darbo kodeksas

Ministro Pirmininko vardu keliskart kviesti kalbėtis į Vyriausybę piketuotojai tą daryti atsisakė, todėl susidarė įspūdis, jog siekiama ne dialogo, o tiesiog atkreipti į save dėmesį. Tačiau premjeras teigiamai įvertino piketuotojų žingsnį pagaliau pateikti pageidavimų dėl Darbo kodekso rašytinę formą.

Opozicinis Liberalų sąjūdis prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti Seimo šią savaitę priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Liberalai laikosi pozicijos, kad priimtas konservatyvus įstatymas, kuris neleidžia šaldyti embrionų, neužtikrina šeimoms palankių sąlygų susilaukti vaikų, pranešė frakcija. „Dabartinės redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą galima vertinti kaip nesusipratimą.

Lietuvos verslo atstovai jaučia nerimą dėl kurstomo nepasitikėjimo ir įžvelgia pastangas supriešinti valstybės piliečių grupes – darbdavius ir darbuotojus. Tačiau verslininkai tiki, kad triukšmas neužgoš pažangos vizijos ir netaps kliūtimi šalies ekonomikos raidai. Verslo organizacijos ragina vadovautis ilgalaikės perspektyvos gairėmis ir nepasiduoti vienadienėms emocijoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitinka su Trišalėje taryboje darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančių organizacijų vadovais ir aptars Seimo priimtą Darbo kodeksą. Šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad prezidentė dviejuose susitikimuose aptars naują Darbo kodeksą, kurį Prezidentūra gavo trečiadienį. Prezidentė priimti arba vetuoti Darbo kodeksą turi 10 dienų.

Naujasis Darbo kodeksas ir toliau kelia aistras – pasipiktinę protestuoja ne tik profesinės sąjungos, studentai, bet ir patys politikai, o visų kritikos strėlės lekia į premjerą Algirdą Butkevičius ir socialdemokratus. Į ilgai ruožtą ir, rodos, per kančias Seime priimtą dokumentą šnairuoja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, raginusi valdančiuosius neskubėti.

Seimas antradienį po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri šeimą apibrėžia per santuoką. Už tokią pataisą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 20 parlamentarų. Už tokią pataisą vieningai balsavo konservatorių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, didžioji dalis „darbiečių“ ir „tvarkiečių“, Seimo narių mišrios grupės atstovų. Prieš balsavo ar susilaikė socialdemokratai ir Liberalų sąjūdžio atstovai.

Naujasis Darbo kodeksas įvedė aiškesnę atostogų skaičiavimo tvarką, „Žinių radijui“ sakė „Valiūnas ellex“ partneris, advokatas Ramūnas Petravičius. „Pagal senąjį Darbo kodeksą, darbuotojas gaudavo 28 kalendorines atostogų dienas. Pagal kodeksą, atostogos yra neskaidomos ir tik vienos, abi šalys sutinka atostogas išskaidyti. Bet dabar įvestos 20 atostogų dienų – nei daugiau, nei mažiau nei 28 kalendorinės dienos atostogoms.

Grupė Vilniaus socialdemokratų nepritardami Vyriausybės inicijuotam naujajam Darbo kodeksui pirmadienį rengia akciją prie centrinės Socialdemokratų partijos (LSDP) būstinės. „Grupei bičiulių nepatinka, kad Lietuvoje nėra normalios kairės partijos, mes tiesiog norime vadovybei pasakyti, kad nesame visi tokie, kad tylime ir žiūrime, kas vyksta. Jei su mumis negebama šnekėti viduje partijos, gal išėjus kuriai nors bičiulių daliai į gatvę, kai kas atsimerks.

TV3 pasidomėjus, kaip veiks naujasis Darbo kodeksas, aiškėja, kad atotrūkis tarp paprastų žmonių ir išrinktųjų dar padidės. Štai 30 metų darbo Seime ir baldų fabrike. Atlyginimas skiriasi 3 kartus. Negana to, naujasis Darbo kodeksas iš lojalių darbuotojų atims ne tik papildomas atostogų dienas, bet ir sumažins išeitines išmokas. O štai parlamentarams niekas nemažėja.

