darbas

Pakeitus keletą nuostatų viename įstatyme, savivaldybės karantino metu galėtų spręsti ne vien su ekstremalia situacija susijusius klausimus, teigia Varėnos rajono savivaldybės narys Povilas Saulevičius Koronaviruso epidemija vis labiau įsisiautėja. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) ragina žmones vengti viešojo susibūrimo vietų, laikytis karantino sąlygų ir, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu.

Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso paskelbus karantiną ir uždraudus kai kurių įmonių veiklą, nuo antros karantino savaitės kasdien atleidžiama daugiau darbuotojų negu priimama naujų, teigia „Sodra“.  Karantino pradžioje išleidžiamų nemokamų atostogų skaičius buvo išaugęs, tačiau valdžiai paskelbus apie paramą įmonėms, išsaugojusioms darbo vietas, darbdaviai suskubo juos atšaukti. Per dvi karantino savaites tokių atostogų išleista maždaug tiek pat žmonių, kaip ir pernai tuo pat metu.

Mokyklos pirmadienį pradeda mokymą nuotoliniu būdu, šalyje dėl koronaviruso epidemijos trečią savaitę tęsiantis karantinui. „Tikiuosi, kad pirmadienį mes pradėsim šitą nelengvą procesą, jis iš tikrųjų yra išbandymas daug kam“, – pristatydamas pasirengimą pereiti prie nuotolinio mokymo sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Tikriausiai visi svajoja uždirbti daug, įdėdami kuo įmanoma mažiau pastangų, arba bent jau dirbti tokį darbą, kuris kelia tik geras emocijas. Panašu, kad 20-metė socialinių tinklų žvaigždė Apollonia Llewellyn būtent taip ir gyvena. Vis dėlto jos darbas patiktų ne kiekvienai moteriai… Užsienio žiniasklaidai gražuolė pasakojo, kad per mėnesį uždirba beveik 12 tūkst. eurų vien tik todėl, kad internete pardavinėja seksualias savo nuotraukas.

Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma grupės darbuotojų atleidimų susiję su paskelbtais įmonių bankrotais ir įmonių likvidavimu, kurių sprendimai priimti gerokai anksčiau nei Vyriausybė paskelbė karantiną dėl COVID-19 viruso“, – pranešė Užimtumo tarnyba.

Siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą, Vokietijos vyriausybė nuo trečiadienio uždraudė sezoniniams darbininkams iš užsienio atvykti į šalį, nors dėl to vokiečių ūkininkai gali susidurti su dideliu darbo jėgos trūkumu, kai ateis derliaus nuėmimo metas. „Pagal mūsų sienų kontrolės sistemą sezoniniams ir derliaus nuėmimo darbininkams nebebus leidžiama atvykti į Vokietiją“, – per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai. Draudimas įsigalios 16 val.

Siekiant mažinti koronaviruso plitimo grėsmę bei užtikrinti prekių judėjimą, Lietuvos vežėjai siūlo Europos Komisijai laikinai lanksčiau reglamentuoti jų darbą ir poilsį.  Vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ rašte EK teigia, kad vairuotojai turėtų vengti socialinių kontaktų, neišlipti krovinių pakrovimo vietose, dirbti kabinose, laikinai nenakvoti viešbučiuose, rašoma pranešime.

Dėl šalyje paskelbto karantino veiklą nutraukus restoranams, barams bei kitoms maitinimo įmonėms, o viešbučiams netekus svečių, gerokai sumažėjo darbo juose pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba. Tačiau išaugo kelininkų poreikis, paklausūs liko ir parduotuvių pardavėjai bei vairuotojai, trūko pagalbinių darbininkų, valytojų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 23 d. buvo registruota 163,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 9,5 proc. šalies darbingo mažiaus gyventojų. Darbo neturinčių asmenų skaičius padidėjo 1704, o registruotas nedarbas 0,1 proc. punkto, palyginti su kovo 1 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šalies klientų aptarnavimo skyriuose kovo 1–20 d. užregistruota 16,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kovo 16–20 d. – 5,9 tūkst. Per tris kovo savaites įregistruota 7,1 proc. (1,0 tūkst.

Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kibernetiniams nusikaltėliams tapo puikia priedanga. Gerokai išaugus nuotoliniu būdu dirbančiųjų skaičiui, jie naudojasi žmonių patiklumu ir baimėmis, siekdami platinti kenkėjiškas ir šnipinėjimo programas. „Svarbiausia saugumo grandis kiekvienoje įmonėje yra jos darbuotojai. Todėl svarbu, kad jie gerai žinotų įmonės taisykles dirbant nuotoliniu būdu ir jų laikytųsi.

Pasaulis per porą savaičių nusprendė pailsėti. Žmonija seniai nebuvo patyrusi tokio smarkaus iššūkio, kuriame net judėjimas toli gražu nėra vienintelė sritis, veikianti kitaip. Pasaulis dabar tapo ir žymiai tylesnis, o tą geriausiai galėtų patvirtinti kone kasdien televizijos žiūrovams savo balso stygas aukojantys sporto komentatoriai. Stoja viskas – nuo gimtadienių šventimo iki vestuvių, nuo kirpyklų iki tarptautinių verslų. Bet vienas pirmųjų stojo sportas.

Lietuvos paštas, kaip ir kitos Vyriausybės paskelbto karantino laikotarpyje dirbančios strategiškai svarbios institucijos ir įmonės, tęsia savo veiklą, tačiau siekdama riboti kontaktą tarp darbuotojų ir gyventojų, taikys tam tikrus veiklos apribojimus.  Klientams bus teikiamos tik šios būtinosios paslaugos: siuntų ir laiškų priėmimas bei išdavimas, išmokamos pensijos bei pašalpos, priimamos piniginės įmokos bei atliekamos piniginės perlaidos, teigiama Lietuvos pašto pranešime.

Penktadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas susirinko į neeilinį posėdį. Pagrindinis jo darbotvarkės klausimas – esamų ir galimų koronaviruso pasekmių dirbantiems ir artimuosius slaugantiems ar prižiūrintiems Lietuvos gyventojams aptarimas. Taip pat numatomas ir reikiamų teisės aktų, reglamentuojančių darbo laiką, sąlygas ir darbo priemonių prieinamumą aptarimas bei inicijavimas.

Tyrimų duomenimis, net ketvirtadalis studentų Lietuvoje patiria finansinių sunkumų ir didelė dalis studijuojančių bent jau pirmaisiais studijų metais vis dar yra priklausomi nuo tėvų. Vis dėlto, ne visi artimieji yra pajėgūs paremti savo atžalas finansiškai, be to, minėta pagalba negali būti amžina. Prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas, universitetą baigęs prieš tris dešimtmečius, aukštąją mokyklą ir kiauras kišenes su šypsena prisimena kaip sinonimus.

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, priklauso ne tik įprasta nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir ilgalaikio darbo išmoka. Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti trijų mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Su diskriminacija dėl vyresnio amžiaus darbo rinkoje susiduriama perkopus vos 40 metų amžių. Tuo metu palankiausiai darbo rinkoje vertinami nuo 26 iki 35 metų specialistai. Visgi demografinės tendencijos rodo, kad šios amžiaus grupės žmonių Lietuvoje artimiausioje ateityje gerokai sumažės.

Ne visi darbuotojai žino, kad šventinių dienų išvakarėse darbo diena jiems sutrumpėja valanda. Tačiau papildoma valanda gali džiaugtis tik visą darbo dieną dirbantys asmenys. Tokią privilegiją darbuotojams numato Darbo kodekso 112 straipsnis, kuriame rašoma, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, Sostinės regione ūgtelėjo 0,1 proc. iki 544,8 tūkst., tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 0,6 proc. iki 711,5 tūkstančių. Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį ūgtelėjo Kauno ir Vilniaus apskrityse (po 0,1 proc.), kitose apskrityse nedaug sumažėjo, pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius išaugo trečdalyje savivaldybių nuo 0,1 iki 2,3 proc.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Vilniaus regione ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo 3,4 proc. iki 1509,4 euro, tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,7 proc. iki 1241,5 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Šalies įkalinimo įstaigose šiuo metu kali daugiau nei 5000 nuteistųjų. Ir tik nedidelė dalis jų dirba. Vieni dirbti nenori, o kiti kad ir nori – nėra kur. Marijampolės valdžia su mieste esančiu kalėjimu bando išspręsti šią problemą. Verslininkams siūlo įdarbinti nuteistuosius savo įmonėse. Tokiu būdu tikimasi išspręsti daug problemų. Verslas gautų darbuotojų, kaliniai užsidirbtų pinigų ir sparčiau integruotųsi į visuomenę. O kad to reikia, pripažįsta ir patys kaliniai.

