darbas

Ukrainoje – 101 karo diena. Nors Rusijos invazija ir itin vargina, niokoja šalį, ukrainiečiai ne kartą įrodė, kad yra nepalaužiama tauta. Penktadienio vakarą prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į „antrąja pasaulio kariuomenę“ vadintą Rusiją. Anot jo, dabar toks įvardijimas kelia šypseną.

Jungtinėse Valstijose darbdaviai praėjusį mėnesį pasiūlė 390 tūkst. naujų darbo vietų, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, parodę sulėtėjusį užimtumo augimo tempą. Visgi dėl darbuotojų trūkumo rodiklis buvo geresnis, nei tikėtasi. Darbo departamentas pranešė, kad nedarbo lygis išliko 3,6 proc. lygyje trečią mėnesį iš eilės – vos dešimtadaliu procentinio punkto didesnis nei 2020 metų vasarį. Duomenys rodo, kad restoranai ir viešbučiai gegužę stipriai atsigavo ir pridėjo 84 tūkst.

Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų dažniau išeina moterys, o ne vyrai. Be to, net 7 iš 10 motinų jaučia kaltę, derindamos vaiko priežiūrą su profesine veikla. Seime ieškoma atsakymų, kaip gyventojams padėti derinti karjerą su šeima. Tomas Vytautas Raskevičius dalijosi, kad nori dažniau matyti savo sūnų ir kad Lietuvoje reikia vyrus skatinti aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą.

Imigrantų įdarbinimas neturi būti dar labiau liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius. Ekonomistas Boguslavas Gruševskis taip pat siūlo sustiprinti įsidarbinančių imigrantų stebėseną, renkant informacija apie jų algas, darbo kaitą.   „Liberalizavimas – taip, bet ne sąskaita nacionalinių darbo išteklių.

Įdarbinimo ir personalo specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu didžiausi atlyginimai siūlomi IT srityje. Didžiausia alga gali siekti ir 11 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau darbuotojų trūksta, tad įmonės yra pasiruošusios priimti juos ir be diplomo, užtenka baigti kursus ar mokytis savarankiškai. Tik bent jau pirmuosius metus naujoko atlyginimas bus bene perpus mažesnis.

Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau 12 mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savaitę priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, rašoma pranešime spaudai.  Teisės akto pakeitimai taip pat sudarys geresnes sąlygas šiai darbo ieškančių klientų grupei sparčiau sugrįžti į darbo rinką. Gegužės 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra registruota 45,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių.

Puslaidininkių gamybos įmonė „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ planuoja atleisti 38 darbuotojus. Įmonės vadovas teigia, jog priimti tokį sprendimą paskatino nepaskelbtas Kinijos embargas ir dėl jo dukart  kritę įmonės pardavimai. Pasak Romano Panavo, šiemet gali būti atleista ir daugiau darbuotojų.

Balandį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 40,9 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnyboje – 8,1 proc. mažiau nei kovą, bet 1 proc. daugiau nei prieš metus.  Daugiausiai darbo pasiūlymų buvo apdirbamosios gamybos (17,1 proc.), prekybos (14,9 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,6 proc.), statybos (12,4 proc.), transporto ir saugojimo (10,9 proc.) įmonėse, skelbia tarnyba.

Vyriausybė trečiadienį pritarė paramai įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, norima atsisakyti segreguotų darbo vietų rėmimo socialinėse įmonėse.

Registruotas nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto ir gegužės 1-ąją siekė 9,5 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.  Vien balandį jų įregistruota 23,7 tūkst. – 18,3 proc. mažiau nei per kovą. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 45-iose iš 60 savivaldybių.  Į darbo rinką balandį grįžo 34,3 tūkst.