Didžiulį būrį klerkų, patarėjų ir kitų valdininkų turinti Vyriausybė lipa ant to paties grėblio kaip ir konservatoriai. Kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sulaukė Seimo langų daužymo po buldozeriu priimtos „naktinės reformos“, taip ir socialdemokratų su darbiečiais suburta koalicija iššaukė visų pasipiktinimą naujuoju socialiniu modeliu.

Seimas nusprendė priimti išmokų fondui, iš kurių darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams būtų skirta kompensacija. Visgi ją gautų ne visi, o tik įmonėje išdirbę mažiausiai 5 metus. Ekonomisto vertinimu, žengtas žingsnis sveikintinas, tačiau realios naudos iš jo ne daug. Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos išmoka, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų išmokos.

Seimas, priėmęs naują Darbo kodekso (DK) redakciją, patvirtino ir naują nedarbo draudimo išmokų mokėjimo tvarką, kuri yra gerokai dosnesnė dirbantiesiems nei šiuo metu galiojanti. Tokiu būdu buvo ne tik įtvirtinti lankstesni darbo santykiai, bet ir užtikrintas didesnis finansinis saugumas darbo netekusiems darbuotojams. Kitas žingsnis, kurį turi žengti valdžia, yra įgyvendinti naujajame Užimtumo įstatyme užsibrėžtus uždavinius ir padėti darbo netekusiems greičiau susirasti darbą.

Prieš naująjį Darbo kodeksą protestą surengę jaunuoliai net nežino, apie ką jis, sako premjeras Algirdas Butkevičius, bet nesankcionuoto mitingo vaikyti nežada. „Lietuvos studentų sąjunga jiems nepritaria ir studentų sąjungos jie vertinami neigimai. Aš manau, tai tam tikra grupelė studentų, kurie, kiek žinau, piketavo ir Kaune, prie savivaldybės pastato.

 Seimo priimtame naujajame Darbo kodekse prezidentė Dalia Grybauskaitė įžvelgia taisytinų dalykų ir mano, kad reikės rasti balansą tarp darbdavių ir darbuotojų. „Turėsiu, turbūt, būti taikytoja tarp darbdavių ir darbuotojų. Iš tikrųjų, matyt, reikės rasti tą balansą, nes matosi, kad balansas nebuvo rastas tarp darbdavių ir darbuotojų socialinio saugumo ir interesų.

Visą Darbo kodekso svarstymą netilo verslininkų pasipiktinimai, jog kodekse įvyko per daug pakeitimų, stengiamasi per greitai priimti. Visgi Darbo kodeksas – priimtas. Ir nors verslininkai pabrėžia, kad ne viskas tobula, šis kodeksas – tikrai ne blogiausias variantas. Atsiradusios naujos darbuotojų veiklos rūšys, kaip „Uber“, skatino priimti naują darbo santykių tvarką.

Seimas antradienį galiausiai priėmė įvairių nuomonių sulaukusį naująjį Darbo kodeksą, kuris palies kiekvieno dirbančiojo gyvenimą. Siūlome jums susipažinti su tuo, kas konkrečiai keisis ir kaip tai paveiks dirbančiuosius. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė, kad labiausiai jį džiugina tai, kad su naujuoju Kodeksu atsiranda daugiau darbo sutarčių rūšių ir suminė darbo laiko apskaita.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sprendimą dėl Seimo patvirtinto naujojo Darbo kodekso priims išklausiusi darbdavius ir profsąjungas, pati jame mato taisytinų nuostatų. Anot prezidentės spaudos tarnybos, gavusi galutinį Seime naujai priimto Darbo kodekso variantą D.Grybauskaitė „labai atidžiai jį vertins, išklausys ir darbdavius, ir profesines sąjungas ir tik tuomet priims sprendimą“. „Jau dabar matyti, kad taisytinų nuostatų naujajame Darbo kodekse yra“, – teigia prezidentės spaudos tarnybos.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad prezidentė pasirašys antradienį Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą. „Aš manau, kad prezidentės veto nebus. Ji šitas abejones išsakė dėl pakeitimų, kurie buvo pateikti komitetų, ir buvo manoma, kad Seime už jas taip pat bus balsuojama“, - trečiadienį portalo 15min.lt internetinėje konferencijoje sakė A.Butkevičius.

