„Pagaliau aiškėja konkretūs piketuotojų reikalavimai. Kai kurie jų nustebino, pavyzdžiui, nustatyti, kad darbdavių ir darbuotojų konflikto atveju įstatymas spręstų darbuotojo naudai. Argi galima besąlygiškai su tuo sutikti teisinėje, demokratinėje valstybėje? Teisės norma negali būti visais atvejais interpretuojama vienos šalies naudai – taip gali būti iškreipiama jos esmė. Bet bus sukurtos darbo ginčų komisijos, kurios tikrai neleis piktnaudžiauti darbdaviams“, – sako Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius.
Ministras Pirmininkas taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną reikalavimą – palikti esamas išeitines išmokas ir atleidimo tvarką. Tačiau tokiu atveju Darbo kodekso pakeitimai netektų prasmės.
„Pakeitimuose buvo siekiama ne šiaip sau keisti išeitinių išmokų dydį, bet užgarantuoti, kad išeitinės išmokos besąlygiškai būtų išmokamos atleidžiamiems darbuotojams. Iki šiol Darbo kodekse galiojo ir toks punktas, kuris garantavo net 6 mėnesių dydžio išeitines išmokas, tačiau realybėje tokio dydžio išmokas gaudavo vos vienas kitas atleistasis. Pavyzdžiui, šiemet per pirmąjį ketvirtį darbdavio iniciatyva su išeitinėmis išmokomis buvo atleisti tik 0,4 proc. darbuotojų. Nauja Darbo kodekso redakcija garantuos, kad atleidžiamasis tikrai gautų jam priklausančią išeitinę išmoką, o ne būtų priverstas išeiti savo noru be jokios išmokos“, – sako premjeras.
Dėl kitų punktų pateikiamus atsakymus Vyriausybė išsiųs elektroniniu paštu judėjimui „Gyvenimas per brangus“. Tikimasi, kad šie atsakymai padės piketuojantiesiems suprasti Darbo kodekso esmę ir išsklaidyti mitus. Tačiau bet kokiu atveju premjeras ramina visuomenę – situacija darbo rinkoje bus stebima.
„Ir teigiamiems rezultatams, ir spragoms, jei tokios bus, pamatyti prireiks metų ar pusantrų, tad situacija darbo rinkoje bus stebima nuolatos. Jei naujasis Darbo kodeksas nepasiteisins, jis tikrai bus koreguojamas. Tačiau nieko nedaryti, stovėti vietoje, bijoti pažangos ir nesiekti geresnės ateities visuomenei - neturime teisės“, – sako Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.