„Mes bandėm užduoti kažkokius klausimus. Sakė: merginos, viskas gerai. Viskas bus gerai“, – savo įsidarbinimo Lietuvoje patirtį prisimena nuo karo Ukrainoje pabėgusi Irina (vardas pakeistas).  Ji ir dar viena nuo darbuotojų nuoma užsiimančios įmonės „Nermeka“ pažadais patikėjusi  moteris Olena (vardas pakeistas) Lietuvoje susidūrė su darbdaviais, kuriuos prisimins ilgai.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariams padėkojo už įsitraukimą padedant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą Lietuvoje. Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad penktadienį panaikintas potvarkis, kuriuo 2020 metų gruodį buvo suformuota patariamoji taryba. „Mūsų susitikimuose dažnai ieškodavome atsakymų, kurie anaiptol nebuvo akivaizdūs.

Lietuvių pasitenkinimas savo darbu nedidėja. Per šešerius metus džiaugsmo kreivė ūgtelėjo vos 0,5 procento. Patenkinti savo darbu, kolektyvu ir motyvacija yra šeši iš dešimties tautiečių.

Lietuvių pasitenkinimas savo darbu nedidėja. Per šešerius metus džiaugsmo kreivė ūgtelėjo vos 0,5 procento. Patenkinti savo darbu, kolektyvu ir motyvacija yra šeši iš dešimties tautiečių. Laimingiausi – informacinių technologijų, nekilnojamojo turto, reklamos sričių darbuotojai. Mažiausiai pasitenkinimo jaučia maitinimo sektoriaus, žemės ūkio specialistai. Tyrimo autoriai pasakoja, kad labiausiai darbuotojai pasigenda karjeros galimybių, motyvacijos iš darbdavių.

Seime skinasi kelią tvarka, nuo liepos keičianti bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas.  Jeigu Seimas pritars, ateityje darbo ieškantiems žmonėms darbas bus pasiūlomas iš karto, o Užimtumo tarnybos klientai, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos, įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Tai įgalintų darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė lengvesniam darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas. Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlo palengvinti trečiųjų šalių piliečių, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, įdarbinimą, paprastinti migracijos procedūras, mažinti administracinę naštą. Nuo kitų metų visi užsieniečiai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis nuotoliniu būdu.

Lietuvoje darbą jau rado daugiau kaip 7,6 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro trečdalį į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. Dirbantys ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo daugiau kaip 3 mln. milijoną eurų mokesčių, per balandžio mėnesį – beveik 2 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Mūsų šalis priima karo pabėgėlius ir padeda jiems kuo greičiau integruotis. Įsidarbinimas yra labai svarbi integracijos dalis.

Trečiųjų šalių piliečiams per tris šių metų mėnesius Lietuvoje išduota beveik 2,6 tūkst.  leidimų dirbti – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, leidimų skaičius vėl sugrįžta į ikipandeminį lygį – 2020 metų pirmąjį ketvirtį jų suteikta beveik 2,4 tūkst.  „Didesnį darbo jėgos poreikį iš trečiųjų šalių lėmė pasikeitusios aplinkybės po karantino, kai ūkio sektoriai, ypač paslaugų, grįžo į įprastines veiklas.

„Achemos grupės“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija („Klasco“) dėl mažėjančios krovos atleidžia 49 darbuotojus. Tačiau etatų sumažės beveik 15 proc. – bus naikinamos 76 darbo vietos. Ateityje atleidžiamų žmonių skaičius gali dar didėti, pranešė bendrovė. „Atleidžiami 49 žmonės, procesai pradėti, į numatytas likusias vietas žmonės nebus priimami, todėl etatai naikinami“, – BNS sakė „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį pasiūlius vienerius metus nebetaikyti jokių importo muitų į Bendriją įvežamai Ukrainos produkcijai, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad karo niokojamos Ukrainos pramonę galima išgelbėti tik leidžiant jai dirbti ir prekiauti. Toks sprendimas, pasak jo, priimtas pirmą kartą Bendrijos istorijoje.  „Europos Sąjungos parama ir paskolos Ukrainai yra būtinos, tačiau pramonę išgelbėti galima tik leidžiant jai dirbti ir prekiauti.

