darbo kodeksas

Iškilus grėsmei kitą antradienį nepradėti naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį rinksis į neeilinį posėdį, kuriame planuoja pabaigti kodekso svarstymą ir pateikti Seimui išvadą. „Kad nestabdyti proceso, Dagys (konservatorius Rimantas Jonas Dagys - BNS), Sysas (socialdemokratas Algirdas Sysas - BMS) ir Miškienienė (socialdemokratė Kristina Miškinienė - BMS) registravo pasiūlymą dėl ilgalaikių išmokų.

Maždaug 300 žmonių ketvirtadienį susirinko į profsąjungų mitingą prie Seimo protestuoti prieš naująjį Darbo kodeksą, kuris, kritikų teigimu, susiaurina darbuotojų socialines garantijas. Mitingo dalyviai buvo kviečiami per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus nebalsuoti už parlamentarus, palaikančius darbo santykių liberalizavimą. Vyriausybė teigia, kad reforma būtina, siekiant kurti naujas darbo vietas ir pritraukti investicijas.

Seimas ketvirtadienį nepradės naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros - projekto svarstymas parlamento valdybos sprendimu išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Tačiau Kodeksą kritikuojančios profesinės sąjungos neatsisako planų ketvirtadienį surengti protesto mitingą.

Seimas jau netrukus balsuos dėl naujojo Darbo kodekso. Šis projektas jau nuo pat pradžių nebuvo „liberalus“ ar „liberalizuojantis“. Tačiau po intensyvaus tampymo Seime, jis mutavo dar labiau. Noras politikuoti, o ne dirbti, atrodo, persimetė ir į naują DK projektą. Įsivaizduokite, susikūrė smulkaus verslo įmonė, pvz., dabar taip mėgstamas „startuolis“. Koks bus pirmas darbas? Strategija? Konkurentų analizė? Pirmo euro uždirbimas? Ne. Pirma reikės išsirinkti darbo tarybą.

Ne paslaptis, kad nueitas ilgas kelias nuo pirminės Darbo kodekso versijos iki dabartinių įstatymų. Vieni siūlymai keitėsi Trišalėje taryboje, kiti Socialinės apsaugos ir darbo komitete, dar kiti – Seime. Verslo atstovai įsitikinę, kad pakeitimai darbo santykių lankstesnių nepadarė. tv3.lt domisi, kokie buvo mokslininkų pateikti siūlymai ir kokie įstatymai pristatyti projekte.

Nepriimtas ir nuolat keičiamas Darbo kodeksas, didžiulis darbuotojų apmokestinimas ir biurokratinė našta – skaudžiausios Lietuvos konkurencingumo vietos. Ir jei prieš 6 metus mūsų rodiklis nebuvo toks blogas, kol mes stovėjome vietoje, kitos šalys ne tik mus prisivijo, bet ir aplenkė.

Premjerui Algirdui Butkevičiui paskelbus, kad socialinį modelį planuojama priimti iki liepos 1 dienos, pramonininkų konfederacijos nariai sunerimo dėl tokio skubotumo. Jų nuomone, kai kurie siūlymai skamba naiviai, o neatidus jų priėmimas Seime paliko daugybę spragų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.

Valdantieji jau žada daug mokestinių naujovių nuo naujųjų metų. Ketinama 1 proc. sumažinti „Sodros" mokestį bei įvesti „Sodros" įmokų lubas. Kartu žadama rinkti papildomus mokesčius į specialų išeitinių kompensacijų fondą. Numatomas ir Naujojo darbo kodekso startas. Tai girdėdami verslininkai su profesinėmis sąjungomis tik laužo galvas nebežinodami, bus lengviau, ar sunkiau gyventi. Vilnietė Janina, dirbanti picų kepėja, nusprendė teisybės ieškoti Darbo inspekcijoje.

 Socialinis modelis, kurį sudaro darbo rinką liberalizuojantis naujasis Darbo kodeksas ir „Sodros“ pertvarką numatantys įstatymų pakeitimai, gali būti priimtas ir rudenį, teigia Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Jeigu nespėsime pavasario sesijoje, baigsime rudens sesijoje“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė L.Graužinienė. „Mano tikslas yra, kad visas Darbo kodeksas ir lydintieji įstatymai išeitų kokybiški, tvarkingi, be klaidų, vienas kitam neprieštaraujantys.