Nuo 18 iki 30 metų – toks amžiaus reikalavimas nurodytas viename iš darbo skelbimų, kviečiančiame dalyvauti Klaipėdoje vykstančioje darbo atrankoje. Žadamas darbas viešbutyje. Regis, jame vyresnio amžiaus darbuotojai nepageidaujami.  Kitame skelbime jaunų darbuotojų ieško viena Palangoje veikianti kavinė. „Jei esi jaunas ir entuziastingas <...> siūlome darbą greito maisto kavinės darbuotojo (-os) pozicijoje“, – dėstoma skelbime.

Dar besimokančiam ar mokslus jau baigusiam jaunimui visuomet kyla klausimas, kokį darbą pasirinkti. Ieškant darbo paprastai svarbiausiu kriterijumi tampa atlyginimas, tad kokius juos jaunam žmogui siūlo darbdaviai? Kaip pastebi CV-Online.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė, Lietuvoje jaunuoliai karjerą paprastai pradeda dar studijų metais. Tiesa, studentai dažnu atveju renkasi nebūtinai su studijomis susijusius darbus, o svarbiu kriterijumi tampa galimybė derinti mokslus ir darbą.

Praėjusiais metais nedarbo lygis, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, šalyje nelauktai ūgtelėjo – vidutinis metinis nedarbo lygis 2019 metais buvo 6,3 proc., arba 0,2 proc. punkto didesnis negu 2018 metais. Kodėl tai nustebino? Pirmiausia todėl, kad 2019 metais ekonomika sparčiai augo, dirbančių asmenų skaičius padidėjo, o pranešimų apie atleidžiamus grupės darbuotojus buvo. Antra, ir Latvijoje, ir Estijoje nedarbas praėjusiais metais smuko.

Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir verslininkai įspėja, kad bet koks minimalaus uždarbio didinimas sunkina galimybę smulkiesiems verslininkams klestėti ir verčia juos bankrutuoti. Taip pat smulkiųjų verslininkų ir ekonomistų nedžiugina kalbos apie galimybę Europos Sąjungoje vienodinti ar kitaip keisti minimalų atlyginimą.

Net keliuose Rusijos regionuose greitosios pagalbos automobilius netrukus pakeis iš verslo įmonių perkamos paslaugos. Tokia „kaštų taupymo“ sistema kelia protesto akcijas – tiek „greitųjų“ vairuotojų, tiek ir medikų. Samaroje nuo 2019-ųjų gruodžio vyksta medikų ir greitosios pagalbos automobilių vairuotojų protesto akcijos. Jie piketuoja su plakatais „Greitosios pagalbos komercializacijai – ne!“ ir „Ne outsoursingui!“ (angl.

Lietuvos monetų kalyklai dirbant nuostolingai, bus spendžiama dėl jos ateities – iki šių metų vidurio tikimasi turėti studiją, kuri parodys, ar ši valstybės įmonė perspektyvi, rašo „Verslo žinios“. „Toliau laukti nebegalime. Šiuo metu rašome sąlygas galimybių studijai dėl tolesnės kalyklos veiklos. Variantų yra daug – nuo privatizavimo, išskaidymo, parduodant nekilnojamąjį turtą ar verslą.

Penkerius metus Šiaulių apskrities policijos Patrulių rinktinėje tarnaujantis Ruslanas Pocevičius tarp kolegų pripažintas kaip energingas, aktyvus ir charizmatiškas pareigūnas, todėl šiuo metu jau atlieka būrio vado pareigas ir yra apdovanotas trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“. Jei būtų apdovanojimas „Už nepriekaištingą poilsį“, tai jo šis pareigūnas savo poelgiu būtų taip pat nusipelnęs.

Antradienį paskelbus atnaujiną premjero deklaraciją, paaiškėjo, kad jo žmona Silvija Skvernelė įsidarbino „Orlen Baltics Retail“. Kilo nemenkas šurmulys, nes „Orlen Baltics Retail“, galimai S. Skvernelio Vyriausybės dėka, išsprendė ilgus metus trukusį ginčą su „Lietuvos geležinkeliais“ ir sutaupė milijonus eurų. Premjero ėmėsi ginti valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, bet pats S. Skverelis situacijos nepaaiškino.