Keisti darbą šiais laikais jau tapo įprasta. O šimtametis brazilas toje pačioje įmonėje dirba 84-erius metus. Už tai vyras buvo įtrauktas į Pasaulio Gineso rekordų knygą. Kiekvieną rytą brazilas Walteris nusiskuta, papusryčiauja su šeima, sėda į savo automobilį ir važiuoja į darbą – audinius gaminančią įmonę. Ir taip jau 84-erius metus. Būtent už ilgiausią darbą toje pačioje įmonėje Walteris tapo Pasaulio Gineso knygos rekordininku.

Ukrainietė Tanja Alekseeva į Lietuvą su dviem sūnumis atvyko kovo viduryje. Kai atrodė, kad nelaimes paliko už nugaros, mirė vienintelis jiems artimas žmogus Lietuvoje – anyta. Moteris nieko neprašydama pasirūpino jos kremavimu bei pelenų nuvežimu į Ukrainą. Dabar Tanja kasdien toliau stengiasi įsitvirtinti svetimoje šalyje. Tanja su dviem sūnumis Vania (12) ir Jagor (3) iš Zaporožės išvažiavo dar kovo 6 dieną, tačiau Lietuvą pasiekė tik beveik po savaitės  – kovo 12-ąją.

 Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai maždaug pusę krovinių ir dešimtis milijonų eurų pajamų praradusi valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kol kas neskelbia, kaip tai paveiks jos veiklą ir darbuotojus. Sprendimų vis dar ieškoma – susisiekimo ministras ir įmonės profesinių sąjungų atstovai teigia, kad kai kurie atsakymai turėtų paaiškėti jau netrukus.

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, vis daugiau jų ieško ir randa darbą. Vieni darbo pasiūlymų sulaukia registracijos centruose, kuriems apie laisvas vietas praneša darbdaviai arba Užimtumo tarnyba, kitiems padeda juos priglaudę žmonės, o daliai tenka vartyti skelbimus ar kitaip ieškoti, kaip užsidirbti.  Užimtumo tarnyba: įsidarbino 5 tūkst. pabėgėlių, 8,5 tūkst.

Įmonėms atsigaunant po koronaviruso sukeltų neaiškumų ir prastovų, daugelis ieško naujų būdų, kaip spręsti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas. Viena iš galimybių – keturių darbo dienų savaitė. Jungtinės Karalystės, Derbišyro įmonė teigia, kad šis darbo modelis suteikė darbuotojams naują gyvenimo būdą, rašo BBC. Didelis spaudimas ir atsakomybė „Puiku turėti laiko šeimai“, – sako Laura Clarke.

33 metų Taylor A. Humphrey iš Niujorko imasi nuo 1400 iki 26500 eurų už tai, kad išrinktų tobulą vardą turtingų porų kūdikiams. Ar jums patinka padėti draugams ir šeimos nariams rinkti kūdikio vardą? Ši moteris susikūrė svajonių darbą, nes ji yra profesionali kūdikių vardų davėja, o jos tarifai prasideda nuo 1400 eurų. 33 metų Taylor A. Humphrey iš Niujorko įkūrė savo konsultacinę įmonę „What’s In A Baby Name“, kad padėtų turtingoms poroms rasti svajonių vardą kūdikiui.

Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams.

Lietuvoje jau dirba beveik 5 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė. Apie tai ji ketvirtadienį paskelbė Vilniuje vykusioje diskusijoje apie ukrainiečius karo pabėgėlius. „Užimtumo tarnyboje užsiregistravo virš 8 tūkst. žmonių, 3,2 tūkst. per ją susirado darbą, o rinkoje oficialiai jau dirba beveik 5 tūkst. ukrainiečių“, – teigė ministerijos kanclerė. Anot jos, 800 darbdavių šalyje yra užregistravę 6 tūkst.

Lietuvoje registruota jau virš 41 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Valdžiai ir darbdaviams sukant galvą, kaip integruoti juos į mūsų darbo rinką, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad laikas į atvykėlius pažvelgti kaip į galimus investuotojus. Pokalbis su D. Arlausku – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Jūsų žiniomis, ukrainietėms moterims lengvai pavyksta rasti darbą Lietuvoje? Viskas priklauso nuo motyvacijos ir nuo pastangų.