Seimas nusprendė, kad darbuotojų atstovai galės dalyvauti įmonių valdybose ir taip prisidėti prie įmonių valdymo. Parlamentas atmetė grupės Seimo narių pasiūlymą, kuriuo buvo siūlymą šią galimybę iš darbuotojų atimti. “Įmonių valdymo modernizavimas yra vienas iš svarbių dalykų, bet siūlymas, kad profesinių sąjungų atstovai galėtų dirbti įmonių valdymo organuose, nebūtų pati geriausia praktika.

 Darbuotojų atstovavimas ir gynimas priėmus naująjį Darbo kodeksą gali susilpnėti, nes Seimas apsisprendė, kad profsąjungos atstovautų tik profesinių sąjungų nariams, o ne visiems darbuotojams. Kai kurie parlamentarai įspėja, kad taip darbuotojų gynimas bus susilpnintas – čia, pasak jų, išloštų tik darbdavys.

Profesinės sąjungos ateityje galės atstovauti tik savo nariams, nutarė Seimas. Kitais darbuotojais iš dalies rūpintųsi darbo tarybos arba darbuotojų įgalioti asmenys. Parlamentarai antradienį pritarė tokioms Darbo kodekso nuostatoms. Dėl viso kodekso projekto bus balsuojama vėliau.

Seimas antradienį tęs balandžio viduryje pradėtas diskusijas dėl naujojo Darbo kodekso projekto. Parlamentarai ketina svarstyti, kaip darbdavys privalėtų darbuotojui pateikti informaciją apie išmokėtą darbo užmokestį, išskaičiavimus iš jo, apie dirbto laiko trukmę. Seimo nariai spręs, ar atskirai nurodyti viršvalandinių darbų trukmę.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktį, viršvalandžius ateityje siūloma apskaičiuoti atlygį, atsižvelgiant į darbuotojo atlyginimą, o ne į vidutinį jo atlyginimą. Seimas ketvirtadienį svarstydamas naująjį Darbo kodeksą pritarė „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, liberalo Gintaro Steponavičiaus bei socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisoms: už balsavo 57, prieš - 7, o susilaikė 13 parlamentarų.

Seimo nariai tęsia naujojo Darbo kodekso svarstymus Seime – ketvirtadienį jie nagrinėjo mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, atlyginimo už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Tačiau seimūnams šįkart pavyko apsvarstyti tik keletą straipsnių, o ir dėl tų pačių kilo neaiškumų – balsuojant už skirtingas parlamentarų pataisas tam pačiam straipsniui, Seimo nariai nebežino, kuris balsavimas bus laikomas galutiniu.

Seimui tęsiant naujojo Darbo kodekso svarstymą, profsąjungos tęsia piketus, piktinantis skubotu Kodekso nagrinėjimu. Profesinių sąjungų atstovai siekia, kad Seime būtų priimtas Trišalėje taryboje suderėtas Kodekso variantas, kuris jau gerokai pasikeitė po Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) svarstymų, o Seime, balsuojant ir už parlamentarų pasiūlymus, Darbo kodeksas keičiasi dar labiau. „Mes esame tol laimingi, kol mums neruošia naujų gyvenimo taisyklių.

Seimas ketvirtadienį tęs praėjusią savaitę pradėtą naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą. Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) rengia dar vieną piketą, protestuodama prieš skubotą šio projekto svarstymą Seime. LPSK piketą šalia Seimo rūmų rengia 10 valandą.

Seimas antradienį vėl kibo svarstyti naujojo Darbo kodekso. Šįkart Parlamentas nubalsavo už tai, kad pagal terminuotą sutartį dirbančias nėščias mamas, esant tam tikroms sąlygomis būtų galima atleisti, taip nepritardamas naujajame Darbo kodekse įrašytai nuostatai, kad nėščiųjų, dirbančiųjų pagal terminuotas sutartis, jokiomis sąlygomis atleisti nebūtų galima. „Straipsnis reglamentuoja, kad darbdavys negali atleisti nėščios darbuotojos, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį.