Retai taip būna, kad skaitytum įstatymo projektą, ir negalėtum patikėti tuo, ką matai. Kartą metuose, balandžio pirmąją, Melagių dieną, tokie dalykai nutinka. Šių metų melai jau išmeluoti. Seime svarstoma Darbo kodekso nuostata, kuria darbdavys bus įpareigotas ne mažiau kaip 25 procentus uždirbto pelno skirti darbuotojų skatinimui, yra tikra, nepramanyta. Dar daugiau - jai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Investuoti Lietuvoje norintis verslas labai laukė naujojo Darbo kodekso - kitu atveju Lietuva sulauktų vis mažiau investicijų, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, naujasis kodeksas geriau apsaugos ir atleidžiamus darbuotojus. „Investitoriai laukė naujojo kodekso. Jeigu jis nebūtų priimtas, tikrai investicijų būtų pradėję mažėti“, - antradienį, Seimui priėmus naująjį Darbo kodeksą, BNS teigė A.Butkevičius. Pasak jo, naujojo kodekso rezultatas bus matomas po metų, pusantrų.

Seimas po pusmečio svarstymų antradienį priėmė daug ginčų sukėlusį naują Darbo kodeksą, kuris, jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsigalios nuo 2017 metų pradžios.  Už naują Darbo kodekso redakciją balsavo 65 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 14 parlamentarų. Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio paketų, kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

Ekonomistai teigia, kad kol kas sudėtinga vienareikšmiškai vertinti naująjį Darbo kodeksą, dėl kurio antradienį balsuoja Seimas, nes nėra aišku, kokie pakeitimai padaryti, palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu. Vieni ekspertai teigia, kad esant sudėtingoms sąlygoms ir ikirinkiminiam laikotarpiui, tokios svarbos ir masto pakeitimus derėtų palikti naujai išrinktam parlamentui.

Kasmetinės darbuotojų atostogos ateityje bus skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet bendras jų skaičius nesikeis. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, nutarė, kad nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas - jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.

Nuo 2017 -ųjų bus galima dirbti ne daugiau kaip 180 valandų viršvalandžių per metus - 60 valandų daugiau nei dabar, tačiau kolektyvinėje sutartyje galėtų būti susitarta dėl ilgesnės jų trukmės. Už viršvalandžius darbdavys atsiskaitytų arba pinigais, arba atostogomis, ko dabar nėra. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, nepritarė konservatoriaus Dainiaus Kreivio pataisai naikinti maksimalią metinę viršvalandžių trukmę.

Seimas linkęs įteisinti terminuotos darbo sutartis nuolatiniam darbui bei leisti jas sudaryti ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje.

Seimas planuoja pradėti naujojo 256 straipsnių Darbo kodekso priėmimo procedūrą. Tačiau ji gali užtrukti, nes parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas kai kurias parlamentarų jau patvirtintas nuostatas siūlo keisti. Kodekso priėmimą parlamentarai vadina svarbiausiu „šios Seimo kadencijos darbu“. Anksčiau žadėjusios protestuoti, savo planų atsisako profesinės sąjungos - jos posėdį žada stebėti pačiame parlamente. „Žiūrėsime, kaip balsuoja Seimo nariai.

Iškilus grėsmei kitą antradienį nepradėti naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį rinksis į neeilinį posėdį, kuriame planuoja pabaigti kodekso svarstymą ir pateikti Seimui išvadą. „Kad nestabdyti proceso, Dagys (konservatorius Rimantas Jonas Dagys - BNS), Sysas (socialdemokratas Algirdas Sysas - BMS) ir Miškienienė (socialdemokratė Kristina Miškinienė - BMS) registravo pasiūlymą dėl ilgalaikių išmokų.

Maždaug 300 žmonių ketvirtadienį susirinko į profsąjungų mitingą prie Seimo protestuoti prieš naująjį Darbo kodeksą, kuris, kritikų teigimu, susiaurina darbuotojų socialines garantijas. Mitingo dalyviai buvo kviečiami per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus nebalsuoti už parlamentarus, palaikančius darbo santykių liberalizavimą. Vyriausybė teigia, kad reforma būtina, siekiant kurti naujas darbo vietas ir pritraukti investicijas.