Lietuvoje jau įsidarbino 4,4 tūkstančiai karo pabėgėlių iš Ukrainos, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruoti beveik 7,7 tūkst. ukrainiečių. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, per ją jau įsidarbino beveik 3 tūkst. ukrainiečių. Dar daugiau kaip 1,4 tūkstančio įsidarbino savarankiškai. Didžioji dalis darbdavių ukrainiečius įdarbina neterminuotai. Šiuo metu beveik 800 darbdavių siūlo užimti daugiau kaip 6 tūkst.

Po dvejų metų pertraukos registruotas nedarbas Lietuvoje grįžo į žemesnį nei 10 proc. lygį, penktadienį praneša Užimtumo tarnyba. Nedirbantys žmonės dabar sudaro 9,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų –  per mėnesį šis rodiklis sumažėjo 0,3 proc. punkto: balandžio 1-ąją šalyje registruota 168,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 5,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 49 iš 60 savivaldybių.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,5 punkto, o per mėnesį nepakito ir vasarį siekė 7 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,2 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,9 proc.

Klausimas, kaip suderinti šeimos ir darbo poreikius, šiuo metu ant bangos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Ir ne veltui, nes šeimoje laimingas, ramus, dėmesį artimiesiems skiriantis žmogus gerai jausis ir darbe, – juk darbuotojo asmeninė gerovė tiesiogiai atsiliepia darbo kokybei, rašoma pranešime spaudai.

Ukrainiečių pabėgėlius įdarbinantis verslas neturėtų tikėtis papildomų lengvatų, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai tokios diskusijos apie mokesčių lengvatas šiuo metu nėra ir nebuvo, ir nežinau kodėl turėtų būti“, – žurnalistams pirmadienį Pabradės poligone, Švenčionių rajone, sakė premjerė. Pasak I. Šimonytės, darbuotojai verslui reikalingi tam, kad kurtų pridėtinę vertę – tai nėra labdaringa veikla.

Alytuje penktadienį darbo metu sužalotas vyras, jis paguldytas į ligoninę, skelbia vietos policija. Jos teigimu, įvykis užfiksuotas apie 16.55 val. Naujojoje gatvėje esančiose gamybinėse patalpose. Darbo metu ant 1979 metais gimusio darbuotojo užkrito metalinė sija. Vyras dėl sužalojimų paguldytas į Alytaus ligoninės traumatologijos skyrių.

Euro zonoje verslo veikla kovo mėnesį sulėtėjo, rodo ketvirtadienį paskelbti rinkose atidžiai stebimo tyrimo rezultatai, nes išaugusios kainos ir niūrios perspektyvos kelia nerimą, jog karas Ukrainoje gali užgniaužti ekonomikos atsigavimą Europoje.

Karas, kurį matome žinių reportažuose, kurį jaučiame priimdami pabėgėlius ar siųsdami paramą, kartais su savo agresijos pliūpsniais persikelia į darbą. Tai jaučiama, kai darbuotojai turi skirtingas politines pozicijas, o skyrių ir kompanijų vadovai atsiduria savotiškame psichologiniame akligatvyje. Ką daryti, kad vieta, kurioje reikia dirbti, nevirstų mūšio lauku kolegoms ir vadovams – pasakoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) doc. dr. Aistė Dromantaitė.

Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.

Premjerei pareiškus, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos šių metų ekonomikos augimo prognozėmis, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerijos scenarijus bus panašus – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis, nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau, nei buvo numatyta.

Nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, žmones siūloma apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės draustis teks patiems.  Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais registruojasi tik dėl socialinių garantijų.