Parlamentarės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo riboti mažmeninės prekybos įmonių darbo laiką. Seimo narės siūlo prekybos centrų ir kitų įmonių duris uždaryti šešių svarbiausių švenčių metu – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir pirmą Kalėdų bei pirmą Velykų dieną. Šį pasiūlymą Darbo kodekso pakeitimo projektui parlamentarės Seime įregistravo pirmadienį.

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

Seimas antradienį, svarstydamas naująjį Darbo kodeksą, apsisprendė dėl išeitinių išmokų darbuotojams. Buvo nubalsuota, kad išeitinės išmokos darbuotojams susidės iš dviejų dalių: darbdavio ir ilgalaikio darbo išmokų fondo. Atleidžiamam darbuotojui darbdavys mokės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę (VDU) kompensaciją, o iš Fondo bus mokami papildoma išmoka, priklausomai nuo darbo stažo.

Viena didžiausių Lietuvos verslo aplinkos problemų - nelankstus Darbo kodeksas, parodė naujausia Baltijos šalyse veikiančių Vokietijos įmonių apklausa. Vokiečiai mano, jog Lietuvai būtina pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles.

Nedarbo draudimo įmoką pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms siūloma didinti du kartus. Taip siekiama priversti darbdavius nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas „Sodros“ reformos įstatymus, pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai, numatančias, kad didesnes nedarbo draudimo įmokas darbdaviams teks mokėti už terminuotas darbo sutartis.

Seimui ėmus svarstyti nevienareikšmiškai vertinamo naująjį Darbo Kodeksą, įnirtingos diskusijos vyko visą dieną. Dalis verslo atstovų jau iš anksto piktinosi Socialinių reikalų ir darbo komitete pakoreguotu Kodekso variantu, ir jų baimės pasitvirtino: Parlamentas nusprendė, kad už įmonės įsipareigojimus turi atsakyti ir buvęs įmonės savininkas. Verslininkai tokį sprendimą vadina nelogišku.

Nepaisant kai kurių parlamentarų įspėjimų apie galimus teisminius ginčus, ateityje liberalesnės darbo sąlygos gali būti darbuotojams, gaunantiems didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti naująjį darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė pažymi, kad komitetas siūlo išsaugoti „tėvadienius“ ir „mamadienius“, trumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus, atkreipiamas dėmesys į šeimas, auginančias vaikus. Visgi Komitete pakoreguoto Darbo kodekso varianto kritikai sako, kad jis visai neliberalizuoja darbo santykių ir palieka Lietuvą stagnuoti.

Seimas kitą savaitę pradės svarstyti naująjį Darbo kodeksą, pranešė Seimo vadovė Loreta Graužinienė. Anksčiau ji teigė neteiksianti svarstyti kodekso projekto atskirai nuo viso socialinio modelio. „Pradėsime svarstymą“, - ketvirtadienį paskelbė L.Graužinienė, Seimui pristatydama kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Naujasis Darbo kodeksas, ilgai nagrinėtas, keistas ir tobulintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete gerokai pasikeitė nuo pirminės savo versijos, rengto mokslininkų grupės. Dalis verslininkų ir Kodekso rengėjų atvirai piktinasi, kad siūlomas Kodekso variantas tampa nepalankiu nei darbdaviui, nei darbuotojui, tačiau profsąjungų atstovai ir dalis Seimo komiteto narių tikina, kad verslininkai tiesiog nėra gerai įsiskaitę į įstatymą.

Seime užregistruotas naujojo Darbo kodekso projektas, kuris turėtų įsigalioti 2017 metais. Tai reiškia, kad atvertas kelias projektą svarstyti Seime. Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad dabar laukiama, kada projektas bus įtrauktas į plenarinių posėdžių darbotvarkę. „Jis jau gali būti įrašytas į plenarinių posėdžių darbotvarkę ir prasidės jo svarstymas. Aš įsivaizduoju, kad po Velykų tai galėtų atsitikti“, - teigė parlamentarė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui baigus svarstyti naująjį Darbo kodekso projektą, sukėlusį tiek diskusijų visuomenėje, ima ryškėti tam tikros tendencijos. Profsąjungų, parlamentarų ir verslininkų atstovai skirtingai vertina, kaip pasikeis darbuotojų ir darbdavių padėtis, tad tv3.lt siūlo jums tai įvertinti patiems. Išeitinės išmokos mažėja Trumpiau nei metus dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka mažėja nuo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iki pusės mėnesio VDU.