Seimas ketvirtadienį nepradės naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros - projekto svarstymas parlamento valdybos sprendimu išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Tačiau Kodeksą kritikuojančios profesinės sąjungos neatsisako planų ketvirtadienį surengti protesto mitingą.

Seimas jau netrukus balsuos dėl naujojo Darbo kodekso. Šis projektas jau nuo pat pradžių nebuvo „liberalus“ ar „liberalizuojantis“. Tačiau po intensyvaus tampymo Seime, jis mutavo dar labiau. Noras politikuoti, o ne dirbti, atrodo, persimetė ir į naują DK projektą. Įsivaizduokite, susikūrė smulkaus verslo įmonė, pvz., dabar taip mėgstamas „startuolis“. Koks bus pirmas darbas? Strategija? Konkurentų analizė? Pirmo euro uždirbimas? Ne. Pirma reikės išsirinkti darbo tarybą.

Ne paslaptis, kad nueitas ilgas kelias nuo pirminės Darbo kodekso versijos iki dabartinių įstatymų. Vieni siūlymai keitėsi Trišalėje taryboje, kiti Socialinės apsaugos ir darbo komitete, dar kiti – Seime. Verslo atstovai įsitikinę, kad pakeitimai darbo santykių lankstesnių nepadarė. tv3.lt domisi, kokie buvo mokslininkų pateikti siūlymai ir kokie įstatymai pristatyti projekte.

Nepriimtas ir nuolat keičiamas Darbo kodeksas, didžiulis darbuotojų apmokestinimas ir biurokratinė našta – skaudžiausios Lietuvos konkurencingumo vietos. Ir jei prieš 6 metus mūsų rodiklis nebuvo toks blogas, kol mes stovėjome vietoje, kitos šalys ne tik mus prisivijo, bet ir aplenkė.

Premjerui Algirdui Butkevičiui paskelbus, kad socialinį modelį planuojama priimti iki liepos 1 dienos, pramonininkų konfederacijos nariai sunerimo dėl tokio skubotumo. Jų nuomone, kai kurie siūlymai skamba naiviai, o neatidus jų priėmimas Seime paliko daugybę spragų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.

Valdantieji jau žada daug mokestinių naujovių nuo naujųjų metų. Ketinama 1 proc. sumažinti „Sodros" mokestį bei įvesti „Sodros" įmokų lubas. Kartu žadama rinkti papildomus mokesčius į specialų išeitinių kompensacijų fondą. Numatomas ir Naujojo darbo kodekso startas. Tai girdėdami verslininkai su profesinėmis sąjungomis tik laužo galvas nebežinodami, bus lengviau, ar sunkiau gyventi. Vilnietė Janina, dirbanti picų kepėja, nusprendė teisybės ieškoti Darbo inspekcijoje.

 Socialinis modelis, kurį sudaro darbo rinką liberalizuojantis naujasis Darbo kodeksas ir „Sodros“ pertvarką numatantys įstatymų pakeitimai, gali būti priimtas ir rudenį, teigia Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Jeigu nespėsime pavasario sesijoje, baigsime rudens sesijoje“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė L.Graužinienė. „Mano tikslas yra, kad visas Darbo kodeksas ir lydintieji įstatymai išeitų kokybiški, tvarkingi, be klaidų, vienas kitam neprieštaraujantys.

Seimas nusprendė, kad darbuotojų atstovai galės dalyvauti įmonių valdybose ir taip prisidėti prie įmonių valdymo. Parlamentas atmetė grupės Seimo narių pasiūlymą, kuriuo buvo siūlymą šią galimybę iš darbuotojų atimti. “Įmonių valdymo modernizavimas yra vienas iš svarbių dalykų, bet siūlymas, kad profesinių sąjungų atstovai galėtų dirbti įmonių valdymo organuose, nebūtų pati geriausia praktika.

 Darbuotojų atstovavimas ir gynimas priėmus naująjį Darbo kodeksą gali susilpnėti, nes Seimas apsisprendė, kad profsąjungos atstovautų tik profesinių sąjungų nariams, o ne visiems darbuotojams. Kai kurie parlamentarai įspėja, kad taip darbuotojų gynimas bus susilpnintas – čia, pasak jų, išloštų tik darbdavys.