Planuoti karjerą pradedame dar mokyklose suole, svajodami, kuo tapsime užaugę. Tai svarbu renkantis studijas, sprendžiant, kurią darbovietę pasirinkti, o galiausiai – kuria kryptimi kardinaliai pasukti savo karjerą. Todėl naudinga žinoti, kurios specialybės netrukus bus itin paklausios, nes tuomet bus lengviau rasti gerai apmokamą darbą ir būti paklausiu specialistu.

Ginčuose ir diskusijose įstrigusi etatinio mokytojų apmokėjimo sistema toliau kursto aistras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vis dar ginčijasi su pedagogų profsąjungomis. Mat mokytojai piktinasi tapę direktorių įkaitais. Esą mokyklų vadovai etatus konstruoja, kaip nori: už tą patį darbą savo nuožiūra vieniems pedagogams moka didesnius, kitiems mažesnius atlyginimus. Pasipiktinimas etatine mokytojų darbo apmokėjimo sistema prasidėjo nuo pat jos įvedimo 2018-aisiais.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Seimui antradienį priėmus taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančias pataisas, būtina stiprinti ir Aplinkos apsaugos departamento darbą, žmogiškuosius išteklius. Jis pripažįsta, kad nustatant vis naujų galimos aplinkos taršos atvejų, departamento darbas „tikrai nepakankamas“. „Vakar Seimas, priėmęs „Klaipėdos paketą“, teisinėje plotmėje suteikė papildomus įrankius.

Alytuje antradienį darbo metu susižalojo vyras. Alytaus apskrities policijos duomenimis, darbo metu, apie 10.35 val., Naujojoje gatvėje esančiose gamybinėse patalpose 1957 metais gimęs vyras pjovimo staklėmis susižalojo kairės rankos pirštus. Nukentėjusysis gydymui išvežtas į Kauno klinikas.

Aurelijus Veryga žada ginti apie mobingą kalbančius gydytojus, net jei jam teks sėsti už grotų. Po to kai Klaipėdos prokuratūra pareikalavo, kad sveikatos ministerija išduotų kas anonimiškai pasiskundė dėl psichologinio smurto Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Veryga kreipėsi į visas įmanomas institucijas: nuo STT iki Generalinės prokuratūros. Anot, ministro anoniminę informaciją suteikę gydytojai negali būti įvardinti.

Pastaruosius kelis metus atlyginimai kilo daugelyje sričių. Didžiausias atlyginimų augimas užfiksuotas technologijų srityje – išaugo daugiau nei 60 proc. Tačiau, nors atlyginimai šioje srityje ir augo sparčiai – didžiausią uždarbį gauna aukščiausio lygio vadovai. Kaip rašoma bendrovės „CV-Online LT“ pranešime, 2015 – 2019 m. laikotarpiu daugiau nei 30 proc.

Lietuvos delegacijos atstovas Egidijus Vareikis išrinktas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pirmininko pavaduotoju. Šioms pareigoms Strasbūre vykstančioje sesijoje jis patvirtintas vienerių metų kadencijai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Pasak E. Vareikio, ETPA išgyvena sudėtingą laikotarpį, Asamblėją draskant nesutarimams dėl Rusijos, dešimtis šalių stebint dėl nevisiškai įgyvendinamos Europos Tarybos konvencijos.

Pernai registruoti 24 mirtini įvykiai darbe, šešiais mažiau nei 2018 metais. Į šį skaičių neįtraukti įvykiai dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų, su jais žuvusiųjų darbe skaičius išauga iki 39, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Iš viso inspekcija pernai gavo 121 pranešimą apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 100 tūkst. darbuotojų teko 3 nelaimingi atsitikimai darbe.

Lietuvių kompanija dirbanti ne penkias kaip visi, o keturias dienas per savaitę negali atsidžiaugti rezultatais. Pelnas stabiliai auga, idėjų sugeneruojama daugiau nei anksčiau, džiugina ir smarkiai sumažėjusi darbuotojų kaita. Tačiau darbdavių atstovas optimizmu netrykšta – esą toks modelis Lietuvoje gali būti pritaikomas ne visiems, o retai kompanijai. Pasak jo, didžioji dauguma lietuvių darbuotojų tokiam pokyčiui dar yra nepasiruošę.