Nenuspėjama politinė padėtis gali apsunkinti investicijas į Lietuvą skatinančių teisės aktų priėmimą, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui priklausantys parlamentarai nesutaria, ar trečiadienį komitete baigtas svarstyti naujasis Darbo kodeksas tikrai padės liberalizuoti darbo santykius. Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad siūlomi pakeitimai darbo santykius padarys lankstesnius tik iš dalies. Anot jos, įvertinti komiteto patobulintą projektą bus galima šiek tiek vėliau, kai bus parengta galutinė jo versija.

Be darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams priklausančias išmokas siūloma susieti su jų nepertraukiamu stažu toje darbovietėje, o greitai darbdavių atleidžiami darbuotojai turėtų gauti 6 atlyginimų dydžio kompensaciją.

Naujajame Darbo kodekse siūloma lanksčiau reguliuoti darbo sąlygas tiems darbuotojams, kurie dėl jų poreikio rinkoje turi didesnes galimybes išsiderėti palankesnes sąlygas bei didesnį darbo užmokestį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas sutinka, kad liberalesnės darbo sutarties sąlygos ateityje būtų tiems, kas gaus didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.

Seimui svarstant naują socialinį modelį, prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo koncentruotis į pensijų indeksavimą bei darbo santykių lankstumą, kad iki rinkimų būtų priimta nors dalis Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisų.

2016 m. užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį toliau kilo ir viršijo praėjusių metų pabaigoje pasiektą rekordą. Teigiamus didžiausių investuotojų Lietuvoje lūkesčius labiausiai skatina puikūs įmonių veiklos rodikliai. 98 proc. įmonių vadovų tikisi, kad augs ne tik jų įmonių pelningumas, bet ir paklausa produkcijai bei paslaugoms. Nei viena iš apklaustų įmonių neketina mažinti eksporto apimčių, beveik kas antras (45 proc.

Socialinis modelis jau kone metus kursto visuomenės, žiniasklaidos ir politikų diskusijas. Profsąjungos piktinosi siūloma blogėjančia darbuotojo padėtimi, socialinio modelio kūrėjai aiškino apie jo pažangumą, o darbdaviai džiaugėsi, kad darbuotojus bus galima lengviau priimti ir atleisti. Po naujojo Darbo kodekso narstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, šis gerokai pasikeitė: džiugina profsąjungas, tačiau ne visus jo kūrėjus, o darbdaviai ne juokais sunerimo.

 Ateityje bus galima dirbti iki 180 valandų viršvalandžių per metus - 60 valandų daugiau nei dabar, o už juos, skirtingai nei šiuo metu, bus mokama papildomai. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, baigęs svarstyti naujo Darbo kodekso projektą, pritarė visoms naujoms darbo sutarčių rūšims, išskyrus nenustatytos apimties. Be to, komiteto nuomone, turi likti vadinamieji „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ bei galimybė tėvams dalyvauti rugsėjo 1-osios šventėje, pranešė Seimo komitetas.

Visai neseniai kelios Švedijos bendrovės paskelbė trumpinančios darbo dieną iki 6 valandų. Tuo tarpu lietuviai dirba dviem valandomis ilgiau. Daugelis sociologų teigia, kad sutrumpinus darbo dieną, išaugtų darbuotojų produktyvumas, padidėtų koncentracija ir sumažėtų laikas, skiriamas pašaliniams darbams.

Daug ginčų sukėlusio naujojo Darbo kodekso priėmimui būtų šaukiama Seimo neeilinė sesija, tačiau sausį Seimas dirbtų tik tokiu atveju, jeigu projektą apsvarstys ir išvadą pateiks Socialinių reikalų ir darbo komitetas, žada Seimo pirmininkė.