Profesinės sąjungos ateityje galės atstovauti tik savo nariams, nutarė Seimas. Kitais darbuotojais iš dalies rūpintųsi darbo tarybos arba darbuotojų įgalioti asmenys. Parlamentarai antradienį pritarė tokioms Darbo kodekso nuostatoms. Dėl viso kodekso projekto bus balsuojama vėliau.

Seimas antradienį tęs balandžio viduryje pradėtas diskusijas dėl naujojo Darbo kodekso projekto. Parlamentarai ketina svarstyti, kaip darbdavys privalėtų darbuotojui pateikti informaciją apie išmokėtą darbo užmokestį, išskaičiavimus iš jo, apie dirbto laiko trukmę. Seimo nariai spręs, ar atskirai nurodyti viršvalandinių darbų trukmę.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktį, viršvalandžius ateityje siūloma apskaičiuoti atlygį, atsižvelgiant į darbuotojo atlyginimą, o ne į vidutinį jo atlyginimą. Seimas ketvirtadienį svarstydamas naująjį Darbo kodeksą pritarė „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, liberalo Gintaro Steponavičiaus bei socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisoms: už balsavo 57, prieš - 7, o susilaikė 13 parlamentarų.

Seimo nariai tęsia naujojo Darbo kodekso svarstymus Seime – ketvirtadienį jie nagrinėjo mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, atlyginimo už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Tačiau seimūnams šįkart pavyko apsvarstyti tik keletą straipsnių, o ir dėl tų pačių kilo neaiškumų – balsuojant už skirtingas parlamentarų pataisas tam pačiam straipsniui, Seimo nariai nebežino, kuris balsavimas bus laikomas galutiniu.

Seimui tęsiant naujojo Darbo kodekso svarstymą, profsąjungos tęsia piketus, piktinantis skubotu Kodekso nagrinėjimu. Profesinių sąjungų atstovai siekia, kad Seime būtų priimtas Trišalėje taryboje suderėtas Kodekso variantas, kuris jau gerokai pasikeitė po Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) svarstymų, o Seime, balsuojant ir už parlamentarų pasiūlymus, Darbo kodeksas keičiasi dar labiau. „Mes esame tol laimingi, kol mums neruošia naujų gyvenimo taisyklių.

Seimas ketvirtadienį tęs praėjusią savaitę pradėtą naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą. Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) rengia dar vieną piketą, protestuodama prieš skubotą šio projekto svarstymą Seime. LPSK piketą šalia Seimo rūmų rengia 10 valandą.

Seimas antradienį vėl kibo svarstyti naujojo Darbo kodekso. Šįkart Parlamentas nubalsavo už tai, kad pagal terminuotą sutartį dirbančias nėščias mamas, esant tam tikroms sąlygomis būtų galima atleisti, taip nepritardamas naujajame Darbo kodekse įrašytai nuostatai, kad nėščiųjų, dirbančiųjų pagal terminuotas sutartis, jokiomis sąlygomis atleisti nebūtų galima. „Straipsnis reglamentuoja, kad darbdavys negali atleisti nėščios darbuotojos, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį.

Parlamentarės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo riboti mažmeninės prekybos įmonių darbo laiką. Seimo narės siūlo prekybos centrų ir kitų įmonių duris uždaryti šešių svarbiausių švenčių metu – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir pirmą Kalėdų bei pirmą Velykų dieną. Šį pasiūlymą Darbo kodekso pakeitimo projektui parlamentarės Seime įregistravo pirmadienį.

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

Seimas antradienį, svarstydamas naująjį Darbo kodeksą, apsisprendė dėl išeitinių išmokų darbuotojams. Buvo nubalsuota, kad išeitinės išmokos darbuotojams susidės iš dviejų dalių: darbdavio ir ilgalaikio darbo išmokų fondo. Atleidžiamam darbuotojui darbdavys mokės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę (VDU) kompensaciją, o iš Fondo bus mokami papildoma išmoka, priklausomai nuo darbo stažo.

Viena didžiausių Lietuvos verslo aplinkos problemų - nelankstus Darbo kodeksas, parodė naujausia Baltijos šalyse veikiančių Vokietijos įmonių apklausa. Vokiečiai mano, jog Lietuvai būtina pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles.