REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Medikai pasakė, kad su tokiomis „lanksčiomis“ naujojo Darbo kodekso nuostatomis jie, kaip ir slaugytojai, neliks dirbti Lietuvoje – pirks bilietus į užsienį, nurodė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atsakingoji sekretorė, teisininkė Jurgita Šimkuvienė.

Medikai pasakė, kad su tokiomis „lanksčiomis“ naujojo Darbo kodekso nuostatomis jie, kaip ir slaugytojai, neliks dirbti Lietuvoje – pirks bilietus į užsienį, nurodė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atsakingoji sekretorė, teisininkė Jurgita Šimkuvienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu Lietuvoje yra didelis trūkumas ir slaugytojų, ir gydytojų. Kalbant apie slaugytojus, didžiosios įstaigos, tokios kaip Santariškės, Kauno klinikos, neranda, kas dirba. Kodėl neranda? Dideli darbo krūviai, maži atlyginimai. Kad yra prasidėjusi masinė emigracija, negalėčiau sakyti, kadangi dirbančių žmonių, slaugytojų, amžiaus vidurkis yra jau apie 50 metų, tai tokiam žmogui yra sunku išvykti, bet naujai išsilavinusios slaugytojos nebeateina dirbti – jos visos išvažiuoja į užsienį dėl vienokios ar kitokios problemos“, – apie padėtį nušvietė J. Šimkuvienė.

REKLAMA

Nieko gero neatneš

Jos teigimu, naujasis Darbo kodeksas nieko gero slaugytojams neatneš – pirmiausia J. Šimkuvienė kritikuoja terminuotas sutartis:

„Yra įvedamos terminuotos darbo sutartys – tas tikrai palies slaugytojas. Taip pat palies budėjimas namuose, kur yra įrašytos dvi savaitės keturių savaičių laikotarpyje – tai yra neįskaičiuojama į darbo laiką ir mokama 10 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – kalbėjo J. Šimkuvienė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji taip pat kritikavo ir maksimalios darbo savaitės prailginimą iki 60 val.

„Aš esu irgi už tai, kad reikia pokyčių mūsų darbo santykiuose, bet ar reikia taip drastiškai tą daryti? Atlyginimo didėjimo perspektyvos aš nematau, naujų darbo vietų kūrime nematau, nes šiuo metu į pensiją išeina slaugytojos vyresnio amžiaus, kurios gali, vien tik tam, kad dar spėtų pasiimti išeitinę kompensaciją, kuri, pagal jų stažą, yra iki 6 mėn. išeitinę. Pagal naują Darbo kodeksą, jos galės gauti tik iki 2 mėn. išeitinę“, – kalbėjo J. Šimkuvienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tad įvertinus visas šias aplinkybes, slaugytojų ir visų medikų emigracija, anot pašnekovės, didės.

„Jei jau vyresnio amžiaus žmonės pradėjo mokintis anglų kalbos, tai ką kalbėti apie jaunus žmones? Jaunus žmones privers pasilikti tik didelis darbo užmokestis. Nors politikų yra viešai deklaruojama, kad darbo užmokestis didės, nemačiau nė vieno straipsnio, kuriame būtų konkrečiai išvardintos priemonės, kurios leistų padidinti tą darbo užmoekstį. Toje pačioje medicinos srityje, yra skiriamas konkretus finansavimas, Ligonių kasos pagal pasirašytas sutartis apmoka paslaugas – nemanau, kad darbo užmokesčio fondas įstaigoms padidės“, – kalbėjo J. Šimkuvienė.

REKLAMA

Sutarimo dėl terminuotų sutarčių dar nėra

Socialinio modelio kūrimo projekto vadovė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė pažymėjo, kad dėl terminuotų sutarčių galutinio sprendimo dar nėra:

„Kalbant apie terminuotas darbo sutartis, esame susitarę dėl daugelio nuostatų, išskyrus tai, kad profsąjungos siūlo, kad terminuotos sutartys galėtų būti sudaromos, jeigu tai leidžia kolektyvinės sutartys. Kitas dalykas, buvo siūlymas, kad terminuotos sutartys sudarytų tam tikrą procentą visų sutarčių įmonėje. Manau, kad šis konceptas bus išgirstas, tačiau atkreipiu dėmesį, kad Trišalėje taryboje bendro konsensuso dėl to nebuvo rasta“, – kalbėjo modelio rengėja.

REKLAMA

Ji pažymėjo, kad terminuotų sutarčių atveju taikomas didesnis nedarbo draudimo įmokos tarifas, o nedarbo draudimo nuostatos, pasak jos, suteikia galimybę daugiau žmonių nedarbo draudimą gauti ilgesniam laikotarpiui.