Seimas tebesvarsto birželį Vyriausybės pateiktą Darbo kodekso projektą, kuriame nėra Trišalėje taryboje padarytų pakeitimų, rašo „Lietuvos žinios“. Profesinių sąjungų atstovai priversti vaikščioti pas atskirus Seimo narius ir prašyti, kad jie registruotų įstatymo pakeitimų, o darbdaviai abejoja, ar bus susidorota su užduotimi, nes tenka dirbti su bent keturiais skirtingais Darbo kodekso projekto variantais.

Medikai pasakė, kad su tokiomis „lanksčiomis“ naujojo Darbo kodekso nuostatomis jie, kaip ir slaugytojai, neliks dirbti Lietuvoje – pirks bilietus į užsienį, nurodė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atsakingoji sekretorė, teisininkė Jurgita Šimkuvienė. „Šiuo metu Lietuvoje yra didelis trūkumas ir slaugytojų, ir gydytojų. Kalbant apie slaugytojus, didžiosios įstaigos, tokios kaip Santariškės, Kauno klinikos, neranda, kas dirba. Kodėl neranda? Dideli darbo krūviai, maži atlyginimai.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad „vaikadienių“ išėmimas iš naujojo Darbo kodekso jai, kaip ir kitiems tėvams, kelia didelį susirūpinimą. Pasak jos, žmonės jau dabar pasiskaičiuoja, ir nenorėdami nukentėti finansiškai, susilaiko nuo gausesnės šeimos. Jeigu lengvatų šeimai bus dar mažiau, M. Jankauskaitės teigimu, vaikų Lietuvoje dar labiau sumažės.

Lietuvoje pradėjus svarstyti permainas darbo rinkoje numatantį naują Darbo kodeksą, pagerėjo investuotojų nuomonė apie Lietuvą, sako premjeras. „Bus gėda kitą savaitę, kai bus paskelbta informacija, kaip investuotojai vertina Lietuvos aplinką, pradėjus svarstyti šitą socialinį modelį... Kiek jau turiu informacijos tai bus pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo patys geriausi rezultatai“, - ketvirtadienį Seime sakė A.Butkevičius.

Nors socialinis modelis dar ketvirtą mėnesį tebedūla Seimo stalčiuose, valdantieji su opozicija kaunasi, kada Vyriausybė turi jį pristatyti. Opozicija socialinės apsaugos ministrę mėgino išsikviesti jau šiandien, tačiau valdantieji tam pasipriešino, žadėdami, kad didžiulis dokumentas bus pristatytas ketvirtadienį. Ant profesinių sąjungų stalo – naujojo socialinio modelio projektas. Jame daugybė pribraukymų ir pataisų, dėl kurių vyko mūšiai su darbdavių ir Vyriausybės atstovais.

Trišalė taryba užbaigė naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą. Socialiniams partneriams visais klausimais nepavyko sutarti, todėl Seimui bus teikiamos atskiros nuomonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad Trišalė taryba pirmadienį sutarė dėl terminuotų sutarčių taikymo, darbo laiko režimo, budėjimo, viršvalandžių, darbo švenčių ir poilsio dienomis nuostatų.

 Darbdaviams, vyriausybei ir profesinėms sąjungoms įklimpus derybose dėl naujojo Darbo kodekso, kol kas sutarta dėl vieno svarbiausių darbdaviams klausimų – išeitinių kompensacijų. Naujasis Darbo kodeksas skelbs, kad darbdavys atleistam darbuotojui privalės mokėti tik vieno jo atlyginimo dydžio kompensaciją. Visą kitą mokės naujai kuriamas Išmokų fondas, į kurį visi šalies darbdaviai už kiekvieną darbuotoją kas mėnesį turės pervesti po  0,3 proc. darbuotojo atlyginimo dalies.

 Nors Vyriausybė viliasi, kad lankstesnius darbo santykius nustatantis naujasis Darbo kodeksas (DK) bus priimtas dar šį rudenį ir įsigalios nuo kitų metų, Seimo vadovai ir teisininkai tuo smarkiai abejoja, rašo „Verslo žinios“. Praėjusios savaitės pabaigoje, jau prasidėjus rudens sesijai, Seimo teisininkai pagaliau pateikė išvadą dėl naujojo Darbo kodekso projekto.