas Seimui priėmus visus jų siūlomo socialinio modelio įstatymų projektus.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Žinių radijas LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, jog Lietuvos Darbo kodeksas yra pavyzdys, kaip per 25 metus galima nieko nenuveikti ir gyventi visiškoje stagnacijoje. Reformos būtinybę jau daugybę metų aiškina visi – nuo Lietuvos įmonių iki Europos Komisijos. Bet Lietuvos Darbo kodeksas – nė krust.

Antanas Guoga, Europos Parlamento narys, ALDE frakcija, Liberalų sąjūdis Tą patį, ką ir su euru – žodžius paversti kūnu. O konkrečiau – įgyvendinti prieš keletą mėnesių premjero skambiai duotą pažadą dėl radikalių darbo rinkos reguliavimo pokyčių. Tuo labiau, kad ir konkretus bei pažangus, darbuotojų teises apsaugantis pasiūlymų paketas dėl darbo kodekso keitimo jau yra paruoštas.

Žinių radijas Darbo grupei, kuri, kaip teigiama, susideda iš mokslininkų, siūlant pertvarkyti Darbo kodeksą dėl ko esą padidės užimtumas ir kils atlyginimai, Maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė „Žinių radijui“ pirmadienį teigė, kad pačio Darbo kodekso pakeitimo projekto viešumoje dar nėra, todėl labai sunku suprasti, ar juo yra primetama politinė valia, ar tai yra derybos tarp socialinių partnerių. „Dabar mes kapstome razinas iš pyrago.

 Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas griežtai laikantis darbo sutartyje numatytų terminų. Darbo kodekse numatyta, jog darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas du kartus per mėnesį, o esant rašytiniam darbuotojo prašymui – vieną kartą per mėnesį. Jei šių reikalavimų darbdavys nesilaiko, darbuotojui už uždelstą atsiskaitymo laiką turi būti mokami delspinigiai.