Aštuonios darbo valandos per dieną yra pasenęs ir neefektyvus požiūris į darbą, tvirtina mokslininkai. Jeigu norite išgauti iš savęs daugiau efektyvumo, reikia pamiršti šį reliktą ir imtis naujo, šiuolaikiško požiūrio į darbą. Aštuonių darbo valandų per dieną grafikas atsirado industrinės revoliucijos metu, siekiant sumažinti faktiškai neribotą darbo valandų skaičių darbuotojams fabrikuose.

Kaune S. Dariaus ir S. Girėno stadioną statantiems turkų darbininkams vis dar niekaip neišeina susitarti su darbdaviais. Darbuotojai niekaip nesulaukia žadėto atlygio. O spaudimas iš darbdavių pusės ėmė augti ir vis mažėjančiomis maisto porcijomis. Darbininkus palaikanti Gegužės 1-osios profesinė sąjunga šiandien socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino darbininkų atsiųsta pusryčių nuotrauka, kurioje beveik tuščia lėkštė – kiaušinis, bandelė, sviestas, kelios alyvuogės ir šiek tiek džemo.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Patikrinus 22 krovinių vežėjų įmones ir nustačius darbo įstatymų pažeidimų, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) siūlo griežčiau reglamentuoti vairuotojų darbą.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Įsivaizduoti ligoninių darbą be slaugytojų – neįmanoma, tačiau tai gali tapti realybe, nes ir slaugytojai, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad jų gretos retėja. Tokia situacija susidarė, nes slaugytojus ir medikus kamuoja nežinia dėl ligoninių pertvarkos, didesniais atlyginimais juos vilioja užsienio šalys, o mažėjant slaugytojų gretoms, auga jų darbo krūvis Lietuvoje. Tiesa, nepanašu, kad šią problemą pavyks išspręsti greitai.

Jei jau pradėjote planuoti vasaros atostogas, nepamirškite, kad prieš porą metų pakeistas darbo kodeksas įpareigoja ilgai kauptas atostogas išleisti iki 2020 metų liepos 1 dienos. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, numatantis, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Vadinasi, sunaudoti sukauptas atostogas turite tik pusmetį.

Britų startuolis „StandardToilet“ sukūrė unitazo su 13-os laipsnių nuolydžiu koncepciją, kuris turėtų pagerinti darbuotojų produktyvumą. Tualeto kūrėjų teigimu, darbe dažnas užsisėdi tualete dėl naršymo išmaniaisiais įrenginiais, o nepatogus sėdėjimas turėtų priversti juos greičiau kilti prie darbų. Idėjos autorius Mahabiras Gillas „Daily Mail“ pasakojo, kad dėl 13-os laipsnių nuolydžio padidėja apkrova kojoms, todėl ilgesni nei 5 minučių sėdėjimas ant tokio klozeto kelia diskomfortą.

Amerikietis Zachary Moore’as 22 metus praleido už grotų. Kai jis ten pateko, nežinojo nieko nei apie internetą, nei apie šiuolaikines technologijas. Tačiau dabar jis dirba prabangiame biure Kalifornijoje. Būdamas penkiolikos jis padarė tokį nusikaltimą, už kurį buvo nubaustas kalėjimu iki gyvos galvos, tačiau jau 38-erių šis buvęs kalinys tapo daugiau nei 100 tūkst. dolerių per metus uždirbančiu inžinieriumi, dirbančiu kartu su prestižinių universitetų absolventais.

Nauja diena „Name“ prasidėjo nuo atviro pokalbio, kuris ne visoms moterims buvo malonus. Dauguma iš jų negali pasigirti reikšmingais pasiekimais profesinėje veikloje. Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad siekti karjeros jos neturėjo nei sąlygų, nei galimybių. Tačiau viena dalyvių – Justina – gali pasigirti sėkmingu verslu. Apie jį moteris atvirai papasakojo laidoje „Namas“. Pasak Justinos, niekas jai nebuvo padėta ant lėkštutės.

Iš Ukrainos ir Baltarusijos į Lietuvą dešimtimis tūkstančių plūsta vis daugiau ekonominių imigrantų. Tuo metu premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė džiaugiasi lengvindama pigesnei darbo jėgai iš rytų sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje. Profsąjungos piktinasi, kad vyriausybė pataikauja darbdaviams, nenorintiems kelti algų lietuviams darbuotojams, o Seimo opozicijos atstovai jau ragina riboti vis labiau augančią imigraciją. Į Lietuvą imigrantų srautas iš rytų toliau auga.