Valdžia galėtų skelbti, kokių šalių darbuotojai Lietuvoje yra pageidaujami, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas, Anot jo, neoficialiai Lietuvoje nėra pageidaujami darbuotojai iš kai kurių Azijos šalių, neaišku, kaip yra, pavyzdžiui, su Turkijos darbuotojais.    Tuo metu Seimo darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas sako, jog Lietuva turi orientuotis į „draugiškų šalių rinkas“ ir neturėtų tapti pigios darbo rinkos valstybe.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomas Kaišiadorių paukštynas planuoja atleisti penktadalį – 129 darbuotojus. Apie tai jis pranešė Užimtumo tarnybai. Tačiau įmonės vadovas neatmeta, jog darbuotojų atleidimų šiemet gali būti ir daugiau. Bendrovė nurodo, kad šiuo metu joje dirba 632 žmonės. Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, praėjusią savaitę jai atsiųstame pranešime įmonė atleidimo priežastį nurodė darbo organizavimo pakeitimus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad pernai darbo ginčų komisijose priteista 6,14 mln. eurų. Daugiausiai darbuotojai kreipiasi pagalbos į VDI dėl nesumokėto atlyginimo. Apžvelgus 2021 metų Darbo ginčų komisijų (DGK) darbo rezultatus, matosi, kad dažniausias besikreipiančių darbuotojų reikalavimas – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Tokie reikalavimai sudarė apie 66 proc. visų per 2021 m. gautų prašymų. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, apie 95 proc.

Į Lietuvą kasdien atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai. Anot jų, pirmieji karo pabėgėliai dirbti pradėjo jau šią savaitę. Darbuotojai iš Ukrainos skatinami piniginiais priedais, nemokamu apgyvendinimu, kalbų mokymais. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šią savaitę buvo įdarbinti 2 Ukrainos piliečiai, tačiau nemažai dabar jų tvarkosi dokumentus – sveikatos knygutes ir pan.

Įsibėgėjant pavasariui ūkininkai jau dairosi darbuotojų sezoniniam darbui. Ir skundžiasi, kad rasti jų vis sunkiau. O ir tie, kurie ateina, anot ūkininkų, dažniausiai ilgai neužsibūna. Esą jiems tai darbas per sunkus, tai užmokestis per mažas. Užimtumo tarnyba skelbia, kad pasitinkant pavasarį sezoninio darbo pasiūlymų paskelbta du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir didžioji dalis šių vietų vis dar laisvos.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti karo pabėgėliams iš Ukrainos dvejus metus dirbti Lietuvoje nemokant šalies kalbos. „Tikrai labai svarbus nutarimo pakeitimas nes šio labai sudėtingu laikotarpiu, kuomet karo pabėgėlių skaičius vis auga, mes turime kuo greičiau sudaryti sąlygas ukrainiečiams geriau jaustis Lietuvoje ir taip pat kuo greičiau įsilieti į mūsų darbo rinką“, – Vyriausybės posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Verslas prašo valdžios įvertinti galimybę dėl smarkiai brangstančių energetikos išteklių sunkumų patiriančioms bendrovėms atidėti degalų akcizų mokėjimą, o įmonių, kurų veikla sutriko dėl žaliavų trūkumo, darbuotojams mokėti už prastovas. „Yra problemos su nafta ir naftos produktais – yra ir piniginių srautų sutrikimai, ir kainos pakilusios, o reikia mokėti akcizus.

Užimtumo tarnyba šiemet sausį-vasarį sulaukė du pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus ir numatomus atleisti 75 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu buvo dešimt pranešimų apie 0,9 tūkst. darbuotojų, teigiama tarnybos vasario darbo rinkos apžvalgoje.  Šiemet vasarį apie atleidimą pranešė viena įmonė – bankrutuojanti Vilniaus siuvimo įmonė „Nadis group“, numačiusi atleisti 51 darbuotoją. Pernai tuo pačiu metu tarnyba buvo gavusi penkis pranešimus apie ketinamus atleisti 0,4 tūkst.

Sparčiai auganti Arvydo Paukščio kontroliuojama transporto stebėjimo ir valdymo sistemų gamintoja „Teltonika IoT Group“ į technologijų parką Vilniuje investuos 30 mln. eurų, įdarbins 200 žmonių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė pasirašiusi stambaus investuotojo sutartį su grupe, kuri per tris-keturis mėnesius sostinės Liepkalnio gatvėje įkurs „High-Tech Hill“ technologijų parką.