Kaip užtikrinti vykdymą?

Socialdemokratas Algirdas Sysas, nepaisant to, kad yra valdančiosios koalicijos narys, turėjo nemažai kritikos naujajam Darbo kodeksui. Pirmiausia, parlamentaras teigia, kad Kodekse nėra saugiklių, kaip užtikrinti tam tikrų nuostatų vykdymą.

„Ir šiandien Darbo kodekse yra labai daug nuostatų, kurios neveikia. Dabar sako: priimsime naują Darbo kodeksą su mažesnėmis išeitinėmis, ir visi mokės. Tai jeigu šiandien darbdavys nemoka vienos išeitinės, kodėl jis, priėmus naują Darbo kodeksą, mokės dvi išeitines? Aš netikiu. Čia yra užtikrinimo klausimas, o užtikrinimas nėra tik įrašyti kažką – tai mūsų visų, dalyvaujančių šitame procese, užduotis“, – kalbėjo A. Sysas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbant apie kenksmingų darbo sąlygų reglamentavimą naujajame Darbo kodekse, modelio rengėjai, anot parlamentaro eina klaidingu keliu.

„ Jie (modelio rengėjai – red.) sako: mes sutrumpinsime darbo dieną. O kaip mes kontroliuosime ją? Taip, į važtaraštį galime parašyti, kad žmogus dirbo 0,8 darbo laiko, bet iš principo žmonės bijo prarasti darbo vietą ir nesiskundžia. Jie gali atarti ne 8, o 10 val., o bus užrašyta, kad jis dirbo 6 val. Turi būti aiškesni principai kolektyvinėse sutartyse“, – kalbėjo A. Sysas.

Tad A. Sysas geresnę padėtį darbo rinkoje ragina įtvirtini darbuotojų ir darbdavių kolektyvinėse sutrartyse:

REKLAMA

„Dabar mes nekovojame už savo geresnį gyvenimą – kodėl vokiečiai, prancūzai, belgai, švedai gali kovoti, o mes ne?“ – kalbėjo parlamentaras.

Lietuvai beviltiškai atsilieka

Opozicijo esantis Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis iš esmės naująjį Darbo kodeksą palaiko. Politikas nurodo, kad dabar Lietuva, anot jo, beviltiškai atsilieka netgi nuo savo regiono valstybių dėl darbo santykių reguliavimo lankstumo, todėl tai reikia keisti.

„Mūsų dabartinis Darbo kodeksas jau seniai nebeatitinka naujai besiklostančių tarpusavio darbo santykių ir primena pramoninės revoliucijos laikus, bet ne XXI a. darbo santykius, kada žmonės per vieną dieną gali dirbti keturiuose darbuose, distanciniu būdu, per dvi darbo vietas, turėti kontraktus tik tada, kada yra darbo. Šiandien galiojantis Darbo kodeksas įsakmiai reikalauja saugoti darbuotojus ir mokėti jiems išeitines kompensacijas, o realiai dabar labai dažnai pasitaiko atvejų, kai dabar galiojančio Darbo kodekso nesilaikoma ir vis tiek visokių darbdavių piktnaudžiavimų atsitinka, tad esamas Darbo kodeksas nesaugo darbuotojų“,– kalbėjo E. Masiulis.

REKLAMA

Naujas Darbo kodeksas, pasak parlamentaro, atveria didesnes galimybes Lietuvos ekonomikos konkurencingumui ir naujų darbo vietų kūrimui, nes ne tik atleisti, bet ir priimti žmogų bus lengviau pagal naująjį Darbo kodeksą.

Liberalas dėl to pasisako ir už terminuotų darbo sutarčių platesnį įteisinimą, kuris numatytas naujajame Darbo kodekse:

„Terminuotos darbo sutartys iš esmės skirtos konkrečiai darbo specifikai. Jeigu įmonė turi sezoniškumą, turi pakilimus ir nusileidimus savo gamybos cikle, akivaizdu, kad ji negali prisiėmus žmogų, kada krenta jos pardavimai, jį laikyti. Lietuvoje nemažai tokių įmonių bankrutavo per ekonominį sunkmetį“,– kalbėjo liberalas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

E. Masiulis pažymėjo, kad visgi naujasis socialinis modelis, turi ir trūkumų: reikėtų grąžinti vaikadienius, kurio naujajame modelyje nėra, o darbuotojų budėjimo laikas turėtų būti laikomas darbo laiku, kaip yra ir dabar.

Seimas po pateikimo yra pritaręs socialiniam modeliui, kuriuo ketinama iš esmės pakeisti darbo santykius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų